30-metį šiemet švenčiančios organizacijos prezidento postą paliekantis prof. kompozitorius Teisutis Makačinas tikisi, kad naujoje taryboje daugiau vietų nei anksčiau užims muzikos kūrinių autoriai.

Dvi kadencijas tarybai vadovavęs kompozitorius prof. T. Makačinas dėkoja už darnų darbą tarybą paliekantiems nariams ir administracijai, o šeštadienį į „Litexpo“ susirinksiantiems autoriams linki išsirinkti tuos savo atstovus, kurie ieškos sprendimų, kaip pagerinti autorių gyvenimą šiuo sudėtingu laikotarpiu, negailėdami savo laiko ir jėgų.

„Labai tikiuosi, kad šį kartą į tarybą bus išrinkta daugiau muzikos (tiek rimtosios, tiek populiariosios) autorių, kurie mūsų asociacijoje sudaro daugumą. O labiausiai norėtųsi, kad į tarybą ateitų dirbti aktyviai kuriantys, sąžiningi, nuo vadybininkų nepriklausomi, nesavanaudiški ir iniciatyvūs autoriai, kuriems rūpi ne tik jų pačių, bet ir kitų autorių gerovė, suteikianti galimybes aktyviai kurti“, – sakė T. Makačinas. Beje, pagal LATGA įstatus, tarybos nariais negali būti asmenys, kurie komerciniais tikslais vykdo veiklą kaip asociacijos administruojamų autorių kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojai.

Tą pačią dieną, kaip skelbiama Asociacijos LATGA pranešime, bus renkamas prezidentas, Etikos ir Revizijos komisijų nariai. Pasibaigus rinkimų aistroms, visi susirinkusieji autoriai bus pakviesti simboliškai atšvęsti organizacijos trisdešimtmetį, 10-čiai autorių bus įteikti žinomo juvelyro Sigito Virpilaičio sukurti Asociacijos LATGA garbės ženklai „Ad Astra“ už Lietuvos vardo garsinimą.

Pasak Asociacijos LATGA vadovo Jono Liniausko, bus dedamos visos pastangos, kad susirinkusieji į renginį neužsikrėstų COVID-19. Renginio organizatoriai prašo į renginį nevykti tų, kurie jaučia COVID-19 būdingus simptomus, taip pat rekomenduoja atsisakyti dalyvavimo rizikos grupei priklausantiems asociacijos nariams.

1990 m. gegužės 29-ąją Asociacijos steigimo sutartį pasirašė Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos išradėjų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos dizainerių sąjunga, Lietuvos teatrų sąjunga, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos inžinierių sąjunga.

Per visus asociacijos gyvavimo metus didelė atsakomybė teko autorių asociacijos prezidentams ir tarybos nariams. Tai žymūs Lietuvos menininkai, kurie, aukodami savo brangų laiką, dirbo visų autorių labui. Asociacijos LATGA prezidentais buvo: grafikas Bronius Leonavičius (1990-1994); kompozitorius prof. Mindaugas Urbaitis (1994-1996), literatūros kritikas Eimutis Valentinas Sventickas (1996-2000; 2008-2012), kompozitorius Gintaras Sodeika (2000-2007). Nuo 2012 m. iki šiol tarybai vadovauja kompozitorius prof. T. Makačinas. Asociacijos administracijai nuo 2012 m. vadovauja poetas ir rašytojas J. Liniauskas, iki to organizacijai nuo pat jos įkūrimo vadovavo Edmundas Vaitiekūnas.

Dabartinę tarybą sudaro: Edita Utarienė (dailininkė), Vladas Braziūnas (poetas), Jonas Rudzinskas (dailininkas), Juozas Širvinskas (kompozitorius), Liutauras Degėsys (poetas), T.Makačinas, (kompozitorius), B.Leonavičius (dailininkas), E.V.Sventickas (rašytojas), Jonas Staselis (fotomenininkas), Antanas A. Jonynas (poetas), Gintaras Česonis (fotomenininkas), Gediminas Zujus (kompozitorius), Dainius Radzevičius (žurnalistas).

2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Asociacija vienija 5074 fizinius ir 47 juridinius asmenis. Didžiąją dalį (daugiau nei pusę) narių sudaro muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriai.

Asociacijos specialistai suskaičiavo, kad per 30 veiklos metų Lietuvos ir užsienio autoriams buvo išmokėta 69 138,5 mln. eurų, neskaitant 2020 m. surinkto atlyginimo. Didžiausia dalis – per 56 mln. eurų – išmokėta muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriams, kurių teisės kolektyviai administruojamos nuo 1993 metų. Tiesa, tuomet autoriams buvo paskirstyta vos 17 tūkst. eurų. Palyginimui – 2019 m. muzikos autoriams paskirstyta beveik 4,5 mln. eurų.

Autoriams reikia visuomenės palaikymo

„Ketinome 30-mečio proga savo narius kitą savaitę pakviesti į gražią šventę su populiariausiomis 30-mečio dainomis, kai kuriems kūrėjams įteikti apdovanojimus už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą pasaulyje. Deja, visus planus sujaukė koronaviruso pandemija. Nepaisant šios negandos, norime pasinaudoti proga ir pasveikinti Lietuvos autorius šios gražios sukakties proga, palinkėti geros sveikatos, kasdienio Mūzų apsilankymo bei kūrybos įvertinimo tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų“, – sako asociacijos LATGA Tarybos prezidentas, kompozitorius prof. Teisutis Makačinas.

Pasako jo, trumpai išvardinti organizacijos, padėjusios tvirtą pamatą autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimui, nuveiktus darbus būtų sudėtinga. Prisijungdama prie tarptautinių autorių teises ginančių konfederacijų, inicijuodama įstatymus ir jų pakeitimus, teikdama kūrėjams teisinę pagalbą, kovodama su piratavimu, finansuodama kūrybinės veiklos projektus, edukuodama visuomenę bei rinkdama autorinį atlygį iš kūrinių naudotojų, asociacija LATGA suteikia autoriams vis daugiau galimybių uždirbti iš savo kūrybos, skaidrinančios mūsų šalies gyventojų kasdienybę ir garsinančios Lietuvos vardą visame pasaulyje.

Geriausias įvertinimas kūrėjams – kuo platesnis jų kūrybos naudojimas.

„Geriausias įvertinimas kūrėjams – kuo platesnis jų kūrybos naudojimas. Tad naudodamasis proga noriu ne tik pasveikinti visus autorius, bet ir paraginti visuomenę bei verslą legaliai ir kuo dažniau naudoti mūsų autorių kūrybą, kitaip tariant, ją „įdarbinti“. Turime tikrai daug talentingų įvairių sričių autorių, kurie matomi ir vertinami pasaulyje, tačiau, Lietuvoje jų kūryba nėra naudojama taip plačiai kaip norėtųsi, jos vietą neretai užima menkavertis komercinio pobūdžio kitų šalių kūrėjų turinys. Labai džiaugiamės nacionalinio transliuotojo iniciatyva palaikyti mūsų šalies autorius, pristatant jų kūrybą savo eteryje. Taip pat krizės akivaizdoje sulaukėme ir kelių privačių įmonių, kurios pasisiūlė naudoti daugiau lietuviško autorinio turinio, palaikymo. Labai ragintumėme pasekti jų pavyzdžiu visus kūrinių naudotojus – radijo stotis, televizijas, teatrus, prekybos centrus, kavines, bibliotekas, kultūros centrus, pamažu į rinką grįžtančius renginių organizatorius ir kitus. Visuomenės prašome būti kultūringais ir sąmoningais meno vartotojais – taip padėsite savo ir kitų šalių kūrėjams išgyventi nelengvą laikotarpį“, – sako asociacijos LATGA direktorius, poetas ir rašytojas Jonas Liniauskas.

Autoriams išmokėjo beveik 70 mln. Eur

Pasak jo, pagrindinė asociacijos LATGA veikla – autorinio atlyginimo surinkimas iš kūrinių naudotojų ir paskirstymas autoriams. Kitaip tariant, asociacija LATGA yra tarpininkas tarp kūrinių naudotojų ir autorių, be kurio autorinio atlyginimo surinkimas ir paskirstymas būtų sunkiai įsivaizduojamas.

„Asociacijos specialistai suskaičiavo, kad per 30 veiklos metų Lietuvos ir užsienio autoriams buvo išmokėta 69 138,5 mln. Eur, neskaitant 2020 m. surinkto atlyginimo. Didžiausia dalis – per 56 mln. Eur – išmokėta muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriams, kurių teisės kolektyviai administruojamos nuo 1992 metų. Tiesa, pirmieji autoriniai atlyginimai išmokėti 1993 m., tuomet autoriams buvo paskirstyta vos 17 tūkst. Eur. Palyginimui – 2019 m. muzikos autoriams paskirstyta beveik 4,5 mln. Eur“, – teigia asociacijos vadovas.

Dramos kūrinių autorių teises LATGA administruoja nuo 1996 m., jiems iki šios dienos išmokėta 5,778 mln. Eur. Palyginimui: 1996 m. autoriams išmokėta 77 tūkst. Eur, o 2019 – beveik 0,5 mln. Eur.

Literatūros kūrinių autoriams (už knygų panaudą bibliotekose ir kūrinių atgaminimą reprografijos būdu) išmokėta 2,581 mln. Eur, jiems šis kompensacinis atlyginimas mokamas nuo 2003 m. Pirmaisiais metais literatūros kūrinių autoriams išmokėta per 43 tūkst. Eur, 2019 m. šis atlyginimas siekė beveik 310 tūkst. Eur.

Vizualiųjų kūrinių autoriams asociacija LATGA išmokėjo beveik 1,5 mln. Eur, jų teisės kolektyviai administruojamos nuo 1993 m. Pirmaisiais metais jiems išmokėta vos 2,5 tūkst. Eur, 2019 m. – per 145 tūkst. Eur.

Audiovizualinių kūrinių autorių teises asociacija LATGA administruoja nuo 2005 m., jiems per visą laiką išmokėta beveik 3 mln. Eur. 2005 m. išmokėta apie 106 tūkst. Eur, 2019 m. – 448 tūkst. Eur.

Apie 2 mln. mokesčių per metus sumokanti LATGA pastaruoju metu patenka į daugiausiai mokesčių į biudžetą sunešančių Lietuvos įmonių 500-tuką.

Įdomūs faktai ir skaičiai

· 1990 m. gegužės 29-ąją asociacijos steigimo sutartį pasirašė Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos išradėjų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos dizainerių sąjunga, Lietuvos teatrų sąjunga, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos inžinierių sąjunga.

· 1991 m. pradžioje LATGA direktorius Edmundas Vaitiekūnas kartu su tuometiniu tarybos prezidentu Broniumi Leonavičiumi, padedami Lietuvos krašto apsaugos departamento pareigūnų, užėmė sovietinei autorių agentūrai VAAP priklausiusias patalpas Jogailos g., kurias saugojo OMON‘as.

· 1992 m. liepą LATGA tapo CISAC (Tarptautinė autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacija) nare.

· 1994 m. papildytas ir pakeistas Civilinis kodeksas. Autorinį atlyginimą pradėjo mokėti radijo ir televizijos transliuotojai, kabelinės retransliacijos operatoriai, foninės muzikos naudotojai.

· 1999 m. priimamas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

· Per visus asociacijos gyvavimo metus didelė atsakomybė teko autorių asociacijos prezidentams ir tarybos nariams. Tai žymūs Lietuvos menininkai, kurie, aukodami savo brangų laiką, dirbo visų autorių labui. Asociacijos LATGA prezidentais buvo: grafikas Bronius Leonavičius (1990-1994); kompozitorius prof. Mindaugas Urbaitis (1994-1996), literatūros kritikas Eimutis Valentinas Sventickas (1996-2000; 2008-2012), kompozitorius Gintaras Sodeika (2000-2007). Nuo 2012 m. iki šiol tarybai vadovauja kompozitorius prof. Teisutis Makačinas. Asociacijos administracijai nuo 2012 m. vadovauja poetas ir rašytojas Jonas Liniauskas, iki to organizacijai nuo pat jos įkūrimo vadovavo Edmundas Vaitiekūnas.

· Dabartinę tarybą sudaro šie nariai: Edita Utarienė (dailininkė), Vladas Braziūnas (poetas), Jonas Rudzinskas (dailininkas), Juozas Širvinskas (kompozitorius), Liutauras Degėsys (poetas), T.Makačinas, (kompozitorius), B.Leonavičius (dailininkas), E.V. Sventickas (rašytojas), Jonas Staselis (fotomenininkas), Antanas A. Jonynas (poetas), Gintaras Česonis (fotomenininkas), Gediminas Zujus (kompozitorius), Dainius Radzevičius (žurnalistas).

· 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, asociacija vienija 5074 fizinius ir 47 juridinius asmenis. Didžiąją dalį (daugiau nei pusę) narių sudaro muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriai.

· Asociacija LATGA abipusio atstovavimo sutarčių pagrindu atstovauja daugiau nei 4 milijonams muzikos, dramos, vizualiųjų menų ir audiovizualinių menų autorių iš viso pasaulio. Organizacija yra pasirašiusi 170 tarptautinių abipusio ar vienašalio atstovavimo sutarčių su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis iš 69 užsienio šalių.

Šeši jaunieji menininkai galės gauti Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) stipendijas kūrybai.

„Jauni menininkai dažniausiai susiduria su finansinėmis problemomis, užkertančiomis galimybę kurti. Talentingi kūrėjai būna tiesiog priversti kūrybą iškeisti į finansinę grąžą iš karto duodantį darbą“, – stipendijų įsteigimą aiškina LATGA.

Organizacija teiks šešias stipendijas metams po 305 eurus (1050,43 litus) per mėnesį. Paraiškas jaunųjų menininkų stipendijos gauti gali teikti 18 – 35 metų dailės, dramos, fotografijos, literatūros, muzikos ir audiovizualinių menų atstovai. Pretendentai paraiškas turi pateikti iki šių metų gruodžio 15 dienos.

„Stipendijas jaunieji menininkai galės panaudoti kaip tik tinkami: surengti fotografijų ar paveikslų parodą, parašyti knygą ar muzikos kūrinius. Džiaugiamės, kad autorių pinigai atiteks tiesiogiai autoriams, skatins jų kūrybą“, – sako LATGA direktorius Jonas Liniauskas.

Konkursą remia Kultūros ministerija.

Lietuvoje plagiatas – kasdienybė. Svetimus autorinius darbus čia vagia ir paprasti piliečiai, ir akademikai. Daugeliu atvejų pas mus autorius pats turi kovoti su intelektinių kūrinių vagimis ir pats turi ginti savo teises teismuose.

Panaudojo reklamos buklete

Klaipėdietis istorinių spaudinių leidėjas Kęstutis Demereckas jau ne vienus metus užsiima specifine leidyba.

Jis pats renka informaciją apie Klaipėdos krašto miestelius ir gyvenvietes, rašo pažintinio, kultūrinio, istorinio pobūdžio tekstus, ieško anų laikų fotografijų ar atvirukų bei leidžia knygas.

Darbas – kruopštus, reikalaujantis daug pastangų ir kompetencijos.

Tad autoriui būna labai apmaudu aptikus, kad jo tekstus be atsiklausimo ir autorystės nuorodų panaudojo kiti.
Kitaip tariant, pavagia be jokių skrupulų.

"Savo tekstų randu įvairiuose leidiniuose. Kartą plaukėme keltu iš Kylio, ten buvo padėti reklaminiai bukletai keturiomis kalbomis apie Klaipėdos kraštą. Ir skaitau aš savo tekstą apie Kintus, kuris nukopijuotas žodis į žodį nuo mano leidinio. Pasirodo, žmonės nesivargina nieko savo parašyti, paima ir nukopijuoja", – piktinosi leidėjas.

Vagiliauja už ES pinigus

Bene didžiausi vagys – įvairių kultūrinių programų "kūrėjai" už ES pinigus.

Pasirodo, dažnas atvejis, ypač rajonuose, kai, rengiant spaudai kokią nors knygą apie krašto ar miestelio istoriją, tiesiog kopijuojami jau parašyti darbai.

"Jie iš mūsų leidinių lengva ranka kopijuoja žemėlapius, iliustracijas, tekstus. Tai – pats lengviausias būdas įgyvendinti tokį "projektą", juk mažai kur tie jų opusai skelbiami, gal todėl jie tikisi, kad ir vagystės niekas nepastebės", – svarstė K.Demereckas.

Kitas klaipėdietis spaudos fotografas Vytautas Liaudanskis buvo labai nustebęs, kai savo paties darytas nuotraukas pamatė vienoje knygoje apie rajono miestelį. Ten prie jo darbų buvo užrašyta "Muziejaus archyvas".
Akademikų pokštai

K.Demereckas teigė, jog ne kartą reiškė pretenzijas dėl vagysčių.

Vieni vagišiai atsiprašydavo ir klausdavo, kuo galėtų atsilyginti, tačiau iš jų nė vienas piniginio atlygio nesiūlė. Nors baudos už plagijavimą yra nemenkos.

"Nustebau, kai vienas akademikas savo knygoje panaudojo labai gražią mano darytą nuotrauką – kompoziciją su maldaknygėmis bei žvakide – ir nenurodė jokios autorystės. Maža to, manęs net neatsiklausė, ar sutinku, kad mano darbas būtų publikuojamas. Nieko jam nesakiau, kad nenumirtų iš gėdos", – liūdnai pajuokavo K.Demereckas.

Klaipėdietis pasakojo, kad leidykla "Šviesa" neretai prašydavo panaudoti fotografijas vadovėliuose, ir autorius mielai sutikdavo.

"Atsiųsdavo sutartį, sumokėdavo 30 litų, kartais nesumokėdavo, bet atsiklausdavo. Tai yra žmogiška ir natūralu, jie nurodo autoriaus pavardę, tada nėra ko pykti. Bet kai pavagia ir tyli, tada jau – bjauru. Pavyzdžiui, mano bičiulė vienai savivaldybei padovanojo įrėmintus karpinius ir po kurio laiko pamatė, kad tos savivaldybės leidinyje yra to karpinio kopija, be jokių nuorodų apie autorystę. Vagys ir tiek", – įsitikinęs leidėjas.

Užsienyje lekia iš postų

Vakarų Europoje autoriaus teisės gerbiamos kur kas labiau nei pas mus, ten baudos už plagiatą yra labai griežtos.

"Autorius ten yra saugomas kaip reikiant. Juk ne vienas Vokietijos valdžios vyras krito iš posto, kai paaiškėjo, kad jie nuplagijavo mokslinius darbus, daktaro disertacijas. Pavyko įrodyti, kad nurašyta labai daug. O pas mus kas vyksta? Pas mus – žemas vagių lygis", – neslėpė K.Demereckas.

Nugvelbęs K.Demerecko istorinį atviruką, įkliuvo ir vienas dienraštis. Autoriui pavyko įrodyti savo tiesą ir su laikraštininkais susiderėti, kad šie už skriaudą pareklamuotų naują leidyklos knygą.

"Juk nėra sunku paklausti, ar galima panaudoti dalį teksto arba iliustraciją. Kritiniu atveju galima nurodyti, kas yra autorius, o čia paima, nurašo, kaip savo. Dar turėjau su viena profesore rimtą ginčą dėl autorystės, bet susitarėme", – teigė K.Demereckas.

Rašytojai ginasi patys

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) direktorius Jonas Liniauskas tvirtina, kad plagiato atveju tekstų ar fotografijų autoriai turėtų kreiptis į teismą. Nes rašytojai LATGA neperdavė savo turtinių teisių, kaip yra padarę muzikantai, dainų autoriai.

Taigi autoriaus santykis su leidėju ir teisių perdavimas yra tik jo bei leidėjo reikalas.

"Mes rašytojams mokame tik už knygų panaudą bibliotekose, gavę statistiką, kiek kartų buvo skaityta knyga. Tuos pinigus iš valstybės biudžeto perveda Kultūros ministerija, o mūsų asociacija juos paskirsto. Mes surenkame pinigus ir išdaliname autoriams už kūrinių kopijavimą popieriniu būdu", – tvirtino J.Liniauskas.

Net norint publikuoti naujos Nidos bažnyčios fotografiją, reikia kreiptis į LATGA, gauti licenciją, už tai bus sumokėta architektui, kuris statė tą bažnyčią.

Taip esą yra su visais naujesniais žymiais architektūriniais kūriniais, kurie naudojami reklamai ar kokiam kitam tikslui.

"Rašytojai, kurie nukentėjo nuo plagiato, turi kreiptis į advokatą, kreiptis į teismą, įrodyti vagystę ir išsireikalauti pageidaujamą sumą iš plagiatoriaus", – teigė J.Liniauskas.

Situacija varo į neviltį

Anot teisininkų, autorinių teisių bylos yra pačios "slidžiausios".

Ne taip seniai Lietuvoje pešėsi dvi leidyklos dėl vienos knygos. Viena jų pakeitė knygos pavadinimą, kita užginčijo.
Paaiškėjo, kad pasipiktinusios leidyklos licencija tai knygai pasibaigusi. Ją įsigijo kita leidykla, pasamdė kitą vertėją, tas kitaip išvertė.

"Patys dažniausi atvejai, kai, neatsiklausę autorių, kažkokie veikėjai plagijuoja ir platina jų tekstus. Kūrinio panaudojimas be autoriaus sutikimo yra pirmas pažeidimas. Pirmiausia reikia tartis su autoriumi dėl atlygio, ar tai būtų keli eilėraščio posmeliai, ar kitokio kūrinio pastraipa. Juk kai kurie autoriai gali nesutikti, kad tame leidinyje būtų jų pavardė ar kūryba", – pastebėjo J.Liniauskas.

Nors LATGA vadovas mano, kad situacija turėtų būti pakeista per artimiausius penkerius metus, tačiau iki šiol Lietuvoje apie autorių teises ar intelektinę nuosavybę jokių užuominų nėra ne tik mokyklos programoje, bet ir Dailės akademijoje.

Kam mokėti, jei gali vogti?

"Patys autoriai nežino savo teisių. Jie nuneša savo knygą į leidyklą, jam sumoka pinigus ir jis džiaugiasi, kad tą kūrinį išleis. Bet kai pasirašo sutikimą, kad leidžia atgaminti savo kūrinį visokiais pavidalais, nepagalvoja, jog už tas kopijas jiems irgi priklauso atlygis", – pabrėžė J.Liniauskas.

LATGA vadovas mano, kad autorius reikia šviesti apie jų teises.

J.Liniauskas prisiminė komišką situaciją, kai viename rajone miesto jubiliejaus proga pastatytą stelą po keliasdešimties metų perdirbo kitas skulptorius, prilipdydamas "girtuoklį su statine".

"Tokie dalykai pasitaiko dėl neišmanymo. Jei apklaustumėte žmones, paaiškėtų, kad pusė jų nežino, kas tos autorinės teisės, jie nežino, kad negalima vogti, negalima nemokamai kopijuoti, išskyrus asmeniniams tikslams ir tik vieną egzempliorių. O kiti apsimeta, kad nesupranta, nes nenori mokėti. Kam mokėti, jei galima pasivogti?" – ironizavo J.Liniauskas.

Kovoja su plagiatoriais

LATGA 2011 metų ataskaitoje rašoma, kad po to, "kai viena politinė partija politinėje reklamoje panaudojo M.Mikutavičiaus ir M.Matulevičiaus kūrinį "Aš myliu Lietuvą" be autorių sutikimo, įvairūs interesantai ir reklamos gamintojai kurį laiką intensyviai domėjosi kūrinių panaudojimo reklamoje subtilybėmis".

Padažnėjo autorių klausimų, susijusių su kūrinių skaitmeninimu ir elektronine leidyba, ir tada, kai Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka pradėjo skaitmeninti kūrinius.

LATGA specialistai pastebėjo, "kad besidomintys autorių teisės klausimais įprastą kūrinio panaudojimą komerciniais tikslais neteisingai prilygindavo turtinių teisių apribojimo atvejams, pavyzdžiui, citavimui, kūrinio panaudojimui mokymo tikslais ar informacijos tikslais."

2012 m. LATGA iniciatyva buvo iškeltos dvi administracinės bylos dėl neteisėto muzikos kūrinių naudojimo neturint licencinės sutarties su LATGA bei paskirtos administracinės baudos už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą.

LATGA teigia, jog šių administracinių bylų pagrindu civiline tvarka išsiieškojo žalos atlyginimą iš pažeidėjų.

2011 metais buvo iškeltos stambios bylos (ieškinių suma – 877 572 litai) kabelinės retransliacijos operatoriams.