Žadėjo priedus

Skolos geriems pažįstamiems, giminėms ir verslo partneriams. Tokį akmenį per savo gyvenimą velka 84 metų kaunietis profesorius J. Gecevičius. Tačiau neatrodo, kad nepatogi našta garbaus amžiaus mokslininką labai vargintų.

„Visi skolininkai atgaus savo skolas su labai žymiu priedu“, – pareiškė jis, „Kauno dienai“ pasiteiravus, kaip vertina teismo sprendimą jo bendrovei GTV iškelti bankroto bylą.

Praėjusių metų spalį priimta Kauno administracinio teismo nutartis J. Gecevičiaus vadovaujamai bendrovei iškelti bankroto bylą įsiteisėjo praėjus keliems mėnesiams po Apeliacinio teismo sprendimo, nes J. Gecevičius su bankrotu nesutiko ir pateikė skundą aukštesnės instancijos teismui.

FNTT nesureagavo

Skolų iš profesoriaus neatgaunantys asmenys ir verslo įmonės gerokai iki bankroto paskelbimo, įtardami, kad J. Gecevičius slapsto turtą, ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas, bet susidurdavo su trypčiojimu ir atsainumu.

Dar užpraeitų metų pradžioje į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybą kreipėsi 80 tūkst. eurų skolos iš J. Gecevičiaus neatgaunanti bendrovė „Verdigo“ su prašymu skolininko atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamos jo veiklos.

Bendrovė „Verdigo“ FNTT pateikė duomenis, pagrindžiančius įtarimus dėl galimo apgaulingo manipuliavimo turtu, neaiškios kilmės finansais ir fiktyviais sandoriais. Tačiau FNTT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vilčių, kad prasiskolinusio profesoriaus veikla sulauks atsakingų institucijų dėmesio, skolų neatgaunančioms bendrovėms ir fiziniams asmenis atsirado praėjusiais metais, kai į procesą įsitraukė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Išanalizavusi J. Gecevičiaus bendrovės GTV finansinį balansą, VMI inicijavo bankrotą.

Miegojo: įtardami, kad J. Gecevičius slapsto turtą, ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas, bet susidurdavo su trypčiojimu ir atsainumu. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Nurodė nurašyti

VMI nustatė, kad bendrovės skolos kreditoriams siekia 2 363 300 eurų.

Antstolių informacinės sistemos duomenys parodė, kad dėl skolų išieškojimo yra pradėta keletas bylų, bandant išieškoti 1 949 676 eurus.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad kai kuriems kreditoriams skolų išieškojimas iš bendrovės GVT vyksta nuo 2016 ir 2017 m.

Keliant bankroto bylą, atsižvelgta ir į tai, kad bendrovė GTV turėjo 142 503 eurų mokestinę nepriemoką.

Dar nuo 2020 m. rugpjūčio buvo priimami nurodymai nurašyti mokestines nepriemokas iš bendrovės GTV sąskaitos, bet nieko išieškoti nepavyko.

Migloti milijonai

Bankroto bylą iškėlęs teismas kaip neįtikinamus atmetė J. Gecevičiaus pasakojimus apie planą, pagal kurį jo bendrovės sąskaitą turėtų papildyti 23 mln. 952 tūkst. eurų.

Bankroto bylą jam iškėlusiam teismui išsakytuose savo paaiškinimuose J. Gecevičius tvirtina esą vertindamas įmonės mokumą teismas nepakankamai įsigilino į informaciją, netinkamai įvertino numatomų investicijų mastą ir vykdomo projekto svarbą ne tik bendrovei GTV, bet ir Lietuvai.

„Vystomo projekto įgyvendinimas sukurs ne tik daug darbo vietų, bet ir ekologišką, gamtą tausojančią padėklų gamybą, taip pat bus mokami mokesčiai į Lietuvos Respublikos biudžetą“ – rožinėmis, bet neįtikinamomis perspektyvomis teismą bandė įtikinti su skolomis nesusitvarkantis profesorius.

Jo tvirtinimu, beveik 24 mln. eurų planuoja sulaukti pardavęs labai šiuolaikišką, tačiau jokiuose paaiškinimuose nesukonkretintą produktą – intelektinę nuosavybę.

Aiškindamas, kodėl bendrovės sąskaitos vis nepapildo žadėti beveik 24 mln. eurų, teismui pateiktuose argumentuose J. Gecevičius dėstė: „Šiuo metu avansiniso mokėjimo negauta dėl sudėtingo intelektinės nuosavybės pardavimo proceso, didelės lėšų sumos pervedimo ir lėšų kilmės patikrinimo procedūrų. Gautas investicinio projekto užsakovo patvirtinimas, kad avansinis daugiau nei 23 mln. eurų mokėjimas bus atliktas iki 2022 m. lapkričio 7 d. iš Stambule esančio banko.“

Neskaidri veikla

Paaiškėjo, kad apie miglotus milijonus už intelektinę nuosavybę J. Gecevičius skolininkams aiškina jau nuo 2020 m., tačiau įspūdinga suma taip ir liko miražas.

Skolos iš J. Gecevičiaus neatgaunanti bendrovė „Verdigo“ FNTT pateiktoje medžiagoje nurodė faktus, keliančius abejonių dėl laukiamos beveik 24 mln. eurų sumos.

Bankroto bylą iškėlęs teismas kaip neįtikinamus atmetė J. Gecevičiaus pasakojimus apie planą, pagal kurį jo bendrovės sąskaitą turėtų papildyti 23 mln. 952 tūkst. eurų.

Bendrovės GTV paslaugų užsakovė bendrovė „Androna“ (vadovas Oleg Sivačiov), įsipareigojusi sumokėti per 23 mln. eurų už darbus avansu, turi tik tris darbuotojus, o iki 2020 m. lapkričio 1 d. apskritai turėjo tik vieną darbuotoją, yra skolinga „Sodrai“, yra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 ligos sąrašą, nėra PVM mokėtoja (vadinasi, nevykdo ūkinės-komercinės veiklos arba ją vykdo nereikšmingu mastu ir tai leidžia jai nesiregistruoti kaip PVM mokėtojai), už 2019 m. nėra įstatymų nustatyta tvarka pateikusi VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų,  – atkreipiamas dėmesys FNTT skirtame bendrovės „Verdigo“ paaiškinime.

Be to, pabrėžiama, kad GTV, kuri prisiima įsipareigojimą įvykdyti projektą už beveik 24 mln. eurų viršijančią kainą, turi tik du darbuotojus, todėl apskritai abejotinas yra GTV pajėgumas imtis tokios vertės darbų.

„Net jeigu GTV gautų į savo sąskaitą 23 mln. eurų įplauką projektui vykdyti (…), GTV nepateikė jokių įrodymų, kad ji teisėtai šias lėšas galėtų naudoti ne konkrečiam projektui vykdyti, o senoms skoloms padengti“,  – pabrėžiama FNTT skirtame pareiškime.

Pareiškime daroma išvada, kad apie beveik 24 mln. eurų vertės sandorį esanti informacija kelia įtarimų dėl galimai neskaidrios veiklos.

GTV galimai teikia pagalbą asmenims, siekiantiems įvykdyti nešvarias finansines operacijas per Lietuvos bankų sąskaitas, arba GTV ir jos savininkas ir vadovas prof. J. Gecevičius, patys to nesuprasdami, tapo pinigų plovėjų taikiniu“,  – tvirtinama J. Gecevičiaus pažadais ne kartą nusivylusios bendrovės pareiškime.

Nesikuklina: teismui J. Gecevičius ėmė pasakoti apie projekto naudą visai Lietuvai. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Ragino palaukti

J. Gecevičius skolingas ne tik verslo įmonėms, bet ir giminaičiams, ir buvusiems kolegoms.

„Profesorius gal daugiau kaip metus man nebeskambina, anksčiau skambindavo beveik kas mėnesį – va, jau vežu pinigus, jau tuojau bus… Tačiau taip niekada ir neatvežė“, – dar praėjusiais metais „Kauno dienai“ sakė buvęs J. Gecevičiaus kolega, bendrovės „Maridana“ vadovas Rimvydas Dagys.

„Kauno diena“ pasiteiravo J. Gecevičius, kada, jo manymu, gali būti atsiskaityta su kreditoriais.

„Pagal bankroto bylą atsiskaitome su visais skolininkais ir toliau žiūrime, kaip gyvensime. Tikiuosi, kad už trijų keturių savaičių bus atsiskaityta, kad bankroto administratorius viską „užnulins“. Tačiau kol kas apie tai nerašykite, dar reikia palaukti“,  – ne kartą girdėtą raginimą laukti neapibrėžtos ateities išsakė keblioje padėtyje atsidūręs ir juo patikėjusius žmones į bėdas įklampinęs garbaus amžiaus profesorius.

Įžvelgia asmeninę dramą

Kaunietis prof. habil. dr. Juozas Gecevičius gali pasigirti įspūdingais titulais. Tačiau titulai sėkmės neatnešė – gausių išradimų autorius ir apdovanojimų savininkas dabar turėtų jaustis kaip medžiojamas vilkas – jo atžvilgiu priverstinius turto išieškojimo procesus vykdo bene septyni antstoliai, o skolų neatgaunantys asmenys ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas ragindami pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

Kai kurie buvę tituluoto profesoriaus kolegos, beje, visuomenei žinomi mokslininkai, J.Gecevičiaus situacijoje įžvelgia asmeninę dramą.

„Jo intelektas paklydo tarp mokslo ir verslo. Prarado didžiules sumas pinigų, prasiskolino, susipainiojo pažaduose ir planuose, neteko autoriteto“, – kalbėdamas su „Kauno diena“ apgailestavo buvęs profesoriaus bendradarbis.

Gauna pensijos dalį

Nuo J.Gecevičiaus nukentėjo ir visuomenėje žinomas profesorius – neatgauna iš jo keleto dešimčių tūkstančių eurų.

„Vienas kitą pažinojome, buvo tarpusavio pasitikėjimas, bet nebuvome labai artimi kolegos. Mūsų tyrinėjimų sritys – skirtingos, bene pagrindinė jo sritis buvo elektromechanika. Dabar mūsų santykius temdo skola, bandau ją atgauti teisinėmis priemonėmis, įsijungė antstoliai, bet matau, kad ta skola vargu ar bus padengta. Vienintelė galimybė yra paimti iš pensijos įstatymais numatytą dalį. Antstoliai man perveda kažkokią jo pensijos dalį, tai, be abejo, labai nedidelės sumos“, – pabrėžė buvęs J.Gecevičiaus kolega.

Anot profesoriaus, J.Gecevičius visada turėjo su gamybos vystymu ir įvairių produktų kūrimu susijusių mokslo idėjų ir jos nepriminė tuščių svaičiojimų.

„Moksliniai projektai gali būti geri, bet verslo srityje jie gali ir neveikti. Prieš skolindamas pinigus šiek tiek analizavau situaciją, žinojau, kad finansiškai jo padėtis sunki. Vienas iš motyvų skolinant buvo padėti – gal žmogus kažkiek išjudės. Bet nepasisekė – sudegė. Dabar čia yra jo sąžinės reikalas. Jei pasiseks, gal kažką grąžins. Nesu linkęs sau nervų gadinti ir nesu linkęs skęstantį pastumti. Man tai irgi yra tam tikra pamoka“, – sakė viltį atgauti pinigus praradęs profesorius.

Nukentėjo ir sūnėnas

Tarp neatgaunančiųjų skolų – ne tik buvę kolegos, bet ir giminaičiai. Panevėžio rajone gyvenantis J.Gecevičiaus buvusios žmonos brolis Antanas Bložė iki šiol priekaištauja sau, kad nepavyko nuo dėdės apsaugoti sūnaus Aido.

„Mano sūnus gyvena Panevėžyje, aš – Panevėžio rajone. Maždaug 2016 m. J.Gecevičius paprašė jo paskolinti 30 tūkst. eurų. Sūnus buvo susitaupęs 8 tūkst. pirmam įnašui butui nusipirkti, iš manęs pasiskolino 12 tūkst. ir dar iš banko 10 tūkst. eurų. Sūnus man nepasakė, kaip planuoja panaudoti pinigus, matyt, dėdė įkalbėjo viską laikyti paslaptyje. Jei būtų man pasakęs, būčiau viską papasakojęs, ir jis nebūtų skolinęs. Maždaug prieš penkiolika metų J.Gecevičius manęs prašė paskolinti pinigų ir žadėjo mokėti 24 proc. metines palūkanas. Pasakiau, kad milžiniškas palūkanų dydis yra labai įtartinas, patariau skolintis pas savo vaikus. Taigi man sukėlė įtarimą ir aš nepaskolinau“, – „Kauno dienai“ pasakojo A.Bložė.

Anot A.Bložės, sūnus jau buvo susiradęs butą ir tikėjosi pinigus atgauti po trijų mėnesių.

„Kai praėjo trys mėnesiai, sulaukė ne pinigų, bet tik pažadų. Tuojau ateina investicijos iš Rusijos, iš Turkijos, iš Saudo Arabijos bankų. Paskutinis melas buvo apie laukiančias 360 mln. eurų investicijas ir apie 26 mln. eurų pajamas. Jis yra sukčius. Su sūnumi buvome nuėję pas advokatą, jis patarė kreiptis į prokuratūrą dėl sukčiavimo. Išgirdęs apie tokius planus, J.Gecevičius, manau, pajuto nerimą, ir po truputį sūnui pradėjo grąžinti skolą. Bet dar daug neatiduota ir, atvirai kalbant, nebetikiu, kad atiduos. Manau, čia toks likimas ir nieko nepadarysi. Sakiau, Juozai, pasiskolink iš savo sūnų, grąžink pinigus, tada tavęs niekas nešantažuos, ramiai gyvensi“, – pasakojo A.Bložė.

Jis apgailestavo, kad nevykdomi teismų sprendimai – prieš porą metų Kauno miesto apylinkės teismas priteisė Aidui Bložei 30 tūkst. eurų skolą ir 14 700 eurų palūkanų. Šiuo metu jo sūnui grąžinta apie 15 tūkst. eurų.

„Pastaruoju metu tą skolą antstoliai išskaičiuoja iš profesoriaus pensijos – kas mėnesį perveda apie 100 eurų. Manau, J.Gecevičius galėtų atiduoti skolą pasiskolinęs iš abiejų verslininkų sūnų – juk jie ne vargšai, jeigu per varžytines sugebėjo nusipirkti tėvo įmonės pastatą. Tėvas iki šiol tame pastate darbuojasi. Buvusi žmona – odontologė. Nors jie išsiskyrę ir nekilnojamasis turtas apdairiai perleistas žmonai, kiek žinau, jis tebegyvena anksčiau jiems bendrai priklausiusiame name“, – atkreipė dėmesį A.Bložė.

Užsakymų netrūkdavo

Galimas profesoriaus manipuliacijas šeimos turtu įžvelgia ir nemažą sumą buvusiam kolegai paskolinęs verslininkas, bendrovės „Maridana“ vadovas Rimvydas Dagys.

Palikimas: bendrovės „Maridana“ sandėlyje dar yra pagal J.Gecevičiaus užsakymą pagamintų, bet jam dėl skolų taip ir neperleistų gaminių. / Vilmanto Raupelio nuotr.

„Profesorius gal daugiau kaip metus man nebeskambina, anksčiau skambindavo beveik kas mėnesį – va, jau vežu pinigus, jau tuojau bus… Bet taip niekada ir neatvežė“, – „Kauno dienai“ sakė R.Dagys.

Jo įmonė pagal J.Gecevičiaus projektus gamino įvairią pramoninę įrangą.

„Mes su juo bendradarbiavome seniai – maždaug nuo 1997 m. Jo vadovaujama bendrovė GTV darė brėžinius, rengė projektus, o mes – gaminius, dažniausiai įvairias detales. Buvo nemažai užsakymų. Padarydavome – atsiskaitydavo. Kartais pasitaikydavo įsiskolinimų, bet padengdavo. Paskui pasipylė melas ir išsisukinėjimai. Siuntė mums net kažkieno pasirašytus pažadus atsiskaityti už jį, bet tie pažadai nebuvo vykdomi. Tvirtino, kad turi žemės sklypą, kurį pardavęs su mumis atsiskaitys. Bet gavau antstolio paaiškinimą, kad J.Gecevičius neturi nieko, ką būtų galima panaudoti skolai padengti“, – apgailestavo R.Dagys

Jis informavo, kad J.Gecevičius šiuo metu jam skolingas apie 70 tūkst. eurų.

„Tikslios sumos jau net neatsimenu, bet tai nebesvarbu, nes netikiu, kad atgausiu reikšmingesnę sumą. Dabar antstolis man kartais perveda juokingas sumas – po 14, 15, kartais 30 eurų – turbūt iš pensijos… Tai jo asmeninės lėšos, o iš įmonės GTV nieko neatgaunu“, – pabrėžė R.Dagys.

Gaminiai liko sandėlyje

Pasak R.Dagio, bandydamas susigrąžinti skolas jis sugaišo daug laiko, tačiau rezultatas kol kas – kone nulinis.

„Krūvas popierių surašęs esu, marias laiko tuščiai iššvaistęs, bet naudos iš to nėra. Bandžiau ir su policija, ir su teisininkais, ir su antstoliais. Manau, jis taip susitvarkė, taip sustumdė kortas, kad formaliai nieko neturi, bet tebegyvena ten, kur gyveno, sėdi tame pačiame kabinete, kur ir anksčiau sėdėjo“, – atkreipė dėmesį R.Dagys.

Verslininko įmonės sandėlyje iki šio dar yra pagal J.Gecevičiaus užsakymą pagamintos įrangos.

„Kai supratome, kad įsiskolinimai gali tik didėti, tos įrangos jam neperdavėme, nebetikėjome, kad jis sumokės“, – paaiškino R.Dagys.

Nupirko sūnūs

Su „Kauno diena“ bendravę J.Gecevičiaus ir bendrovės GTV kreditoriai pabrėžė, kad profesorius dažnai tvirtina negalintis paskolų laiduoti asmeniniu turtu, nes jo neturi: pabrėžia, kad namas, kuriame veikia odontologijos klinika, pagal povedybinę sutartį priklauso jo žmonai, o GTV biuro patalpos parduotos varžytinėse.

Registrų centro duomenų bazėje matyti, kad Dubysos gatvėje esančio bendrovei GTV priklausiusio pastato ir J.Gecevičiui priklausiusio sklypo savininkėmis lygiomis dalimis tapo įmonės „Baltimark“ ir „TG Technika“.

„Čia veikia tarpusavyje susiję asmenys ir tarpusavyje susijusios įmonės, kurioms vadovauja J.Gecevičiaus sūnūs. Kyla abejonių, ar turtas parduotas už rinkos vertę, ar tai nebuvo tik turto perstumdymas, siekiant viską sutvarkyti taip, kad iš J.Gecevičiaus neliktų ko paimti“, – svarstė skolos neatgaunančios bendrovės atstovas.

Tokių įtarimų turi daugelis pažadus dalijusio ir jų netesėjusio profesoriaus skolininkų.

Profesorius gal daugiau kaip metus man nebeskambina, anksčiau skambindavo beveik kas mėnesį – va, jau vežu pinigus, jau tuojau bus… Bet taip niekada ir neatvežė.

„Dar prieš kelerius metus perspėjau jį, kad planuoju kreiptis į visas galimas teisėsaugos institucijas, kad būtų išsiaiškinta, ar jis teisėtai yra sutvarkęs visus savo turtinius reikalus, ar galbūt jau skolindamasis žinojo, kad nebus ko iš jo paimti“, – pabrėžė R.Dagys.

Sąsajas neigia

Paprašytas pakomentuoti kreditorių įtarimus, kad tėvui priklausiusį pastatą ir žemę nupirko galbūt nesąžiningu būdu, bendrovės „Baltimark“ vadovas Vytautas Gecevičius „Kauno dienai“ sakė: „Viskas vyko elektroniniu būdu, vyko trys pardavimo procesai. Kreditoriai gali kreiptis į antstolių kontorą ir jiems viskas bus paaiškinta. Kokia antstolių kontora inicijavo pardavimą, dabar neprisimenu, tačiau kreditoriai tikrai žino. Pardavimą organizavo valstybė, ne mes. Jei yra kokių nors įtarimų, kad mes kažką apgavome ar neapgavome, reikia kreiptis į pardavimo organizatorius.“

V.Gecevičius nepakomentavo ir nepaneigė „Kauno dienai“ apie savo bėdas pasakojusių kreditorių tvirtinimo, kad J.Gecevičius iki šiol darbuojasi sūnų nupirktame buvusiame GTV biure.

„Mano sūnūs neturi nieko bendro su mano investiciniais projektais“, – anksčiau „Kauno dienai“ yra pareiškęs profesorius.

Prieštaringi aiškinimai

Priverstinį išieškojimą atliekantys antstoliai nevienodai aiškino kreditorių prielaidas apie galimą sukčiavimą atsikratant turtu – parduodant jį saviškiams.

„Sudarant sandorius tarp artimų giminaičių visada kyla įtarimų dėl sąžiningumo. Negaliu vertinti turto padalijimo aplinkybių, bet vykdymo procese visada kyla klausimų dėl padalijimo ir kaip tas turtas padalijamas. Dažnai skolininkui atitenka menka dalis arba neatitenka visai jokio turto. Šiuo atveju kreditoriai turėtų imtis iniciatyvos ir įrodinėti sandorio apsimestinumą ar nesąžiningumą“, – komentavo antstolis Marekas Petrovskis.

Jis yra vienas antstolių, vykdančių priverstinį išieškojimą iš J.Gecevičiaus. Pasak M.Petrovskio, skolų išieškojimą apsunkina aplinkybė, kad nei GTV, nei J.Gecevičius neturi pakankamai turto.

Antstolės Sonatos Vaicekauskienės aiškinimu, įstatymas nedraudžia išvaržomo turto įsigyti skolininko šeimos nariams ir tai niekaip nesusiję su turto slėpimu.

„Priverstinio turto realizavimo tikslas yra padengti skolą ar jos dalį. Jeigu turtas parduodamas iš varžytinių, tai už jį sumokami pinigai, kurių didžioji dalis atitenka būtent kreditoriui“, – sakė S.Vaicekauskienė.

Ji tikino negalinti pateikti detalesnės informacijos, kaip sekasi išieškoti J.Gecevičiaus skolas.

„Detalesnės informacijos apie išieškojimo eigą ir rezultatus publikavimui spaudoje galėtų pateikti tik šių procesų dalyviai – kreditoriai ir pats skolingas asmuo (jeigu sutiktų). Antstoliams tokia teisė įstatymu nesuteikta“, – rašoma antstolės paaiškinime.

Gyvena pas buvusiąją?

Galimą turto slapstymą įtariantys pašnekovai atkreipė dėmesį, kad J.Gecevičiaus nurodomas gyvenamosios vietos adresas yra Minties Rato g. 11B.

„Pagal 2018 m. išsituokiant sudarytą Turto pasidalijimo sutartį namas Minties Rato gatvėje atiteko buvusiai sutuoktinei. Ji vadovauja ir name veikiančiam odontologijos centrui. Jei J.Gecevičius ten nurodo gyvenamąją vietą, tikėtina, kad realiai yra neišsiskyręs – išsiskyręs tik formaliai. Prašant, kad J.Gecevičius skolas užtikrintų turto įkeitimu, jis nuolat atsako, kad nieko neturi. Galbūt toks ir buvo turto pasidalijimo tikslas – imituoti skurdą“, – svarstė skolos neatgaunančios bendrovės vadovas.

„Kauno dienai“ su V.Gecevčiumi susisiekti nepavyko: neatsakė į telefono skambučius, nereagavo į SMS žinutes.

J.Gecevičiaus sūnus V.Gecevičius tvirtino neturintis supratimo, kur gyvena jo tėvas – su mama ar ne.

„Kokie yra jų santykiai aš tikrai negaliu pakomentuoti, nes 30 metų gyvenu atskirai“, – teigė V.Gecevičius.

Kreditoriai įtaria, kad J.Gecevičius iki šiol vykdo kažkokią komercinę veiką. Tokia išvada daroma remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tinklalapyje esančiais duomenimis, pagal kuriuos aišku, kad bendrovė GTV turi kažkokių nepriemokų.

VMI nekomentavo, kokiomis aplinkybėmis ir už kokią veiklą susidarė skola.

„UAB GTV įsiskolinimas biudžetui 2022 02 21 – 142 503,54 euro. Mokestinė nepriemoka susidarė įmonei deklaravus mokėtinus mokesčius, tačiau laiku jų nesumokėjus“, – informavo Administravimo ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas Tadas Bružas.

Marijampoliečiai nepasigailėjo

2017 m. pabaigoje Marijampolės rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje pripažino J.Gecevičių kaltu dėl didelės vertės svetimo turto, beveik 1 mln. eurų, iššvaistymo.

Marijampolės teismas skyrė profesoriui per 7,5 tūkst. eurų baudą, taip pat jis įpareigotas atlyginti 375 tūkst. eurų turtinę žalą, ir 5 proc. metinių palūkanų nuo turtinės žalos sumos.

Minimą sumą profesorius pasiskolino dar 2012 m. Skolintasi suma anuomete valiuta litais skambėjo išties įspūdingai – daugiau nei 3,2 mln. litų. Bet į mokslą, išradimus, technologines inovacijas žiūrima pagarbiai, tad paskolinti 3 mln. litų perspektyviam moksliniam verslui galima laikyti kilniu užmoju.

Skolindamasis solidžią sumą prof.J.Gecevičius įsipareigojo sukurti "Robotizuotos didelių ekokonteinerių dugnų, šonų, durų ir priekinių dalių virinimo liniją. Profesorius įsipareigojo ne tik sukurti, bet ir pagaminti liniją, ją sumontuoti ir pritaikyti. Pats profesorius ir turėjo būti milijoninio sandorio vykdytoju.

Milijonus paskolinusio koncerno vadovas teisme pasakojo, kad J.Gecevičiaus pasakos nekėlė abejonių, nes jis nurodė galimus klientus Suomijoje. Pagal profesoriaus apskaičiavimus, įgyvendinus projektą ir pradėjus gamybą, būtų aprūpinta vos 3 proc. Suomijos rinkos poreikių. Koncerno vadovas atvirai papasakojo ir apie vėliau prasidėjusius keistus profesoriaus išsisukinėjimus: aiškindamas, kad darbai juda į pabaigą, jis vis neturėdavo laiko parodyti, kur montuojama linija ir jau reikalavo pagal sutartį numatyto kito mokėjimo.

Galiausiai iškviestas ant kilimėlio profesorius prasitarė, kad anas projektas esą ne toks jau ir geras, bet štai kitas, naujas jo sumanymas išties perspektyvus ir žadantis aukso kalnus. Ką tai primena? Ar tik ne vieno animacinio filmuko herojų, kuris tryško idėjomis sakydamas: "O bus taip." Tačiau nieko nedarė, o aplinkiniai vis klausė: "Kur aš jį mačiau?"

Galiausiai milijonus J.Gecevičiui paskolinusio koncerno vadovai susigriebė, kad profesorius kažką kuria, daro, bet visai ne tai, kas buvo numatyta sutartyje ir milijonus taško savo kitiems, neva perspektyviems projektams, kuriuos gal kažkas ir matė. Remiantis surinkta medžiaga Marijampolės teismas profesorių pripažino kaltu.

Tačiau šis statusas profesoriui nepatiko. Jis nelaikė savęs kaltu, todėl marijampoliečių darbą apskundė Kauno apygardos teismui, prašydamas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Įsiskolinimas liko

Kauno apygardos teismas situaciją sušvelnino. Apeliacine tvarka nagrinėjant profesoriui iškeltą bylą Kauno teismas atsižvelgė, kad J.Gecevičiaus įmonė GTV greičiausiai jau anksčiau turėjo finansinių problemų. Milijonus profesoriui paskolinusio koncerno tuometis vadovas neatmetė tikimybės, kad profesorius greičiausiai gautus milijonus naudojo kitiems įsiskolinimams padengti.

Pastatą parduodant iš varžytinių, trečiuoju skelbimu jį įsigijo profesoriaus sūnūs, tačiau kreditoriai pinigų nesulaukė.

Kauno apygardos teismas prof.J.Gecevičiaus pastangas žongliruoti pinigais ir padengti įsiskolinimus nevertino kaip baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendė, kad šiuo atveju civiliniai santykiai transformavosi į baudžiamuosius būtent dėl to, kad J.Gecevičiaus neatsargiais veiksmais buvo sukurtos sąlygos, sunkinančios sudarytos civilinės sutarties vykdymą – profesorius nuslėpė nuo koncerno informaciją apie nemokumą ir tolesnį šios problemos gilėjimą.

Profesoriaus pastangos veikti, kurti neliko neįvertintos. Teismas pabrėžė, kad 2012 m. pasirašyta sutartis – vis dar galiojanti. Profesoriaus bendrovė GTV nebankrutavusi, o dalis darbų pagal pasirašytą sutartį padaryta, todėl Marijampolės teismo nuosprendis buvo panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas pasisakė ir dėl civilinio ieškinio – jį paliko nenagrinėtą. Kaip žinoma, civilinis ieškinys ir yra J.Gecevičiaus pasiskolinti milijonai robotizuotai virinimo linijai. Taigi skola niekur neišnyko. Negana to, didelė tikimybė, kad tų skolų yra kur kas  daugiau. Vertinant visą profesoriui priklausančios bendrovės gyvavimo istoriją – civilinių bylų, kuriose ieškovai prisiteisia skolas iš bendrovės ir jo paties, ne viena ir ne dvi.

Mėgina išsisukti

Dar vienas prof. J.Gecevičiaus žygis metų pradžioje analizuotas Kauno policijos Ekonominių nusikaltimų skyriuje. Profesorius nesiginė žinantis apie policijoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tikino jau kartą susitikęs su tyrėju, tačiau jokie kaltinimai jam esą nepateikti. "Mūsų vienas iš skolininkų nekantrauja. Manau, kad per savaitę ar dvi sumokėsiu skolą. Kol kas nejaučiu, kad būčiau padaręs kokį nors nusikaltimą. Mes pretenzijų dėl tos skolos neturime", – dar prieš kelis mėnesius "Kauno dienai" sakė J.Gecevičius. Dienraščio žiniomis, minėta skola iki šiol negrąžinta.

Profesorius dar metų pradžioje ramino: "Visi esantys finansiniai įsipareigojimai bus padengiami iš pirmosios 5,4 mln. eurų įplaukos, kurią turime gauti ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 8 d. imtinai." Deja, tai iki šiol liko tuščiais pažadais.

Negana to, J.Gecevičiaus pažadai grąžinti bendrovei "Verdigo" skolą tęsiasi nuo 2016 m. lapkričio. "Verdigo" atstovai neslepia, kad žinojo, jog profesorius iš jų pasiskolintą pinigų sumą grąžins po to, kai su juo pačiu atsiskaitys užsakovai. J.Gecevičius bendrovės atstovams netgi nurodė užsakytus projektus, mokėjimo terminus, sumas. Esą planuojamos bendrovės GTV įplaukos milijoninės.

80 tūkst. eurų profesoriui paskolinusi bendrovė, artėjant skolos grąžinimo terminui, vis sulaukdavo kokių nors J.Gecevičiaus paaiškinimų. Profesorius net sugebėdavo pateikti tariamų užsakovų patvirtinimus arba finansinį susitarimą liudijančius raštus. Tačiau aiškėjo ir tai, kad jo nurodytos bendrovės veiklos nevykdo, kad jose vos vienas darbuotojas.

Tik vėliau paaiškėjo, kad profesorius turi dar senesnių finansinių įsipareigojimų, kurių negali įvykdyti nes turtas areštuotas. Mažiausiai nuo 2015 m. antstoliai pakaitomis su teismais, mokesčių inspekcija kažkuriam laikui vis areštuoja profesoriaus turtą. Bendrovės "Verdigo" atstovams J.Gecevičius taip pat turėjo aibes pasiteisinimų, kodėl vis dar negrąžina pasiskolintos sumos: tai pinigų blokavimas, tai sąskaitos atidarymas, tai sutarties blokavimas.

J.Gecevičius pareiškė nejaučiantis, kad daro nusikaltimus, esą kreditoriai nekantrauja.

Skolų kupros

Vien viešai prieinamose duomenų bazėse – šešios civilinės bylos, daugelis jų dėl skolų, dalies sprendimai įsiteisėję ir neskundžiami.

Bylose analizuojamų skolinimųsi laikotarpiai siekia net 2011 m., o sumos artimos milijonams. Pats profesorius savo bendrovę pristato labai reprezentatyviai. "Mes versle nuo 1991 m. Į verslą atėjau iš prorektoriaus pareigų politechnikos institute. Mūsų sritis – technologinių procesų robotizacija, modernizacija. Per tą laiką padarėme apie 40 labai svarbių darbų – dviejų Kauno betono gamyklų posovietinė modernizacija, 14 metų vieninteliai dirbome "Ekranui", buvome įleisti į tos unikalios gamyklos technologinės įrangos telkimą", – savo įkurtos bendrovės išskirtinumu dalijosi profesorius.

Pasak J.Gecevičiaus, nuo 2012 m. bendrovė pasuko kita kryptimi, kurios esmė –  kurti naujus produktus ir jai reikalingą įrangą, surasti pirkėjų. Profesorius giriasi, kad savo lėšomis sukūrė penkis investicinius projektus.

Verslo kelyje susidūrę su profesoriaus gebėjimu pristatyti projektus bei likti prie suskilusios geldos ir be pinigų, vargiai ar dar patikėtų šiais užmojais.

5,4 mln. eurų keturgubai padengtų mūsų finansinius skauduliukus.

Tačiau J.Gecevičius tuo vis dar gyvena. Dar metų pradžioje profesorius ir "Kauno dienai" pateikė ne vieną dokumentą, liudijantį, kad esantys finansiniai nesklandumai, esą bus išspręsti artimiausiomis dienomis. Kreditoriai neslepia, kad ir praėjus keliems mėnesiams vis  girdi tą pačią pasaką: "Sumokėsiu artimiausiomis dienomis."

"5,4 mln. eurų keturgubai padengtų mūsų finansinius skauduliukus", – pareiškė prof. J.Gecevičius, siekdamas įtikinti, kokie menki esą tie įsiskolinimai. Panašiai profesorius elgiasi su visais jam pinigus skolinusiais. Jis nurodo datas, iki kurių laukia įplaukų, niekur nesislapsto, siunčia raštus, kuriuose atsiprašo už pradelsimą, tačiau tokiems profesoriaus veiksmams visada atsiranda priežastys – užsakovai praplėtė sutartį, tarkime, "Užkandžių – lavašinių suktinukų gamykla", pagal kurią turi ne tik pateikti kompleksą, bet ir organizuoti pastato statybą.

Sūnų užnugaris

Kreditoriams pateikiamos istorijos apie plačius profesoriaus bendrovės "GTV" verslo ryšius, jo visuomeninė padėtis – Lietuvos Vyriausybės Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisijos narys – galimai užburia.

Profesoriaus moksliniai pasiekimai praeityje taip pat yra sulaukę įvertinimo. Svarbiausi darbai – dinaminių ryšių mechaninėse sistemose, termoizoliacinių vamzdžių gamybos, vamzdžių klojimo, robotų, manipuliatorių ir kt. įrenginių, visiškai robotizuotų įvairios paskirties technologinių linijų kūrimas. 80-metį šiemet švęsiantis J.Gecevičius yra 237 išradimų autorius.

Tačiau net ir klampojantis skolose profesorius į kreditorius žiūri gana kritiškai. Registrų centro duomenimis, žemės sklypui Kaune, Dubysos gatvėje, buvo uždėtas areštas, o vėliau sklypas parduotas iš varžytinių.

Šiam veiksmui J.Gecevičius turi paprastą paaiškinimą: "Mes turėjome "Danske bank" paskolą. Išmokėjome du trečdalius, tačiau bankas nekantravo, todėl sklypas buvo parduotas iš varžytinių."

Pasak J.Gecevičiaus, skola buvo 240 tūkst. eurų. Liko išmokėti 80 tūkst. eurų. Esą jau buvo žinomas mokėtojas – lenkų kompanija, kurią domino dar vienas profesoriaus išradimas – kartoninių padėklų gamyba. Profesorius tikino, kad lenkų kompanija negavo lėšų iš savo struktūrinių fondų ir sustojo planinis mokėjimas.

Iš varžytinių buvo parduotas ir pastatas Dubysos gatvėje, kuriame nuo pat įsikūrimo karaliavo profesoriaus bendrovė GTV. Pastatą įsigijo "Baltimarkt" ir "GT technika". Įdomu tai, kad minimų bendrovių vadovai – Vytautas Gecevičius ir Tadas Gecevičius.

Profesorius neslėpė: "Taip, tai yra mano sūnūs. Tačiau jokių verslo ryšių neturime." Matyt, tiesiog sutapimas, kad pastatą parduodant iš varžytinių trečiuoju skelbimu pastatą įsigijo profesoriaus sūnūs.

J.Gecevičius neatskleidė sumos, už kurią sūnūs įsigijo pastatą, nei kas ir kaip panaudojo gautus pinigus. Tačiau ramu – tėvo mokslinei kompanijai GTV niekur nereikėjo kraustytis iš parduotų patalpų ir profesoriui niekas netrukdo ieškoti finansavimo jo perspektyviems moksliniams projektams.