Nepaisant Teherano pastangų išvengti tyrimo ir Kinijos bandymo paskutinę minutę sušvelninti rezoliucijos toną, pasiūlymui pradėti tyrimą dėl Irano atsako į besitęsiančius protestus 47 narius vienijančioje taryboje pritarė didesnė negu tikėtasi dauguma.

Už rezoliuciją balsavo 25 nariai, 16 susilaikė, o prieš balsavo tik šešios šalys – Armėnija, Kinija, Kuba, Eritrėja, Pakistanas ir Venesuela.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) palankiai įvertino balsavimo rezultatus, kurie, anot jo, parodė, kad JT aukščiausia teisių gynimo institucija „pripažįsta padėties Irane sunkumą“.

„Šiandien įsteigta faktų nustatymo misija padės užtikrinti, kad asmenys, kurie dalyvauja toliau žiauriai malšinant Irano žmonių protestus, būtų nustatyti, o jų veiksmai būtų patvirtinti dokumentais“, – pažymėjo jis pranešime.

Balsavimas buvo surengtas Vokietijos ir Islandijos, kurias palaikė 50 šalių, prašymu sušaukto skubaus Žmogaus teisių tarybos posėdžio pabaigoje.

Posėdis buvo surengtas siekiant apsvarstyti padėtį Irane, kurį jau du mėnesius krečia masiniai protestai, kilę dėl M. Amini mirties.

Ši 22 metų kurdų kilmės iranietė mirė praėjus trims dienoms po to, kai ją Teherane suėmė liūdnai pagarsėjusi moralės policija dėl įtariamo šiitiškoje respublikoje galiojančio privalomo hidžabo dėvėjimo įstatymo pažeidimo.

Irano valdžia pastaruoju metu vis dažniau griebiasi smurto malšindama demonstracijas, kurios jau peraugo į plataus masto judėjimą prieš teokratiją, Irane įsiviešpatavusią nuo 1979 metų, kai buvo nuverstas šachas.

Ketvirtadienį vykusiame Žmogaus teisių tarybos posėdyje Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) tvirtino, kad „nereikalingas ir neproporcingas jėgos naudojimas privalo būti nutrauktas”.

Pasak V. Turko, kuris reporteriams sakė, jog buvo siūlęs atvykti į Iraną, bet nesulaukė jokio Teherano atsakymo, po M. Amini mirties slopinant demonstracijas žuvo daugiau kaip 300 žmonių.

Osle įsikūrusi Irano žmogaus teisių grupė (IHR) yra suskaičiavusi, kad malšinant protestus žuvo daugiau kaip 400 žmonių, įskaitant daugiau kaip 50 vaikų.

V. Turkas taip pat pažymėjo, kad per protestus iki šiol buvo suimta apie 14 tūkst. žmonių, įskaitant vaikus, ir pabrėžė, kad „tai stulbinantis skaičius“.

Pasak jo, oficialių šaltinių duomenimis, šiuo metu mirties bausmė gresia mažiausiai 21 per protestus suimtam asmeniui.

Tuo tarpu Irano viceprezidento pavaduotoja moterų ir šeimos reikalams Khadijeh Karimi (Chadidžė Karimi) Ženevoje vykusiame Tarybos posėdyje pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Europos šalys, kurios ragino surengti ketvirtadienio susitikimą, „stokoja moralinio patikimumo pamokslauti kitiems apie žmogaus teises ir prašyti specialios sesijos dėl Irano“.

51-oji JT Žmogaus teisių tarybos, kurios nare yra Lietuva, sesija prasideda pirmadienį Ženevoje ir truks keturias savaites, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pasak pranešimo, tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą Lietuva kartu su bendramintėmis valstybėmis akcentuos Rusijos sąmoningai sukeltą grėsmę tarptautinei tvarkai bei atkreips dėmesį į blogėjančią žmogaus teisių padėtį Rusijoje.

Pasak pranešimo, diskusijose dėl žmogaus teisių padėties šalyse Lietuva teiks prioritetą Ukrainai, Rusijai, Baltarusijai, Sakartvelui.

Taip pat pasisakys dėl žmogaus teisių padėties Afganistane, Sirijoje, Kinijoje, Mianmare, Etiopijoje bei teminiais klausimais: priverstinių dingimų, pilietinės visuomenės, lyčių perspektyvos integracijos, žmogaus teisių gynėjų persekiojimo, teisės į vystymąsi, klimato kaitos ir teisės į darbą sąsajų, demokratijos plėtros.

Sesijos darbotvarkėje daug dėmesio bus skirta ir rasinės diskriminacijos, čiabuvių teisių ir teisės į vystymąsi temoms.

Sesijos metu bus deramasi dėl beveik keturiasdešimties rezoliucijų, iš kurių tris teiks Europos Sąjunga: dėl žmogaus teisių padėties Afganistane, Burundyje ir Etiopijoje.

Sesijos metu Lietuva surengs renginį transnacionalinių represijų ir žmogaus teisių tema bei  prisijungs prie kitų šalių ir nevyriausybinių organizacijų renginių dėl atskaitomybės už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje bei dėl padėties Kryme.

JT Žmogaus teisių tarybą, kurią sudaro 47 šalys, įsteigė JT Generalinė Asamblėja 2006 metais, jos pagrindinis tikslas – reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus ir teikti dėl jų rekomendacijas. Lietuvos narystė JT Žmogaus teisių taryboje truks iki 2024-ųjų metų pabaigos.

Sprendimas priimtas 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius.

Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, kad planuoja siekti Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas.

„Dėl vaizdų iš Bučos ir nuniokojimo visoje Ukrainoje dabar turime savo žodžius paremti veiksmais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild).

„Negalime leisti toliau dalyvauti [Taryboje] šaliai narei, griaunančiai visus mums brangius principus, – sakė ji. – Rusija neturėtų turėti įtakingos pozicijos šioje institucijoje, o mes neturėtume leisti Rusijai savo vieta Taryboje naudotis kaip propagandos įrankiu ir sakyti, kad jie... rūpinasi žmogaus teisėmis.“

„Atsižvelgus į svarius karo nusikaltimų įrodymus, įskaitant pranešimus apie masines kapavietes ir baisias skerdynes Bučoje, Rusija negali likti JT Žmogaus teisių tarybos nare. Rusijos narystė turi būti sustabdyta“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

Nepriklausomi tarptautiniai žurnalistai savaitgalį iš Rusijos kariuomenės atkovotame Bučos miestelyje netoli Kyjivo matė lavonų civiliais drabužiais. Kai kurie šių nužudytų žmonių buvo surištomis rankomis.

JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) sakė, kad vaizdai iš Bučos kelia „rimtų  klausimų apie galimus karo nusikaltimus“.

Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.

„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Jungtinės Valstijos sieks būti išrinktos į Žmogaus teisių tarybą 2022–2024 metų kadencijai“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Tarybą sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

„Pagarbiai prašome visų JT valstybių narių paramos mūsų siekiui sugrįžti į... šią instituciją“, – sakė jis.

Anksčiau šį mėnesį JAV paskelbė, kad „atnaujins bendradarbiavimą“ su Žmogaus teisių taryba.

D. Trumpo administracija 2018 metų birželį išvedė savo šalį iš 47 nares vienijančios Tarybos, skųsdamasi dėl „nenumaldomo šališkumo“ prieš Izraelį ir „veidmainystės“, leidžiančios teises pažeidinėjančioms šalims priklausyti organizacijai.

Po JAV pasitraukimo Taryboje liko akivaizdus vakuumas, kurį labai norėtų užpildyti Kinija ir kitos šalys.

Nors Vašingtonas pažadėjo iškart vėl pradėti aktyviai dalyvauti Tarybos veikloje, jis negali automatiškai susigrąžinti narystės. Valstybei reikės laukti rinkimų, kurie turi vykti metų pabaigoje ir per kuriuos bus paskirstytos 2022-aisiais atsilaisvinsiančios vietos.

„Jungtinės Valstijos į savo užsienio politikos centrą iškelia demokratiją ir žmogaus teises, nes jos būtinos taikai ir stabilumui“, – per svarbiausią metinę Tarybos sesiją, kuri šiemet dėl pandemijos vyksta virtualiai, sakė A. Blinkenas.

„Aukšti standartai“

„Šis įsipareigojimas yra tvirtas ir paremtas mūsų, kaip demokratijos – netobulos ir dažnai neprilygstančios mūsų pačių idealams, bet visuomet siekiančios būti įtraukesne, pagarbesne ir laisvesne šalimi – patirtimi“, – sakė jis.

Nors naujo prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vadovaujama Amerika nori sugrįžti į Tarybą, A. Blinkenas vis dėlto pabrėžė, kad Vašingtonas iš dalies sutinka su ankstesnės administracijos reikšta kritika.

„Institucijos nėra tobulos“, – sakė jis.

„Jungtinėms Valstijoms vėl įsitraukiant, raginame Žmogaus teisių tarybą pažvelgti į tai, kaip ji dirba. Tai apima jos neproporcingą dėmesį Izraeliui“, – pabrėžė A. Blinkenas.

„Be to, sutelksime dėmesį į tai, kad narystė Taryboje atspindėtų aukštus standartus dėl žmogaus teisių palaikymo“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos seniai skundžiasi, kad teisių pažeidimais garsėjančios šalys gali priklausyti Tarybai. Šiuo metu tarp jos narių yra Kinija, Rusija, Venesuela, Kuba, Kamerūnas, Eritrėja ir Filipinai.

„Tie, kurių charakteristika dėl žmogaus teisių blogiausia, neturėtų būti šios Tarybos nariai“, – sakė A. Blinkenas.

„Privalome drauge gerinti Tarybos darbą ir buvimą nariu, kad ji galėtų dar daugiau nuveikti dėl žmonių teisių visame pasaulyje“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.

Per balsavimą JT Generalinėje Asamblėjoje Rytų Europos atstovėmis Žmogaus teisių taryboje išrinktos Vengrija ir Kroatija. Šis rezultatas smarkiai nuliūdino Maskvą, kuri 2006 m. įsteigtoje taryboje buvo kasmet, išskyrus vienerius metus.

Žmogaus teisių taryba turi 47 nares, o per 193 JT šalių balsavimą buvo išrinkta 14 naujų narių. Pagrindinės tarybos užduotys – stebėti ir tirti žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje.

Nebalsuoti už Rusiją, kaltinamą karine parama Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro al Asado) režimui, ragino daugiau kaip 80 žmogaus teisių ir pagalbos organizacijų.

Galingosios Vakarų valstybės ir žmogaus teisių gynėjai kaltina Rusiją beatodairišku bombardavimu per ne vieną mėnesį trunkančią Sirijos vyriausybinę operaciją, kuria siekiama užimti sukilėlių kontroliuojamus rajonus Alepo miesto rytinėje dalyje.

Nuo liepos mėnesio apie 250 tūkst. civilių Alepe rytinėje dalyje gyvena apsiausties sąlygomis. JT perspėjo, kad ten netrukus pasibaigs maisto atsargos.

Rusija gavo 112 balsų, o Kroatiją ir Vengriją palaikė atitinkamai 114 bei 144 narės. Šios trys šalys varžėsi dėl dviejų regionui skirtų mandatų.

Organizacija „Human Rights Watch“ perspėjo, kad Rusijos bei Saudo Arabijos sugrįžimas susilpnintų tarybą ir jos pastangas patraukti piktnaudžiautojus atsakomybėn.

Beveik neabejojama, kad 152 balsais perrinkta Saudo Arabija išlaikys vietą, keturioms valstybėms varžantis dėl keturių vietų taryboje.

Perrinkta ir dėl žmogaus teisių pažeidimų kritikuojama Kinija; vietas taryboje laimėjo Kuba bei Egiptas, taip pat kaltinamos abejotinais žmogaus teisių klausimais.

Į tarybą pirmąkart išrinktos Kroatija, Irakas ir Ruanda.

Tai pat buvo išrinktos Brazilija, Didžioji Britanija, Japonija, Pietų Afrikos Respublika, Tunisas ir JAV.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba gydytoją, vaikų ir paauglių psichiatrą Dainių Pūrą penktadienį išrinko naujuoju Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju dėl paramos visuotinei teisei į aukščiausius siektinus fizinės ir protinės sveikatos standartus.

Pirmą kartą istorijoje šią aukštą poziciją Jungtinėse Tautose užima Lietuvos atstovas, pranešė Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Pasak pranešimo, specialieji pranešėjai - tai nepriklausomi žmogaus teisių ekspertai, kurie gauna mandatus iš Jungtinių Tautų ir yra lemiamai svarbūs užtikrinant žmogaus teises šiuolaikiniame pasaulyje.

„Būtent šie žmonės gali pradėti tyrimus dėl konkrečių žmogaus teisių pažeidimų valstybių teritorijose. Jie ženkliai prisideda prie tarptautinių žmogaus teisių standartų vystymo, tačiau nė vienas specialusis pranešėjas negauna atlyginimo už savo darbą, tik administracinį palaikymą iš sekretoriato“, - rašoma pranešime.

Šiuo metu Jungtinėse Tautose yra penkiasdešimt vienas specialusis pranešėjas, atskaitingas Žmogaus teisių tarybai ir Generalinei asamblėjai.

„Tai, kad esu paskirtas JT Specialiuoju pranešėju yra, visų pirma, Lietuvos pilietinės visuomenės, kurios aktyviu nariu visada save laikiau, nuoseklaus darbo įvertinimas,“ - sakė ilgametis Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas D.Pūras.

Profesorius taip pat pabrėžė, kad jo darbo prioritetai - prisidėti prie to, kad sveikatos apsaugos sistema pasaulyje būtų atvira visuomenei ir draugiška pažeidžiamoms grupėms.

„Taip pat šiandien yra labai svarbu užtikrinti, kad brangių biomedicinos technologijų naudojimas būtų akylai prižiūrimas nepriklausomų ekspertų ir neabejingų piliečių,“ – teigė D.Pūras.