„Liūdna žinia – mirė aktorius Jonas Čepulis. Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius“, – rašoma teatro feisbuke.

J. Čepulis Panevėžyje įsikūrusio Juozo Miltinio dramos teatro aktoriumi buvo nuo 2010-ųjų.

Aktorius yra atlikęs daug įvairių vaidmenų, tarp jų ir Mindaugo vaidmuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų šiuolaikinio teatro spektaklyje pagal Justino Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“.

Prisimena visas akimirkas

Su ryškiausiomis bokso legendomis – Muhammadu Ali, Joe Frazieriu, Evanderiu Holyfieldu ir kitais ringe kovojęs G. Foremanas į Lietuvą atvyko su JAV televizijos NBC laidos "Geriau vėliau negu niekada" ("Better Late Then Never") filmavimo grupe. Kartu su 68-erių metų amerikiečiu televizijos laidos dalyviai apsilankė Vilniaus Rotušės aikštėje, Trakų pilyje ir Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Būtent čia ir įvyko G. Foremano susitikimas, kurį jis pavadino labiausiai jaudinančiu jo gyvenime.

Legendiniam boksininkui mūsų šalis įsiminė dar tolimais 1968 m., kai Meksiko olimpinių žaidynių finale jis susitiko su Sovietų Sąjungos rinktinei atstovavusiu lietuviu Jonu Čepuliu. Tuomet 19-metis G. Foremanas finale įveikė dešimčia metų vyresnį J. Čepulį, o triumfas olimpiadoje padėjo pamatus įspūdingai jo karjerai profesionalų ringe.

"Prisimenu kiekvieną finalo kovos su J. Čepuliu sekundę. Aš jo labai bijojau, nes iki finalo jis gan lengvai įveikė visus savo varžovus. Atsimenu, kad mojavau kumščiais net nepakeldamas galvos ir, tik išgirdęs teisėjo komandą "stop, stop", apsidairiau, kas vyksta ringe. Pamačiau, kad teisėjas nutraukė kovą, ir pergalė buvo mano. Pergalė prieš Joną ir triumfas olimpinėse žaidynėse man tapo tramplinu į profesionalų ringą", – prisiminimais Rumšiškėse dalijosi G. Foremanas.

Sirgo už varžovą

Prisimenu kiekvieną finalo kovos su J. Čepuliu sekundę. Aš jo labai bijojau, nes iki finalo jis gan lengvai įveikė visus savo varžovus.

Būtent čia jo laukė didžioji laidos kūrėjų staigmena. Padedami Lietuvos bokso federacijos vadovų, laidos prodiuseriai surengė G. Foremano susitikimą su J. Čepulio šeima.

"Prieš porą metų sužinojau, kad Jonas mirė. Labai gaila, kad mums taip ir nepavyko susitikti, nes tai – boksininkas iš didžiosios raidės ir kova su juo nulėmė tolesnę mano karjerą. To aš niekada nepamiršiu. Nors jo ir nėra šalia, ši diena tapo viena įsimintiniausių mano gyvenime, nes sutikau jo šeimą – žmoną, brolį, dukras ir anūką, kuris seka senelio pėdomis. Esu be galo laimingas, man tai daug reiškia", – susijaudinęs ašarą braukė G. Foremanas.

Susitikime Rumšiškėse J. Čepulio žmona Ilona G. Foremanui parodė vyro nuotraukas, pasakojo, kaip J. Čepulis kaskart jaudinosi žiūrėdamas amerikiečio kovas profesionalų ringe ir sirgdavo už buvusį varžovą.

Įsirašė į istoriją

Į susitikimą su lietuvį olimpiados finale įveikusiu amerikiečiu specialiai iš Anglijos ir Norvegijos atvyko ten gyvenančios J. Čepulio dukros ir 13-metis anūkas, kuris seka senelio pėdomis ir lanko bokso treniruotes.

"Galingas kaip ir Jonas. Gali atkeršyti už senelį", – lyg ringe sustoję vienas prieš kitą juokavo G. Foremanas su J. Čepulio anūku.

Po triumfo olimpinėse žaidynėse, į profesionalų bokso elitą G. Foremanas įsiveržė 1973 m., kai Jamaikoje nugalėjo ir pasaulio čempiono diržą atėmė iš M. Ali įveikusio J. Frazierio. 1974 m. Zaire (dabartinė Kongo Demokratinė Respublika) vyko "The Rumble in the Jungle" pavadinta ir XX a. didžiausiu sporto įvykiu laikyta G. Foremano kova su M.Ali. Ją M. Ali laimėjo nokautu.

Profesionalų ringe G. Foremanas per 81 kovą iškovojo 76 pergales (68 – nokautais) ir patyrė 5 pralaimėjimus (tik vieną iš jų nokautu).

Tylus, ramus, draugiškas, sąžiningas ir ignoruotas sovietų valdžios. Tokį kaunietį Joną Čepulį prisimena jo bendražygiai. Net ir sunkiausi išbandymai vienam garsiausių Lietuvos ringo sunkiasvorių nesukliudė užkopti į bokso olimpą.

Grūdinosi tremtyje

"Sovietų laikais jis buvo visiškai ignoruojamas vadovybės, buvo taip vadinamas "nevyjezdnoj" (nerekomenduojama išleisti į užsienį – aut. past.), nes buvo tremtinys. Valdžios neįtikino net tai, kad Jonas du kartus laimėjo SSRS čempionato sidabrą ir kartą bronzą", – apie gegužės 28-ąją anapilin iškeliavusią bokso legendą pasakojo Lietuvos bokso federacijos generalinis sekretorius Antanas Arėška.

Specialistas, apie tris dešimtmečius darbavęsis ir SSRS bokso federacijoje, ne iš nuogirdų žino dramatišką J.Čepulio istoriją.

Joniškėlyje gimusi būsimoji bokso žvaigždė 1948 m. su tėvais buvo ištremtas į Buriatijos-Mongolijos autonominę sritį. Būtent tremtyje atšiauriomis sąlygomis gyvenęs ir sunkiai dirbęs vaikinas užsigrūdino ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Ramus, kuklus, netriukšmaujantis ir į skandalus nepatenkantis jaunuolis Sibire kapojo malkas.

Valdžia ignoravo

Grįžęs į Lietuvą 17-metis Šiauliuose susižavėjo boksu, o gerą treniruočių pagrindą gavo sovietinėje kariuomenėje. Ten lietuvis tapo tris kartus Europos čempiono, kapitono Andrejaus Abramovo treniruočių partneriu.

"Kietesnį boksą mėgęs Jonas svėrė apie 95, o rusas net 115–120 kg, tad J.Čepulis praėjo gerą praktiką", – įsitikinęs A.Arėška.

Vis dėlto Sibiro tremtinys buvo ignoruojamas sovietų valdžios ir tapo pirmuoju boksininku, kuris, nepaisant laimėjimų, negavo nusipelniusio SSRS sporto meistro vardo.

"Tokį vardą suteikdavo visiems olimpiados, pasaulio, Europos čempionatų prizininkams, – prisiminė Lietuvos bokso federacijos sekretorius. – O jis, beje, tapo pirmuoju SSRS sunkiasvoriu, iškovojusiu olimpinį medalį."

Už Meksiko žaidynių sidabrą 1968-aisiais lietuvis gavo ne nusipelniusio SSRS sporto meistro, o tik tarptautinės klasės sporto meistro vardą, kuris buvo suteikiamas visiems SSRS čempionatų prizininkams.

"Jonas du kartus iškovojo SSRS pirmenybių sidabrą ir kartą bronzą. Aukso jis negavo, nors varžovams nenusileisdavo, kovos buvo lygios. Turbūt kažkas iš aukštesnės valdžios nenorėjo, kad tremtinys taptų čempionu", – svarstė A.Arėška.

Padėjo kuriozas

Beveik neturėjęs tarptautinių varžybų patirties ir per visą karjerą tik į tuometę Vokietijos Demokratinę Respubliką išleistas J.Čepulis buvo vienintelis olimpinis prizininkas, iki pat karjeros pabaigos taip ir negavęs stipendijos.

"Amžinąjį atilsį Danas Pozniakas, Ričardas Tamulis gaudavo apie 300 rublių. Tiek prieš 1968 m. olimpiadą pakėlė stipendiją, siekusią 180 rublių. Jonas negaudavo nieko, – pasakojo A.Arėška. – Todėl jis dirbo gamykloje, kur jam sudarydavo sąlygas sportuoti, vykti į varžybas."

Į olimpiadą Meksikoje lietuvis pateko labai kurioziškai. Prieš žaidynes SSRS bokso rinktinė surengė stovyklą Armėnijos kalnų kurorte Cachkadzore. Treneriai norėjo, kad boksininkai įprastų prie Meksiko klimato sąlygų, nes miestas yra maždaug 2 240 m virš jūros lygio.

Armėnijoje keli rusų sunkiasvoriai susimušė su vietiniais ir buvo išmesti iš stovyklos. Kiti du pagrindiniai boksininkai neturėjo treniruočių partnerio.
"Juo trumpam tapo ir mūsiškis D.Pozniakas, vėliau toje pat Meksikoje laimėjęs auksą, – šyptelėjo pašnekovas. – Bet jis buvo 15–20 kg lengvesnis už oponentus ir pats primygtinai pasiūlė iš Lietuvos pakviesti J.Čepulį."

Pribloškė specialistus

Už Kauno miesto draugijos "Žalgiris" lėšas į Armėniją atvykęs "mušamasis maišas" Jonas staiga tapo SSRS rinktinės pirmuoju numeriu. Kalbama, kad pagrindiniai rusų sunkiasvoriai treniruotėse taip pasitikėjo savo pranašumu prieš jiems menkai žinomą ir atsitiktinai į stovyklą patekusį lietuvį, jog beatodairiškai metėsi į kovą ir buvo nokautuoti.

"SSRS rinktinės valdžia nebeturėjo ką daryti – nutarė vežti Joną, nors jis į stovyklą atvyko tik trumpam ir net neturėdamas reikiamo olimpinio kostiumo. Laiko siūti uniformą specialiai lietuviui nebuvo, panosėje – olimpiada. Tad jam davė kažkokio irkluotojo olimpiečio švarką pernelyg ilgomis rankovėmis, – juokėsi A.Arėška. – Pamenu, jis savo treneriui Algirdui Šocikui tik nusiuntė telegramą su dviem žodžiais: "Važiuoju į olimpiadą."

Meksike debiutantas pirmoje kovoje įveikė britą Williamą Wellsą, ketvirtfinalyje pranoko Berndą Andresą iš tuometės Rytų Vokietijos, o pusfinalyje nukovė meksikietį Joaquiną Rochą ir užsitikrino sidabro medalį. Visos kovos buvo nutrauktos anksčiau laiko: dėl aiškios lietuvio persvaros.

"Iki to laiko nė vienas SSRS sunkiasvoris boksininkas nebuvo iškovojęs olimpinio medalio, – pabrėžė A.Arėška. – Ir tik finale J.Čepulis nusileido legendiniam Georgui Foremanui, kuris beveik visus varžovus palaužė anksčiau laiko."

Jubiliejaus nesulaukė

Vienas geriausių J.Čepulio kolegų ir draugų, Kaune gimęs, Ignalinos rajone gyvenantis Arūnas Domininkas Grabažis šiomis dienomis tramdė ašaras.

"Sunku kalbėti, sunku prisiminti, – neslėpė skausmo 75 metų daugkartinis Lietuvos bokso čempionas. – Aš buvau tinginys, o jis – ramus, draugiškas ir labai darbštus. Jis labai prisidėjo, kad tapau Lietuvos čempionu."

Šiauliuose kartu ilgai sportavę ir laurus skynę kolegos tapo bičiuliais. Draugystė nenutrūko ir persikėlus į Kauną.

"Kaune jis gyveno Draugystės g., aš – Vytauto pr., bet jau 7 val. ryto jis mane keldavo ir ragindavo treniruotis kaip sadistas, – juokavo A.Grabažis. – Bėgiodavome prie Geležinkelio tilto."

J.Čepulis – nuostabus, sąžiningas, tylus žmogus, bet jo žodis buvo svarus. Anot Arūno, gal kiek flegmatiškas, bet dvasiškai turtingas vyras sugebėdavo suburti aplink save kolegas, ypač tai jausdavosi išvykų į Rusiją, Baltarusiją metu.

"Jis susituokė su mano kaimyne Ilona. Aš gyvenau antrame, ji – pirmame aukšte, – vėl nušvito A.D.Grabažis. – Kartu švęsdavome šventes, kai persikėliau į Ignalinos rajoną, ten sutikome per mano 65, 70, 75 metų jubiliejus."

Paskutinį kartą bičiulį pašnekovas matė prieš keletą mėnesių, kai Lietuvos sporto muziejuje vyko A.Šociko bokso ekspozicijos pristatymas. Tuomet Arūnas nustebo, kad daug dėmesio buvo skirta ir jiems. Arūnas, Jonas ir keli kolegos sutarė, kad A.D.Grabažio 80 metų jubiliejų švęs jau ne Ignalinoje, o Kaune. Bendražygiai pajuokavo, kad jiems bus per sunku važiuoti į Ignaliną.

"Gaila, kad mano jubiliejus taip mus išskyrė, jo nesulaukėme..." – nutęsė Arūnas.

Mielagėnuose, Ignalinos rajone, A.D.Grabažis kartu su A.Arėška ketina įsteigti bokso skyrelį – nedidelį muziejų: "Turime daug nuotraukų, o dalimis jos išsibarstys lengviau. Būtinai ten daug vietos skirsime ir Jonui."

Karjeros kelias

J.Čepulis gimė 1938 m. rugpjūčio 11 d. 1948 m. šeima buvo ištremta į Sibirą. Grįžęs į Lietuvą, J.Čepulis boksininko karjerą pradėjo 1957 m. Šiauliuose pas trenerį Vaclovą Peleckį. Po dešimtmečio persikėlė į Kauną ir treniravosi pas Lietuvos bokso legendą A.Šociką.

J.Čepulis net šešerius metus iš eilės tapo Lietuvos čempionu, 1962 m. – Baltijos respublikų čempionu, laimėjo medalius ir tuometės Sovietų Sąjungos čempionatuose.

Skambiausia lietuvio karjeros pergalė – 1968 m. Meksiko olimpiados sidabras.

Finale J.Čepulis turėjo pripažinti amerikiečio Georgo Foremano pranašumą. Vėliau tas pats G.Foremanas tapo profesionalų bokso legenda: 1973 m. iškovojo pasaulio sunkaus svorio čempiono titulą, o vėliau po vienų garsiausių kovų istorijoje čempiono diržus turėjo atiduoti kitai bokso legendai Muhamedui Ali.

Per sportinę karjerą J.Čepulis ringe kovėsi 230 kartų, laimėjo 203 kovas.

Lietuva neteko vieno garsiausių šalies boksininkų. Eidamas 76 metus mirė olimpinis vicečempionas Jonas Čepulis.

Lietuvos bokso federacija reiškia nuoširdžią užuojautą J. Čepulio šeimai, artimiesiems ir visiems bokso gerbėjams.

J. Čepulis gimė 1938 m rugpjūčio 11 dieną. 1948 m J. Čepulio šeima buvo ištremta į Sibirą. Grįžęs į Lietuvą, J. Čepulis boksininko karjerą pradėjo 1957 m. Šiauliuose, pas trenerį Vaclovą Peleckį. Po dešimtmečio persikėlė į Kauną ir treniravosi pas Lietuvos bokso legendą Algirdą Šociką.

J. Čepulis net šešerius metus iš eilės tapo Lietuvos čempionu, laimėjo medalius ir tuometinės Sovietų Sąjungos čempionatuose.

Skambiausia J. Čepulio karjeros pergalė - 1968 metų Meksiko olimpiados sidabras. Pirmoje kovoje lietuvis įveikė britą Williamą Wellsą, ketvirtfinalį pranoko Berndą Andresą iš tuometės Rytų Vokietijos, pusfinalyje nukovė meksikietį Joaquiną Rochą. Visos kovos buvo nutrauktos anksčiau laiko, dėl aiškios lietuvio persvaros.

Finale J. Čepulis turėjo pripažinti amerikiečio Georgo Foremano pranašumą. G. Foremanas tapo profesionalų bokso legenda - 1973 metais iškovojo pasaulio sunkaus svorio čempiono titulus. Vėliau pasaulio čempiono diržus iš G. Foremano paveržė bokso legenda Muhamedas Ali.

Per savo karjerą J. Čepulis ringe kovėsi 230 kartų, laimėjo 203 kovas.

J. Čepulio pasiekimai:

1963-1970 m. 6 kartus Lietuvos čempionas

1962 m. Baltijos respublikų čempionas

1965 ir 1968 m Sovietų Sąjungos vicečempionas

1966 m Sovietų Sąjungos čempionato prizininkas

1968 m Meksiko vasaros olimpinių žaidynių vicečempionas

Velionis bus pašarvotas gegužės 30 d. 16 val. Kaune (Žukausko g. 3B). Karstas išnešamas birželio 1 d. 13 val., laidotuvės vyks Petrašiūnų kapinėse.

Jeigu Romeo ir Džiuljeta būtų susitikę mūsų laikais, galbūt tą pačią dieną būtų išsitatuiravę vienas kito vardus. Madinga meno forma – tatuiruotė – jau tapo neatsiejama nuo muzikinio projekto „Romeo ir Džiuljeta“: šis ženklas tatuiruojamas ant vaikino nugaros laidos vinjetėje. Galbūt ir projekto dalyviai, laimėję pagrindinius vaidmenis roko operoje „Romeo ir Džiuljeta“, norėtų pasipuošti šiuo simboliu savo kūnus visam laikui?

Projekto dalyvis Martynas Kavaliauskas, paklaustas apie tatuiruotes, nekalbus. Užtat jo porininkė Liepa Mondeikaitė linksmai žadėjo nuo roko operos pradėti tatuiruotis reguliariai. „Kodėl gi ne? Pasidaryčiau tatuiruotę su „Romeo ir Džiuljeta“ ženklu, ir tai būtų tik pradžia. Po šios roko operos mano kelias tęsis ir tada tatuiruosiuosi „Jesus Christ – Superstar“, „Cats“ ir visus kitus pavadinimus garsių miuziklų, į kuriuos man atsivers keliai“, – sakė kvatodama Liepa.

„Gera mintis! Pasidaryčiau „Romeo ir Džiuljetos“ tatuiruotę ten, kur niekas nemato, labai slaptoje, šiltoje vietelėje“, – juokdamasi intrigavo finalininkė Bjelle. „Nejaugi kiti dar nepasidarė? Aš tai jau pasidariau! Ir ne vieną“, – pritarė jos žavusis porininkas Tadas Juodsnukis.

„Jau turiu vieną tatuiruotę ant riešo. Pavaizduotas paukštis. „Romeo ir Džiuljetos“ logotipas šalia labai tiktų, juk jame taip pat pavaizduoti sparnai. Mano senoji tatuiruotė irgi skirta muzikai – džiazo standartui“, – pasakojo projekto dalyvė Silvija Pankūnaitė.

„Aš tatuiruotės nesidaryčiau, nes man dar nėra 18 metų – tėvai neleistų. Bet, jei laimėčiau, tikrai pasidaryčiau ką nors netikėto“, – sakė jauniausias pretendentas į Romeo vaidmenį – Ilja Aksionovas.

Pusfinalyje originaliai pasirodęs, bet finalo ribos nebeperžengęs Jonas Čepulis pirmąją savo tatuiruotę pasidarė sulaukęs 18 metų.  Dabar piešiniai dengia maždaug ketvirtadalį Jono kūno. Tarp jų yra ir mamos portretas, ir ženklas iš „Žiedų valdovo“. „Romeo ir Džiuljetos“ tatuiruotė jam būtų trylikta. „Ji labai graži ir primintų apie projektą, tik aš po ja rašyčiau ne „Romeo ir Džiuljeta“, o „Jonas ir Vilija“, – šypsodamasis kalbėjo J. Čepulis.

Kaip baigsis finalas ir kas iš 6 dalyvių pelnys galimybę įkūnyti pagrindinę įsimylėjėlių porą roko operoje „Romeo ir Džiuljeta“, paaiškės jau šeštadienį 19.00 val. įspūdingo muzikinio šou tiesioginėje transliacijoje per TV3!

Gruodžio 10 ir 15 d. didžiausiose Kauno ir Vilniaus arenose įvyksiančioje roko operoje „Romeo ir Džiuljeta“ dainininkai Jonas Čepulis ir Vilija Matačiūnaitė galės dalyvauti tik kaip žiūrovai.  Projekto „Romeo ir Džiuljeta“ pusfinalyje itin originaliai pasirodę atlikėjai vis dėlto pritrūko fortūnos ir į finalą nepateko.

„Finalas! Kas dabar bus? Tik dar daugiau darbo. Mes jau viską žinome, ką darysime, pamatysite, ko iš mūsų nesitikėję“, – po audringo pusfinalio užkulisiuose bėrė Ilja Aksionovas ir Silvija Pankūnaitė.

Jų duetas pavergė TV3 žiūrovus jausminga balade iš miuziklo „Jūratė ir Kastytis“ ir išplėšė kelialapį į projekto „Romeo ir Džiuljeta“ finalą. „Šis labai gražus lietuviškas kūrinys sužadino jausmus ne tik mums – salėje mačiau moterų, kurių akyse sublizgo ašaros“, – prisiminė Ilja.

Užtat ašaros taip ir nepasirodė V. Matačiūnaitės akyse. Ji su porininku J. Čepuliu buvo laikomi projekto favoritais, tačiau pusfinalyje pritrūko sėkmės. Po pralaimėjimo Jonas patraukė į užkulisius, o iš jų paslaptingai dingo. „Nežinau, ką daryti. Jonas labai nusiminė. Nežinau, kas nutiko, kodėl iškritome. Bet svarbiausia, kad Jonas liūdi vienas“, – kiek vėliau pasirodžiusi už uždangos kalbėjo Vilija.

Merginos veide tebešvytėjo kerinti šypsena. Ji „Romeo ir Džiuljetos“ scenoje pasirodys ir kitą šeštadienį, bet jau ne kaip dalyvė, o kaip vedėja. Jos susidomėjimas tuo, kas laimės, taip pat išlieka. „Nuo projekto pradžios turiu favoritus, niekas nepasikeitė“, – sakė Vilija.

V. Matačiūnaitę ir J. Čepulį aplenkę ir į finalą patekę Liepa Mondeikaitė ir Martynas Kavaliauskas džiaugėsi žiūrovų palaikymu. „Jaučiuosi nerealiai! Ne veltui dirbome, stengėmės. Prieš tokią stiprią porą laimėjus net sunku rinkti žodžius“, – linksmai kalbėjo Liepa.

Abu nykščius į viršų kėlė ir Bjelle. Ji į finalą pateko su savo porininku Tadu Juodsnukiu, kuris šiuo metu yra miuziklo „Pranašas: kartokite „myliu!“ žvaigždė.

Pusfinalyje komisijos nariai ir televizijos žiūrovai turėjo lygias balsavimo teises. Žiūrovai už savo favoritus galėjo balsuoti nuo pat pirmų šou minučių. Žiūrovai buvo itin aktyvūs, o balsavimas – rekordinis. Ilja ir Silvija iš viso pelnė 20 783 balsus, Liepa ir Martynas – 18 201, Tadas ir Bjelle – 18 091, Vilija ir Jonas – 17 480 balsų. Televizijos žiūrovų balsavimo rezultatai buvo permainingi ir neprognozuojami iki pat paskutinės minutės. Minimalus skirtumas tik patvirtino, kad visos pusfinalio poros buvo stiprios ir vertos pretenduoti į pagrindinį prizą – Romeo ir Džiuljetos vaidmenis roko operoje, statomoje pagal Kęstučio Antanėlio ir Sigito Gedos „Meilė ir mirtis Veronoje“.

Muzikinio projekto „Romeo ir Džiuljeta“ didysis finalas – jau šį šeštadienį 19.00 val. per TV3. Transliacija vyks iš sostinės Teatro arenos.

Dėl Romeo vaidmens kovojantis Jonas Čepulis netgi turėjo paminti anksčiau sau duotus pažadus.

„Aš dainuosiu tik lietuviškai, – projekto "Romeo ir Džiuljeta" pradžioje teigė J. Čepulis. – Visų pirma vakarietiška produkcija jau lenda per gerklę. O lietuviškuose lobynuose yra daugybė nuostabių kūrinių. Be to, man svarbu pademonstruoti savo dikciją, juk Romeo personažas, kurio siekiu, roko operoje taip pat dainuos lietuviškai.“

Geriausiųjų gretose įsitvirtinęs Jonas pusfinalio vakarą vis dėlto uždainuos ir angliškai. Tai bus Jacko White‘o ir Alicia Keys daina „Another Day To Die“, kurią vaikinas pasirinko kartu su savo porininke Vilija Matačiūnaite. „Taikausi prie kolegės, tenka paminti savo įsitikinimus. Kita vertus, pusfinalio vakarą dainuosime dvi dainas, antroji bus lietuviška. Tad galima sakyti, kad angliška daina – Vilijos, o kita – manoji“, – svarstė Jonas.

Dėl savo Džiuljetos jis gali viską. „Tinkamesnės partnerės nė negalėjo būti. Neįsivaizduoju savęs su niekuo kitu. Liečiau graudžias ašaras, jei režisieriaus sprendimas būtų buvęs kitoks“, – tikino J. Čepulis. Jis tvirtino ir pats esąs puikus kandidatas į Romeo vaidmenį. „XXI amžiaus Romeo yra revoliucionierius, išsišokėlis, nenuorama, romantikas. Tai – aš“, – šypsodamasis kalbėjo Jonas.

Kaip jam ir V. Matačiūnaitei seksis pasirodyti projekto pusfinalio kovose, paaiškės šeštadienį 19 val. tiesoginėje projekto „Romeo ir Džiuljeta“ laidoje. Šįkart TV3 televizijos žiūrovai galės balsuoti už savo favoritus nuo pat pirmų šou minučių. Jų balsai lems pusę sėkmės. Kiti 50 procentų sprendimo teisės atiteks komisijai. Pusfinalyje su projektu turės atsisveikinti viena pora. Kitos trys pateks į finalą.

Dalyviai kovoja dėl Romeo ir Džiuljetos vaidmenų šiuolaikinėje roko operoje, statomoje pagal kultinę pirmtakę „Meilė ir mirtis Veronoje“. Premjera – gruodžio 10 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje ir gruodžio 15 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje. Roko operoje „Romeo ir Džiuljeta“ vaidmenis taip pat kuria Larisa Kalpokaitė, Aleksandras Ivanauskas-Fara, Darius Petkevičius, Ramūnas Rudokas, Viktoras Malinauskas, Juozas Gaižauskas, Marius Jampolskis, Aistis Mickevičius, Karina Krysko-Skambinė ir kt.

Beveik po dešimtmečio muzikiniame šou vėl dalyvauti pasiryžęs Jonas Čepulis teigia, jog nesiekia nei šlovės, nei populiarumo. Muzika jį lydi visą gyvenimą ir nesvarbu, kiek koncertų surengtų, lipdamas į sceną Jonas jaudinasi lyg tai darytų pirmąkart.

- Prieš kelias dienas televizijos žiūrovai vėl galėjo išvysti tave žydruosiuose ekranuose. Kodėl nusprendei po ilgų metų sugrįžti į šou verslą?

- Niekada nebuvau apleidęs muzikos, grojau, tiesiog nesirodydavau televizijos ekrane. Vieną dieną pamačiau skelbimą, jog ruošiamas naujas muzikinis projektas ir nusprendžiau sudalyvauti. Šiek tiek nustebau pirmąją filmavimų dieną, maniau, jog projektas bus stipriai susijęs su tikrąja Romeo ir Džiuljetos istorija. Tačiau paaiškėjo, jog ne – visi dainuojame tai, ką mokame, o kartais ir tai, ko nemokame. Pabaigoje geriausi iš geriausiųjų bus atrinkti vaidmenims ir turės progą paruošti roko operą.

Televizija įpareigoja, todėl ne visada galime dainuoti tai, kas mums patinka. Visgi esu linkęs į kompromisus, todėl su organizatoriais susitarti man pavyksta. Pirmojo filmavimo metu man teko ne tik dainuoti, bet ir pakilti į kelių metrų aukštį, būti prikabintam prie įvairių konstrukcijų. Laimei, nebijau aukščio, todėl tai manęs visai neišgąsdino.

- Dalyvaudamas muzikiniame projekte sulauksi ne tik pagyrų, bet ir komentarų, kurie ne visada bus malonūs. Kaip reaguoji į kritiką?

- Konstruktyvi kritika dar niekam nepakenkė. Esu jai atviras, tačiau stengiuosi padaryti viską, kad netektų jos daug išgirsti. Stengiuosi sudėlioti pasirodymą taip, jog ir komisija, ir žiūrovai suprastų, ką savo pasirodymu noriu pasakyti. Žmonės, vertinantys projekte mano dainas yra profesionalai. Man tuo tarpu dar yra ko pasimokyti. Esu maksimalistas. Daug ruošiuosi, galvoju, o kai ateina laikas į sceną nepradedu improvizuoti, atlieku numerį taip, kaip buvau suplanavęs.

Manau, jei nesugebi atlikti dainos, kurią pats pasirenki, ir parodyti, ką ji tau reiškia, ką gi tu gali veikti roko operoje? O ir piktai reaguoti į kritiką tokiu atveju būtų nesąžininga. Tikiuosi nueiti iki projekto finalo ir tapti roko operos Romeo, tam čia ir atėjau.

- Tačiau į įsimylėjusį paauglį Romeo nesi panašus...

- Manau būčiau puikus Romeo, nes esu tikrai romantiškas ir mano Džiuljeta būtų laimingiausia pasaulyje. Kol kas nepažįstu visų pretenduojančių į jos vaidmenį, bet neabejoju, jog sukurtume gerą meilės istoriją.

Visi ankstesni bandymai perteikti Romeo ir Džiuljetos meilės istoriją buvo gana panašūs: pagrindinis herojus parodomas kaip naivus, „saldus“ vaikinas. Galbūt taip ir turėtų būti, juk iš tikrųjų Romeo - dar paauglys. Tačiau man tai atrodo perdėm banalu, sugebėčiau pagrindinį herojų įkūnyti kiek kitaip nei įprasta. Suteikčiau jam daugiau charakterio.
Ankstesniuose projektuose ne kartą pasirodžiau kaip emocionalus ir ekspresyvus žmogus. Nuo to laiko pasikeičiau, manyje nebeliko familiarumo, išmokau pasilaikyti savo nuomonę sau, jei matau, kad jos išsakymas nepakeis situacijos. Pradėjau labiau gerbti kitus projekto dalyvius. Jei jie buvo atrinkti dainuoti ar atlikti kokį nors vaidmenį, reiškia buvo to verti ir nereikia į juos žiūrėti iš aukšto.

Tačiau vis dar kartais esu karštakošis ir nebijau pasiginčyti.

- Esi dalyvavęs ir kiek kitokiame televizijos projekte. Prieš kelerius metus mikrofoną iškeitei į bokso pirštines. Pasiryžai be baimės?

- Prieš kelerius metus buvau pakviestas į televizijos šou, kuriame reikėjo boksuotis. Prieš jį turėjome intensyvias kelių mėnesių treniruotes su bokso profesionalais. Tuo metu net rūkyti mečiau. Ne dėl to, jog staiga norėjau atsisakyti visų žalingų įpročių, tiesiog sportas ir rūkymas - nesuderinami dalykai. Šitai supratau jau po pirmos treniruotės.

Deja, mano pasirodymas ten baigėsi greitai ir su kiek skausmingomis pasekmėmis... Jau po pirmos kovos turėjau pasitraukti iš ringo, nes man sulaužė nosį. Vėliau teko net operuoti, tačiau nesigailiu dalyvavęs - liūdna, jog teko taip greitai palikti. Tiesa, projektas turėjo ir minusų: einantieji į ringą nebuvo suskirstyti pagal svorio kategorijas, dėl to, manau, traumų ir nepavyko išvengti.

- Esi sakęs, kad sportas nėra tavo mėgstamiausia veikla...

- Tikrai taip. Nesu sportiškas ir man dėl to šiek tiek gėda. Bokso treniruotės man patiko, galbūt vėliau atrasiu savyje motyvacijos vėl pajudėti. Kol kas nejaučiu jokių sveikatos sutrikimų, neturiu antsvorio, todėl ir nekyla mintis eiti į sporto salę.

Nežinau, ar ilgai man pavyks išlaikyti puikią sveikatą pernelyg nesistengiant, bet kol kas jaučiuosi gerai. Tiesa, prieš kelerius metus turėjau skrandžio opą. Prisiminimai apie šią ligą nėra labai malonūs - procedūros bei vėlesnis gydymas tikrai sujaukė mano gyvenimo ritmą.

Nesu didelis sveikuolis ir suprantu, jog anksčiau ar vėliau tai atsilieps sveikatai. Tikiuosi, jog suklusiu dar prieš tai – bent jau sumažinsiu žalingų įpročių. Tačiau nesuprantu žmonių, kurie sakosi atsipalaiduojantys rūkydami. Juk tam yra daugybė kitų būdų – knygos, meditacija.

Nuo paauglystės mėgstu skaityti knygas. Manau, jog tėvai turėtų motyvuoti vaikus, skatinti juos pasiimti į rankas knygą. Mąstantis, ko nors siekiantis žmogus anksčiau ar vėliau supras, jog knygos yra begalinis informacijos šaltinis. Jos padeda atrasti naujų dalykų, pažinti gyvenimo tiesa

Po pertraukos į didžiąją sceną sugrįžęs per realybės šou „Dangus“ išgarsėjęs Jonas Čepulis neabejoja – Romeo vaidmuo skirtas kaip tik jam. Jau po savaitės, rugsėjo 21-ąją, šeštadienį, TV3 eteryje startuosiančiame muzikiniame šou „Romeo ir Džiuljeta“ Jonas varžysis su penkiolika kitų profesionalių dainininkų.

Nepaisant fakto, jog bene visiems pažįstamam rokeriui šlovės spindulių jau teko ragauti, šis prisipažįsta, jog dalyvavimas projekte  jam bus didžiulis iššūkis: „Dalyvavimas čia ir buvimas scenoje tarp kitų, jaunesnių, gražesnių, žavesnių berniukų bus man geras spyris į užpakalį ir stimulas pasitempti. Privalėsiu įrodyti, kad toks bičas kaip aš yra geresnis Romeo nei tie, kurie iš prigimties panašūs į Romeo.“

Panašu, jog pirmojo šou filmavimo metu Jonas lūkesčius pateisino. Tikrą rokerišką dvasią scenoje pademonstravęs dainininkas nepabijojo dainuoti net būdamas trijų metrų aukštyje, sėdėdamas ant kylančių dekoracijų, o komisijos paprašytas drąsiai uždainavo be instrumentinio pritarimo.

Pats Jonas teigia, kad tai tik pradžia, ir žiūrovams pažada kiekvienoje laidoje pateikti netikėtą, originalų pasirodymą: „Psichozių pažadu. Pažadu nesikeikti į eterį, bet emocijas rodysiu ir neslėpsiu savyje kunkuliuojančių aistrų, kai tik tokių atsiras.“

Po realybės šou „Dangus“ Jono gerbėjų būrys apjuosė kone visą Lietuvą, tačiau dainininkui dingus iš televizijos eterio, liko tik patys ištikimiausi, kaip pats vaikinas teigia, „tikriausi“ gerbėjai. Tikėtina, jog sugrįžęs į televiziją Jonas vėl gaus dėmesio su kaupu.

„Man visiškai svetimas perdėtas dėmesio troškimas, noras būti tarp klykiančių mergaičių, pliušinių meškiukų ar apatinių kelnaičių lietaus scenoje... Nors ne, vis dėlto apatinės kelnaitės gal ir nieko“, – sako juokdamasis Jonas.