Kur palaidotas J.Lukša-Daumantas, iki šiol nesurasta. Jo atminimas įamžintas vietoje, kurioje 1951 m. rugsėjo 4-ąją, prieš pat 30-ąjį gimtadienį, tragiškai nutrūko vieno ryškiausių partizanų vadų gyvenimas.

Reikšminga visai Lietuvai

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Rūtos Černiauskienės, ši istorinė vieta labai reikšminga ne tik Kauno rajonui, bet ir visai Lietuvai. "Kovos ir žūties vieta nuolat prižiūrima, gausiai lankoma turistų, Kauno rajono bendruomenės ir moksleivių, čia vyksta renginiai. Kauno rajono savivaldybė skiria didelį dėmesį J.Lukšos-Daumanto atminimo įamžinimui, tvarkant ir prižiūrint istorinę vietą. Neseniai prie paminklo pastatyta informacinė lenta, rengiamasi, kiek leis susiklosčiusios aplinkybės, iškilmingai paminėti šios istorinės asmenybės atminimą", – sakė R.Černiauskienė.

Kovos ir žūties vieta nuolat prižiūrima, gausiai lankoma turistų, Kauno rajono bendruomenės ir moksleivių, čia vyksta renginiai.

Garliavoje J.Lukšos-Daumanto vardu pavadinta gatvė, juo didžiuojasi ir šiame pakaunės mieste veikianti gimnazija. "Toks vardas svarbus ir man asmeniškai, ir visai gimnazijos bendruomenei. J.Lukša man yra įsipareigojimo ir aukojimosi Tėvynei simbolis ir duoto žodžio bendražygiams laikymosi pavyzdys. Pats J.Lukša, kaip asmenybė, man yra tarytum įkvėpimo veiklai šaltinis. Mokyklą pavadinus šio legendinio partizano vardu atsirado palankios sąlygos pasirinkti ir vykdyti visai naują mokyklos veiklos kryptį – plėtoti patriotinę veiklą, plačiau domėtis gyvąja krašto ir pasipriešinimo laikų istorija, įgyvendinti įvairias pilietines ir sociokultūrines iniciatyvas. Taip pat atsirado unikali galimybė susipažinti ir pažinti pačius artimiausius J.Lukšos aplinkos žmones – žmoną Nijolę Bražėnaitę, brolį Antaną Lukšą, bendražygius Joną Pajaujį, Povilą Pečiulaitį, Vytautą Balsį ir kitus", – kalbėjo Garliavos J.Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas.

Rūta Černiauskienė.

Pasak gimnazijos vadovo, nuo pat įkūrimo 1992 m. ir pavadinimo žymaus rezistento vardu 1994 m. mokykla tapo ne tik savo organizacijos tradicijų kūrėja ir plėtotoja, bet ir tikru Garliavos kultūrinio ir Lietuvos rezistencijos atminimo puoselėjimo centru. Čia buvo įkurtas J.Lukšos-Daumanto muziejus, Lietuvos ir užsienio lietuvių rezistencijos studijų centras. Muziejus ir centras gavo unikalių J.Lukšai ir kitiems jo bendražygiams priklausiusių daiktų, dokumentų bei kitokių unikalių eksponatų, kurie ne tik saugojami gimnazijoje, bet pristatomi visuomenei, naudojami įvairių knygų ir filmų leidybai.

Jau susiformavo tradicijos

"Kiekvienais metais, rugsėjo pradžioje, gimnazijoje ir už jos ribų organizuojamos J.Lukšos-Daumanto atminimo ir pagerbimo dienos. Sukaktuviniais metais tokie renginiai rengiami plačiajai visuomenei ne tik Garliavos, bet ir kitose erdvėse, į renginių programą įtraukiant buvusius rezistentus, žinomus politikos ir visuomenės veikėjus, karius, šaulius, profesionalius meno kolektyvus bei solistus. Daugelį metų tokiuose renginiuose dalyvavo J.Lukšos brolis – A.Lukša ir buvusi J.Lukšos žmona – dr. N.Bražėnaitė, atvykdavusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų", – pasakojo gimnazijos vadovas.

Lapkritis gimnazijoje skirtas mokiniams supažindinti su Lietuvos kariuomene, todėl labai dažnai gimnazijoje organizuojami susitikimai su kariuomenės sausumos pajėgų J.Lukšos mokymo centro kariais, mokiniai vyksta į šio centro renginius Rukloje. Gimnazistai prižiūri ir lanko J.Lukšos žuvimo vietą netoli Pažėrų. Geriausi ir aktyviausi gimnazijos abiturientai nuo 1996-ųjų apdovanojami kasmetinėmis J.Lukšos Daumanto fondo, kurį įkūrė J.Lukšos našlė dr. N.Bražėnaitė ir su kuria palaikomi šilti ir nuoširdūs ryšiai, stipendijomis.

Planuojamas atnaujinto muziejaus atidarymas

Pasak V.Vitkausko, gimnazijos bendruomenė, sužinojusi, kad 2021-uosius Seimas skelbia J.Lukšos-Daumanto metais, dar mokslo metų pradžioje parengė plačią šiai progai skirtų renginių programą. "Kai kurie mūsų suplanuoti darbai buvo įtraukti į Vyriausybės patvirtintą renginių programą ir jau vykdomi", – pabrėžė gimnazijos vadovas.

Baigiamas ruošti šviečiamojo-informacinio pobūdžio leidinys "Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas". Jam išleisti Kauno rajono savivaldybė skyrė 10 tūkst. eurų. Jau vyksta prieš Naujuosius metus paskelbto respublikinio mokinių esė konkurso "Tebus pašlovinti nenusilenkę prieš netiesą" dalyvių darbų vertinimas. "Sukurtas J.Lukšos-Daumanto 100-ųjų gimimo metinių logotipas, kurio pagrindu buvo pagaminti ženkliukai ir kiti suvenyrai, išleistas 2021 m. kalendorius "Daumanto metai", pradėti gimnazijoje veikiančio J.Lukšos-Daumanto muziejaus remonto ir atnaujinimo darbai", – vardijo V.Vitkauskas. Patalpų remontui, naujiems stendams ir baldams projektuoti ir gaminti, ekspozicijai rengti, pasak R.Černiauskienės, Kauno rajono savivaldybė skyrė 15 tūkst. eurų.

"Saugesniam laikui jau teko nukelti sausio 13-ąją numatytą surengti Lietuvos mokyklų, pavadintų partizanų vardais, mokinių krepšinio turnyrą Daumanto taurei laimėti. Turnyras vyks, kai tik pasibaigs karantinas ir vėl bus galima komunikuoti įprastu būdu. Daumanto taurė, medaliai ir kiti apdovanojimai jau pagaminti ir laukia nugalėtojų", – teigė gimnazijos direktorius.

V.Vitkauskas neslėpė: karantino laikotarpiu darbą ir ugdymą organizuojant nuotoliniu būdu yra sudėtingiau viską įgyvendinti laiku, tačiau numatyti darbai vyksta, daug kas perkelta į virtualiąją erdvę, daug kas atliekama ir išsprendžiama bendraujant telefonais ir internetu. "Tikimės, kad kovo mėnesį pandemijos sukelti pavojai jau bus įveikti ir mes galėsime suplanuotos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventės metu atidaryti atnaujintą gimnazijos muziejų, pristatyti naują knygą, įteikti J.Lukšos-Daumanto stipendijas buvusiems aktyviausiems mūsų gimnazijos abiturientams, apdovanoti krepšinio turnyro, esė, atvirukų ir kitų mūsų rengtų renginių nugalėtojus bei aktyviausius dalyvius", – vylėsi pašnekovas.

2021-ieji yra paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, nes sueis 700 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais sudarymo, bus minimos bendros kovos su Kryžiuočių ordinu metinės.

Kita sukaktis – 1791 metais gegužės 3-iąją priimta Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucija. Ta proga Seimas 2021-uosius yra paskelbęs Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais.

1791 metais priimta ATR Konstitucija buvo pirmasis toks rašytinis dokumentas Europoje. Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

2021-ieji pažymėti ir kaip Jono Karolio Chodkevičiaus metus siūloma, nes sukanka 400 metų nuo jo mirties. Seimas nutarimu pažymėjo, kad J. K. Chodkevičius buvo garsus Lietuvos–Lenkijos karo vadas, Lietuvos valstybės veikėjas. Pažymėtas jo indėlis krikščionybės plėtrai, švietimui, mokslui ir kultūrai.

2021 metai paskelbti partizano Juozo Lukšos-Daumanto metais, nes nes kitąmet rugpjūčio 10 dieną sukanka 100 metų nuo jo gimimo. Seimas priimdamas sprendimą pabrėžė, kad J. Lukša-Daumantas buvo vienas ryškiausių kovotojų už laisvę.

J. Lukša-Daumantas pokariu tapo vienu iš Lietuvos partizanų vadų, aktyviai telkė laisvės kovotojus vienytis. Partizanaudamas jis keletą kartų buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą, žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno.

2021-ieji taip pat paskelbti vieno pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių Juozo Zikaro metais. Kitąmet sueina 140 metų nuo jo gimimo. Kitąmet taip pat bus 100 metų, kai sukurtas vienas žinomiausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių – J. Zikaro skulptūra „Laisvė“.

Seimas 2021 metus taip pat paskelbė iškilių Lietuvos asmenybių – mokslininko Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos, kardinolo Vincento Sladkevičiaus, poeto Vytauto Mačernio metais.

Kitąmet bus minimos mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, bibliofilo, kunigo pranciškono J. A. Pabrėžos 250 metų gimimo metinės.

2020 metų rugpjūčio 20 dieną sukanka 100 metų, kai gimė kardinolas V. Sladkevičius, tad kiti metai paskiriami jo laisvės kovai pažymėti.

2021-aisiais sukanka 100 metų, kai gimė poetas V. Mačernis. Jo vardo metus Seimas paskelbę įvertindamas tai, kad V. Mačernio filosofinė, intelektuali poezija svarbi lietuvių kultūrai.

2021-ieji bus minimi ir kaip archeologės, antropologės Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės metai, nes sukanka šimtosios jos gimimo metinės.

M. Gimbutienė yra baltų ir indoeuropiečių neolito ir bronzos amžiaus kultūros tyrinėtoja, archeomitologijos (mokslo šakos, jungiančios archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą) pradininkė, pakeitusi Europos priešistorės sampratą.

2021-ieji taip pat paskelbti Archyvų metais, nes sukanka 100 metų nuo pirmojo valstybės archyvo Lietuvoje įkūrimo.

Seimo pirmininkas neslepia, kad šis kreipimasis stokoja istorinio aplinkybių pagrindimo. Tuo metu Seimo narys Arvydas Anušauskas siūlo tiek F. Kukliansky, tiek A. Bakeriui pasidomėti plačiau  J. Lukšos–Daumanto biografija.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. sukanka 100 metų, kai gimė partizanas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui lyderių J. Lukša-Daumantas, 2021-uosius paskelbė J.Lukšos-Daumanto metais.

Birželio 30 dieną už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 91 Seimo narys, susilaikė 1 parlamentaras.

Dokumente pabrėžiama, kad rezistentas J. Lukša-Daumantas buvo vienas svarbiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat įvertinami nuopelnai ginant Lietuvos nepriklausomybę laisvės kovose, jo veikla prasiveržus už geležinės uždangos, besąlygiška ištikimybė partizano priesaikai.

Liepos 1 dieną į Seimo pirmininką kreipėsi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky ir Geros valios fondo vadovas rabinas A.Bakeris, ragindami nesiimti jokių veiksmų, kurie pagerbtų bei paskelbtų 2021-uosius J. Lukšos-Daumanto metais.

D. Lukšaitės-Maciukevičienės arch., R. Narvydo, V. Vitkausko nuotr.

Kreipimesi pabrėžiama, kad J. Lukša–Daumantas priklausė Lietuvos aktyvistų frontui.

Nors yra abejojančių J.Lukšos-Daumanto kalte dėl karo nusikaltimų ir teigiančių, jog nepakanka tai įrodančių dokumentų, manome, kad Seimui nederėjo skelbti 2021-ųjų J. Lukšos- Daumanto metais.

„Berlyne įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas (toliau LAF) buvo iš anksto suformuotas kaip vokiečių sąjungininkas, veikiantis okupuotoje Lietuvoje. Tai buvo organizacija, neslėpusi savo antisemitinės pakraipos ir tuo didžiavosi, o daugelis jos narių buvo tiesiogiai susiję su Lietuvos žydų persekiojimu ir žudymu“, – teigiama pranešime.

„Nepaisant antisovietinės veiklos ir vėlesnio konflikto su nacių valdžia, LAF deklaruota nepriklausomos Lietuvos vizija buvo etniškai „gryna“ tėvynė, kurioje nebūtų vietos žydų tautybės piliečiams. Nors yra abejojančių J.Lukšos-Daumanto kalte dėl karo nusikaltimų ir teigiančių, jog nepakanka tai įrodančių dokumentų, manome, kad Seimui nederėjo skelbti 2021-ųjų J. Lukšos- Daumanto metais. Šiandien visame pasaulyje istorija vertinama iš naujo ir visose Vakarų demokratijose vis garsiau sakoma, kad net žinomiausios pasaulio asmenybės ir lyderiai turės netekti savo šlovės ir nuopelnų, jei jie kartu buvo ir rasistai, fanatikai ar antisemitai. Lietuva, kaip demokratinė, Vakarų pasaulio vertybėmis besivadovaujanti valstybė, irgi turės laikytis šių nuostatų“, – teigiama kreipimesi į Seimo pirmininką.

V. Pranckietis: kreipimesi trūksta istorinių faktų

Seimo pirmininkas apgailestavo, kad Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky ir Geros valios fondo vadovas rabinas A.Bakeri nesikreipė į Seimą anksčiau.

„Reakcija yra pavėluota. Pateikimas 2021-uosius paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto metais, jam bus šimtas metų. Jis gimęs 1921 metais. Pateikimas Seime įvykęs birželio 18 dieną, jokių reakcijų ar patarimų per tą laikotarpį nebuvo ir priėmimas įvyko birželio 30 dieną (...) o dabartinė reakcija atėjo liepos 1 d. O ir reakcija yra galbūt neva kelianti tokių abejonių. (...) Nėra informacijos, o bandoma sakyti, kad jos kažkur yra“, – sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Pasak Seimo vadovo, kreipimesi trūksta istorinių faktų.

O šiuo atveju jokių duomenų apie tai, kad Lukša–Daumantas būtų susijęs su holokaustu, nėra, yra tik nuomonė.

„Šiame kreipimesi istoriniai faktai net nedėstomi. Tik kreipimasis, kad gal nereikėtų to daryti (skelbti 2021-uosius Juozo Lukšos-Daumanto metais – ELTA). Mes su žydų bendruomene turime puikus santykius ir nuolat diskutuojame įvairiais klausimais. Aš tikrai esu daug kartų pasisakęs aiškiai ir vienareikšmiškai, kad žmonės susiję su holokaustu, neturėtų būti gerbiami ir negali būti. O šiuo atveju jokių duomenų apie tai, kad Lukša–Daumantas būtų susijęs su holokaustu, nėra, yra tik nuomonė“, – sakė V. Pranckietis.

A. Anušauskas: siūlyčiau F. Kukliansky pasidomėti plačiau

Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės F. Kukliansky ir Geros valios fondo vadovo rabino A. Bakerio kreipimasis į Seimo pirmininką stokoja istorinių faktų.

„Pats pareiškimas nėra diskusinis ir kviečiantis išsiaiškinti. Yra ignoruojami patys svarbiausi faktai, kurie liečia J. Lukšą-Daumantą (...) F. Kukliansky turėjo pateikti dokumentus pirmiausia, o dabar yra tik interpretacijos. O šios interpretacijos eina iš KGB archyvų, iš niekur kitur“, – Eltai sakė A. Anušauskas.

Seimo narys pabrėžė, kad J. Lukša–Daumantas nebuvo joks LAF lyderis ir nėra patvirtinta jokia jo narystė. Pasak jo, LAF organizacija apskritai neturėjo narysčių.

„Pirmiausia sovietinis saugumas 1941 m. pradžioje turėjo žinių apie LAF, kuris buvo įsteigtas Berlyne. Jie turėjo žinių, kad tame dalyvavo lietuvių veikėjai. Kita vertus, sovietinis saugumas identifikuodavo ne vieną jaunimo grupę, kurios turėdavo pačių įvairiausių pavadinimų. Bet praktiškai tik vieną kartą sovietinis saugumas nustatė LAF grupę. Tai buvo LAF Vilniaus štabas ir jo narius suėmė balandžio mėnesį, o birželio mėnesį išvežė į su kaliniais į Rusiją, kur jie galiausiai buvo išžudyti. Tai čia detalės yra svarbios, nes J. Lukša–Daumantas nebuvo kažkoks vadovas. Jis tuo metu buvo jaunuolis, ką tik pabaigęs gimnaziją. Jaunas žmogus, kuris tuo metu buvo suimtas. Jo biografijoje žodžiai apie LAF atsirado jau pokariu. Kai sovietinis saugumas visus atisovietinio pasipriešinimo dalyvius sąmoningai mėgino sieti su šia organizacija, nesvarbu, kokios pakraipos jie būtų, ar tautininkai, ar krikdemininkai visus dėjo į vieną LAF pintinę. Tai manau, kad tai yra svarbus faktas“, – teigė A. Anušauskas.

A. Anušausko teigimu, kad J. Lukšą–Daumantą sovietinė valdžia suėmė būtent už jo antisovietinę veiklą.

„Jis buvo tiesiog per jaunas ir niekam nežinomas vaikinas. Nepaisant to, jį vis tiek suėmė už antisovietinę veiklą. Ne už kokią nors kitą, pabrėžiu, bet už antisovietinę veiklą ir įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime (...) O ką jis galėjo būdamas kalėjime organizuoti šios organizacijos veiklą, ar nuostatas, atsišaukimus? Manau, čia galima daug ką prifantazuoti, bet nieko panašaus tikrai nebuvo. Be abejo, jis negalėjo žinoti, kur atskiri yra LAF nariai bei kaip jie elgsis nacių okupacijos metais“, – sakė Eltai Seimo narys.

Kreipimesi į Seimo pirmininką F. Kukliansky bei A. Bakeris ragina J. Lukšos–Daumanto klausimą perduoti ištirti Prezidento sudarytai Tarptautinei komisijai nacių ir sovietų okupacijos režimams įvertinti, taip siekiant aiškaus ir kritiško šio tragiško istorijos etapo įvertinimo.

A. Anušauskas tuo metu teigia, kad pirmiausia kreipimosi iniciatoriams reikėjo išsiaiškinti faktus, o tik paskui skelbti interpretacijas.

„Iš pradžių reikėjo kreiptis į komisiją bei išsiaiškinti faktus, tuomet skelbti interpretacijas“, – sakė jis.

Seimo narys kviečia F. Kukliansky pasitikrinti savo duomenis archyve.

„Aš pasiūlyčiau Kukliansky paprastą iššūkį. Einam kartu į archyvą, jeigu ji turi tokius duomenis bei nuorodas, kas, kur. Imam tas bylas ir išsiaiškinkim. Kaip ten yra su konkrečiu asmeniu. Čia ne apie LAF kalba, o apie konkretų asmenį J. Lukšą bei jo dalyvavimą. Prašom, aš visuomet pasiruošęs“, – Eltai teigė A. Anušauskas.