„Jungtinės Valstijos toliau pripažins laikinąjį prezidentą Guaido ir teisėtą Nacionalinį Susirinkimą“, – sakoma valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo (Maiko Pompėjo) pranešime.

„Tarptautinė bendrija negali leisti, kad Maduro, esantis valdžioje neteisėtai, nes jis pavogė 2018 metų rinkimus, pasinaudotų antrų rinkimų vagyste“, – pridūrė diplomatijos vadovas.

Trys teisėjai panaikino britų Aukštojo Teismo liepą paskelbtą nutarimą, remiantis kuriuo Jungtinės Karalystės vyriausybė „vienareikšmiškai pripažįsta“ J. Guaido neramumų apimtos Lotynų Amerikos valstybės prezidentu.

Ši nutartis buvo paskelbta nagrinėjant ginčą dėl 1 mlrd. dolerių aukso atsargų, kurias Venesuelos centrinis bankas nori paimti iš Anglijos banko ir panaudoti šalies atsakui į koronaviruso krizę finansuoti.

Anglijos bankas sako negalįs vykdyti šio nurodymo, nes vyksta ginčas, kad priklauso Venesuelos prezidento postas po 2018 metais įvykusių ginčijamų rinkimų.

Venesuelos centrinio banko valdyba buvo paskirta prezidento Nicolas Maduro vyriausybės.

Tuo metu daugelio Vakarų valstybių remiamo J. Guaido paskirta alternatyvi valdyba paprašė, kad nurodymas išimti aukso atsargas nebūtų vykdomas.

Apeliacinio teismo teisėjai nurodė „paliepę JK teismams atlikti nuodugnų tyrimą faktams išaiškinti... kad būtų nustatyta, ar JK vyriausybė pripažįsta, kad p. Maduro iš tikrųjų tebeturi de facto Venesuelos valstybės ir vyriausybės vadovo galias“.

N. Maduro tvirtino, kad susitikimas įvyko parlamento pirmininkui J. Guaido, kurį kaip laikinąjį Venesuelos prezidentą remia JAV ir maždaug 50 kitų šalių, vasario mėnesį lankantis Vašingtone pas JAV prezidentą.

„Šių metų vasario 4-ąją Baltuosiuose rūmuose Juanas Guaido susitiko su Jordanu Goudreau (Džordanu Gudro)", – pareiškė kairiųjų lyderis, paminėdamas buvusį specialiųjų pajėgų narį, kuris, kaip teigia Karakasas, organizavo įsiveržimą į Venesuelą jūra ir parengė ją vykdžiusius samdinius.

Tas susitikimas, pasak N. Maduro, įvyko „Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) įsakius pasiūlyti atakos planą“.

Pasak N. Maduro, „būtų labai lengva patikrinti“ J. Goudreau buvimą Baltuosiuose rūmuose 2019–2020 metais, taip pat tai, „kurioje patalpoje jis susitiko su p. Guaido“.

Baltieji rūmai kol kas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti.

Tačiau Venesuelos komunikacijų ministras Jorge Rodriguezas (Chorchė Rodrigesas) antradienį sakė, kad tai turėjo įvykti per susitikimą, kurio metu J. Goudreau buvo „patvirtintas įsiveržimo kariniu lyderiu“. Venesuelos vyriausybė skelbė, kad gegužės 3–4 dienomis sužlugdė „įsiveržimą“ šiaurinėje šalies pakrantėje.

Įtarimai yra grindžiami vaizdo įrašu, kuriame vienas kapitonas, sulaikytas per minimą reidą, kalba apie susitikimą Baltuosiuose rūmuose.

N. Maduro tvirtina, jog J. Guaido pasirašė kontraktą su J. Goudreau įkurta privačia saugumo ir gynybos kompanija „Silvercorp USA“, kad ši įvykdytų perversmą, „sučiuptų, sulaikytų ir nušalintų“ Venesuelos prezidentą, ir „įvesdintų“ opozicijos lyderį.

J. Guaido šį kontraktą yra pavadinęs melagingu ir sako, kad Venesuelos vyriausybė ieško dingsčių jam areštuoti.

D. Trumpas yra paneigęs, kad JAV susijusios su šiuo reikalu.

„Jei būčiau norėjęs eiti į Venesuelą, nebūčiau to slėpęs“, – sakė jis.

Venesuela per minimą operaciją sulaikė 52 „samdinius“, tarp jų buvusius JAV kariškius Luke'ą Alexanderą Denmaną (Liuką Aleksandrą Denmaną) ir Airaną Berry (Eraną Berį), kurie buvo apkaltinti terorizmu, sakė valdančiosios Socialistų partijos lyderio pavaduotojas Diosdado Cabello (Diosdadas Kabeljas).

„Aš labai dėkoju Europos Parlamentui“, - sakė jis trečiadienį Parlamente. Prieš tai svečią draugiškais rankų paspaudimais sveikino ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis ir Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas.

J. Borrellis pažadėjo J. Guaido ES paramą, pranešė Europos Komisija. Nacionalinė Asamblėja yra „vienintelė demokratiškai išrinkta institucija Venesueloje“, o J. Guaido – teisėtas jos pirmininkas. Opozicijos lyderis prieš metus kovoje dėl valdžios su Venesuelos vadovu Nicolu Maduru pasiskelbė laikinuoju prezidentu.

Daugiau kaip 50 valstybių, tarp jų – JAV, tada oficialiai pripažino J. Guaido laikinuoju prezidentu. Nepaisant didžiulio JAV spaudimo ir tragiškos ekonominės padėties Venesueloje, N. Maduras toliau laikosi valdžioje. Jį remia Venesuelos karinė vadovybė, taip pat sąjungininkės Kinija, Rusija ir Kuba.

Oficialiai J. Guaido yra uždrausta išvykti iš šalies. Tačiau jis, nepaisydamas draudimo, savaitės pradžioje atvyko į Kolumbiją, o dabar lankosi Briuselyje. Savaitės pabaigoje J. Guaido turėtų dalyvauti Pasaulio ekonomikos forume Davose.

J. Guaido šiuo metu yra Kolumbijoje, kur turi susitikti su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo (Maiku Pompėju). Jo sąjungininkas S. Gonzalezas pranešė, kad Nacionalinės asamblėjos pirmininkas iš ten tiesiai vyks į Šveicariją, kur antradienį prasideda Davoso forumas.

Nors Venesuelos prezidentas Nicolasas Maduro (Nikolas Maduro) uždraudė J. Guaido išvykti iš šalies, sekmadienį jis pasirodė Bogotoje, kur Kolumbijos prezidentas Ivano Duque (Ivanas Dukė) jam surengė prezidentinį priėmimą.

Kolumbija palaiko J. Guaido siekį išstumti N. Maduro iš valdžios ir suformuoti pereinamąją vyriausybę, o ši vadovautų šaliai iki kitų rinkimų.

Prieš metus J. Guaido metė iššūkį N. Maduro režimui, pasiskelbęs laikinuoju šalies prezidentu. Šio žingsnio teisėtumą pripažino daugiau kaip 50 valstybių, įskaitant Jungtines Valstijas.

N. Maduro režimas oficialiai uždraudė J. Guaido išvykti iš šalies, tačiau praėjusį vasarį jis apsilankė opoziciją palaikančiose Pietų Amerikos šalyse, ieškodamas būdų įvežti humanitarinės pagalbos siuntas į ekonominės krizės prislėgtą Venesuelą.

Milijonams venesueliečių trūksta būtiniausių prekių, įskaitant maistą ir medikamentus. Jungtinių Tautų duomenimis, per krizę šalį paliko 4,6 mln. gyventojų.

J. Guaido nepavyko įvežti humanitarinės pagalbos į Venesuelą, kadangi N. Maduro ištikimos šalies ginkluotosios pajėgos blokavo Kolumbijos, Brazilijos ir Kiurasao pasienio punktus.

Todėl ketvirtadienį ir penktadienį organizuojami piliečių susirinkimai, pranešė J. Guaido biuras. Pats J. Guaido juose nedalyvaus, tačiau kai kurių jam artimų opozicijos atstovų laukiama.

„Mums reikia kiekvieno, kad pasiektume savo tikslus, kuriuos užsibrėžėme dėl laisvos Venesuelos“, - instagrame rašė Mauelas Bolivaras, J. Guaido partijos deputatas. Neseniai vėl parlamento pirmininku prisaikdintas J. Guaido, be to, paragino šeštadienį surengti demonstraciją ir eitynes prie parlamento Karakase.

Opozicija šiuo metu mėgina vėl įpūsti gyvybės protesto judėjimui. Praėjusių metų pradžioje dešimtys tūkstančių žmonių sostinėje Karakase ir kituose dideliuose šalies miestuose išėjo į gatves protestuoti prieš prezidentą N. Madurą. Tačiau praėjusiais mėnesiais į protestus jau susirinkdavo tik keli tūkstančiai J. Guaido šalininkų.

J. Guaido, iki šiol ėjęs Nacionalinės Asamblėjos pirmininko pareigas, tvirtino, kad policija jam neleidžia patekti į parlamento pastatą. Žiniasklaidos paskelbtuose vaizdo įrašuose matoma, kaip parlamentaras lipa per Nacionalinę Asamblėją juosiančią tvorą, kad patektų į vidų.

Praeitą sausį J. Guaido pasiskelbė laikinuoju Venesuelos prezidentu, tačiau iki šiol jam nepavyko nuversti prezidento Nicolo Maduro, kuriam išsilaikyti valdžioje padeda kariuomenės palaikymas.

J. Guaido taip pat nepavyko suvienyti opozicinių jėgų. Vienas iš buvusių J. Guaido šalininkų L. Parra ir nusprendė perimti parlamento pirmininko postą iš J. Guaido.

N. Maduro savo ruožtu pareiškė paramą L. Parrai. Pasak prezidento, J. Guaido „buvo išspirtas iš Nacionalinės Asamblėjos jo paties opozicijos balsais“.

Vėliau N. Maduro kontroliuojama valstybinė žiniasklaida paskelbė L. Parrą naujuoju parlamento pirmininku. Pasak jos, už L. Parrą balsavo 84 iš 167 Nacionalinės Asamblėjos narių.

Vis dėlto parlamento balsavimą dėl pirmininko kaip netinkamą pasmerkė JAV, ES ir kelios Lotynų Amerikos šalys.

J. Guaido kaltino prezidento N. Maduro režimą bandant užkirsti kelią jo perrinkimui į parlamento pirmininko postą. Savo ruožtu L. Parra tikino, kad parlamento plenarinis posėdis prasidėjo be J .Guaido, nes jis tiesiog neatvyko.

Parlamento posėdis pas žurnalistus

Pasak J. Guaido, į parlamentą balsavimui dėl pirmininko buvo įleisti tik N. Maduro ištikimi politikai ir nuo J. Guaido nusisukę opozicijos parlamentarai, o saugumo pajėgos esą išstatė barikadas Karakaso centre.

Po to, kai jo neįleido į Nacionalinę Asamblėją, J. Guaido surengė improvizuotą parlamento posėdį opoziciją palaikančio laikraščio „El Nacional“ biure.

Ten susirinko opozicijos parlamentarai ir Nacionalinės Asamblėjos pirmininku išrinko J. Guaido. Opozicijos teigimu, 100 iš 167 parlamentarų balsavo už J. Guaido. Taigi, tampa aišku, kad kai kurie parlamentarai galėjo balsuoti ir už L. Parrą, ir už J. Guaido.

„El Nacional“ biure J. Guaido iš karto davė parlamento pirmininko priesaiką.

Opozicijos lyderio rėmėjai L. Parros išrinkimą Nacionalinėje Asamblėjoje vadino parlamentiniu perversmu.

Laikinuoju Venesuelos lyderiu J. Guaido pripažįstančios JAV pasveikino J. Guaido su pergale.

„Sveikinu J. Guaido su perrinkimu į Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos pirmininko postą ir smerkiu nepavykusius N. Maduro režimo bandymus paneigti demokratiškai išrinktos Nacionalinės Asamblėjos valią. Jungtinės Valstijos ir 57 kitos šalys ir toliau laiko jį teisėtu Nacionalinės Asamblėjos pirmininku ir teisėtu laikinuoju Venesuelos prezidentu“, – išplatintame pranešime teigia JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.

Vienas prezidento Nicolas Maduro (Nikolo Maduro) vyriausybės atstovas nurodė, kad ankstų trečiadienio rytą maždaug 20 žmonių jėga įsiveržė į ambasadą.

Pareigūnas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes nėra įgaliotas kalbėti viešai.

J. Guaido paskirto Venesuelos atstovo Brazilijoje pranešime sakoma, kad ambasados darbuotojai atidarė vartus ir įsileido šalininkus.

Brazilija ir dar daugiau nei 50 kitų pasaulio valstybių pripažįsta J. Guaido, Nacionalinio Susirinkimo pirmininką, Venesuelos laikinuoju lyderiu.

Venesuelos ambasadoje taip pat buvo mažiausiai du kairiųjų politinių pažiūrų Brazilijos parlamento nariai. Šalia ambasados pastato, kur rinkosi J. Guaido šalininkai iš abiejų Brazilijos politinių stovyklų, budėjo maždaug 20 brazilų karo policijos pareigūnų. Tarp abiejų grupių kilo mažiausiai vienas kivirčas.

Trečiadienį Brazilijoje prasidėjo BRICS šalių – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) – viršūnių susitikimas. Brazilija yra vienintelė iš šių valstybių pripažįstanti J. Guaido Venesuelos lyderiu.

Jis šias pareigas eis, kol bus galima surengti naujus rinkimus.

Parlamentas patvirtino J. Guaido laikinuoju šalies vadovu kitą dieną po to, kai prezidento Nicolas Maduro (Nikolo Maduro) vyriausybė pranešė, kad jos įstatymų leidėjai sugrįš į parlamentą, iš kurio pasitraukė prieš trejus metus.   

Šis balsavimas parodo „neribotą politinę paramą Juano Guaido, kaip Nacionalinės Asamblėjos pirmininko ir prezidento, vadovavimui,.. kol bus nutraukta uzurpacija“, – rašoma Nacionalinės Asamblėjos paskelbtame pareiškime.  

Šis sprendimas reiškia, kad JAV palaikomas J. Guaido, kurį laikinuoju Venesuelos prezidentu yra pripažinusios daugiau nei pusšimtis valstybių, toliau vadovaus parlamentui po sausio 5-osios, kai turi baigtis jo kadencija šiame poste.

Jungtinės Valstijos sveikino šį žingsnį ir sakė, kad jis atspindi „demokratinės opozicijos vienybę ir galią“.

Valdančiosios Socialistų partijos deputatai 2016 metais paliko Nacionalinę Asamblėją, kai per rinkimus prarado jos kontrolę. Vyriausybė įsteigė jai lojalią įstatymų leidžiamosios valdžios instituciją – Konstitucinę Asamblėją, kad nustumtų į šalį opozicijos kontroliuojamą parlamentą.    

Pirmadienį N. Maduro vyriausybė pranešė, kad jos deputatai sugrįš į Nacionalinę Asamblėją, siekiant „gilinti ir plėsti dialogą“ su opozicija. 

Tai buvo pranešta kelios valandos po to, kai J. Guaido paskelbė, kad baigėsi derybos, kuriomis siekta padaryti galą užsitęsusiai politinei krizei šalyje.  

N. Maduro, reaguodamas į JAV sankcijas jo vyriausybei, rugpjūčio 7 dieną atšaukė derybas. Pirmasis derybų etapas buvo surengtas Osle, o vėliau jos buvo perkeltos į Barbadosą. 

„Praėjus daugiau nei 40 dienų, per kurias jis atsisakė toliau kalbėtis, galime patvirtinti, kad Barbadoso (dialogo) mechanizmas baigtas“, – sakė J. Guaido. 

Anksčiau šiais metais J. Guaido pasiskelbė laikinuoju šalies prezidentu ir sulaukė JAV bei kitų Vakarų šalių palaikymo. Šį savo žingsnį jis argumentavo tuo, kad N. Maduro sugrįžo į valdžią per rinkimus, kurių rezultatai esą buvo suklastoti. 

Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas paprastai kasmet rotuojamas pagal opozicinių partijų koalicinį susitarimą.  

Šios pareigos toliau turėtų atitekti opozicijai priklausantiems nedideliems judėjimams, įskaitant partijas, pasirašiusioms susitarimą su N. Maduro, atvėrusį kelią socialistų deputatų sugrįžimui į parlamentą.

J. Guaido nepateikė tikslios datos, kada dialogas bus atgaivintas po to, kai paskutinė diskusija Norvegijoje pasibaigė be rezultatų. Naujos derybos bus surengtos Karibuose.

„Reaguodama į Norvegijos Karalystės tarpininkavimą (opozicija) dalyvaus susitikime su uzurpatoriaus režimo atstovais Barbadose, kad pradėtų derybas dėl diktatūros užbaigimo“, – sakoma J. Guaido pareiškime.

Venesuelos varžovų delegacijos vėlyvą gegužę pirmą kartą susitiko Osle, tai buvo Norvegijos tarpininkavimo, ieškant būdo išspręsti Venesuelos ekonominę ir politinę krizę, rezultatas.

Politinė suirutė Venesuelą apėmė sausį, kai Nacionalinės asamblėjos atstovas J. Guaido pasiskelbė veikiančiu prezidentu.

J. Guaido kaip šalies vadovą pripažįsta JAV ir dar 50 valstybių, vis dėlto nuversti N. Maduro nepavyksta, nes jį remia Kuba, Rusija ir Kinija.

Praėjusį antradienį J. Guaido teigė, kad nėra jokių aiškių planų atnaujinti dialogą su „diktatoriumi N. Maduro“, vis dėlto sekmadienį buvo paskelbta, kad organizuojamos naujos derybos.