Jungtinėse Amerikos Valstijose J. Assange'ui gresia baudžiamasis persekiojimas už tai, kad gavo ir paviešino su nacionaline gynyba susijusią informaciją, paskelbė šimtus tūkstančių nutekintų dokumentų, susijusių su karais Afganistane ir Irake. J. Assange'as daugelį metų tęsia teisinę kovą, kad išvengtų ekstradicijos. Trečiadienį, paklaustas apie Australijos vyriausybės prašymą atšaukti baudžiamąjį persekiojimą, J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose žurnalistams atsakė: „Mes tai svarstome“.

Prieš penkerius metus J. Assange'as buvo uždarytas į Belmaršo kalėjimą Londone, prieš tai septynerius metus slapstėsi Ekvadoro ambasadoje. J. Assange'o šeima ir jo rėmėjai tęsia kampaniją už jo paleidimą, ketvirtadienį daug kur pasaulyje vyks su tuo susiję renginiai.

Pastaruosius kelis mėnesius Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese daro spaudimą, kad J. Assange'as būtų paleistas. Vasarį jis ir Australijos Atstovų rūmai paragino JAV ir Jungtinę Karalystę „užbaigti šį reikalą, kad ponas Assange'as galėtų grįžti namo pas savo šeimą Australijoje“.

Šiuo metu 52 metų Australijos pilietis J. Assange'as laukia teismo sprendimo, ar galės pateikti paskutinę apeliaciją, kad nebūtų išduotas. Didžiosios Britanijos teismas atidėjo sprendimą iki gegužės 20 dienos.

Jei J. Assange‘as būtų pripažintas kaltas, jam gresia iki 175 metų kalėjimo. Jo advokatas apibūdino J. Bideno komentarą kaip „padrąsinantį“. Neseniai J. Assange'o žmona Stella sakė, kad jo fizinė ir psichinė sveikata kalėjime blogėja ir kad jos vyras „mirs“, jei bus išsiųstas į JAV.

J. Assange‘as ir jo šalininkai tvirtina, kad jis atskleidė JAV karo nusikaltimus, ir vertina bylą kaip kovą už žiniasklaidos laisvę. Vašingtonas teigia, kad jo nutekinta informacija sukėlė pavojų gyvybėms, nes paskelbtuose dokumentuose atskleistos žvalgybos šaltinių pavardės.

Du Aukštojo teismo teisėjai pareiškė, kad leis J. Assange'ui pateikti naują apeliacinį skundą, jei JAV institucijos nepateiks papildomų garantijų, kas su juo bus daroma. Šis sprendimas reiškia, kad daugiau nei dešimtmetį trunkanti teisinė saga, kurią australo šalininkai laiko kova už žiniasklaidos laisvę, tęsis.

Pasak teismo, JAV vyriausybės advokatai turi pateikti „pakankamas garantijas“ dėl žodžio laisvės apsaugos ir dėl to, kad J. Assange'ui nebus skirta mirties bausmė, jei jis bus nuteistas.

Kitas posėdis JK teisme bus surengtas gegužę.

52 metų J. Assange'ui Jungtinėse Valstijose gresia teismas dėl kaltinimų šnipinėjimu ir galimai ilga kalėjimo bausmė dėl „WikiLeaks“ paskelbtų slaptų JAV dokumentų, susijusių su karais Afganistane ir Irake.

Praėjusį mėnesį du Aukštojo teismo teisėjai Londone per dvi dienas išklausė jo teisininkų bei JAV vyriausybės advokatų pareiškimus ir dabar sprendė, ar patenkinti jo naują apeliaciją dėl ekstradicijos.

Mėgindamas sustabdyti procesą, jis patyrė daugybę teisminių pralaimėjimų. Tačiau po dvi dienas trukusio įrodymų tyrimo praėjusį mėnesį teisėjai Londone pareiškė, kad J. Assange'as turi „realią sėkmės galimybę“ dėl trijų iš devynių apeliacinio skundo punktų.

Vašingtonas 2018–2020 metais kelis kartus pateikė kaltinimų Australijos piliečiui J. Assange'ui, kuris 2006-aisiais sukūrė „WikiLeaks“, dėl šimtų tūkstančių slaptų karinių ir diplomatinių bylų apie JAV vadovaujamus karus Irake ir Afganistane paviešinimo.

Per dvi dienas trukusius posėdžius vasarį J. Assange'o advokatai tvirtino, kad JAV kaltinimai yra politiniai ir kad jis persekiojamas „už įprastą žurnalistinę praktiką – įslaptintos informacijos gavimą ir skelbimą“.

Jie taip pat teigė, kad jam gresianti kelių dešimtmečių laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga, ir kaltino Vašingtoną veikiant nesąžiningai ir pažeidžiant ekstradicijos sutartį su Britanija.

Tačiau JAV vyriausybės advokatai ragino teisėjus Victorią Sharp (Viktoriją Šarp) ir Jeremy Johnsoną (Džeremį Džonsoną) atmesti jo argumentus dėl įvairių teisinių priežasčių.

Šie teisėjai davė Vašingtonui tris savaites pateikti naujų garantijų dėl nuogąstavimų, kad teisme jam bus pakenkta, nes jis nėra JAV pilietis, ir kad jam gali būti skirta mirties bausmė, jei jis bus pripažintas kaltu.

JAV privalo nutraukti politiškai motyvuotą J. Assange'o persekiojimą, kuris kelia pavojų J. Assange'ui ir žiniasklaidos laisvei visame pasaulyje.

„Prieš priimdami galutinį sprendimą dėl prašymo leisti pateikti apeliacinį skundą, suteiksime atsakovui galimybę pateikti garantijas“, – rašoma 66 puslapių sprendime.

„Jei garantijos nebus pateiktos, suteiksime leidimą pateikti apeliacinį skundą be papildomo nagrinėjimo, – rašoma jame. – Jei bus pateiktos garantijos, prieš priimdami galutinį sprendimą suteiksime šalims galimybę pateikti tolesnius pareiškimus.“

„Stulbinantis“ sprendimas

Naujausia nutartis buvo paskelbta internete, o ne teismo posėdyje.

Vasarį J. Assange'as nepasirodė teisme ir dėl ligos nesekė teismo proceso vaizdo ryšiu, tuo metu sakė jo advokatas.

Jei „Wikileaks“ įkūrėjui galiausiai nebus leista pateikti apeliacinio skundo, jis bus išnaudojęs visas galimybes dėl apeliacijos JK, ir turės prasidėti ekstradicijos procesas.

Tačiau jo komanda jau anksčiau nurodė, kad prašys Europos teismų įsikišti ir kad tam bus duota 14 dienų.

Antradienio nutartis reiškia, kad J. Assange'as liks griežto režimo kalėjime Pietryčių Londone, kuriame yra laikomas nuo 2019 metų.

J. Assange'o žmona Stella (Stela), vadovaujanti kampanijai, kuria siekiama užkirsti kelią jo ekstradicijai, pavadino naujausią sprendimą stulbinančiu.

„Teismai pakvietė Jungtines Valstijas politiškai įsikišti, nusiųsti laišką, kuriame sakoma, kad „viskas gerai“, – teigė ji žurnalistams prie teismo.

Organizacijos, įskaitant „Amnesty International“ ir „Reporteriai be sienų“, taip pat ragino paleisti J. Assange'ą.

„JAV privalo nutraukti politiškai motyvuotą J. Assange'o persekiojimą, kuris kelia pavojų J. Assange'ui ir žiniasklaidos laisvei visame pasaulyje“, – sakė „Amnesty International“ patarėjas teisės klausimais Simonas Crowtheris (Saimonas Krauteris).

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) susidūrė su vidaus ir tarptautiniu spaudimu, kad Virdžinijos federaliniame teisme būtų panaikintas 18 punktų kaltinimas J. Assange'ui, pateiktas jo pirmtako Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) laikais.

Pagrindinės žiniasklaidos organizacijos, spaudos laisvės gynėjai ir Australijos parlamentas pasmerkė baudžiamąjį persekiojimą pagal 1917 metų Šnipinėjimo įstatymą, kuris niekada nebuvo taikomas dėl įslaptintos informacijos skelbimo.

Australo teisininkai argumentuoja, kad jo veikla atskleidė sunkius JAV valdžios institucijų nusikalstamus veiksmus ir, anot jų, yra akivaizdus bei svarbus visuomenės interesas.

Pats J. Assange'as teisme nedalyvavo. Teisėja Victoria Sharp (Viktorija Šarp) sakė, kad jis gavo leidimą atvykti iš Belmaršo kalėjimo, kuriame yra kalinamas jau penkerius metus, bet nusprendė nedalyvauti. J. Assange'o advokatas Edwardas Fitzgeraldas (Edvardas Ficdžeraldas) teigė, kad 52 metų vyras blogai jaučiasi.

J. Assange'as jau daugiau nei dešimtmetį stengiasi išvengti ekstradicijos. Septynerius metus jis tą darė besiglausdamas Ekvadoro ambasadoje Londone, o pastaruosius penkerius metus – griežto režimo kalėjime.

JAV jam pateikta 17 kaltinimų šnipinėjimu ir vienas kaltinimas nederamai pasinaudojus kompiuteriais. Kaltinimai susiję su 500 tūkst. įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų paviešinimu jo interneto svetainėje 2010 metais. Tuose dokumentuose išsamiai aprašomi amerikiečių karinių kampanijų Afganistane ir Irake kai kurie aspektai.

JAV prokurorai teigia, kad J. Assange'as neteisėtai padėjo JAV kariuomenės žvalgybos analitikei Chelsea Manning (Čelsi Maning) pavogti įslaptintų dokumentų paketą, o paskui „WikiLeaks“ atskleidė konfidencialius šaltinius iš viso pasaulio, taip sukeldamas pavojų žmonių gyvybei.

Šlyjanti sveikata

Savo šalininkams J. Assange'as yra paslaptis demaskuojantis žurnalistas, atskleidęs JAV kariuomenės neteisėtus veiksmus Irake ir Afganistane. Jie teigia, kad baudžiamasis persekiojimas yra politiškai motyvuotas ir kad Jungtinėse Valstijose jis nesulauks teisingumo.

Prastėja tiek psichinė, tiek fizinė jo sveikata. Jo gyvybei gresia pavojus kiekvieną dieną, kai jis būna kalėjime, ir jei jis bus išduotas, jis mirs.

Dešimtys jo šalininkų su plakatais „Išlaisvinkite Julianą Assange'ą“ ir skanduodami „yra tik vienas sprendimas – jokios ekstradicijos“ surengė triukšmingą protestą prie teismo rūmų Londone, kur prasidėjo dviejų dienų procesas.

Jei apeliacinis skundas bus patenkintas, J. Assange'as turės dar vieną galimybę išdėstyti savo argumentus Londono teisme, kur būtų paskirta bylos nagrinėjimo data.

Jei teisėjai priims jam nepalankų sprendimą, J. Assange'as dar galės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kad šis užkirstų kelią jo ekstradicijai. Visgi jo šalininkai nerimauja, kad jis gali būti įsodintas į lėktuvą į JAV dar prieš tam įvykstant, nes britų vyriausybė jau pasirašė įsakymą dėl ekstradicijos.

„Jis persekiojamas už tai, kad užsiėmė įprasta žurnalistine praktika išgaunant ir paskelbiant įslaptintą informaciją, informaciją, kuri yra teisinga ir akivaizdžiai svarbi visuomenei“, – teisme sakė jo advokatas E. Fitzgeraldas.

J. Assange'o žmona Stella (Stela) – advokatė, su kuria jis susituokė kalėjime 2022-aisiais, – sako, kad jo sveikata per kalinimo metus pašlijo.

„Prastėja tiek psichinė, tiek fizinė jo sveikata. Jo gyvybei gresia pavojus kiekvieną dieną, kai jis būna kalėjime, ir jei jis bus išduotas, jis mirs“, – sakė ji žurnalistams praėjusią savaitę.

Didelė savižudybės rizika

J. Assange'o teisinės problemos prasidėjo 2010 metais, kai jis Londone buvo sulaikytas Švedijos, kurios institucijos norėjo jį apklausti dėl dviejų moterų pateiktų kaltinimų išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, prašymu.

2012 metais J. Assange'as rado prieglobstį Ekvadoro ambasadoje Londone, kur jis buvo nepasiekiamas britų ir švedų valdžios institucijoms, tačiau taip pat iš esmės gyveno kaip tremtinys mažoje diplomatinėje atstovybėje.

Galiausiai santykiai tarp J. Assange'o ir ambasados darbuotojų pašlijo, ir 2019-ųjų balandį jis buvo iškeldintas iš ambasados. Britanijos policija iš karto jį sulaikė už 2012 metais pažeistas paleidimo už užstatą sąlygas. Nuo tada jis laikomas Londono Belmaršo kalėjime.

Švedija 2019-ųjų lapkritį nutraukė tyrimą dėl seksualinių nusikaltimų, nes praėjo labai daug laiko.

J. Assange'o advokatai teigia, kad jei JAV jis bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 175 metų kalėjimo, nors amerikiečių institucijos nurodo, kad bausmė greičiausiai būtų daug trumpesnė.

JK apygardos teismo teisėjas 2021 metais atmetė JAV prašymą dėl ekstradicijos, motyvuodamas trapia J. Assange'o psichine sveikata bei didele savižudybės rizika, jei jis bus laikomas griežtomis JAV kalėjimo sąlygomis. Aukštesnės instancijos teismai panaikino šį sprendimą, gavę JAV patikinimus dėl tinkamo elgesio su juo.

2022-ųjų birželį britų vyriausybė pasirašė ekstradicijos orderį.

Tuo metu Australijos parlamentas praėjusią savaitę paragino leisti J. Assange'ui grįžti į tėvynę.

„Nepriklausomai nuo žmonių pozicijos, šis reikalas negali amžinai tęstis“, – sakė ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis).

Teisėjai V. Sharp ir Jeremy Johnsonas (Džeremis Džonsonas) nuosprendį gali paskelbti trečiadienį, pasibaigus dviejų dienų trukmės bylos nagrinėjimui, tačiau labiau tikėtina, kad jiems prireiks kelių savaičių sprendimui apsvarstyti.

Australijoje gimęs J. Assangeas, vyriausiasis „Wikileaks“ redaktorius, daugiau nei 2 metus praleido Belmaršo griežtojo režimo kalėjime.

Pora susipažino, kai J. Assangeui politinį prieglobstį suteikė Ekvadoro ambasada Londone. Jie augina du sūnus, kuriems 4 ir 2,5 metų.

„Norime susituokti kalėjime, nes buvome susižadėję nuo 2016 m.“, – sakė S. Moris.

Pasak jos, vedyboms iki šiol trukdė aplinkybės, o po santuokos kalėjime jie planuoja dar vieną ceremoniją, kai J. Assangeas išeis į laisvę.

Anot S. Moris, jie kalbėjo su Belmaršo kalėjimo kapeliono tarnyba, kuri informavo, kad šiame kalėjime niekas nesituokė nuo tada, kai kapelionas ten atvyko prieš 12 metų.

Be to, santuokai leidimą turėtų suteikti kalėjimo vadovas, o tai gali būti sudėtinga, nes J. Assangeas yra Australijos pilietis, o jo viza nebegalioja.

J. Assangeas kaltinamas susitaręs su buvusia JAV karinės žvalgybos analitike Chelsea Manning, kad ši 2010 m. atskleistų įslaptintus duomenis. Slaptus dokumentus apie sąjungininkų pajėgas Afganistane vėliau išplatino „Wikileaks“, o J. Assangeas taip pat bendravo su žurnalistais iš žinomų žiniasklaidos priemonių.

Rėmėjai laiko jį žurnalistu, atskleidusiu karo nusikaltimus. Tuo metu JAV pateikė J. Assangeui 18 įtarimų, pagal kuriuos jis kaltinimas sukėlęs grėsmę JAV informatoriams. Jei J. Assangeas būtų pripažintas kaltu, jam grėstų 175 metų įkalinimo bausmė.

Tačiau britų teisėjas neseniai atmetė JAV ekstradicijos prašymą dėl susirūpinimo J. Assangeo psichinės sveikatos būkle.

Apygardos teisėja Vanessa Baraitser nurodė palikti J. Assange'ą kalėjime, kol teismai svarsto JAV pareigūnų apeliaciją dėl sprendimo jo neišduoti.

V. Baraitser Vestminsterio magistratų teismui sakė, jog yra „realus pagrindas manyti, kad jei p. Assange'as šiandien būtų paleistas, jis neprisistatytų“ į apeliacijos svarstymą teisme.

„P. Assangeas vis dar „turi paskatą pabėgti nuo šio dar neišspręsto proceso“, – nurodė teisėja.

„Dėl teisingumo Jungtinės Valstijos turi turėti galimybę užginčyti mano sprendimą. Jei p. Assange'as šio proceso metu pabėgs, jie praras galimybę tai padaryti“, – sakė ji.

Anksčiau JAV ragino V. Baraitser nepaleisti J. Assange'o, kol amerikiečių pareigūnai rengiasi apskųsti teisėjos sprendimą blokuoti jo ekstradiciją.

JAV vyriausybei atstovaujanti teisininkė Clair Dobbin teismui sakė, jog nėra „jokių sąlygų, galinčių užtikrinti jo atvykimą“ į teismą, jei J. Assange'as būtų paleistas.

„Jo bandymų išvengti ekstradicijos į Jungtines Valstijas istorija rodo, kad jis gali padaryti bet ką, norėdamas išvengti tos galimybės“, – pridūrė ji.

Pirmadienį V. Baraitser atmetė amerikiečių prašymą išduoti J. Assange'ą, kuris Jungtinėse Valstijose kaltinamas šnipinėjimu. Kaltinimai susiję su slaptų karinių dokumentų paskelbimu „WikiLeaks“ prieš dešimtmetį.

Teisėja ekstradicijos prašymą atmetė dėl J. Assange'o sveikatos ir sakė, kad 49 metų australas tikriausiai nusižudytų, jei būtų laikomas sunkiomis JAV kalėjimo sąlygomis.

Pasak C. Dobbin, teismas „neturėtų abejoti jo galimybėmis pabėgti“. Teisininkė atkreipė dėmesį į jo ankstesnius paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimus ir Meksikos pasiūlymą suteikti jam politinį prieglobstį.

Tačiau J. Assange'o advokatas Edwardas Fitzgeraldas sakė, kad jo klientas turėtų būti paleistas po metų ir trijų mėnesių, praleistų už grotų iki teismo dėl ekstradicijos.

„Mes sakome, kad po viso šito laiko, po ilgo, daugiau kaip metus trukusio proceso... teismas paskelbė sprendimą, o sprendimas yra, kad jis turėtų būti paleistas“, – pridūrė jis.

Diplomatinis prieglobstis

JAV prokurorai yra pareiškę J. Assange'ui 17 kaltinimų šnipinėjimu ir vieną kaltinimą piktnaudžiavus kompiuteriais. Kaltinimai susiję su 500 tūkst. slaptų bylų apie JAV karines kampanijas Afganistane ir Irake paskelbimą „WikiLeaks“ 2010 metais.

Vašingtonas tvirtina, kad jis padėjo JAV armijos žvalgybos analitikei Chelsea Manning pavogti didžiulį kiekį diplomatinius pranešimų ir kariškių dokumentų, o paskui paviešinęs šią medžiagą atskleidė informaciją apie konfidencialius šaltinius visame pasaulyje.

Jeigu J. Assange'as bus pripažintas kaltu, jam gali grėsti iki 175 metų įkalinimas. Pats J. Assange'as ir jo advokatai tvirtina, kad jam iškelta byla yra politiškai motyvuota.

Australas laikomas Belmaršo griežto apsaugos režimo kalėjime Londono pietryčiuose.

Ankstesnis, kovo mėnesį pateiktas prašymas paleisti jį už užstatą remiantis tuo, kad kalėjime jam kelia pavojų COVID-19, buvo atmestas teisėjui nusprendus, kad jis tikriausiai pabėgtų.

J. Assange’o teisinės bėdos prasidėjo 2010 metais, kai jis Londone buvo areštuotas Švedijos prašymu. Švedų prokurorai norėjo jį apklausti dėl įtarimų išžaginimu ir lytiniu smurtu, kuriuos pareiškė dvi moterys. 2012-aisiais, norėdamas išvengti išsiuntimo į Švediją, J. Assange'as pasiprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje, kur jo negalėjo pasiekti JK ir Švedijos pareigūnai. Tačiau ambasadoje jis taip pat iš esmės buvo kalinys, negalintis išeiti iš šios mažytės diplomatinės misijos.

J. Assange'o ir jo šeimininkų santykiai galiausiai pašlijo ir 2019 metų balandį jis buvo išvarytas iš ambasados. Britų policija iškart jį areštavo dėl paleidimo už užstatą švedų byloje sąlygų pažeidimo 2012-aisiais.

Dėl šių pažeidimų jis buvo nuteistas kalėti 50 savaičių. Jungtinės Tautos nuosprendį pavadino neproporcingu.

2019 metų lapkritį Švedija nutraukė tyrimą dėl galimų lytinių nusikaltimų, nes nuo jų buvo praėję pernelyg daug laiko.

„Žurnalistikos kriminalizavimas“

J. Assange'o teisinės problemos tapo skandalingu žiniasklaidos laisvės klausimu, nors bylos teisėja sakė, kad jis turi pasiaiškinti teisme.

Pirmadienį V. Baraitser sakė, kad jis turėjo „gerai suprasti“ slaptų dokumentų nutekinimo poveikį ir kad jo veiksmai „gerokai pranoko“ žurnalisto vaidmenį.

Tačiau teisėja nurodė, kad ekstradicija būtų „despotiška“, nes jo psichikos sveikata JAV kalėjime tikriausiai pablogėtų ir jis nusižudytų.

Ji atmetė JAV ekspertų teiginius, kad J. Assange'ui būtų neleista sau pakenkti, ir pažymėjo, kad kiti asmenys, tarp jų nešlovę užsitraukęs JAV finansininkas Jeffrey Epsteinas, sugebėjo kalėjime nusižudyti, nors buvo prižiūrimi.

JT specialusis pranešėjas kankinimo ir kito žiauraus ar asmens orumą žeminančio elgesio klausimais Nilsas Melzeris sveikino sprendimą blokuoti J. Assange'o ekstradiciją. Pranešėjas sakė, kad J. Assange'as turėtų būti paleistas ir gauti kompensaciją už savo sunkų išbandymą, prilygstantį savavališkam sulaikymui.

Tačiau N. Melzeris nurodė, kad V. Baraitser iš esmės patvirtino JAV argumentų logiką, kuri „iš esmės prilygsta žurnalistikos nacionalinio saugumo klausimais kriminalizavimui“.

Jungtines Valstijas, kurios V. Baraitser sprendimą pavadino „itin nuviliančiu“, „WikiLeaks“ ir kelios teisių bei žiniasklaidos laisvės gynimo grupės ragino atsiimti apeliaciją.

Prie savo žinutės S. Moris pridėjo jųdviejų mažų vaikų nuotrauką ir parašė: „Tai Juliano sūnūs Maxas ir Gabrielis. Jiems reikalingas tėvas. Mūsų šeima nori vėl būti visavertė.“

„Maldauju, grąžinkite jį namo Kalėdoms“, – pridūrė ji.

49 metų J. Assange'as šiuo metu laikomas griežtojo režimo Jungtinės Karalystės kalėjime, laukdamas, kol teisėja nuspręs, ar australas galėtų būti išduotas Jungtinėms Valstijoms, norinčioms jį teisti šnipinėjimo byloje.

Pasak S. Moris, jos partneris jau daugiau nei savaitę nepalieka savo kameros dėl koronaviruso protrūkio jo kalėjimo bloke.

J. Assange'as rugsėjį ir spalį keturias savaites dalyvavo Londono centrinio baudžiamojo teismo posėdžiuose. Bylą nagrinėjanti teisėja pareiškė, kad savo sprendimą paskelbs sausio 4 dieną.

Amerikiečių prokurorai pareiškė J. Assangeui 17 kaltinimų šnipinėjimu ir vieną kaltinimą piktnaudžiavimu kompiuteriu dėl „WikiLeaks“ sprendimo prieš dešimtmetį paskelbti įslaptintų JAV kariuomenės dokumentų rinkinį. Griežčiausia bausmė pagal šiuos kaltinimus būtų 175 metai laisvės atėmimo.

J. Assange'o gynyba siekia įtikinti teismą, kad kaltinamasis paviešino nutekintus dokumentus, atskleidžiančius amerikiečių pajėgų nusikaltimus Irake ir Afganistane, būdamas žurnalistas, todėl turi teisę į JAV Konstitucijos suteikiamą apsaugą. Advokatai taip pat teigia, kad sąlygos JAV kalėjime pažeistų žmogaus teises.

„WikiLeaks“ įkūrėjas 2012 metais pažeidė savo paleidimo už užstatą sąlygas ir pasiprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone. Pragyvenęs ten septynerius metus, jis buvo iškeldintas ir suimtas. Nuo praėjusių metų balandžio J. Assange'as laikomas kalėjime JK sostinėje.

Policijos pranešime sakoma, kad J. Assange'as yra „areštuotas vienoje policijos nuovadoje Londono centre, kur bus laikomas, kol kiek įmanoma greičiau bus pristatytas į Vestminsterio magistrato teismą“.

Tuo metu Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekeretorius Jeremy Huntas (Džeremis Hantas) padėkojo Kito vyriausybei už bendradarbiavimą.

J. Assange'as iš ambasados nėra išėjęs nuo 2012-ųjų rugpjūčio, nes baiminosi, kad jei tik išeis iš Ekvadoro diplomatinės teritorijos, bus areštuotas ir išduotas Jungtinėms Valstijoms už tai, kad per „WikiLeaks“ paskelbė tūkstančius slaptų kariuomenės ir diplomatinių pranešimų.

„WikiLeaks“ savo ruožtu apkaltino Ekvadorą „neteisėtai“ atšaukus tinklalapio įkūrėjui suteiktą prieglobstį ir nurodė, kad ambasada pakvietė Didžiosios Britanijos policijos pareigūnus į savo pastatą, kad aktyvistas būtų areštuotas.

„Ekvadoras neteisėtai nutraukė Assange'o politinį prieglobstį, pažeisdamas tarptautinius įstatymus“, – sakoma „Wikileaks“ tviterio paskyroje paskelbtoje žinutėje. Tinklalapis pridūrė, kad ambasadorius „pakvietė Britanijos policiją į ambasadą, ir jis (J. Assange'as) tučtuojau buvo suimtas“.

Praeitą savaitę „WikiLeaks“ per „Twitter“ pacitavo neįvardytų šaltinių informaciją, kad J. Assange'as po „kelių valandų ar dienų“ gali būti išvarytas iš ambasados, bet Ekvadoro užsienio reikalų ministerija tvirtino neketinanti komentuoti „gandų, teorijų ar spėjimų“.

„Aukšto rango šaltinis iš Ekvadoro valstybės departamento „WikiLeaks“ pranešė, kad Julianas Assange'as bus išvarytas artimiausiomis valandomis arba dienomis prisidengus „INA Papers“ skandalo pretekstu, ir kad jau sutarta su Jungtine Karalyste dėl jo arešto“, – sakoma penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtoje „WikiLeaks“ žinutėje.

Julianas Assange'as/Scanpix nuotr.

Dokumentų „INA Papers“ paketas buvo paviešintas vasarį. Kaip tvirtinama, jame yra informacijos apie Ekvadoro prezidento Lenino Moreno brolio įkurtos ofšorinės kompanijos „INA Investment“ operacijas. Skelbiama, kad dėl šio nutekinimo Ekvadoro Kongrese buvo surengtas tyrimas, o prezidentui gali grėsti apkalta.

„WikiLeaks“ įkūrėjas gavo prieglobstį ambasadoje Londone 2012 metais, Didžiosios Britanijos teismui nutarus, kad J. Assange'as turi būti išduotas Švedijai, kur jis buvo ieškomas dėl kaltinimų lytiniais nusikaltimais.

Ta byla vėliau buvo nutraukta, bet 47 metų australas tebėra įsitikinęs, kad jam gresia ekstradicija į Jungtines Valstijas, siekiančias teisti jį už tūkstančių įslaptintų dokumentų nutekinimą.

2018-ųjų spalį J. Assange'as pareiškė, jog Kitas mėgina išprašyti jį iš ambasados Londone, ir kad L. Moreno jau priėmė atitinkamą sprendimą, bet dar nenurodė jo vykdyti.

Be to, „WikiLeaks“ įkūrėjas iškėlė bylą Ekvadoro vyriausybei už jo „pagrindinių teisių“ pažeidimą šalies ambasadoje Londone.

Kitas patvirtino, kad nuo 2018-ųjų kovo mėnesio neleidžia J. Assange'ui naudotis internetu ir kaltina jį pažeidus „rašytinį įsipareigojimą“ nesikišti į Ekvadoro užsienio politiką.

Nebus perduotas kitai šaliai

J. Julianas Assange'as nebus perduotas jokiai kitai šaliai, kur jam gali grėsti „kankinimai arba mirties bausmė“, pareiškė Ekvadoro prezidentas.

„Paprašiau Didžiosios Britanijos garantijų, kad ponas Assange'as nebūtų perduotas jokiai šaliai, kur galėtų patirti kankinimus arba jam grėstų mirties bausmė“, – sakė L. Moreno socialiniame tinkle išplatintame vaizdo įraše.

„Didžiosios Britanijos vyriausybė raštu patvirtino“, kad laikysis šio reikalavimo, pridūrė L. Moreno.

Atimta Ekvadoro pilietybė

L. Moreno vyriausybė atėmė Ekvadoro pilietybę J. Assange'o, pranešė ekvadoriečių diplomatijos vadovas Jose Valencia (Chosė Valensija).

Pasak ministro, 2017 metais J. Assange'ui suteikta Ekvadoro pilietybė iš jo buvo atimta trečiadienį „dėl įvairių neatitikimų jo dokumentuose“.

Pripažino kaltu pažeidus paleidimo už užstatą sąlygas

J. Assange'as stojo prieš Londono teismą praėjus kelioms valandoms po jo sulaikymo Ekvadoro ambasadoje.

Londono teismas ketvirtadienio popietę pripažino J. Assange'ą pažeidus paleidimo už užstatą sąlygas JK. Jam skirta kardomoji priemonė suėmimas.

Dėl šio kaltinimo J. Assange'ui gresia iki vienų metų laisvės atėmimo bausmė.

Gegužės 2 dieną jis vėl stos prieš teismą dėl JAV pateikto ekstradicijos prašymo, susijusio su įtariamu įsilaužimu į kompiuterinius tinklus.

Julianas Assange'as/Scanpix nuotr.

J. Assange'o areštas sulaukė audringų reakcijų

J. Assange'o suėmimas sulaukė audringų reakcijų iš JAV valstybės paslapčių viešintojo priešų ir sąjungininkų.

J. Assange'o rėmėjai britų policijos įvykdytą jo suėmimą pavadino išpuoliu prieš laisvę, o kritikai sveikino areštą kaip pradėtą teisingumo vykdymą.

Kaip į 47 metų Australijos piliečio areštą reagavo pareigūnai, aktyvistai ir įžymybės?

Britų premjerė sveikina areštą ir dėkoja Ekvadorui už bendradarbiavimą

„Jungtinėje Karalystėje niekas nėra aukščiau įstatymo“, – sakė premjerė Theresa May (Tereza Mei) parlamento nariams ir padėkojo policijos pareigūnams už pademonstruotą „didelį profesionalumą“.

„WikiLeaks“: prieglobsčio nutraukimas yra „neteisėtas“

„Ekvadoras neteisėtai atšaukė J. Assange'o politinį prieglobstį, pažeisdamas tarptautinę teisę“, – rašoma „WikiLeaks“ pareiškime, paskelbtame socialiniame tinkle „Twitter“.

E. Snowdenas: „Tamsi akimirka“

„Assange'o kritikai gali džiūgauti, bet tai yra tamsi akimirka spaudos laisvei“, – parašė JAV paslapčių viešintojas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) tviteryje.

Rusija: JK „smaugia laisvę“

„Demokratijos“ ranka spaudžia laisvės gerklę“, – parašė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova socialiniame tinkle „Facebook“.

Ekvadoro lyderis pavadintas „išdaviku“

„Leninas Moreno, didžiausias išdavikas Ekvadoro ir visos Lotynų Amerikos istorijoje, leido Britanijos policijai užeiti į mūsų ambasadą Londone areštuoti J. Assange'o“, – parašė eksprezidentas Rafaelis Correa (Rafaelis Korėja) tviteryje. 

„L. Moreno yra parsidavėlis. Tačiau tai, ką jis dabar padarė, yra nusikaltimas, kurio žmonija niekada nepamirš“, – pridūrė R. Correa, suteikęs J. Assange'ui prieglobstį šalies ambasadoje Londone 2012 metais.

J. Assange'ą kaltinanti švedė nori atnaujinti bylą

„Padarysime viską, ką galėsime, kad prokurorai atnaujintų tyrimą Švedijoje, o Assange'as būtų išduotas Švedijai ir teisiamas dėl išžaginimo. Kol nesuėjo senaties terminas, mano klientė viliasi žalos atlyginimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė J. Assange'ą lytiniais nusikaltimais kaltinančios švedės advokatė Elisabeth Massi Fritz (Elizabet Masi Fric).

Australija: laukia „deramas“ procesas

Australijos užsienio reikalų ministrė Marise Payne (Maris Pein) sakė esanti „įsitikinusi“, kad  J. Assange'as sulauks „deramų procesinių veiksmų per teismo procesą, kuris laukia Jungtinėje Karalystėje“.

Pamela Anderson buvo „šokiruota“

„Esu šokiruota. Ekvadorai, kaip tu galėjai? (Nes jis tave demaskavo). JK, kaip tu galėjai?“ – tviteryje klausė JAV televizijos serialo „Gelbėtojai“ (Baywatch) žvaigždė Pamela Anderson, kaip pranešama, artima J. Assange'o bičiulė.

Ji leido suprasti, kad Britanija šių veiksmų ėmėsi spaudžiama Jungtinių Valstijų ir norėdama nukreipti dėmesį nuo savo „Brexit“ problemų.

Jeremy Huntas: Julianas „nėra didvyris“

„Nepriimtina yra kam nors siekti išsisukti nuo teisingumo, o jis tai darė labai ilgą laiką ir todėl nėra didvyris“, – sakoma britų užsienio reikalų sekretoriaus Jeremy Hunto (Džeremio Hanto) pareiškime.

Julianas Assange'as/Scanpix nuotr.

„Galime patvirtinti, kad Ekvadoras uždarė prieigą prie interneto Assange'ui šeštadienį 5 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku, tuojau po to, kai kai buvo paviešintos (JAV demokratų kandidatės į prezidento postą) Hillary Clinton (Hilari Klinton) kalbos korporacijoje „Goldman Sachs“, – sakoma žinutėje, paskelbtoje oficialioje „WikiLeaks“ paskyroje.

Anksčiau „WikiLeaks“ tebuvo paskelbęs, kad internetą J.Assange'ui išjungė „valstybinis subjektas“.

J.Assange'as, kuriam Ekvadoras yra suteikęs politinį prieglobstį, nuo 2012 metų birželio gyvena Ekvadoro ambasadoje Londone. Jis pasiprašė prieglobsčio šioje atstovybėje siekdamas išvengti ekstradicijos iš Didžiosios Britanijos į Švediją. Švedijos prokurorai nori apklausti J.Assange'ą dėl 2010 metais jam pareikštų įtarimų išprievartavimu.

„WikiLeaks“ įkūrėjas įtarimus išžaginimu neigia ir sako bijantis, kad Stokholmas jį gali išduoti Jungtinėms Valstijoms, kaltinančioms jį šnipinėjimu.

Spalio pradžioje J.Assange'as pareiškė, kad „WikiLeaks“ paskelbs dokumentų, susijusių su artėjančiais JAV prezidento rinkimais, karais ir ginkluotės tiekimu.

„Prieglobstis tebegalioja“

Visgi Ekvadoras pareiškė, kad šiam 45 metų australų aktyvistui suteiktas politinis prieglobstis tebegalioja.

„Ekvadoro vyriausybė, susidūrusi su spekuliacijomis per kelias pastarąsias valandas, patvirtina, kad prieš ketverius metus Julianui Assange'ui suteiktas prieglobstis tebegalioja, – nurodė Vidaus reikalų ministerija. – Dar kartą patvirtiname, kad Ekvadoro valstybės apsauga jam tęsis tiek laiko, kol išliks aplinkybės, kurios lėmė prieglobsčio jam suteikimą.“

Londono policija nepateikė jokių komentarų.

Ankšta J.Assange'o buveinė netrukdo šiam australų aktyvistui dirbti, o jo vadovaujamas „WikiLeaks“ tebeviešina sensacingas žinias, įskaitant ir informaciją, kuri sudrebino H.Clinton prezidentinę kampaniją, artėjant rinkimų dienai.

„Twitter“ pranešime „WikiLeaks“ apkaltino Ekvadorą, kad J.Assange'ui interneto ryšys buvo išjungtas vos pasirodžius apmokėtų kalbų, kurias H.Clinton sakė banko „Goldman Sachs“ pareigūnams, ištraukoms. Ši medžiaga buvo dalis informacijos iš pavogtų elektroninių laiškų, perimtų įsilaužus į demokratų kandidatės į JAV prezidentus kampanijos vadovo Johno Podestos (Džono Podestos) paskyras.