judumas | KaunoDiena.lt

Norintiems Vilniuje judėti tvariau – daugiau kaip 5 tūkst. alternatyvų automobiliui

Norintiems Vilniuje judėti tvariau – daugiau kaip 5 tūkst. alternatyvų automobiliui
„Kurdami darniai judantį Vilnių turime galvoti kompleksiškai, todėl skiriame dėmesį ne tik susisiekimo infrastruktūros gerinimui. Viena pagrindinių mūsų veiklos krypčių – užtikrinti, kad kiekvienas kelionėms mieste turėtų galimybę pasirinkti tvarią ir patogią alternatyvą automobiliui. Taip pat siekiame ugdyti mandagaus ir saugaus judėjimo mieste kultūrą“, – sakė JUDU judumo ekspertas E. Stankevičius.

Daugiau kaip 5 tūkst. tvarių būdų keliauti

Kartu su sostinėje veikiančiomis dalijimosi platformomis, vilniečių kelionėms iš taško A į tašką B galima pasiūlyti net kelias alternatyvas, pavyzdžiui, trumpam išsinuomoti dviratį arba el. paspirtuką, kurių bendras mieste skaičius šiemet viršys 5 tūkst.

Vilniuje dalijimosi paslaugų platformos kelionėms mieste siūlo beveik 4 tūkst. el. paspirtukų, 200 el. dviračių ir 300 įprastų dviračių. Nuo gegužės mikrojudumo transporto priemonių pasirinkimą papildys ir daugiau nei 1 tūkst. el. dviračių.

Saugioms ir patogioms kelionėms mikrojudumo priemonėmis, šiuo metu Vilniuje taip pat įrengta ir daugiau nei 150 km kokybiškos dviračių infrastruktūros. Praėjusiais metais sostinėje naujai įrengta 11 km dviračių takų, šiemet planuojama įrengti dar 12,5 km dviračių takų.

Senamiestyje galioja specialūs apribojimai el. paspirtukams

Siekiant formuoti darnaus ir saugaus judėjimo kultūrą nuomojamais el. paspirtukais, 2023 m. Vilniaus senamiestyje įvestos papildomos eismą ir saugumą užtikrinančios priemonės.

Senamiestyje ir ant tiltų nuomojamų el. paspirtukų vairuotojai privalo važiuoti ne didesniu nei 12 km/val. greičiu. Taip pat nuomojamas paspirtukus privaloma palikti tik specialiose stovėjimo vietose, esančiose Senamiestyje, dalyje Naujamiesčio, Užupio ir Šnipiškių rajonuose. Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse tiek nuomojamiems, tiek privatiems el. paspirtukams ir dviračiams galioja eismą draudžiantys ženklai.

„Visos ribojimo priemonės pirmiausia skirtos saugumui didinti, kad vieni šalia kitų judantys dviračių ir paspirtukų vairuotojai galėtų tai daryti saugiai ir darniai. Taisyklės kartu yra ir augančios bendro transporto priemonių naudojimosi kultūros, kuri vejasi itin sparčiai mieste išpopuliarėjusius paspirtukus, dalis“, – sakė JUDU judumo ekspertas E. Stankevičius.

Atkreipia dėmesį į KET taisykles el. paspirtukams

Anot JUDU eksperto, kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles (KET). Ypač suklusti turėtų el. paspirtukų vairuotojai, kuriems nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo kelios naujos taisyklės.

„Svarbiausia atminti, kad važiuoti elektriniu paspirtuku leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Šaligatviu arba važiuojamąja dalimi leidžiama važiuoti tik kai nėra jau išvardintų kelio elementų. Taip pat privaloma neviršyti maksimalus leistino važiavimo greičio, kuris yra 20 km/val., o važiuojant pro pat pėsčiąjį – ne didesnis kaip 7 km/val.“, – pažymėjo ekspertas.

Verta atkreipti dėmesį ir į naujai galiojantį amžiaus cenzą. Taisyklės numato, jog elektriniais paspirtukais ir kitomis elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis gali naudotis asmenys nuo 16 metų, o nuo 14 metų – tik išklausę mokymo kursą ir turintys mokyklos išduotą pažymėjimą. Važinėjant gyvenamojo namo kieme amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų vaikus privalo prižiūrėti suaugęs asmuo. Daugiau Kelių eismo taisyklių el. paspirtukų vairuotojams čia.
Lietuvoje minima diena be automobilio, dalyje savivaldų viešasis transportas – nemokamas 5

Lietuvoje minima diena be automobilio, dalyje savivaldų viešasis transportas – nemokamas 5
Akcijos metu visi gyventojai kviečiami nors vienai dienai „pamiršti“ savo automobilius ir pasirinkti kitą, aplinkai palankesnį susisiekimo būdą – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu, paspirtuku ar riedučiais, naudotis viešuoju transportu.

Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, nemokamas viešasis transportas kursuos Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Utenoje, Alytuje, Kėdainiuose, Pakruojyje.

Tuo metu Akmenėje nemokamas bus ne tik viešasis transportas, bet ir elektromobilių viešojo įkrovimo paslauga.

Šiauliuose bus organizuojamos lenktynės „Laisvė judėti“, kurios vyks nuo „Akropolio“ iki Prisikėlimo aikštės.

Dalyviai lenktyniaus skirtingais būdais: bėgdami, važiuodami dviračiu, elektriniu paspirtuku, keliaudami autobusu bei elektromobiliu. Lenktynių metu bus siekiama išsiaiškinti, kuria transporto priemone Šiauliuose judėti galima greičiausiai.
Darniam judumui – šimtai milijonų eurų 7

Darniam judumui – šimtai milijonų eurų 7
Lėšos skiriamos savivaldybių viešojo transporto parkams atnaujinti, alternatyviųjų degalų įkrovimo ir papildymo infrastruktūros plėtrai, pėsčiųjų ir dviračių takams ir kitoms judumo miestuose planuose numatytoms priemonėms.

Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, šių investicijų išskirtinumas – savivaldybės galės pačios pasirinkti efektyviausią būdą, kaip pasiekti tikslus. Dėl to Susisiekimo ministerija regionams perduoda daugiau kaip 40 proc. savo administruojamų ES fondų investicijų.

Didžiausia skiriamo finansavimo dalis – 160 mln. eurų – numatoma savivaldybių viešojo transporto parkams atnaujinti.

Didžiausia finansavimo dalis – 160 mln. eurų – numatoma viešojo transporto parkams atnaujinti.

Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtrai miestuose numatyta 100 mln. eurų, kitoms priemonėms, prisidedančioms prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, – 56,5 mln. eurų. Alternatyviųjų degalų įkrovimo ir papildymo infrastruktūros plėtrai savivaldybės galės panaudoti daugiau kaip 16 mln. eurų.

Investicijos pasieks visus šalies regionus. Savivaldybių, kurios 2014–2020 m. laikotarpio ES fondų lėšomis jau yra pasirengusios darnaus judumo planus ir gali pretenduoti į naujo laikotarpio Investicijų programos finansavimą, yra aštuoniolika: tai miestai, turintys daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, ir kurortai.

Panašias veiklas kitose 42 savivaldybėse – mažesniuose miestuose ir rajonuose – numatoma finansuoti pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
Judumo revoliucija Kaune įgauna vis didesnį pagreitį 5

Judumo revoliucija Kaune įgauna vis didesnį pagreitį 5
Dar daugiau patogaus judėjimo

Per pastaruosius dvejus metus dviratininkų žemėlapio takų ilgis išaugo iki 106 kilometrų, o pernai buvo papildytas net keturiomis naujomis trasomis. Miestiečių patogumui įrengtas bendras pėsčiųjų ir dviračių takas Taikos pr., atkarpoje nuo Ateities pl. iki pat Pramonės pr. Dar du nauji takai nutiesti nuo Pramonės pr. iki Kovo 11-osios g. bei nuo K. Baršausko g. iki Partizanų g. Jų bendras kilometražas siekia daugiau nei 4 km.

Patogesnio susisiekimo sulaukė ir Dainavos mikrorajone gyvenantys kauniečiai. Nauja trasa dviratininkams nutiesta A. ir J. Gravrogkų gatvėje. Ja sujungta K. Baršausko gatvė su Trijų Mergelių tiltu, vedančiu į Panemunės miško šilą. Tai nauja alternatyva norintiems ne tik nueiti, bet ir įminti į šią dviratininkų pamiltą žaliąją miesto oazę. Planuose – ir 1,5 km ilgio dviračių takas nuo Pramonės iki Savanorių prospektų.

Taip pat kauniečiams įrengiama ir 3,5 km ilgio dviračių tako atkarpa nuo Savanorių iki Pramonės prospekto ir 1 km ilgio Europos pr. atkarpa su jau integruotu keliu darnaus judumo šalininkams.

Susisiekimas centre taip pat tapo saugesnis ir efektyvesnis – lygiagrečiai atnaujintos Kęstučio gatvės vingiuoja naujutėlaitis 1,3 km ilgio dviračių takas. Ši atkarpa padės sumažinti ženkliai išaugusius dviratininkų srautus Laisvės alėjoje.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Aktyvios pramogos ir laisvalaikis

Pasak Kauno mero pavaduotojo Andriaus Palionio, projektas „Like Bike“ miestiečiams siūlo daug smagių veiklų – konkursus, tolimiausių maršrutų rinkimus, kas savaitę vykstančius naujus iššūkius bei kitas atrakcijas. Tai savaime tampa papildoma motyvacija kelionėms rinktis ekologiškas transporto priemones, burti bendraminčių kompanijas ir leistis į naujus nuotykius.

Judumo revoliucija kuo toliau, tuo labiau įgauna pagreitį.

„Džiugu, kad kauniečiai yra aktyvūs ir laiką leidžia gryname ore. Tai tik dar labiau motyvuoja inicijuoti įdomius bei netradicinius sprendimus, kurie paskatintų kelionėms kuo dažniau rinktis dviratį ar paspirtuką. Jaučiame, jog žmonės pastebi pokyčius ir aktyviai į juos įsitraukia, tad judumo revoliucija kuo toliau, tuo labiau įgauna pagreitį“, – komentuoja vienas iš projekto ambasadorių vicemeras A. Palionis.

Prie atrakcijų, kurias paruošė projektas, aktyvistai kviečiami išbandyti ir dviračių maršrutus aplankant miesto fontanus, parkus ar paplūdimius. O jei šių idėjų kelionėms pasirodytų per mažai, dviračiams pritaikytus maršrutus siūlo ir beveik penkerius metus gyvuojanti iliustruotų teminių Kauno žemėlapių serija „It’s Kaunastic“.

Riedančioms transporto priemonėms ir pasivaikščiojimams skirti žemėlapiai vingiuoja įvairiomis gatvėmis, kuriose galima pamatyti tiek populiariausias žaliąsias erdves, tiek ir gatvės menu papuoštas sienas.

Nesustojant gerinama infrastruktūra

Aktyvistų bendruomenei augti padeda ir nuolat atnaujinama dviračių takų infrastruktūra, kuri keliones mieste paverčia dar malonesnėmis ir saugesnėmis.

Naujosios dviračių takų trasos tiesiamos naudojant spalvotą dangą, kuri padeda iš anksto pamatyti taką kertančius šalutinius kelius bei aiškiai atskirti dviratininkų ir pėsčiųjų zonas.

„Kauniečiai vis dažniau į centrą ar čia pat esančią gamtą keliauja ekologiškomis transporto priemonėmis, todėl kasmet geriname dviračių takų infrastruktūrą ir rūpinamės, kad aktyviam laisvalaikiui pritaikytos atkarpos būtų patogios ir saugios. Visą miestą išraižęs dviračių tinklas jau perlipo 106 kilometrus, tačiau tai –tik pradžia. Judame teisinga linkme, todėl žingsnis po žingsnio Kaunas tampa jaukesniu ir labiau pritaikytu visiems riedantiems bei minantiems“, – pasakojo vicemeras A. Palionis.

Dėmesys skiriamas ne tik kelių dangai, pločiui ar atstumui, tačiau ir jų funkcionalumui. Aktyviai įrenginėjamos dviračių takų jungtys, kurių Kauno mieste greitu metu turėtų padaugėti. Pati naujausia, jau dabar įrenginėjama, nuo naujojo Tvirtovės al. ir Nuokalnės g. dviračių tako į Varnių ir Jonavos gatves.

Vilijampolėje, dešiniajame Neries krante esančiame parke, rekonstrukcijos darbai taip pat vyksta nesustodami. Per visą parko ilgį vingiuojantis dviračių takas liks išskirtinai riedantiems – dviratininkams bei paspirtukininkams. Greta jo bus nutiesta nauja 1,5 m juosta pėstiesiems. Tokiu sprendimu siekiama atskirti besimaišančius srautus ir užtikrinti saugų judėjimą visiems.

Dviratininkų miestas

Dviračiais besinaudojantiems kauniečiams susisiekimas su miesto centru tampa patogesnis iš daugelio Kauno vietovių. Per pastaruosius trejus metus dviračių takai įrengti Šilainiuose (Baltų prospekte ir Rasytės gatvėje), Aleksote (Veiverių ir J. Pabrėžos gatvėse) bei Vilijampolėje (Panerių gatvėje).

Ant dviejų ratų iš Senamiesčio kiekvienas gali patogiai nuvykti iki pat Panemunės šilo, kadangi Smetonos alėja irgi driekiasi takas su patogia, atnaujinta danga. Vaizdingais maršrutais abipus Nemuno galima minti ir į Kačerginę bei Kulautuvą ar pasiekti Lapes. Tai vieni populiariausių kauniečių savaitgalio maršrutų.

Daugiau informacijos apie nuolat atnaujinamus dviračių takus ir maršrutus bei kitas aktualias naujienas rasite internete likebike.kaunas.lt.
Mokslininkai: fiksuojamas mažesnis gyventojų judumas 2

Mokslininkai: fiksuojamas mažesnis gyventojų judumas 2
Pasak LSMU atstovų, mokslininkų analizė parodė, kad Europos šalys diegia vis daugiau karantino priemonių ir, siekdamos sumažinti ligos plitimą, kuriam laikui grįžta prie panašių judėjimo apribojimų, kokie buvo pavasarį.

Tai ypač pastebima Čekijoje, kur dar spalio 18 dieną jautėsi sumažėjęs judumas, o šiandien jau pasiektas pavasario karantino lygis. Dėl išaugusio susirgimų skaičiaus gyventojų judumas sumažėjo ir kaimyninėje Lenkijoje. Pažymėtina, kad kitose Baltijos šalyse judumas sumažėjęs ženkliai labiau nei Lietuvoje.

Apibendrinus statistinius „Google Community Mobility Reports“ pateiktus iki spalio 18 dienos judumo duomenis, matoma, kad darbo vietose jau praleidžiama 10–15 proc. mažiau laiko. Pirmomis spalio dienomis taip pat sumažėjo lankymasis įvairiose viešose erdvėse ir apie 5–10 proc. – viešojo transporto taškuose, nei tai buvo iki karantino.

Kol kas lankymasis maisto prekių parduotuvėse išlieka toks, kaip ir iki karantino, bet ne maisto prekių parduotuvėse lankomumas sumažėjęs apie 15 –20 proc. Matoma, kad taip pat nežymiai, apie 2–5 proc., daugiau laiko praleidžiama namuose.

Mokslininkai pabrėžia, kad vienintelis efektyvus būdas suvaldyti infekcijos plitimą – laikini visuotiniai ir selektyvūs apribojimai, mažinantys žmonių kontaktus. Šiandien ypač svarbu sumažinti darbe, parduotuvėse, visuomeninėse vietose praleidžiamą laiką. Taip pat svarbu mažinti parduotuvėse bei kitose viešose vietose kontaktuojančių asmenų skaičius.

1 pav. Bendri populiacijos judrumo pokyčiai Lietuvoje nuo 2020 metų pradžios.

2 pav. Laiko praleisto darbe pokytis spalio mėn.

3 pav. Laiko praleisto namie pokyčiai spalio mėn. (Baltijos šalys, Lenkija, Čekija)
„Kauno autobusų“ vadovas apie būsimus maršrutų pokyčius: matysim, kas gausis 57

„Kauno autobusų“ vadovas apie būsimus maršrutų pokyčius: matysim, kas gausis 57
Kauno miesto savivaldybės užsakymu keturių organizacijų atstovų dvejus metus rengė gairės, kurios leistų mažinti automobilių srautus miesto centre, skatinsianti gyventojus naudotis visuomeniniu transportu, bemotorėmis transporto priemonėmis, vaikščioti pėstute.

Svarbus vaidmuo užterštumui mieste mažinti tenka Kauno viešojo transporto sistemos pertvarkai.

Tam, kad gyventojai kuo mažiau naudotųsi asmeniniais automobiliais ir jų kuo mažiau turėtų, rekomenduojama siekti, kad kelionės autobusais ir troleibusais būtų greitesnės, patogesnės, saugesnės, patrauklesnės.

Plane numatyta, viešasis miesto transportas būtų ne senesnis nei penkerių metų, jam važiuoti būtų labiau pritaikytos miesto gatvės, tai yra, įrengta daug eismo juostų, skirtų vien viešajam transportui, jam sankryžose galiotų pirmenybė.

Apie konkrečius maršrutų, grafikų pokyčius, kurie, akivaizdu, kad yra reikalingi, norint, kad viešasis transportas gyventojų akyse taptų lygiaverčiu konkurentu nuosavam transportui, plane nekalbama. Tai paliekama apsispręsti Kauno miesto savivaldybei ir jos valdomai bendrovei „Kauno autobusai“.

Turėtų būti vieningas tinklas, vieninga bilietavimo sistema, tačiau reikia išspręsti finansines problemas, o jos sunkiausiai sprendžiamos.

M.Grigelis portalui kauno.diena.lt teigė, kad pritariąs plano rengėjų išsakytiems siūlymams, sutinka, kad jie tikrai prisidėtų prie to, kad viešajam transportui pavyktų keleivių sulaukti daugiau, kad pavyktų juos vežti greičiau.

Pasiteiravome, ką vadovas mano apie maršrutų, grafikų pokyčius, ar apie tai jau galvojama. „Tai pagreitintų susisiekimą, kas svarbiausia keleiviams. Visi mes norime greitai nuvažiuoti į darbą, greitai parvažiuoti“, – teigė M. Grigelis. Anot jo, numatytos priemonės palengvintų ir autobusų bei troleibusų vairuotojų dalią.

„Reikia didinti, ir kuo greičiau“, – apie viešojo transporto pravažiuojamumą mieste sakė vadovas. Svarbus aspektas yra ir stotelių, šaligatvių patogumas.

„Manau, kad po metų jau kalbėsime truputį kitaip. Į bendrovę priėmėme asmenį, kuris modeliuos ir planuos viešojo transporto maršrutus. Tikimės išsiugdyti specialistą, kuris su šiuolaikiniais instrumentais, programomis teisingai suplanuos viešojo transporto eismą. Auginsimės specialistą, kokio šiuo metu Kaune nėra“, – kalbėjo M. Grigelis.

„Matysim, kas gausis. [...] Tikiuosi, kad situacija žymiai pagerės“, – pridūrė vadovas.

Jis teigė, kad bendrovės atstovams aktualu žinoti, ką miestas planuoja: „Mūsų žmonės klausosi, teikiame siūlymus savivaldybei“.

Pasiteiravome jo nuomonės dėl plane numatytos Kauno miesto ir rajono viešojo transporto bendrystės. „Mano sena aiški nuomonė: tai turėtų būti vieningas tinklas, vieninga bilietavimo sistema, tačiau reikia išspręsti finansines problemas, o jos sunkiausiai sprendžiamos“, – teigė pašnekovas.

„Esu gyvenęs ir rajone, ir mieste, pakankamai gerai žinau, kad gyvenimas nesibaigia ties balta lenta tiek rajono žmonėms, tiek rajono žmonėms“, – pridūrė M. Grigelis.
Judumo savaitė: vilniečiai išriedės į naktinio miesto gatves 3

Judumo savaitė: vilniečiai išriedės į naktinio miesto gatves 3
Vilniuje vyksiantis renginys organizuojamas dienos be automobilio proga. Organizatoriai ragina prisijungti prie judumo savaitės ir pasakyti automobiliui „atleisk!“, o savo kelionėms mieste rinktis dviratį, paspirtuką, riedlentę ar rekordiškai atsinaujinantį viešąjį transportą, eiti pėsčiomis ar išbandyti kitą darnų judėjimo būdą. Riedėti po vakarinį Vilnių kviečiama su draugais, šeimos nariais ar bendradarbiais.

Tai jau bus antrasis masinis riedėjimas šiais metais Vilniuje, startas numatytas nuo „Sportland G20“ parduotuvės Gedimino prospekte. Maršruto ilgis – 15 km.

Šių metų Europos judumo savaitės tikslas, kaip rašo portalas sveikasmiestas.lt, yra atkreipti dėmesį į saugų vaikščiojimą ir važiavimą dviračiu bei naudą mūsų sveikatai ir aplinkai. Vaikščiojimas ir važiavimas dviračiu padeda išlaikyti sveiką širdį ir kūną.

Tyrimai rodo, kad dviratininkai vidutiniškai gyvena dvejais metais ilgiau nei juo nevažinėjantys, o 25 minutės pėsčiomis per dieną gali prailginti gyvenimą net iki septynerių metų.
Kaunas baigia rengti Darnaus judumo planą: laukia miestiečių pastabų ir pasiūlymų 11

Kaunas baigia rengti Darnaus judumo planą: laukia miestiečių pastabų ir pasiūlymų 11
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad labiausiai aplinką teršia ir klimato kaitai daugiausiai įtakos turi transporto sektorius. Lietuvoje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą daugiausiai patenka dėl lengvųjų automobilių naudojimo.

Naujausi duomenys rodo, jog 57 proc. kauniečių kasdienėms kelionėms renkasi automobilius, 29 procentai naudojasi viešuoju transportu, 10 procentų vaikšto pėsčiomis ir 4 proc. važinėja dviračiais. Per pastaruosius 5 metus Kaune įregistruotų automobilių skaičius padidėjo nuo 109 iki 118 tūkst.

Privalo įgyvendinti

„Kalbant paprastai, miestui nieko nedarant automobilių skaičius toliau augtų, didėtų kamščiai ir augtų tarša bei triukšmas. Darnaus judumo planas yra skirtas sumažinti kelionių automobiliais skaičių, ypač miesto centre. Kiti sprendiniai skirti užtikrinti, kad kelionės viešuoju transportu užtruktų mažiau laiko, o dviratininkams bei judėjimo negalią turintiems kauniečiams judėti mieste būtų kur kas patogiau“, – pasakojo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

Didelis dėmesys įgyvendinant svarbų strateginį miesto dokumentą bus skiriamas skatinant kauniečius judėti pėsčiomis. Bus tęsiamas pėsčiųjų takų tvarkymas, įrengiamos naujos viešojo transporto juostos, toliau atnaujinami autobusai ir troleibusai, plečiamas dviračių takų tinklas.

Milijoninės investicijos

„Baigiamo rengti Darnaus judumo plano tikslas - skatinti kauniečius rinktis kitas transporto rūšis nei asmeninis automobilis. Būtent tam bus skiriamos Europos Sąjungos lėšos. Pirmajame etape, per ateinančius keletą metų, investuosime apie 12 mln. Eur į intelektines transporto sistemas, pėsčiųjų infrastruktūrą atnaujinimą, dviračių saugyklas, viešojo transporto informacines švieslentes ir kitus patobulinimus“, – sakė T. Metelionis.

Anot jo, antrasis darnaus judumo plano etapas apima laikotarpį iki 2030 metų. Pagal parengtą strategiją bus investuojama į viešąjį transportą, bevariklį transportą ir jo pritaikymą specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Skaičiuojama, jog visam paketo įgyvendinimui iki 2030 metų prireiks 300 milijonų eurų investicijų.

„Šiuo metu Kaune turime apie 90 kilometrų dviračių takų tinklą, šaligatvius pritaikome tiek neįgaliesiems, tiek dviratininkams. Vasaros pabaigoje į Kauną pradės keliauti nauji troleibusai. Nuolat atnaujiname šviesoforines sankryžas, pėsčiųjų perėjas. Tai yra alternatyvos automobiliams, kurias ir toliau intensyviai plėtosime“, – kalbėjo T. Metelionis.

Kviečia teikti pastabas

Kauniečiai su Darnaus judumo planu gali susipažinti internete. Pastabų ir pasiūlymų iš kauniečių laukiama iki liepos 7 dienos (judumas@kaunas.lt). Liepos 18 d. planuojamas parengto plano viešas pristatymas.

Kauno miesto darnaus judumo planas – strateginio planavimo dokumentas, kurio tikslas yra spręsti Kauno miestui kylančius susisiekimo iššūkius, įgyvendinti tarptautinės transporto politikos nuostatas bei padaryti miestą patogų tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams. Šio plano įgyvendinimas padės sukurti infrastruktūrą, skatinančią sveiką gyvenimo būdą, ir didins gyvenamosios aplinkos patrauklumą Kauno mieste.
Klaipėdoje – inovatyvios priemonės darniam judumui

Klaipėdoje – inovatyvios priemonės darniam judumui
Įgyvendinant projektą, skirtingose miesto erdvėse ketinama įrengti 10 viešųjų dviračių saugyklų. Taip norima gerinti dviračių infrastruktūrą mieste, kad gyventojai dviračiais naudotųsi ne tik turistiniais ar laisvalaikio tikslais, bet ir kasdieninėms kelionėms, kad dviratis taptų patogia nemokama alternatyva nuvykti į darbo vietą ar ugdymo įstaigą. Įrengus dviračių saugyklas, šias transporto priemones bus galima palikti saugiai – dviračiai bus apsaugoti ne tik nuo vagysčių, bet ir nuo klimato sąlygų daromos žalos. Pirmas 4 dviračių saugyklas planuojama įrengti prie švietimo įstaigų, kitos galėtų atsirasti prie daugiabučių ar visuomeninių pastatų. Siekiant nuspręsti, kuriose miesto vietose ir kokio tipo dviračių saugyklos turėtų būti įrengtos, tam tikslui buvo vykdoma ir gyventojų apklausa.

Šių metų vasarą Klaipėdoje turėtų atsirasti ir 2 dviračių srauto skaičiuokliai, kurie fiksuos pravažiuojančius dviratininkų srautus. Juos planuojama įrengti centrinėje ir pietinėje miesto dalyje. Speciali dviračių srauto skaičiuoklių technologija atskirs ir ignoruos motorizuotas transporto priemones – motorolerius, motociklus, automobilius. Sukaupti duomenys bus gyvai atnaujinami interneto tinklalapyje, tinkamai klasifikuojami ir archyvuojami, tad duomenis iš karto bus galima naudoti visų rūšių ataskaitoms. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai. Juos numatyta atlikti iki balandžio mėnesio, o po to prasidės rangos darbai.

Kita transporto srautus mažinanti priemonė – tai sumanios eismo reguliavimo sistemos miesto sankryžose diegimas. Klaipėdoje ketinama modernizuoti eismo valdymo sistemą Minijos, Pilies ir Naujojo Uosto gatvių atkarpoje. Iš viso bus modernizuojama 21 šviesoforinė sankryža ir pėsčiųjų perėja. Šiose gatvėse netrukus bus pradėti diegti modernūs išmanieji šviesoforai, kurie leis padidinti transporto pralaidumą sankryžose. Įdiegus žaliąją bangą ne tik pagreitės sunkiasvorio krovininio transporto judėjimas, sumažės spūsčių, bet ir padidės eismo saugumas. Tikimasi, kad ši priemonė padės subalansuoti augančius miesto ir uosto transporto srautus, padidins asmenų, besinaudojančių viešuoju transportu, skaičių.

Projektas finansuojamas iš Europos Komisijos programos „Horizontas 2020“ CIVITAS iniciatyvos. Projekto pabaiga – 2020 m. rugpjūčio mėn.
Klaipėda pelnė judriausios savivaldybės vardą 1

Klaipėda pelnė judriausios savivaldybės vardą 1
„Judriausios savivaldybės apdovanojimą galime priimti ne tik kaip įvertinimą už vienos savaitės veiklas, bet ir kaip rezultatą nuveiktų ir tęsiamų darbų, siekiant, kad Klaipėdoje ir toliau išliktų viena geriausių Lietuvoje viešojo transporto sistema, toliau būtų plėtojama pėstiesiems bei dviratininkams reikalinga infrastruktūra, atliekami kiti darnų judumą skatinantys darbai“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Minint Europos judumo savaitę Klaipėdoje buvo įgyvendinamos įvairios iniciatyvos, skatinančios gyventojus daugiau judėti, rinktis ekologiškas ar mažiau taršias transporto priemones, atsisakyti automobilių, daugiau keliauti dviračiais, pėsčiomis bei viešuoju transportu.

Dienos be automobilio proga atsisakiusieji automobilių ir pateikusieji savo transporto priemonės techninį pasą galėjo nemokamai važiuoti miesto autobusais. Taip pat buvo suorganizuotos studentų, keliavusių viešuoju transportu, elektromobiliu, asmeniniu automobiliu, dviračiu ir bėgte, varžytuvės, taip konkrečiais pavyzdžiais parodant, kuris keliavimo būdas yra optimaliausias piko metu. Iš viso šiais metais Europos judumo savaitę kartu su savivaldybe minėjo 38 uostamiesčio įstaigos, įvyko 115 įvairiausių renginių.

Klaipėda jau ne pirmą kartą įvertinama už darnaus judumo skatinimą – 2013 ir 2015 metais už dviračių propagavimą ir infrastruktūros dviratininkams plėtrą Susisiekimo ministerijos konkurse Klaipėda buvo pripažinta dviračių miestu.

DAUGIAU