Eilinė karė savanorė Jolita Pilinkaitė-Švenčionė tarnauja Vilniuje dislokuotoje Didžiosios Kovos rinktinės 803-oje kuopoje ir savaitgaliais dalyvauja karinėse pratybose, o jos nuolatinė darbo vieta – Valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos rinktinėje prie Vidaus reikalų ministerijos, kur ji yra ir vidaus tarnybos karininkė, leitenantė.

Visai neseniai Jolita tapo istorijos, kurios dėka ji baigėsi laimingai, heroje. Jaunai moteriai pavyko įkalbėti žmogų nuo savižudybės.

„Nežinau, ar čia tikrai mano dėka, gal greičiau tai sutapimas. Manau, reikia tikėti žmogumi ir norėti bandyti jam padėti ir nebijoti. Tiesiog buvau tikra, kad galiu susikalbėti, galiu įtikinti, prieiti prie žmogaus,“ – įsitikinusi karė savanorė, tuo pačiu pabrėždama, kad gali ir pakenkti žmogui, jei nereaguosi į jo siunčiamus ženklus. „Reikia jausti žmogų“, – įsitikinusi Jolita. Jai tokių savybių padėjo įgyti ir Bendrasis pagalbos centras, kuriame ji dirbo septynerius metus. „Ten tikrai daug išmokau, supratau, kada besikreipiantis žmogus manipuliuoja kitais, o kada sako tiesą, kada meluoja, o kada kreipiasi pagalbos iš tikrųjų,“ – sako J. Pilinkaitė-Švenčionė.

Smagiausia, kai viską įveiki

Jolita Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja jau septyneri metai. Kaip pati sako, į Lietuvos kariuomenę ją atvedė noras įrodyti sau, kad gali nugalėti save, įveikti kliūtis. Mergina neslepia, kad ją viliojo ir galimybė išvykti į tarptautinę operaciją. „Jau rengiausi dalyvauti NATO misijoje Kosove ir tikrai būčiau išvažiavusi, bet susiklosčius aplinkybėms planus teko atidėti. Tikiuosi, kad kariai savanoriai dar dalyvaus tarptautinėse operacijose ir turėsiu galimybę pasiekti šį savo tikslą,“ – sako Jolita.

Tarnybą kariuomenėje jauna moteris vertina ne tik kaip savęs išbandymą, galimybę realizuoti save, bet ir kaip galimybę būti naudingai Lietuvos valstybei, visuomenei.

Jolita sako, kad jai sunkiausia tarnyboje būna tuomet, kai šlapia, šalta, visi pavargę, pikti, bet vis tiek turi vykdyti užduotį. „Tačiau visa tai atperka nepakartojamas jausmas, kai įveiki sudėtingą užduotį ir supranti, jog tu gali ir praplėtei savo galimybių ribas,“ – sako Jolita.

Nuo domėjimosi profsąjungų veikla iki savanorystės

Jolita sako, kad ją domina viskas, kas nauja. Be tarnybos Krašto apsaugos savanorių pajėgose, ji aktyviai domisi ir profsąjungų veikla. „Kurį laiką buvau taryboje, atstovavau jaunimui, dirbome tarptautiniu lygiu Rygoje, Kaliningrade. Taip pat esu savanoriavusi gelbėjant vaikus, bet labai trumpai, nes dėl laiko stokos negaliu visko aprėpti. „Bet jei tik galėčiau, metus paaukočiau misijai Afrikoje padedant vaikams. Tikrai yra daug žmonių, kurie gali vieni kitiems padėti, jei tik nori,“ – sako krašto apsaugos savanorė, pabrėždama, kad savanorytės jai – labai artimas ir suprantamas dalykas.

Ugdyti stiprų charakterį – visiems naudinga

Jauna moteris ragina visus, kurie domisi kariuomene ateiti tarnauti kariais savanoriais. Tai ir galimybė ir būdas prasmingai praleisti savaitgalį, rasti naujų draugų, užmegzti pažinčių. „ Patarčiau visiems vyrams po mokyklos susipažinti su kariuomenės veikla, rankose palaikyti ne tik žaislinius ginklus, “ – sako Jolita. Kariuomenė – tai ir vyriškumo mokykla, kurioje kiekvienas gali išbandyti save, atrasti savo stipriųjų pusių.

Karė neabejoja, kad patirtis, įgyta tarnaujant Krašto apsaugos savanorių pajėgose, praverčia ir gyvenime. „Manau ugdyti stiprų charakterį, valią visiems naudinga,“ – įsitikinusi Jolita.

Trumpas dosjė

Tarnybos vieta: Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos rinktinės 803-oji pėstininkų kuopa.
Laipsnis : eilinė.
Išsilavinimas: M. Riomerio universiteto teisės bakalauro ir Europos Sąjungos teisės magistro laipsniai.
Pomėgiai: plaukiojimas, bėgimas.