Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė Eltai teigė, kad atlaisvinus judėjimo ribojimus tarp savivaldybių norinčiųjų praleisti ateinantį savaitgalį Neringoje padaugėjo gana nežymiai.

„Taip, yra šiek tiek daugiau norinčių atvykti ir savaitgalį išties sulauksime daugiau žmonių, bet didelio bumo nėra“, – sakė ji, pridurdama, kad į Neringą vis dėlto daugiausia poilsiauti atvyksta šioje savivaldybėje nekilnojamojo turto turintys žmonės.

Ji pridūrė, kad situacijai dėl karantino režimo liekant neapibrėžtai, viešbučių valdytojams problemų kelia darbuotojų įdarbinimo klausimai.

„Su personalu yra blogai, nes nežinia, ar verta jį samdyti, ar ne. Viešbučiai jau ieško žmonių ir kai kurie jau ir turi juos, bet kol nėra atidaryti, kol neaišku, ar bus leista dirbti, ar įstaiga turės pajamų, yra labai sudėtinga“, – teigė I. Baltrušaitienė.

Tuo tarpu Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė sakė, kad didesnis poilsiautojų susidomėjimas kurortu jaučiamas vos atlaisvinus judėjimo ribojimus.

„Taip, užsakymų srautas iš tiesų išaugęs. Didesnis judėjimas pasijautė nuo ketvirtadienio: jau ir šiandien yra nemažas užimtumas. Juolab kad ši savaitė sutapo su vaikų atostogomis“, – tikino ji.

Anot I. Valaitienės, ne visi Palangos viešbučiai nusprendė atnaujinti veiklą dar šį savaitgalį.

„Nors viešbučiai pradeda atverti savo veiklas, dar ne visi sugrįžo į darbus: šį savaitgalį duris atvers 15 mūsų asociacijos narių. Kitą savaitgalį planuoja prisijungti dar 4 objektai. Norėčiau priminti, kad restoranų ir kavinių veikla dar yra uždrausta, taip pat ir pirčių, baseinų veikla viešbučiuose. (...) Todėl dabartinio atvėrimo visaverčiu darbu dar jokiu būdu negalime pavadinti“, – Eltai teigė ji.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė taip pat akcentavo, kad didelė kurorto verslų dalis jau ieško darbuotojų ateinančiam vasaros sezonui.

„Pirmiausia, žinoma, susigrąžinome darbuotojus iš prastovų, bet jau šiuo etapu dedami skelbimai, kad sezonui renkamos naujos darbuotojų komandos. Labiau galbūt tai daro restoranai ir kavinės, kadangi jei dabar jie ir nevykdo veiklos, suvokia, kad sezonui atėjus, kad ir kokia būtų ateinanti vasara, poilsiautojų srautas bus didesnis ir reikės papildomų darbuotojų“, – tikino I. Valaitienė.

Savo ruožtu Birštono verslininkų asociacijos prezidentas Žydrūnas Kazlauskas pastebėjo, kad norinčiųjų praleisti laiką Birštone skaičius atlaisvinus judėjimo ribojimus augo gana nežymiai.

„Kol kas poilsiautojų srautai didėja labai vangiai. Aišku, interesantų skambučių vienareikšmiškai padaugėjo, nes jų prieš tai kone visai nebuvo“, – teigė jis.

Pasak Ž. Kazlausko, žmonių apsisprendimui atvykti didelę įtaką daro Vyriausybės sprendimų nenuoseklumas.

„Manau, kad kol kas žmonės reaguoja į nelabai stabilų Vyriausybės išaiškinimą: vieną dieną ribojimai atlaisvinami, kitą jau nebe. Visi šiek tiek sutrikę, neapsisprendę ir akivaizdu, kad tai daro įtaką žmonių sprendimams. Kai kurie vis dar linkę laukti, kol situacija bus aiškesnė, nes kai valdžios sprendimai yra taip greitai besikeičiantys, žmonėms sunku galutinai apsispręsti“, – akcentavo jis.

Atsižvelgiant į vangiai kylančius poilsiautojų srautus, naujų darbuotojų didžioji dalis Birštono verslininkų samdyti kol kas neketina, teigė Birštono verslininkų asociacijos prezidentas.

„Viešbučiai nelinkę priimti naujų darbuotojų, dar per anksti apie tai kalbėti. Visų pirma žmonės kviečiami grįžti iš prastovų.

Tik situacijai keičiantis, kai bus aiškiai valstybinių institucijų iškomunikuota informacija apie dabartinę situaciją, apie perspektyvas, manau, bus galima galvoti apie veiklos apimčių didinimą“, – pridūrė Ž. Kazlauskas.

Vyriausybė nuo trečiadienio nusprendė nebetęsti judėjimo tarp savivaldybių ribojimo.

Patikslintoje premjerės Ingridos Šimonytės antradienio darbotvarkėje nurodoma, jog ministrai rengia tik neformalų pasitarimą. Po jo vyks Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos konferencija.

Pagal šiuo metu galiojantį Vyriausybės nutarimą, judėjimo tarp savivaldybių ribojimas, Ministrų kabinetui jo nepratęsus, nustos galioti naktį iš antradienio į trečiadienį.

Lietuvoje judėjimo ribojimai įvesti gruodžio viduryje, nuo kovo 16 dienos didžiojoje šalies dalyje jie buvo panaikinti, palikti tik savivaldybėse, kur blogiausia epidemiologinė situacija.

Tačiau nuo kovo 27-osios draudimas judėti tarp šalies savivaldybių grąžintas, išimtis padaryta žiedinėms savivaldybėms. Vyriausybė teigė, kad taip prieš Velykas siekia stabdyti COVID-19 plitimą.

Dėl kitų karantino režimo atlaisvinimų Ministrų kabinetas planuoja spręsti trečiadienį.

Visuotinis karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio 30-osios, jis įvestas pernai lapkričio 7-ąją.

„Tikrai manau ir taip turbūt yra, kad savaitgaliais šitų priemonių efektyvumas yra didesnis negu paprastomis darbo dienomis ir tai yra natūralu, kad savaitgaliais tam skiriame didesnius resursus“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Požėla.

Jo teigimu, darbo dienomis policija didesnį dėmesį skiria saviizoliacijoje esančių asmenų tikrinimui.

„Kitomis dienomis didesnius resursus skiriame kitų reikalavimų, draudimų vykdymui. Pavyzdžiui, tokių kaip saviizoliacijoje esančių asmenų patikrinimai“, – teigė šalies policijos vadovas.

R. Požėla sako, kad praėjusią savaitę buvo patikrinta per 7 tūkst. saviizoliacijoje esančių žmonių.

„Prioritetą teikėme asmenims, atvykusiems iš šalių su mutavusiu virusu. Akcentas buvo tos savivaldybės, kurios yra „raudonos“, kur susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų ženkliai viršija Lietuvos vidurkį, identifikavome tokias devynias savivaldybes“, – tvirtino R. Požėla.

Policijos duomenimis, daugiau nei trečdalis visos savaitės karantino pažeidimų fiksuota savaitgalį.

Patikros postuose per savaitę apsukta 658 automobiliai, iš jų 447 – savaitgalį.

Per visą savaitę buvo surašyti 187 administracinio nusižengimo protokolai dėl judėjimo kontrolės pažeidimų.

Jo teigimu, iš viso, praėjusią savaitę policija apgręžė per 1,6 tūkst. automobilių, tačiau darbo dienomis tikrinimas buvo ne toks intensyvus dėl sudėtingų oro sąlygų.

„Dėl to, kad savaitės bėgyje buvo labai mažai postų, nes oro sąlygos buvo labai prastos, tų postų buvo mažiau ir buvo orientuojamasi į kitus pažeidimus“, – pirmadienį sakė Policijos departamento atstovas.

Praėjusią savaitę 1170 žmonių sulaukė administracinio nusižengimo protokolo dėl karantino reikalavimų pažeidimų, 393 iš jų – savaitgalį.

Dėl judėjimo tarp savivaldybių apribojimo pažeidimų per visą savaitę nubausti 126 žmonės, savaitgalį – 51.

Pasak R. Matonio, daugiausiai pažeidimų fiksuota dėl daugiau nei vieno šeimos ūkio kontaktų ir būriavimosi.

Paskutiniąją sausio savaitę policija taip pat nustatė 34 saviizoliacijos tvarkos pažeidimus, jiems skirtas ypatingas dėmesys.

„Mes akcentą dėjome į tuos saviizoliacijos pažeidimus (...) per savaitę buvo patikrinta beveik 6,5 tūkst. saviizoliacijoje esančių asmenų“, – teigė R. Matonis.

Judėjimo kontrolė tarp savivaldybių vykdoma nuo gruodžio vidurio, kai dėl spartaus koronaviruso plitimo buvo sugriežtintas lapkričio pradžioje įvestas karantino režimas.

Praėjusią savaitę ribojimai pratęsti iki kovo pradžios.

Pareigūnai vis skelbia statistiką, kurioje – daugybė apgręžtų, į Kauną neįleistų ar neišleistų žmonių.

Bandantiems laimę kaip nors prasmukti į kitą miestą neturint svarbios priežasties, tenka grįžti it musę kandus, o kai kurių piktnaudžiautojų kišenes palengvina gauta 250 eurų bauda.

Pareigūnai, tikėtina, per tą laiką prisiklausė visokių gyvenimiškų istorijų, o kartu ir pasakų, kodėl žūtbūt vienam ar kitam vairuotojui reikia nusigauti į vieną ar kitą savivaldybę.

Kartais realios situacijos pranoksta išgalvotas. Su kokiais scenarijais sausį pareigūnus pasitinka postus pravažiuoti bandantys vairuotojai? 

Vairuotojai, su kuriais susidūrėme, pasiaiškinimui pateikia gyvenimiškas ir paprastas istorijas: apsipirkti, pasivaikščioti, į degalinę ar autoservisą nuvykti.

„Iš tiesų kažkokių intriguojančių ar neįtikimų situacijų ir pasiaiškinimų nebūta. Vairuotojai, su kuriais susidūrėme, pasiaiškinimui pateikia gyvenimiškas ir paprastas istorijas: apsipirkti, pasivaikščioti, į degalinę ar autoservisą nuvykti. Dažnai pasitaiko ir siuntų pasiimti bevažiuojančių“, – pasakojo Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Anot jos, būta, kai ekipažas, kuriame vyko du asmenys, teigęs, kad važiavo siuntos pasiimti, buvo apsuktas.

Policijos atstovė pastebėjo, kad paskutiniu metu pasitaiko atvejų, kai į miestą įvažiuoti nori kompanijos, kai trise ar net penkiese iš rajoninių vietovių atvyksta ne kokiu nors svarbiu reikalu, o „tiesiog į Kauno miestą“.

„Tokiais atvejais pareigūnams teko rašyti visiems vykstantiesiems administracinio nusižengimo protokolus pagal LR ANK 45 str. 4 d. ir dažniausiai paskirti po 250 eurų baudą, jog nesilaikyta karantino sąlygų ir vykta ne vieno šeimos ūkio“, – teigė O. Vaitkevičienė. Ji pridūrė, kad paprastai tokius ekipažus, kurių tikslas, kaip galima suprasti, – laisvalaikis mieste, sudaro jaunesnio amžiaus žmonės.