Išėjusiems atminti

Rugpjūčio 28 d. Zapyškio paminklinėje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje XXVI Pažaislio muzikos festivalis kviečia pasiklausyti iškalbingo koncerto "Išėjusiems", kurį parengė publikai puikiai pažįstamas atlikėjų duetas: sopranas Sabina Martinaitytė ir pianistė Audronė Eitmanavičiūtė. Koncerte taip pat dalyvaus gabiausi šių atlikėjų / pedagogių studentai, tarptautinių konkursų laureatai – sopranai Ugnė Matukaitytė ir Gabrielė Bukinė bei bosas Rokas Jasikas.

"Muzika – tai galimybė prisiminti, susitikti ir pabūti kartu ne tik vieniems su kitais, bet ir su jau iškeliavusiais į amžinybę... Nerija, Vidmantas, Faustas… kiek su jais kūrybiškai bendrauta! Supratome, kad tik tokiu būdu galime atsidėkoti ir pagerbti išėjusius kolegas", – sako S.Martinaitytė ir A.Eitmanavičiūtė.

Pažaislio muzikos festivalio projektuose S.Martinaitytė dalyvauja nuo pat pirmųjų festivalio žingsnių. Ji – trijų tarptautinių dainininkų konkursų laureatė, daugiau nei trisdešimt metų dainavusi Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, kur sukūrė daugybę pagrindinių vaidmenų operos spektakliuose. Dainininkė paruošė apie septynias dešimtis solo programų, dainavo daugiau nei 1000 koncertų Lietuvoje ir užsienyje, jos įdainuoti įrašai skamba Lietuvos radijo programose.

Asmenybės: baigiamajame festivalio koncerte išvysime solistus V.Miknevičiūtę, J.Vaškevičiūtę, ir E.Montvidą o atlikėjams diriguos J.Domarkas. / Organizatorių nuotr.

S.Martinaitytei buvo suteiktas "Įsimintiniausio Kauno menininko" vardas, ji – keleto "Fortūnos" prizų laureatė, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premijos laimėtoja, Kauno miesto apdovanojimo "Tikra muzika" ir Lietuvos muzikos sąjungos "Auksinio disko" laureatė, apdovanota Kauno miesto II laipsnio "Santakos" Garbės ženklu.

Jau bene tris dešimtmečius S.Martinaitytė žinoma kaip iškili vokalo pedagogė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos profesorė. Koncerto metu S.Martinaitytės ir jos studentų dainavimą lydės išraiškingos ir emocingos pianistės, iškilios pedagogės, VDU Muzikos akademijos profesorės A.Eitmanavičiūtės akompanimentas.

Koncerto programoje skambės Nerijos Čepaitės, Fausto Latėno, Vidmanto Bartulio, Carloso Guastavino, Giacomo Puccini, Giuseppe Verdi, Gustave Charpentier, Evos Dell’Acqua ir kitų kompozitorių dainos, operų arijos bei duetai.

Gyvybės ir mirties dvikova

Rugpjūčio 29 d. Pažaislio vienuolyne galingais akordais nuaidės baigiamasis festivalio koncertas, skirtas ilgamečiam festivalio meno vadovui Petrui Bingeliui atminti.

Asmenybės: baigiamajame festivalio koncerte išvysime solistus V.Miknevičiūtę, J.Vaškevičiūtę, ir E.Montvidą o atlikėjams diriguos J.Domarkas. / Organizatorių nuotr.

Festivalis kviečia pasiklausyti vieno monumentaliausių šio žanro muzikos kūrinių – G.Verdi "Requiem" keturiems solistams, chorui ir simfoniniam orkestrui. "Requiem" iki šių dienų išlieka unikaliu kompozitoriaus talento liudijimu, atspindinčiu jo draminį ir psichologinį genialumą, nesuvaržytą įprastų teatrinių apribojimų.

G.Verdi šlovės viršūnėje sukurtos mišios niekada neturėjo liturginės paskirties – šis didingas koncertinis kūrinys visų pirma įkūnija gyvybės ir mirties dvikovą žmogaus viduje bei visatoje. Tarp operos ir liturginės muzikos žanrų varijuojantis kūrinys nuo pat pirmojo atlikimo iki šiol yra itin populiarus ir greta iškiliojo Wolfgango Amadeus Mozarto kūrinio "Requiem" yra vienas dažniausiai atliekamų šio pobūdžio veikalų.

Šį įspūdingą, genialų, susikaupimo ir apmąstymų kupiną opusą, sukurtą italų rašytojui Alessandro Manzoni atminti, atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, giedos šio žanro muzikoje neįtikėtinų aukštumų pasiekęs skambusis Kauno valstybinis choras ir žymiausi Lietuvos operos solistai: sopranas Vida Miknevičiūtė, mecosopranas Jovita Vaškevičiūtė, tenoras Edgaras Montvidas ir bosas Tadas Girininkas. Gausiam atlikėjų būriui diriguos iškilusis maestras Juozas Domarkas.

V.Miknevičiūtės tarptautinė karjera prasidėjo dar studijuojant Šveicarijoje – ji debiutavo festivalyje "Aix-en-Provence" ir Bazelio operos teatre. Solistė bene dešimtmetį buvo Mainco operos teatro trupės nare, o visai neseniai pasuko laisvai samdomos atlikėjos keliu. Jos sukurtų vaidmenų sąraše puikuojasi Tatjana, Margarita, Violeta, Mimi ir gausybė kitų soprano svajonių vaidmenų, o vokiškos operos link pasukęs solistės amplua ilgainiui ją atvedė prie svariosios Richardo Wagnerio ir Richardo Strausso kūrybos, atvėrusios dainininkei kelius į prestižinius viso pasaulio operos teatrus bei festivalius. Ne mažiau svarbi ir koncertinė V. Miknevičiūtės veikla, suteikusi galimybę dainuoti stambios formos žanro kūrinius žymiausiose scenose.

Šis didingas koncertinis kūrinys visų pirma įkūnija gyvybės ir mirties dvikovą žmogaus viduje bei visatoje.

J.Vaškevičiūtė – vienas ryškiausių mecosopranų dabartinės Lietuvos operos padangėje. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė neapsiriboja tik gimtąja šalimi, taip pat dainuoja ir Estijos, Latvijos, Vokietijos, Prancūzijos teatruose, bendradarbiauja su ryškiausiais šalies orkestrais, atlieka mecosoprano partijas oratorijose bei kantatose. Turtingu tembru išsiskirianti mecosoprano savininkė dalyvavo ne viename festivalyje, gastroliavo Vokietijoje, Prancūzijoje, Kinijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir kt.

Asmenybės: baigiamajame festivalio koncerte išvysime solistus V.Miknevičiūtę, J.Vaškevičiūtę, ir E.Montvidą o atlikėjams diriguos J.Domarkas. / P. Sinden nuotr.

E.Montvidas – gimtojoje šalyje itin laukiamas dainininkas, kurio pasiekimai įvertinti medaliu "Už nuopelnus Lietuvai" ir gausybe kitų apdovanojimų. Pasiklausyti minkšto ir lankstaus dainininko tenoro visada noriai susirenka būriai klausytojų, išsiilgusių išskirtinės vokalinės kultūros. E.Montvido karjera klostėsi sklandžiai ir kryptingai, atlikėjas tapo vienu iš geidžiamiausių tenorų visos Europos ir kitų užsienio šalių teatruose. Būdamas laisvai samdomu solistu jis dainuoja tokiuose operos teatruose ir festivaliuose, kaip Londono karališkoji opera "Covent Garden", Škotijos ir Anglijos nacionalinės operos, Liono bei Bordo nacionalinės operos, Bavarijos nacionalinė opera Miunchene, Berlyno "Komische", Hamburgo, Leipcigo, Amsterdamo, Oslo operų teatrai, "Cincinnati" opera, Glaindborno, "Aix-en-Provence", Vilniaus, Kvebeko festivaliai, "BBC Proms" ir kt.

T.Girininkas – masyviu ir spalvingu bosu dainuojantis atlikėjas, pelnęs nemažai laurų tarptautiniuose konkursuose, o jo pasiekimai įvertinti aukščiausiais šalies teatralų apdovanojimais. Solistas kuria vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto, "Vilnius City Operoje", Kauno bei Klaipėdos valstybiniuose muzikiniuose teatruose. T.Girininko interpretacijų klausėsi Šveicarijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos operos gerbėjai, jo balsas skamba ne tik operų pastatymuose bet ir stambios formos žanrų kūriniuose.

Kas? Koncertas "Išėjusiems".

Kur? Zapyškio paminklinėje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje

Kada? Rugpjūčio 28 d. 17 val.

Kas? BAIGIAMASIS KONCERTAS.

Kur? Pažaislio vienuolyne.

Kada? Rugpjūčio 29 d. 18 val.

Vieni dainininkai ją giedos scenoje, kiti šventę paminės šeimos rate ar senų bičiulių draugėje, rašoma pranešime spaudai. Apie konkrečius savo penktadienio vakaro planus pasakoja Lietuvos operos žvaigždės – Viktorija Miškūnaitė, Jovita Vaškevičiūtė, Tomas Pavilionis ir bene populiariausias Lietuvoje himno giedotojas Liudas Mikalauskas, kuris šventės išvakarėse visiems tautiečiams rekomenduoja dar kartą atidžiai įsiskaityti į Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžius.

Viktorija Miškūnaitė: „Šimtmečio himną kartu su tūkstančiais Dainų šventės dalyvių ir žiūrovų penktadienio vakarą giedosiu sostinės Vingio parke. Šalia, kaip visada, bus mano ištikimoji komanda – vaikai Darijus ir Adrija. Noriu, kad abu jie užaugtų Lietuvos patriotais, mylėtų savo gimtąjį kraštą ir suprastų pilietiškumo, tradicijų, kultūros puoselėjimo bei tautinės vienybės svarbą. Todėl nutariau ne stebėti Dainų šventės transliaciją per televiziją, o stebėti jį gyvai. Liepos 6-osios vakarą kartu giedame himną turbūt nuo pat šios tradicijos atsiradimo pradžios. Ir visai nesvarbu, kur tuo metu būname. Pernai, pavyzdžiui, įsijungėme šventės interneto transliaciją viešėdami Pietų Italijoje, kur tuo metu ruošiau vaidmenį „Valle d‘Itria“ festivalio statomoje operoje. Šįmet būtent liepos 6-ąją visi trys turėjome išskristi į Austriją, į prestižinį tarptautinį Insbruko ankstyvosios muzikos festivalį – ten esu pakviesta atlikti pagrindinį Didonės vaidmenį Saverio Mercadante‘s operoje „Paliktoji Didonė“ („Didone abbandonata“). Tačiau dėl neeilinio renginio – šimtmečio Dainų šventės – nusprendėme išvykti diena vėliau. Atidavę pagarbą Tėvynei, kitą rytą visi trys skubėsime į oro uostą.“

Noriu, kad abu vaikai užaugtų Lietuvos patriotais, mylėtų savo gimtąjį kraštą ir suprastų pilietiškumo, tradicijų, kultūros puoselėjimo bei tautinės vienybės svarbą.

Jovita Vaškevičiūtė: „Laikausi tradicijos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną švęsti draugų sodyboje Molėtų rajone prie Stirnių ežero. Ten suvažiuoja maždaug pusšimtis žmonių – spalvinga miela kompanija, kurioje – muzikantai, sportininkai bei įvairiausių kitų profesijų atstovai. Dieną žaidžiame tinklinį ir dalyvaujame sportinėse varžybose, o vakare kuriame laužą ir patys sau pasidarome nedidelę dainų šventę. Joje paprastai būna ir šįmet šimtmečio šventę pradėjusios Dainų dienos Kaune meno vadovė, „Jaunystės“ choro siela Danguolė Beinarytė. Žinoma, devintą valandą vakaro susiėmę už rankų visi kartu ant Stirnių ežero kranto giedame Tautišką giesmę. Šią vasarą po įtempto teatrinio sezono daugiau laiko ketinu skirti poilsiui savo sodyboje, kurioje neseniai įsirengiau nedidelį namelį. Bet retkarčiais nuvykstu į solistų perklausas, tad galiu pasigirti, kad jau esu gavusi Liubašos partiją Nikolajaus Rimskio-Korsakovo operoje „Caro sužadėtinė“, kurią kitų metų pradžioje statys Estijos nacionalinė opera. O kol kas džiaugiuosi vasara, žolynais, puoselėju gėles ir raviu lysves mylimoje sodyboje.“

Tomas Pavilionis: „Himną man dažniausiai tekdavo giedoti scenoje, mat šventinį vakarą paprastai koncertuodavau. Renginio pabaigoje atlikėjai užtraukdavo Tautišką giesmę drauge su visais koncerto klausytojais. Tačiau prieš porą metų pajūryje vykęs koncertas baigėsi anksčiau ir mes, dainininkai, skubėjome grįžti namo, tad himną devintą valandą draugiškai giedojome tiesiog automagistrale skriejančiame automobilyje. Kitą sezoną LNOBT manęs laukia keletas svarbių debiutų: pirmąkart atliksiu Grafo partiją Johanno Strausso operetėje „Vienos kraujas“ ir Idamantės partiją Wolfgango A. Mozarto operoje „Idomenėjas“. O vasarą turiu numatęs nemažai koncertų – dainuosiu Panevėžyje, Anykščiuose, Klaipėdoje, Palangoje, todėl jau dabar nemažai laiko skiriu partitūroms. Bet liepos 6-ąją esu laisvas, tad kur su šeima praleisime šventinį vakarą – nuspręs žmona Gabrielė ir mūsų pirmagimis Tomas. Greičiausiai būsime miesto centre ir Tautišką giesmę giedosime drauge su kitais vilniečiais – pavyzdžiui, stovėdami ant Baltojo tilto. Tomui Pavilioniui Jaunesniajam tai tik pirmoji gyvenimo vasara, ir himnui jis galės pritarti guguodamas.“

Ruošdamasis šventiniam koncertui, visada pasikartoju himno tekstą. Mat jame esama vietų, kuriose lengva „paslysti“.

Liudas Mikalauskas: „Nebeprisimenu metų, kada liepos 6-ąją turėjau galimybę giedoti Tautišką giesmę šeimos rate: visuomet stoviu scenoje! O iš didėjančio gaunamų pasiūlymų koncertuoti skaičiaus sprendžiu, kad liepos 6-ąją Lietuvoje rengiama vis daugiau koncertų. Šįmet šiam vakarui sulaukiau maždaug 15-20 kvietimų, pirmieji pradėjo plaukti dar metų pradžioje. Himną giedosiu drauge su Šilutės rajono Katyčių miestelio bendruomene, kuri į mane kreipėsi pirmoji. Koncertas prasidės 20 val. ir baigsis, kaip įprasta, Tautiška giesme. Mano kolegos solistai pritars, kad užvesti Tautišką giesmę scenoje nėra taip jau paprasta. Oficialioji mūsų himno partitūros versija pritaikyta giedoti chorams, kurie aukštesnėje tonacijoje gražiau skamba. Tačiau iš patirties žinau, kad tokiu atveju neišlavintiems balsams aukščiausios himno gaidos būna neįveikiamos. Todėl verčiau iškart renkuosi tercija žemesnę tonaciją, kad visi giedotojai nesutrikdami galėtų giesmę užbaigti.  Ruošdamasis šventiniam koncertui, visada pasikartoju himno tekstą. Mat jame esama vietų, kuriose lengva „paslysti“. Tarkim, iš anksto būnu pasiruošęs, kad pusė auditorijos trauks “tegul saulė Lietuvos tamsumas prašalina”, o ne “…saulė Lietuvoj…”, kaip iš tiesų reikėtų. Dar eilutėje “ir šviesa, ir tiesa mus žingsnius telydi” žmonės neretai painiojasi teikdami pirmenybę tiesai, o ne šviesai. Himną scenoje atlieku įvairiomis progomis – ne tik Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Bene labiausiai įsiminė pasirodymas Kauno „Žalgirio“ arenoje prieš krepšinio varžybas. Aš pats nesu didelis krepšinio fanas, todėl man buvo keista, kad kone visą himną pilnutėlėje arenoje giedojau vienas, ir tik paskutinėse eilutėse „...vardan tos Lietuvos vienybė težydi“ staiga skanduodama prisijungė galinga aistruolių armija. Vėliau draugai paaiškino, kad taip prieš varžybas būna visada. Vasarą mano pasirodymų tvarkaraštis įtemptas: turiu maždaug penkis koncertus per savaitę. Šiuo metu esu Krokuvoje, kur vakare dainuosiu boso partiją Krzysztofo Pendereckio „Lenkiškajame Requiem“. Ketvirtadienį Vilniuje dalyvausiu Dainų šventės programoje „Vario audra“, o penktadienį trauksiu į Mažąją Lietuvą. Pats šią vasarą organizuoju net tris muzikos festivalius: vieną – savo tėviškėje Tauragėje, kitą, skirtą Tėvo Stanislovo gimimo 100-osioms metinėms – Paberžėje, o trečią – Skaruliuose šalia Jonavos.“

Kaip sutiksite 2015-uosius? Turbūt kiekvienas svajoja apie gražią šventę. Į ypatingą vakarą Naujųjų metų proga operos gerbėjus kviečia Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – gruodžio 31 d. čia nuskambės Gala koncertas, kurio puošmena – vienas skambiausių pasaulio tenorų José Cura.

José Curos skiriamuoju ženklu laikomas jo „tamsaus aksomo“ spalvos balsas. Charizmatiškasis dainininkas visame pasaulyje garsėja originaliomis operų herojų interpretacijomis bei nešabloniškais ir naujoviškais koncertiniais pasirodymais. Tačiau J. Cura nėra vien operos žvaigždė. Jis kuria muziką, diriguoja, sulaukė pasisekimo ir kaip operos režisierius bei scenografas, taigi J. Cura vis labiau atsiskleidžia kaip įvairialypis kūrėjas, perteikiantis muziką taip, kad ji ne tik džiugintų, bet ir praturtintų.

Po kompozicijos ir orkestro dirigavimo studijų gimtajame Rosarijaus mieste (Argentina) 1984 m. José Cura persikėlė į Buenos Aires. Kad geriau pažintų teatro gyvenimą, 1984–1988 m. jis dirbo „Teatro Colón“ chore, viename profesionaliausių teatrinių kolektyvų. 1991 m. J. Cura atvyko į Europą ir pradėjo čia savo legendinę dainininko karjerą, o 1999 m. vėl ėmėsi dirigavimo. Su Londono, Vienos ir Vengrijos filharmonijų, „Sinfonia Varsovia“, Toscanini’o ir kitais orkestrais jis atliko operas ir simfoninės muzikos kūrinius. Menininkas išleido kelis puikius garso įrašus, tarp jų – įspūdingą Sergejaus Rachmaninovo Antrąją simfoniją, apie kurią „Classical Music Editor“ atsiliepė taip: „Per gana trumpą laiką išgirdau kelis šio kūrinio įrašus. Mariso Jansono ir Sankt Peterburgo orkestro įrašas natūralesnis, bet jam trūksta Curos impulsyvumo. Kurtas Sanderlingas Vienos filharmonijos orkestrui diriguoja gerokai platesniais mostais, bet jie kelia kur kas mažiau emocijų. 1960 m. įrašytas Jevgenijaus Svetlanovo darbas, ko gero, artimiausias Curos versijai. Tai atlikimas, apie kurį svajojama, bet nesitikima, kad pavyks įgyvendinti.“

2007 metais José Cura debiutavo kaip operos režisierius ir scenografas. Rampos šviesas išvydo jo spektaklis „Komedija baigta“ („La Commedia è finita“), sukurtas pagal Ruggero Leoncavallo operą „Pajacai“ ir talentingai sujungiantis muziką, šokį ir pantomimą. 2010 m. „Badisches Staatstheater“ teatre (Karlsrūjė, Vokietija) J. Cura režisavo Camille’io Saint-Saënso operą „Samsonas ir Dalila“, sukūrė jos scenografiją ir atliko joje pagrindinį vaidmenį. Meistriškas ir naujoviškas šio klasikinio prancūzų kūrinio pastatymas, pasak žurnalo „Opernglas“, sulaukė didžiulės sėkmės: „Šis išskirtinis darbas išaugino trupei sparnus. Buvo sukurtas toks meninis rezultatas, kuris atneštų šlovę kiekvienam teatrui.“ Spektaklis buvo įrašytas į DVD plokštelę.

Begalė puikių publikos ir kritikų įvertinimų, kurių sulaukė 2012 m. įvairiuose teatruose J. Curos režisuotos operos „Kregždutė“, „Kaimo garbė“ ir „Pajacai“, įtvirtino jį kaip išskirtinį režisierių. 2013 m. Buenos Airių „Colón“ teatre jo pastatytas „Otelas“ tarptautiniu balsavimu buvo išrinktas kaip vienas labiausiai pavykusių tų metų teatro darbų.

Naujųjų metų gala koncerte LNOBT taip pat dainuos Lietuvos operos scenos pažibos Jovita Vaškevičiūtė, Tadas Girininkas, scenoje pasirodys Irena Zelenkauskaitė ir Julija Stupnianek. Dainuos LNOBT choras (vadovas Česlovas Radžiūnas), grieš LNOBT simfoninis orkestras. Vakaro dirigentas – Robertas Šervenikas.