Bendrovės pasirašė partnerystės susitarimą ir siekia, kad klinikiniai tyrimai prasidėtų 2022 metų antroje pusėje, sakoma jų bendrame pareiškime.

„Bendradarbiavimo tikslas – sukurti naują vakciną nuo juostinės pūslelinės mRNR pagrindu, panaudojant abiejų įmonių patirtį ir išteklius“, – sakė „BioNTech“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Uguras Sahinas.

Informacinės RNR metodas pirmą kartą buvo panaudotas „Pfizer“/ „BioNTech“ vakcinoje nuo koronaviruso, ir tai pati pirmoji vakcina, kuri Vakaruose buvo patvirtinta 2020 metų pabaigoje.

Konkuruojančios JAV bendrovės „Moderna“ sukurta vakcina nuo koronaviruso taip pat paremta mRNR technologija.

Mokslininkai mano, kad mRNR vakcinos, kurios sukelia imuninį atsaką į žmogaus ląsteles pristatydamos genetines molekules, turinčias pagrindinių patogeno dalių kodą, gali pakeisti kovos su daugeliu ligų būdus. Be to, tokioms vakcinoms sukurti reikia mažiau laiko nei tradicinėms vakcinoms.

„BioNTech“ skiepas nuo COVID-19 buvo sukurtas ir priežiūros institucijų patvirtintas per mažiau nei metus.

„BioNTech“ mRNR pagrindu taip pat kuria vakciną nuo maliarijos, kurią remia Pasaulio sveikatos organizacija, Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai ir Europos Sąjunga, o bandymai prasidės 2022 metų pabaigoje.

Juostinė pūslelinė yra visame pasaulyje paplitusi liga, ją sukelia pakartotinis to paties viruso, kuris sukelia vėjaraupius, suaktyvėjimas. Ligos atveju gali atsirasti itin skausmingų, sudarkančių odą dėmių, o retais atvejais – veido paralyžius, kurtumas ir aklumas.

Nors šiuo metu yra patvirtintų vakcinų nuo juostinės pūslelinės, „Pfizer“ ir „BioNTech“ teigė norinčios sukurti patobulintą vakciną, kuri būtų žymiai veiksmingesnė ir geriau toleruojama.

Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės,  2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline. Dažniausiai juostine pūsleline serga vyresni nei 50 m. asmenys. Tai, pasak specialistės, galima aiškinti tuo, kad imuninės sistemos funkcija silpnėja su amžiumi, todėl kuo vyresnis asmuo, tuo didesnė juostinės pūslelinės rizika.

Persirgus vėjaraupiais virusas lieka organizme

Vėjaraupiai yra ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella zoster virusas (VZV). Šis virusas gali sukelti dvi skirtingas infekcines ligas – vėjaraupius ir juostinę pūslelinę. Persirgus vėjaraupiais VZV virusas lieka žmogaus organizme (nugaros smegenų mazguose) latentinėje (neaktyvioje) fazėje.

„Persirgus vėjaraupiais virusas migruoja iš odos per juntamuosius nervus į nugaros smegenų nervinius mazgus, kur išlieka latentinėje (neaktyvioje) būklėje daugelį metų. Nusilpus imuninei sistemai, virusas aktyvuojasi ir per juntamuosius nervus migruoja į jų įnervuojamą odos sritį. VZV reaktyvuotis (suaktyvėti) gali po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms, ir sukelia juostinę pūslelinę – tai neuralginis skausmas ir vienpusis pūslelinis odos bėrimas pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Dažniausiai pažeidžiami (išberiama) tarpšonkauliniai nervai, taip pat gali būti pažeisti (išberti) veidinis, klausos, akių ir retais atvejais kiti nervai“, – pažymi E. Savickienė.

Pirmieji juostinės pūslelinės simptomai pasireiškia likus keletui dienų iki bėrimo atsiradimo,  tai –  karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas ir stiprus skausmas busimų bėrimų vietoje. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje, yra pirmasis ligos požymis. Atsiradęs juostinės pūslelinės bėrimas pasireiškia nesimetriškai, vienoje kūno pusėje. Bėrimas pasireiškia grupėmis pūslelių, pripildytų skysčio. Išbertas vietas skauda, degina, peršti. Dažniausiai nuo juostinės pūslelinės pasveikstama per 2–4 savaites, jei nėra ligos komplikacijų.  Tačiau persirgus itin dažnai pasireiškia juostinės pūslelinės komplikacija – poherpetinė neuralgija (neuropatinio skausmo sindromas), kuri gali tęstis nuo kelių mėnesių iki metų.

Juostine pūsleline sirgti gali tik tie asmenys, kurie sirgo vėjaraupiais, nes tai yra VZV reaktyvacija. Juostine pūsleline negalima užsikrėsti po kontakto su vėjaraupiais sergančiu asmeniu, bet galima užsikrėsti vėjaraupiais po kontakto su juostine pūsleline sergančiu asmeniu.

Patikimiausia apsauga – skiepai

Vėjaraupiai – tai ūmi, labai užkrečiama ir epidemiškai plintanti infekcinė liga, kuriai būdinga gerybinė eiga. Vėjaraupiai pasireiškia karščiavimu bei pūsleliniu odos ir gleivinės bėrimu. Liga paplitusi visame pasaulyje. Iki 90 proc. žmonių perserga vėjaraupiais. Vėjaraupiais Lietuvoje kasmet serga 13–18 tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumas vėjaraupiais registruojamas tarp 2–8 metų vaikų.

Kaip praneša ULAC, patikima apsauga nuo vėjaraupių – skiepai. Skiepijama gyva susilpninta vėjaraupių viruso vakcina, kuria skirta skiepyti asmenis nuo 9 mėn. amžiaus. Lietuvoje ši vakcina nėra kompensuojama valstybės lėšomis. Tiek vaikams, tiek suaugusiems skiriamos 2 vakcinos dozės su 6 savaičių intervalu.

Skiepytis rekomenduojama:

visiems, anksčiau nesirgusiems vėjaraupiais asmenims, ypač prieš pradedant ar jau lankant darželius bei mokyklas;

sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).

Suaugę asmenys, kurie persirgo vėjaraupiais ir ateityje nori išvengti juostinės pūslelinės bei  poherpetinės neuralgijos (ilgalaikio nervo skausmo persirgus juosiančiąja pūsleline), taip pat gali pasiskiepyti nuo juostinės pūslelinės Ši vakcina skirta suaugusiems asmenims nuo 50 metų. Priklausomai nuo vakcinos gamintojo gali būti skiriama 1 arba 2 (atliekamos dviejų mėnesių intervalu) vakcinos dozės. Dėl šių skiepų kreipkitės į savo šeimos gydytoją.