Italija, kuri ketverius metus buvo vienintele Didžiojo septyneto (G-7) šalimi, pasirašiusia šį planą, pasitraukė iš „Juostos ir kelio iniciatyvos“, trečiadienį naujienų agentūrai AFP patvirtino šaltinis vyriausybėje.

„Kinija griežtai nepritaria „Juostos ir kelio“ bendradarbiavimo dėl bendrų statybų šmeižimui ir žlugdymui“, – sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

Pekinas taip pat nepritaria „konfrontacijai ir susiskaldymui tarp stovyklų, lemiantiems atsiskyrimą“, pridūrė jis.

Tai įkūnija didžiulį bendrų „Juostos ir kelio“ statybų patrauklumą ir pasaulinę įtaką.

Užsienio reikalų ministerija tiesiogiai nepakomentavo Italijos sprendimo pasitraukti iš „Juostos ir kelio iniciatyvos“, labai svarbios kinų prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) siekiui plėsti Kinijos įtaką užsienyje.

Tačiau Wang Wenbinas atkreipė dėmesį, jog daugiau kaip 150 šalių dalyvauja šiame projekte ir tai rodo, kad jis yra „populiariausias tarptautinis valstybinis produktas ir šiandien didžiausia pasaulyje tarptautinio bendradarbiavimo platforma“.

Wang Wenbinas taip pat pažymėjo, kad Italija spalį buvo atsiuntusi atstovų į „Juostos ir kelio iniciatyvos“ forumą Pekine.

„Tai įkūnija didžiulį bendrų „Juostos ir kelio“ statybų patrauklumą ir pasaulinę įtaką“, – sakė jis.

„Juostos ir kelio iniciatyvos“ šalininkai giria projektą už išteklių pritraukimą ir ekonomikos augimą globaliuosiuose Pietuose.

Tačiau kritikai seniai atkreipia dėmesį į neaiškų kinų kompanijų vykdomų projektų kainų nustatymą. Kai kurios šalys, įskaitant Malaiziją ir Mianmarą, iš naujo derasi dėl sutarčių siekdamos sumažinti kaštus.

Ketverius metus ji buvo vienintele Didžiojo septyneto (G-7) šalimi, pasirašiusia šį planą.

Pasak Italijos laikraščio „Corriere della Sera“, kuris pirmasis pranešė šią žinią, apie šį sprendimą Pekinui pranešta prieš tris dienas.

Vis dėlto nė viena pusė nepaskelbė jokio oficialaus pranešimo.

Italijos vyriausybės šaltinis naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad Roma pasitraukė, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos, tik nurodė, kad tai padaryta siekiant išlaikyti atvirus politinio dialogo kanalus.

Prieš ateidama į valdžią praėjusiais metais ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) sakė, kad ankstesnės vyriausybės sprendimas prisijungti prie šios iniciatyvos 2019 metais buvo „rimta klaida“.

Anksčiau šiais metais Kinija minėjo dešimtąsias savo iniciatyvos metines. Įgyvendinant šią iniciatyvą – kone svarbiausią prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) geopolitinį projektą, Pekinas į projektus visame pasaulyje investavo 1 trln. JAV dolerių.

Kritikai pasmerkė trilijono dolerių investicijų schemą, tvirtindami, kad šis planas yra Trojos arklys Pekino politinei įtakai stiprinti.

Jie jau seniai kaltina Kiniją viliojant mažesnes pajamas gaunančias šalis į skolų spąstus siūlant didžiules paskolas, kurios joms yra per brangios.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) rugsėjį sakė, kad „Juostos ir kelio iniciatyva“ „nedavė tokių rezultatų, kokių tikėjomės“.

Susitarimas turėtų būti automatiškai atnaujintas 2024 metų kovą, nebent Italija pasitrauktų iki šių metų pabaigos.

Tačiau Roma vengė provokuoti Pekiną ir rizikuoti atsakomaisiais veiksmais prieš Italijos bendroves.

Rugsėjį Naujajame Delyje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime G. Meloni žurnalistams sakė, kad jei Roma pasitrauktų iš projekto, tai nepakenktų santykiams su Kinija.

Tai buvo antrasis V. Putino susitikimas su kokiu nors Europos lyderiu nuo 2022-ųjų vasario, kai jis pradėjo invaziją į Ukrainą. 2022-ųjų balandį jis priėmė Austrijos kanclerį Karlą Nehammerį (Karlą Nehamerį).

Nepaisant Maskvos puolimo, V. Orbanas palaiko ryšius su Kremliumi.

„Nepaisant to, kad dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis galimybės palaikyti ryšius ir plėtoti santykius yra labai ribotos, negali nekelti pasitenkinimo tai, kad mūsų ryšiai su daugeliu Europos šalių yra palaikomi ir plėtojami, – sakė V. Putinas. – Viena iš tokių šalių yra Vengrija.“

V. Putinas nurodė, kad „labai svarbu turėti galimybę su ES šalimi, Vengrija, pasikeisti nuomonėmis ne tik dvišaliais klausimais, bet ir apie padėtį Europoje, pasaulyje“.

Po susitikimo su Rusijos vadovu V. Orbanas socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė: „Šiandien Europoje visų galvoje sukasi vienas klausimas: ar bus paliaubos Ukrainoje?“

Jis teigė, kad Budapeštui svarbiausia nutraukti pabėgėlių antplūdį, sankcijas Maskvai ir kovas kaimyninėje šalyje.

Vengrijos nacionalistas jau seniai pareiškė, kad jo šalis nepriims migrantų, todėl jis nesutaria su Briuseliu.

V. Orbanas taip pat pasisakė prieš Vakarų sankcijas Maskvai dėl jos puolimo Ukrainoje.

„Abu lyderiai aptarė Vengrijos ir Rusijos bendradarbiavimą dujų ir naftos tiekimo bei branduolinės energetikos srityse“, – naujienų agentūrai MTI sakė vengrų lyderio atstovas spaudai Bertalanas Havasi (Bertalanas Havašis).

Vengrija paspartino Rusijos valstybinės branduolinės energijos agentūros vykdomą atominės elektrinės plėtrą.

Į Kiniją šią savaitę renkasi 130 šalių atstovai, pakviesti į konferenciją, skirtą prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) svarbiam projektui – „Juostos ir kelio iniciatyvai“, kuria Pekinas siekia išplėsti savo įtaką pasaulyje.

Į Kinijos plėtros iniciatyvos forumo renginį kviečiamų asmenų sąrašo viršuje – Rusijos prezidentas, kuris pirmą kartą po invazijos į Ukrainą, dėl kurios Maskva atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje, lankosi vienoje didžiausių pasaulio ekonomikų.

Didžiulis Kinijos projektas, kuriuo numatoma uostų, kelių, geležinkelių ir kitokios infrastruktūros statyba, yra skirtas sustiprinti prekybą tarp Kinijos ir likusio pasaulio.

„Abiejų šalių tikslas yra plėsti bendradarbiavimą prekybos, investicijų ir projektų finansavimo srityse. Taip pat bus bendradarbiaujama finansuojant trečiųjų šalių projektus, prisijungusius prie BRI“, – sakoma Šveicarijos vyriausybės pranešime.

Šveicarija nėra pirmoji Europos šalis, prisijungusi prie BRI. Kovą tai padarė Italija, susilaukusi ES ir Vokietijos, Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės (JK) kritikos dėl dalyvavimo šiame kontraversiškai vertinamame projekte.

Jungtinės Valstijos kaltino BRI prisiviliojant besivystančias pasaulio ekonomikas pigiomis paskolomis, kurių jos vėliau neišgali grąžinti ir taip tampa Kinijos įkaitėmis.

Reaguodami į užsienio kritiką, Kinijos vadovai šeštadienį pasibaigusiame BRI forume tikino, kad kuriant „Naująjį Šilko kelią“ bus laikomasi visų tarptautinių standartų, o atskirų infrastruktūros projektų finansavimo naštą pasidalys kelios šalys, o ne viena Kinija.