Kyjivo teigimu, šį karinį puolimą paskatino Stalino valdymo laikotarpio imperialistinės tendencijos. Be to, šiuo metu Maskvos taikomos represijos prieš Kremliaus kritikus primena sovietinių laikų metodus.
Žmonės, nešini SSRS vėliavomis ar mirusio diktatoriaus portretais, laukė ilgoje eilėje, norėdami padėti gėlių ant jo kapo prie Kremliaus sienos.
„Žmonės būtų laimingi, jei vėl turėtume tokį lyderį“, – teigė rusas pensininkas Jurijus.
1878 metais Sakartvele gimęs J. Stalinas per beveik tris dešimtmečius trukusį valdymo laikotarpį pavertė Sovietų Sąjungą totalitarine valstybe.
J. Stalinas susikūrė aplink save asmenybės kultą ir vadovavo masinėms represijoms, dėl kurių milijonai žmonių žuvo arba buvo išsiųsti į gulagus – Sovietų Sąjungos priverstinio darbo stovyklas.
Tuo tarpu Rusijoje daugelis gyventojų jį liaupsina už tai, jog 1945-aisiais jis vienas pats nugalėjęs nacistinės Vokietijos lyderį Adolfą Hitlerį – šiuos teiginius istorikai itin smarkiai kvestionuoja – ir atkūrė šalies didybę.
Kremlius naudoja paraleles su šia istorija, kad pateisintų dabartinį karą prieš Ukrainą, kurį vaizduoja kaip neišvengiamą kovą su Vakarais.
Skirtingas požiūris
„Be J. Stalino sugrįžimo į Rusiją mes, rusai, ir kitos vietinės Rusijos tautos neišgyvensime“, – naujienų agentūrai AFP teigė 74-erių buvęs Rusijos pulkininkas ir karinės žvalgybos pareigūnas Vladimiras Kvačkovas.
Pastaraisiais metais prieš oponentus, žurnalistus ir teisių gynėjus, taip pat ir Maskvos karo Ukrainoje kritikus, Rusijoje buvo plačiai naudojama „užsienio agento“ etiketė, primenanti sovietinių laikų „liaudies priešo“ statusą.
Kai kuriuose Rusijos miestuose buvo atidengti paminklai buvusiam sovietų lyderiui pagerbti. Tai daro asociacijos, dažnai susijusios su Komunistų partija.
Anksčiau šiemet paminklas J. Stalinui buvo atidengtas pietiniame Volgograde, 80-ųjų Sovietų Sąjungos pergalės šiame mieste vykusiame mūšyje prieš nacistinę Vokietiją metinių išvakarėse.
Nepaisant to, tai tebėra pavienės iniciatyvos.
Iki šiol Rusijos valdžia nesiima jokių veiksmų, siekdama atkurti po J. Stalino mirties demontuotus paminklus.
„Žmonės skirtingai vertina (Staliną). Vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai jį vertina palankiai, tarytum būtų pamiršę represijas“, – pareiškė buvęs istorijos mokytojas Petras Sokolovas.
„Jaunimas jo gerai nežino. O vidury esanti karta pasidalijusi perpus“, – pridūrė jis.
Stalinistinės represijos
Maskva šlovina Sovietų Sąjungos geopolitinę ir karinę galią, ypač mokyklų programose esančioje medžiagoje ir valstybinėje žiniasklaidoje.
Tačiau ji taip pat menkina stalinistines represijas, tačiau jų visiškai neneigia.
Pastangos nutylėti tamsiausias Sovietų Sąjungos akimirkas dar niekada nebuvo taip akivaizdžiai išreikštos kaip tada, 2021-ųjų pabaigoje Kremlius uždarė Rusijos žmogaus teisių grupę „Memorial“.
1989 metais įkurta „Memorial“ ne vieną dešimtmetį stengėsi atskleisti J. Stalino totalitarinio režimo įvykdytus nusikaltimus ir išsaugoti jų aukų atminimą. Organizacija taip pat dokumentavo žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje.
Tiesa, kai kurie žmonės vis dar mena tuos laikus.
„Mano prosenelė 1945-aisiais neišvengė represijų. Ir buvo kalinama iki pat J. Stalino mirties“, – teigė 25-erių biotechnologė Tatjana Kuznecova.
„70-ųjų mirties metinių mes jokiu būdu nešvenčiame, bet prisimename represijas. Ir, žinoma, baisu žiūrėti į tai, kas vyksta šiandien“, – pridūrė ji.
