Kas nulemia laimę?

Net 80 metų trunkantis Harvardo universiteto mokslininkų tyrimas apie žmonių gyvenimo kokybės pokyčius parodė, kad laimingus romantinius santykius palaikę 50 metų asmenys, sulaukę 80-ies, buvo fiziškai ir emociškai sveikiausi. Tyrime taip pat atsispindėjo ir tai, kad skirtingų socialinių klasių žmonėms būtent artimas tarpusavio ryšys ir jo palaikymas turi daugiau įtakos laimei nei aukštas intelekto koeficientas, geri genai ar santaupos.

„Minėto tyrimo išvados rodo, kad geras romantinis santykis, ryšys su draugais ir bendruomene žmonėms, sulaukusiems 50 metų, yra geresnis fizinės sveikatos įtakos rodiklis nei cholesterolio lygis kraujyje. Nors tai tik vieno tyrimo informacija ir šios išvados – nekonsensusas medicinoje, vis dėlto įdomu, kad laimingai vedusių 80-mečių nuotaikos per intensyvesnio skausmo dienas svyruoja mažiau, o moterys, kurių prisirišimas prie vyrų saugus, rečiau kenčia nuo depresijos, atminties sutrikimų ir apskritai yra laimingesnės (tyrimo duomenimis). Aišku, norėčiau pabrėžti, kad laimingi santykiai nereiškia konfliktų nebuvimo – tai tokie santykiai, kuriuose vyrauja pasitikėjimas savo partneriu“, – įvardija gydytojas psichiatras Jonas Fugalis.

Vienišumas yra įvardijamas kaip labai stiprus rizikos faktorius žmonėms, turintiems fizinių sunkumų ar ligų.

Kūnas ir emocijos

Gydytojas sako, kad kalbėdami apie sveikatą neturėtume atskirti fizinio kūno ir emocijų, mat šios abi dalys yra vienodai reikšmingos. Anot jo, nors kol kas neaišku, kokie tiksliai mechanizmai vyksta biologiniu lygmeniu, tačiau vienišumas įvardijamas kaip labai stiprus rizikos faktorius žmonėms, turintiems fizinių sunkumų ar ligų.

„Mes, žmonės, esame bendruomeniniai žinduoliai, geriausiai jaučiamės kitų draugijoje. Užplūdus vienišumo jausmui, organizmas patiria didžiulį stresą, kuris persiduoda ir į smegenų-antinksčių ašį. Tokiu atveju iš jos išsiskiria streso hormonų, kurie sekina visą organizmą. Ilgai trunkanti lėtinė streso būsena išbalansuoja hormoninį foną mūsų kūne, imame jausti nuovargį, paaštrėja lėtinės ligos, tokios kaip gastritas ar dirgliosios žarnos sindromas. Stresas taip pat gali paveikti mūsų imuninę sistemą, plaukų, odos, nagų kokybę, mąstymą, fizinį pajėgumą ir daugybę kitų kasdienių gyvenimo aspektų“, – aiškina psichiatras J. Fugalis.

Jonas Fugalis / Asmeninio archyvo nuotr.

Anot eksperto, globalizacija taip pat gali žymiai paskatinti vienišumo jausmą ir stresą. Nors vis daugiau žmonių keliasi gyventi į didmiesčius, tyrimai rodo, kad būtent ten vyraujantis spartus gyvenimo tempas, individualizmas ir mažesnis bendruomeniškumo pojūtis prisideda prie prastesnės emocinės sveikatos.

Išauga atstūmimo jausmas

Gydytojui psichiatrui antrina ir nemokamus draugystės pokalbius, emocinę ir informacinę pagalbą teikiančios „Sidabrinės linijos“ bendrakūrėjė Kristina Čiuželienė. Pasak jos, senjorai susiduria ne tik su fizinio sveikatingumo iššūkiais, bet ir padidėjusiais nerimo, vienišumo ir atstūmimo jausmais dėl artimųjų ar draugų netekčių, šaltų santykių su vaikais ar anūkais.

„Lietuvoje visuomenė sensta bene sparčiausiai visoje Europoje,  skaičiuojama, kad iki 2050 m. kas trečias šalies gyventojas bus vyresnis nei 60 metų. Gyvenimo saulėlydis, deja, dažnai lydimas artimo žmogaus ir socialinių ryšių praradimo, išgyvenamų vienatvės ir atskyrimo nuo vadinamojo normalaus gyvenimo jausmų, įvairių sveikatos sutrikimų, skurdžios materialinės padėties. Liūdina ir tai, kad Lietuvoje kone pusė 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių gyvena vieniši, – sako K. Čiuželienė. – Šis aspektas išties daro neigiamą poveikį senjorų gyvenimo kokybei ir, kaip rodo tyrimai, skatina depresiją, kognityvinių funkcijų silpnėjimą ir net įvairių demencijos formų vystymąsi. Vienišumas susijęs ir su pablogėjusia fizine sveikata, pavyzdžiui, aukštu streso hormono kortizolio kiekiu kraujyje, susilpnėjusiu imunitetu, padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Negana to, 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų savižudybių statistika išlieka šokiruojamai aukšta ir jų toliau daugėja.“

Kaip gydyti vienišumą?

Gydytojas psichiatras J. Fugalis priduria: jei asmuo pastebi, kad, nepaisant santykių su bičiuliais ir artimaisiais, jis vis tiek jaučiasi vienišas ir nesuprastas, o bendrystė netenkina, reikėtų ieškoti kitokio sprendimo ir galbūt kreiptis į psichoterapeutą. Tokiu atveju svarbu peržiūrėti ir įsivertinti turimus santykių kūrimo modelius ir išmokti kurti nuoširdų ryšį, gebėti būti pažeidžiamam.

Ilgai trunkanti lėtinė streso būsena išbalansuoja hormoninį foną mūsų kūne, imame jausti nuovargį, paaštrėja lėtinės ligos, tokios kaip gastritas ar dirgliosios žarnos sindromas.

„Kai žmogus negali ar nemoka būti pažeidžiamas bendraudamas su artimaisiais, jis laikosi atstumo ir natūraliai vienišumo jausmas didėja. Žinoma, nebūtinai visiems reikalinga psichoterapija, tačiau jei žmogus jaučia kančią ir nepasitenkinimą ne vieną mėnesį, tikrai reikėtų ieškoti pagalbos iš šalies. Reikėtų suprasti ir tai, kad vienišumo jausmas yra labai žmogiškas ir, jei nėra jį lydinčių fizinių simptomų, tai ne liga“, – pabrėžia ekspertas.

K. Čiuželienė pasakoja, kad „Sidabrinės linijos“ misija yra padėti 60 metų amžiaus ir vyresniems šalies gyventojams palaikyti visavertį gyvenimą, nesijausti nereikalingiems ar atstumtiems ir patenkinti visiems žmonėms reikalingus socialinius poreikius: sulaukti dėmesio, turėti nuolatinį pašnekovą ar bendramintį, išsipasakoti negandas ir džiaugsmus.

„Pradėję naudotis „Sidabrine linija“, net 9 iš 10 pašnekovų nurodė, kad pagerėjo jų nuotaika, pusė teigė, kad pasitaisė ir fizinė sveikata, maždaug 40 proc. pašnekovų prisipažino, kad  miegas tapo ramesnis. Itin džiaugiamės, kad net 8 iš 10 pašnekovų pavyko susirasti draugų, o panašus skaičius tikino nebesijaučiantys vieniši. Tokia statistika skatina dar labiau raginti senjorus paskambinti mums ir pradėti šviesią bendrystės kelionę kartu“, – sako organizacijos bendrakūrėja.