Gerai nuotaikai palaikyti

Smulkiais geltonais žiedais pražydusi jonažolė liaudyje vadinama natūraliu antidepresantu. Vaistininkė Kristina Staivė patvirtina, kad šis augalas naudingas sveikatai: reguliariai vartojama jonažolių arbata gerina nuotaiką, ramina, padeda jaustis darbingesniems, lengviau pakilti iš lovos.

Ir primena, kad prisirinkus žolelių vasarą, ruošti ir mėgautis jonažolių arbata geriau rudenį.

"Jonažolė didina jautrumą saulei, tad nuolat geriant arbatas iš šios vaistažolės, nerekomenduojama būti saulėkaitoje. Odai gavus saulės spindulių, tikėtina alerginė reakcija – oda gali parausti, išberti", – paaiškina K.Staivė.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jonažolė nedera su kai kuriais vaistiniais preparatais – gali slopinti jų poveikį.

"Jonažolės reikėtų vengti vartojantiems preparatus, skirtus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, nuo aukšto kraujo spaudimo ir kontraceptine tabletes", – išvardija farmacininkė K.Staivė ir priduria, kad ši žolelė taip pat netinka nėštumo metu ar vartojant hormoninę kontracepciją.

Bet kurios vienos rūšies vaistažolių negalima vartoti ilgiau negu tris savaites, antraip jos ima veikti toksiškai, organizmas persisotina žolelės savybių.

Vartoti tik išoriškai

Ant rankos ar padų atsiradus nemaloniam dariniui – karpai – padėti gali ugniažolės sultys.

"Nulaužus ugniažolės žiedelį išteka geltonos sultys, kuriomis naudinga kartą į savaitę patepti atsiradusią karpą. Savarankiškai gydyti nereikėtų tik ant veido atsiradusių darinių, nes čia esanti oda jautresnė, galima pažeisti akis", – perspėja vaistininkė.

Nuo seno ugniažolė žinoma ir kaip onkologines ligas gydyti galinti vaistažolė. Nors sąmoningai išoriškai vartoti ugniažolę yra visiškai saugu, tačiau savarankiškai geriau šių vaistažolių negerti.

"Ugniažolė yra nuodingų augalų sąraše, kurios perdozavus galima nusinuodyti", – perspėja K.Staivė.

Nuo peršalimo

Pasireiškus pirmiesiems peršalimo simptomams, kurie dėl neatsargaus kondicionierių naudojimo dažni ir šiuo metų laiku, svarbu gerti daug skysčių.

O norint numalšinti šiek tiek perštinčią gerklę, slogą ar kosulį ypač stiprų gydomąjį poveikį turi čiobrelių arbata.

"Čiobrelių arbata, jau nuo seno liaudyje vartojama kvėpavimo takų ligoms gydyti, tinka ir nuo sauso dirginančio erzinančio kosulio, tiek ir padeda palengvinti atsikosėjimą, kai jau yra sekreto. Kartu su čiobreliais į pagalbą galima pasitelkti ir liepžiedžius bei aviečių šakelių. Jie taip pat turi uždegimą slopinančių savybių, gali padėti sumažinti neaukštą temperatūrą", – pataria K.Staivė.

Tik tris savaites

Arbata veikia švelniau nei vaistai, tad jei karštą dieną temperatūros slopinti medikamentais nerekomenduojama dėl per didelio prakaitavimo, arbatas drąsiai galima vartoti bet kuriuo paros metu.

Visgi farmacijos specialistė atkreipia dėmesį, kad bet kurios vienos rūšies vaistažolių negalima vartoti ilgiau negu tris savaites, antraip jos ima veikti toksiškai, organizmas persisotina žolelės savybių.

Be to, šiek tiek perštinti gerklė ar prasidėjusi sloga aiškiai parodo, kad imuninė sistema nėra stipri, o vasara yra būtent tas metas, kai reikėtų susigriebti ir pradėti kaupti svarbiausius vitaminus, ruošiantis žiemai. Pasak vaistininkės, organizmą pastiprinti rekomenduojama vitaminu C, ežiuolės preparatais, svarbus ir visas antioksidantų kompleksas – selenas, cinkas, A, E vitaminai.

„Mažėjant gaunamos saulės šviesos kiekiui, mažėja ir odos ląstelėse pagaminamo vitamino D kiekis. Šis vitaminas svarbus ne tik kauliniam audiniui, bet ir įgyto bei įgimto imuniteto formavimuisi. Įvairių mokslininkų grupių tyrimai atskleidė, kad yra tiesioginis ryšys tarp vitamino D trūkumo ir didesnės tikimybės susirgti kvėpavimo takų ligomis“, – sako G. Balčiūnaitė.

Šviesos kiekis tiesiogiai veikia ir laimės hormono, serotonino, sintezę žmogaus organizme. Tai paaiškina nuotaikų pokyčių sezoniškumą. Žmonės tampa irzlesni, labiau linkę į depresiją, padaugėja negatyvių minčių.

Kliautis natūraliomis priemonėmis

Pasak tik fitoterapinius produktus gaminančios bendrovės „Innovative Pharma Baltics“ (IPB) specialistės G. Balčiūnaitės, norint išlikti sveikam, darbingam ir nepasiduoti slogiai nuotaikai, reikia vartoti daug vitamino D turinčių maisto produktų. Tai –  riebi žuvis, kiaušiniai, sūris, kepenėlės, sausų pusryčių dribsniai, pievagrybiai.

„Atsipalaiduoti padeda karšta žolelių arbata. Nerimui mažinti tinka jonažolė, vaistinis valerijonas, pasifloros. Raminančiai veikia ir paprastoji jonažolė, tikroji levanda. Tik jonažolė turėtų būti vartojama atsargiai, pasitariant su gydytoju, vaistininku ar fitoterapeutu dėl galimo pasireikšti neigiamo poveikio, sąveikos su vaistais“, – aiškina specialistė. Pasak jo, ypač efektyvų raminamąjį poveikį turi vaistinės melisos, karčiavaisio ir bergaminio citrinmedžio eteriniai aliejai.

Gilėjant rudeniui dar svarbiau tampa imuniteto stiprinimas, organizmo atsparumo didinimas neigiamiems aplinkos veiksniams.

„Kol organizmas taikosi prie pasikeitusių aplinkos sąlygų, susilpnėja jo atsparumas, todėl greičiau kimba įvairūs virusai ir infekcijos. Kad nesirgtumėte peršalimo ligomis ir visus bauginančiu gripu, imunitetą reikia stiprinti visus metus. Tiek vaikams, tiek suaugusiems imunitetą stiprinti padeda tinkama mityba, vartojant daugiau vaisių ir daržovių, žalioji arbata“, – teigia G. Balčiūnaitė, pridurdama, kad imunitetą padeda stiprinti ir tokie vaistiniai augalai bei medžiagos, kaip blyškioji ir rausvažiedė ežiuolė, imbieras, bičių pikis, greipfrutų sėklų ekstraktas. Grūdinti organizmą neabejotinai padeda ir sportas ar tiesiog pasivaikščiojimas gryname ore, pirtis ir kontrastinis dušas.

Šviesos trūkumas gali būti kompensuojamas specialiomis lempomis, spinduliuojančiomis ultravioletinio spektro spindulius, ir netgi ryškiomis spalvomis: geltona, oranžine, auksine, raudona. Tačiau, pasak specialistės, labai svarbus yra ir tinkamas nusiteikimas, leidžiantis mėgautis bet kuriuo metų laiku, net ir tamsiuoju, daugiau laiko skiriant mėgstamai veiklai ir bendravimui su artimais žmonėmis.