Mianmare nuo 2021 metų vasario, kai kariuomenė nušalino Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) vyriausybę, vyksta neramumai.

Sekmadienį kelių transporto priemonių koloną, važiavusią Taungdži miestelyje Mianmaro rytuose esančioje Šanų valstijoje, užpuolė nenustatyta ginkluota grupuotė, naujienų agentūrai AFP sakė Jangone įsikūręs užsienio diplomatas, sutikęs kalbėti su anonimiškumo sąlyga.

„Vakar ryte buvo užpultas konvojus su keliais diplomatais“, – sakė šaltinis.

Jis pridūrė, kad konvojuje buvo Indonezijos ir Singapūro ambasadų diplomatai ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) regioninio bloko pareigūnai, koordinuojantys humanitarinės pagalbos teikimą, ir pažymėjo, kad apie aukas nepranešta.

Aukšto rango kariuomenės pareigūnas, kuris nenorėjo būti įvardytas, AFP patvirtino, kad konvojus buvo apšaudytas.

Indonezijos prezidentas Joko Widodo (Džokas Vidodas) pirmadienį pareiškė, kad pareigūnai ir diplomatai sekmadienį keliavo perduoti humanitarinę pagalbą.

„Deja, pakeliui įvyko šaudymas“, – sakė jis, nepateikdamas daugiau detalių.

Indonezijos ir Singapūro ambasados Jangone į prašymą pakomentuoti kol kas neatsakė.

Pietinėje Šanų valstijoje, kurioje yra Taungdži, smurto, nuniokojusio Mianmarą po daugiau nei prieš dvejus metus įvykusio perversmo, buvo palyginti nedaug.

Tačiau kovo mėnesį toje pačioje valstijoje buvo nužudyta daugiau kaip 30 asmenų, o chunta ir kovotojai prieš perversmą apsikeitė kaltinimais dėl šių žudynių.

Šią savaitę Pietryčių Azijos šalių vadovai susitiks Indonezijoje, kur vyks aukščiausiojo lygio susitikimas. Jame, kaip tikimasi, daugiausia dėmesio bus skiriama Mianmaro krizei.

ASEAN, kurią kritikai ilgą laiką laikė ne daugiau nei neveiksmingų kalbų turgumi, vadovauja diplomatiniams bandymams išspręsti kruviną krizę.

Tačiau jos pastangos įstrigo, nes chunta ignoruoja tarptautinę kritiką ir atsisako bendrauti su savo oponentais, tarp kurių yra nušalinti įstatymų leidėjai, prieš perversmą nusistačiusios Liaudies gynybos pajėgos ir etninių mažumų ginkluotos grupės.

„Žinoma, priimu kvietimą. Ukrainos dalyvavimas priklausys nuo saugumo padėties šalyje ir nuo aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių sudėties“, – sakė V. Zelenskis po derybų su J. Widodo Kyjive, akivaizdžiai turėdamas galvoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino galimą dalyvavimą.

Indonezija šiemet rotaciniu pagrindu pirmininkauja G-20, ir Vakarų šalys spaudė J. Widodo, balandį paskelbusį, kad Rusijos prezidentas pakviestas į viršūnių susitikimą, jį pašalinti.

Išvakarėse Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) sakė, kad J. Widodo atmetė galimybę V. Putinui dalyvauti šios šalių grupės lapkričio viršūnių susitikime Balyje.

Tuo metu Kremliaus patarėjas sakė, kad V. Putinas planuoja dalyvauti lapkričio 15–16 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime, ir nurodė, kad kviesta „dalyvauti asmeniškai“.

Indonezija, kaip ir dauguma didžiųjų kylančių ekonomikų, bando išlaikyti neutralią poziciją ir ragina taikiai išspręsti Rusijos invazijos Ukrainoje klausimą.

J. Widodo iš Kyjivo planuoja vykti į Maskvą susitikti su V. Putinu.

Indonezijos prezidentas yra sakęs, kad per abu šiuos susitikimus ragins derėtis dėl taikos.

Kai kurie Vakarų lyderiai sako, kad dalyvaus lapkričio susitikime, net jei jame dalyvaus ir V. Putinas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) užsiminė, kad neatmeta galimybės dalyvauti.

„Svarbu pasakyti jam (V. Putinui) į akis, ką apie jį galvojame“, – sakė U. von der Leyen.

G-20 šalys sudaro maždaug 80 proc. viso pasaulio ekonomikos, o Didžiojo septyneto (G-7) – maždaug 31 procentą.

V. Putinas pernai spalį Romoje vykusiame G-20 viršūnių susitikime dėl koronaviruso krizės dalyvavo vaizdo ryšiu.

Po balsavimo, įvykusio balandžio 17 dieną 260 mln. gyventojų turinčioje Pietryčių Azijos valstybėje, Rinkimų komisija galutinius rezultatus turėjo paskelbti trečiadienį.

Tačiau baiminantis neramumų ir demonstracijų šį paskelbimą nutarta šiek tiek paankstinti, kad nebūtų spėta jam pasiruošti.

J. Widodo ir jo kandidatas į viceprezidentus Ma'rufas Aminas (Marufas Aminas) laimėjo, surinkęs 55,5 proc. balsų, o už jo oponentus P. Subianto ir Sandiagą Uno (Sandiagą Uną) balsavo 44,5 proc. rinkėjų, nurodė komisija.

Iš maždaug 154 mln. rinkėjų už J. Widodo savo balsą atidavė apie 85,6 mln., pridūrė pareigūnai.

„Šis sprendimas... įsigalioja iš karto“, – per rezultatų paskelbimo renginį, tiesiogiai transliuotą didžiųjų žiniasklaidos kanalų, sakė Rinkimų komisijos Ariefas Budimanas (Arifas Budimanas).

Remdamiesi neoficialiais rezultatais daugelis prognozavo, kad rinkimus laimės 57 metų J. Widodo.

Tačiau 67 metų P. Subianto žadėjo užginčyti varžovo pergalę ir tvirtino, kad per rinkimus buvo masiškai sukčiaujama. Buvęs kariškis perspėjo galįs pakurstyti gatvių protestus didžiausioje pasaulyje musulmoniškoje šalyje.

Kai praeitą mėnesį buvo paviešinti neoficialūs rezultatai, J. Widodo neskubėjo skelbti pergalės, o P. Subianto tvirtino tapsiantis naujuoju salų valstybės lyderiu.

Indonezijos ambasadorius Šveicarijai Muliamanas Hadadas praėjusią savaitę perdavė Lozanoje įsikūrusiam Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) oficialų laišką, pasirašytą prezidento Joko Widodo (Džoko Vidodo), antradienį patvirtino Užsienio reikalų ministerija.

„Tai yra tinkamas momentas pademonstruoti Indonezijos kaip didelės šalies sugebėjimus“, – tvirtino M. Hadadas savo pranešime.

J. Widodo viešai paskelbė, kad jo šalis yra suinteresuota surengti 2032-ųjų olimpiadą sostinėje Džakartoje, per praėjusiais metais Indonezijoje vykusias Azijos žaidynes – antrą didžiausią įvairių sporto šakų renginį po olimpinių žaidynių.

Indija taip pat yra pareiškusi susidomėjimą galimybe rengti 2032 metų olimpiadą, o Šiaurės ir Pietų Korėjos svarsto pateikti bendrą paraišką.

Kur vyks 2032-ųjų olimpiada, TOK turi paskelbti iki 2025 metų.

Artimiausia vasaros olimpiada vyks kitąmet Tokijuje, 2024-aisiais olimpinės žaidynės vyks Paryžiuje, o 2028-aisiais – Los Andžele.

Indonezijos vadovas J.Widodo susitiko su B.Obama prezidento rūmuose Džakartos priemiestyje. Pamalonindamas vietos žiniasklaidą B.Obama pasveikino šeimininką ištaręs „apa kabar“ – kaip laikotės – indonezietiškai.

Buvusio JAV vadovo šeima prieš savaitę atvyko į kurortinę Balio salą, vėliau apsilankė istoriniame Džokjakartos mieste centrinėje Javos dalyje.

Indonezijos prezidentas nusivedė B.Obamą į šalia rūmų, botanikos sode, esančią kavinę, pavaišino tradiciniais užkandžiais ir kukulių sriuba.

B.Obama gyveno Džakartoje ketverius metus praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai su jo tėvu, Kenijos piliečiu, išsiskyrusi motinai ištekėjo už indoneziečio.

Daugelis Indonezijos gyventojų jaučia B.Obamai didelę simpatiją dėl buvusio JAV vadovo ryšių su šia šalimi. Prie buvusios jo mokyklos yra pastatyta bronzinė dviejų metrų aukščio B.Obamos statula.

„Mažasis Barry (Baris)“ – taip B.Obamą vadino jo pradinės mokyklos draugai ir taip vadinasi paminklas, vaizduojantis B.Obamą su šortais ir sportiniais marškinėliais, ant rankos nutūpusiu drugeliu.

Po Indoneziją B.Obama keliauja su savo sutuoktine ir dviem dukterimis.

Per atostogas šeima Balyje apsilankė induistų šventykloje, vaikščiojo po ryžių terasų laukus ir plaukiojo pripučiamaisiais plaustais.

Džokjakartoje jie aplankė budistų ir induistų šventyklas.

Šeštadienį, užbaigdamas savo atostogas daugiausiai gyventojų turinčioje pasaulio musulmoniškoje šalyje, Indonezijos diasporos suvažiavime. B.Obama turėtų sakyti kalbą apie pliuralizmą ir toleranciją.

Valdžia ir pagalbos agentūros bendromis pastangomis stengiasi padėti nukentėjusioms bendruomenės patenkinti esminius išgyvenimo poreikius.

Be namų likusiųjų skaičiui toliau augant, pagalba teikiama trijuose netoli trečiadienį įvykusio 6,5 balo stiprumo žemės drebėjimo epicentro esančiose rajonuose. Apie tai per spaudos konferenciją pranešė Nacionalinės nelaimių padarinių likvidavimo agentūros atstovas Sutopo Purwo Nugroho (Sutopas Purvas Nugrohas).

„Evakuacijos metu būtina patenkinti esminius pabėgėlių poreikius,“ – sakoma agentūros pareiškime.

Pasak jos, humanitarinės pagalbos grupės pastangos koordinuojamos iš pagrindinės vadavietės labiausiai nuo stichijos nukentėjusiame Pidijė Džajos rajone.

Žemės drebėjimas nusinešė mažiausiai 100 žmonių gyvybes ir dar šimtai buvo sužeisti. Be to, buvo sugriauti daugiau nei 11 tūkst. pastatų, daugiausia gyvenamųjų namų, taip pat keli šimtai mečečių ir mokyklų. Be pastogęs likusieji asmenys glaudžiasi laikinose priebėgose ir mečetėse, kai kuriuos priėmė gyventi giminės.

Šeštadienį pasitelkus pėdsekius šunis toliau ieškoma žuvusių ir galbūt gyvų likusių žmonių žemės drebėjimo nusiaubtame Meredu mieste, kur stichija su žeme sulygino turgų ir jo krautuvėles. Paieška taip pat vykdoma kitose Pidijė Džajos rajono vietose.

Indonezijos prezidentas Joko Widodo (Džokas Vidodas) penktadienį aplankė labiausiai nuo žemės drebėjimo nukentėjusias provincijos vietoves ir pažadėjo, kad sugriauti miesteliai bus atstatyti.

Australijos vyriausybė šeštadienį pažadėjo per Indonezijos Raudonojo Kryžiaus organizaciją suteikti 1 mln. Australijos dolerių (707 tūkst. eurų) humanitarinę pagalbą. Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop (Džuli Bišop) pareiškė, kad jos šalis yra pasirengusi suteikti papildomą pagalbą, jei jos prašys Indonezijos vyriausybė.

Maždaug 50 tūkst. žmonių penktadienį Džakartoje protestuojant prieš sostinės gubernatorių Basuki Tjahają Purnamą (Basukį Čahają Purnamą), kilo susirėmimai tarp policijos ir demonstrantų. Kaip pranešama, vienas protestuotojų mirė dėl astmos priepuolio.

„Dėl dabartinių įvykių prezidentui reikėjo likti Indonezijoje“, – sakoma šeštadienį paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

J.Widodo Australijoje lankėsi 2014 metais, per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą – netrukus po to, kai buvo išrinktas prezidentu, bet šio mėnesio kelionė būtų buvusi jo pirmasis oficialus dvišalis vizitas.

Pareiškime priduriama, kad J.Widodo paskambino Australijos ministrui pirmininkui Malcolmui Turnbullui (Malkolmui Ternbalui) ir informavo jį, kad lapkričio 6–8 dienomis planuotas vizitas bus atidėtas.

M.Turnbullas pareiškime atsakė: „Apgailestaujame, kad negalėsime rytoj sutikti jo Australijoje, bet visiškai suprantame būtinybę jam šiuo metu likti Indonezijoje.“

Protestus Džakartoje išprovokavo kaltinimai, kad B.T.Purnama, geriau žinomas Ahoko pravarde, įžeidė islamą, kritikuodamas oponentus, kai šie per rinkimų kampaniją vasario mėnesį panaudojo prieš jį Korano citatas.

Vėliau gubernatorius atsiprašė, bet jo oponentai sukėlė protestų bangą ir ragino jį pasiųsti į kalėjimą pagal griežtus Indonezijos įstatymus, numatančius baudžiamąją atsakomybę už šventvagystę.

Iš pradžių demonstracijos buvo taikios, bet vakare, protestuotojams atsisakius išsiskirstyti, įvykiai pasisuko nepageidaujama kryptimi. Tūkstančiai griežtosios linijos musulmonų susirėmė su policija, padeginėjo automobilius ir svaidė į pareigūnus butelius ir akmenis.

Policijos atstovas Boy Rafli Amaras (Bojus Raflis Amaras) sakė, kad per protestą vienas vyras mirė nuo astmos priepuolio, bet kai kurios šalies naujienų svetainės rašė, kad priepuolį galėjo sukelti ašarinės dujos.

Maždaug 160 žmonių prireikė pagalbos dėl ašarinių dujų poveikio. Be to, per protestus buvo sužeisti aštuoni policininkai, nurodė atstovas.

10 žmonių, įtariamų kursčius smurtą, buvo areštuoti.

Policija paskelbė, kad pirmadienį apklaus gubernatorių.

Joko Widodo (Džokas Vidodas), pirmasis Indonezijos lyderis, kuris nėra glaudžiai susijęs su buvusiu diktatoriaus Suharto režimu ir kurio laukia didžiuliai iššūkiai įgyvendinant drąsią reformų darbotvarkę, pirmadienį buvo prisaikdintas naujuoju šalies prezidentu.

Inauguracijos ceremonija, kurioje dalyvavo aukšti užsienio svečiai, tarp jų JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džobas Keris) ir Australijos vyriausybės vadovas Tony Abbottas (Tonis Abotas), vainikavo įspūdingą šio santūraus būdo politiko, užaugusio pakrantės lūšnyne, iškilimą į valdžios olimpą.

Joko Widodo, dar vadinamas Jokowi (Džokovi), 2012 metais buvo išrinktas sostinės Džakartos gubernatoriumi ir greitai pritraukė daugybę šalininkų, sužavėjęs juo savo paprastumu ir pastangomis išspręsti daugybę miesto problemų.

Trečios pagal dydį demokratinės valstybės prezidentu jis buvo išrinktas liepą, kai valstybės vadovo rinkimuose, kurie buvo labiausiai įtempti per visą šalies istoriją, įveikė prieštaringai vertinamą buvusį generolą Prabowo Subianto (Prabovą Subiantą).

Joko Widodo yra pirmasis Indonezijos prezidentas, neturintis ryšių su autoritarine praeitimi ir nesusijęs su politiniu ir kariniu elitu, kuris valdė Indoneziją nuo tada, kai 1998-aisiais baigėsi tris dešimtmečius trukusi Suharto diktatūra.

Tačiau būgštaujama, kad priešiškai nusiteikęs parlamentas, kuriame dominuoja per rinkimus Joko Widodo oponavusios partijos, taip pat tai, kad naujasis lyderis yra nacionalinės politikos naujokas, gali sutrukdyti jam prastumti reformas, kurios leistų atgaivinti didžiausią Pietryčių Azijos ekonomiką ir pagerintų labiausiai skurstančių šalies gyventojų padėtį.

Džakartos gubernatorius Joko Widodo (Džokas Vidodas) laimėjo Indonezijos prezidento rinkimus, surinkęs 53 proc. balsų ir įveikęs buvusį generolą Prabowo Subianto (Prabovą Subiantą), už kurį balsavo 47 proc. rinkėjų, rodo vietos žiniasklaidos trečiadienį paskelbti galutiniai rezultatai.

Ši žinia buvo paskelbta praėjus kelioms valandoms po to, kai Prabowo Subiantas paskelbė pasitraukęs iš rinkimų proceso trečiojoje didžiausioje demokratinėje valstybėje, teigdamas, kad jo oponentas vykdė masinius klastojimus.

Tikimasi, kad artimiausiu laiku bus oficialiai paskelbti liepos 9-ąją vykusio balsavimo galutiniai rezultatai.

Prabowo Subianto skelbia pergalę Indonezijos prezidento rinkimuose

Buvęs generolas Prabowo Subianto (Prabovas Subiantas) trečiadienį paskelbė pergalę įtemptuose prezidento rinkimuose – tuojau po to, kai analogišką žingsnį atliko jo varžovas Džakartos gubernatorius Joko Widodo (Džokas Vidodas).

Prabowo Subiantas sakė, kad jis kartu su savo rinkimų kampanijos partneriu Hatta Rajasa (Hata Radžasa) „pelnė Indonezijos žmonių pasitikėjimą ir mandatą“.

Kandidatas pridūrė, kad jo partijos nusamdyti viešosios nuomonės tyrimų institutai nustatė, kad rinkimus laimėjo jis.

Tačiau virtinė neoficialių apklausų, atliktų autoritetingų agentūrų, rodo, jog Joko Widodo savo varžovą lenkia 4–5 procentiniais punktais.

Džakartos gubernatorius Widodo paskelbė pergalę Indonezijos prezidento rinkimuose

Džakartos gubernatorius Joko Widodo (Džokas Vidodas) trečiadienį paskelbė pergalę labiausiai įtemptuose ir visuomenę supriešinusiuose prezidento rinkimuose po diktatoriaus Suharto režimo žlugimo, kuriuose jis susigrūmė su buvusiu generolu Prabowo Subianto (Prabovu Subiantu).

Šį žingsnį jis atliko tuomet, kai viešosios nuomonės tyrimo agentūrų neoficialūs vertinimai parodė, jog jis pirmauja 53 proc. balsų prieš 47 procentus.

Apsuptas Indonezijos demokratinės kovos partijos narių, Joko Widodo pareiškė: „Norėtume labai padėkoti visiems Indonezijos žmonėms ... taip pat partijos nariams, kurie sunkiai plušėjo nuo ryto iki vakaro.“

Tačiau Prabowo Subianto atsisakė pripažinti pralaimėjęs.

„Procesas tebevyksta“, – sakė jo rinkimų štabo vadovas Mahfudas M.D.

Joko Widodo pergalė paskelbė po įnirtingos kampanijos, per kurią jis iš pradžių buvo laikomas neabejotinu favoritu, tačiau vėliau dramatiškai prarado didelę dalį populiarumo. Trečios didžiausios demokratijos rinkėjams teko rinktis iš itin skirtingų kandidatų.

Joko Widodo, dar vadinamas Jokowi (Džokovi), yra kuklias šaknis turintis buvęs baldų eksportuotojas ir pirmasis stiprus kandidatas į prezidento postą, neturintis ryšių su autoritarine praeitimi. Jeigu laimėtų rinkimus, šis veikėjas veikiausiai įvestų kitokį valdymo stilių ir įtvirtintų demokratiją.

Tuo tarpu buvęs Suharto žentas Prabowo Subianto yra prisipažinęs, kad davė įsakymą grobti demokratijos aktyvistus prieš autoritarinio režimo žlugimą 1998 metais. Jis užsitikrino palaikymą, žadėdamas tvirtą vadovavimą šalyje, kurioje jau daug metų ilgimasi stipraus lyderio.

Tačiau kritikai baiminasi, kad jis gali nukreipti Indoneziją atgal į autoritarinį valdymą.

Anksčiau trečiadienį šimtų žurnalistų ir savo šalininkų apsuptas Joko Widodo balsavo vienoje rinkimų apylinkėje sostinės centre, netoli Džakartos gubernatoriaus rezidencijos.

Visuomenę priešinantys prezidento rinkimai

Indonezijos piliečiai trečiadienį balsuoja labiausiai įtemptuose ir priešinančiuose prezidento rinkimuose nuo diktatoriaus Suharto režimo žlugimo, kuriuose Džakartos gubernatorius Joko Widodo (Džokas Vidodas) grumiasi su buvusiu generolu Prabowo Subianto (Prabovu Subiantu), kurio reputaciją temdo žmogaus teisių pažeidimai.

Po įtemptos kampanijos, per kurią ilgą laiką favoritu laikyto Joko Widodo pranašumas dramatiškai sumažėjo, trečios didžiausios pasaulyje demokratijos gyventojai dabar turi pasirinkti vieną iš dviejų itin skirtingų kandidatų.

Joko Widodo, dar vadinamas Jokowi (Džokovi), yra kuklias šaknis turintis buvęs baldų eksportuotojas ir pirmasis stiprus kandidatas į prezidento postą, neturintis ryšių su autoritarine praeitimi. Jeigu laimėtų rinkimus, šis veikėjas veikiausiai įvestų kitokį valdymo stilių ir įtvirtintų demokratiją.

Tuo tarpu buvęs Suharto žentas Prabowo Subianto yra prisipažinęs, kad davė įsakymą grobti demokratijos aktyvistus prieš autoritarinio režimo žlugimą 1998 metais. Jis užsitikrino palaikymą, žadėdamas tvirtą vadovavimą šalyje, kurioje jau daug metų ilgimasi stipraus lyderio.

Tačiau kritikai baiminasi, kad jis gali nukreipti Indoneziją atgal į autoritarinį valdymą.

Žurnalistų ir savo šalininkų apsuptas Joko Widodo balsavo vienoje rinkimų apylinkėje sostinės centre, netoli Džakartos gubernatoriaus rezidencijos.

„Sveikinu indoneziečius, kurie jau pasinaudojo savo teise balsuoti“, – sakė 53 metų politikas, vilkintis tradicinius raštuotus indonezietiškus marškinius ir lydimas žmonos, apsigobusios galvą musulmoniška skarele.

„Šiandien indoneziečiai sprendžia savo ateitį tolesniems penkeriems metams“, – pridūrė jis.

Entuziastinga minia 

Prabowo Subianto taip pat buvo pasveikintas entuziastingos minios, kai atvyko balsuoti prie savo užmiesčio namų netoli sostinės, atvažiavęs visureigiu, kurį lydėjo du raiti policininkai.

„Esu nusiteikęs labai optimistiškai, ir, jeigu Dievas panorės, mus palaikys žmonės visur, – sakė 63 metų veikėjas, atidavęs savo balsą. – Viliuosi, kad rinkimai vyks gerai ir sklandžiai, be jokių klastojimų ir bauginimų.“

Apie 190 mln. rinkėjų turi teisę pareikšti savo valią didelėje šalyje, kurios teritoriją sudaro daugiau nei 17 tūkst. salų, besidriekiančių per tris laiko juostas.

Balsavimo apylinkės pirmiausiai atsidarė rytinėje Papua provincijoje, vėliau – pagrindinėje Javos saloje ir vakaruose esančioje džiunglių dengiamoje Sumatroje.

Prieš kelis mėnesius atrodė neabejotina, kad naujuoju šalies vadovu taps Joko Widodo. Tačiau po poliarizuojančios kampanijos anksčiau jo turėtas didžiulis pranašumas sumenko.

Džakartos gubernatorius tapo šmeižto išpuolių taikiniu, įskaitant pareiškimus, kad jis yra ne musulmonas, o etninis kinas krikščionis. Tokie pareiškimai, kuriuos kandidatas griežtai neigė, skaudžiai smogė Joko Widodo reputacijai daugiausiai gyventojų turinčioje musulmoniškoje šalyje.

Antradienį paskelbti apklausos rezultatai rodė, kad Joko Widodo savo varžovą pagal populiarumą lenkia tik 2,7 procentiniais punktais. Kadangi didelė dalis rinkėjų buvo dar neapsisprendę, analitikai sako, kad šių rinkimų baigtis sunkiai prognozuojama.

Numatoma, kad viešosios nuomonės agentūrų atliktos balsavusių rinkėjų „greitosios apklausos“ suteiks aiškių užuominų, kas gali tapti nugalėtoju, Oficialių rezultatų tikimasi sulaukti ne anksčiau negu po dviejų savaičių.

Kad ir kuris kandidatas laimėtų, jis taps antruoju tiesiogiai išrinktu Indonezijos prezidentu po Susilo Bambango Yudhoyono (Susilo Pampango Judhojono), kuris atsistatydins spalį po dešimtmetį trukusio stabilaus, tačiau dažnai neryžtingo valdymo.

Šis valdžios perdavimas vyks sudėtingu metu: didžiausios Pietryčių Azijos ekonomikos augimas lėtėja, klesti korupcija, milijonai gyventojų lieka įstrigę skurde. Taip pat baiminamasi, kad radikalūs islamistai, grįžtantis iš konfliktų Artimuosiuose Rytuose, gali atgaivinti šalyje kovotojų tinklus.

Paprastų žmonių kandidatas 

Joko Widodo tapo žinomas nacionaliniu mastu, kai 2012 metais buvo išrinktas sostinės gubernatoriumi. Jis greitai pritraukė daugybę šalininkų, sužavėjęs juo savo paprastumu ir pastangomis išspręsti daugybę Džakartos miesto problemų.Jis neretai lankydavosi didžiuliuose sostinės lūšnynuose, vilkėdamas papra

stus drabužius, taip pat būdavo dažnai matomas sunkiojo metalo koncertuose.

Prabowo Subianto, dabar tapęs turtingu verslininku, per rinkimų kampaniją pabrėžė savo ryšius su kariuomene – tuo metu, kai dalyje visuomenės stiprėja nostalgija griežto Suharto valdymo metams.

Daugelis nusivylė chaotiška šalies demokratija ir viliasi, kad stipresnis lyderis galėtų sutriuškinti korupciją vienoje iš labiausiai kyšininkavimo persmelktų šalių.

Tačiau Prabowo Subianto komentarai apie demokratiją sukėlė susirūpinimą. Kaip pranešama, jis neseniai pareiškė, kad Vakarų stiliaus politinė sistema, įskaitant tiesioginius rinkimus, „netinka“ Indonezijai.

Investuotojai tikisi, kad laimės Widodo, laikydami jį potencialiu reformų šalininkų. Pastarosiomis savaitėmis, kai sustiprėjo Prabowo Subianto pozicijos, Indonezijos rupijos kursas smarkiai nukrito.

Organizuoti rinkimus Indonezijoje – milžiniškas logistinis iššūkis: balsalapiai į atokias salas gabenami greitaeigiais kateriais, į kalnų gyvenvietes – nešuliniais arkliais, o į kai kuriuos tolimus kaimus buvo nuskraidinti sraigtasparniais arba mažais lėktuvais.

„Balsavau už Jokowi, nes manau, kad jis tapo artimas žmonėms; jis taip pat buvo atvykęs čia, į Papua, per rinkimų kampaniją“, – sakė 38 metų namų šeimininkė Katharina Utomo (Katarina Utomo), atėjusi pareikšti savo valios toje rytinėje provincijoje.

Vaikų parko darbuotojas Samsulas balsavo už Prabowo Subianto netoli šio kandidato užmiesčio namų netoli Džakartos.

„Kai jis taps prezidentu, tikiuosi, kad išpildys savo pažadą atnešti gerovę žmonėms, suteikti tinkamą sveikatos apsaugą ir švietimą“, – sakė 21 metų vyras, kuris, kaip ir daugelis indoneziečių, turi tik vardą.