Jo advokatas Ryšardas Burda LRT naujienų portalui patvirtino, kad jis kartu su pasieniečiais ir Rusijos ambasados darbuotojais palydėjo J. Melį iki Rusijos pasienio kontrolės posto. J. Melis perėjo sieną ir atsidūrė Rusijos teritorijoje.

Už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui kalėjęs J. Melis neturėjo leidimo gyventi Lietuvoje, todėl turėjo būti deportuotas į šalį, iš kurios atvyko.

Pernai birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1991 metų sausio įvykių metu sovietų tankui vadovavusiam J. Meliui laisvės atėmimo bausmę sumažino nuo dešimties iki devynerių metų.

Pirmos instancijos skirtą bausmę J. Melis atliko iki Apeliacinio teismo verdikto 2021 metų kovą, tada prokuratūros prašymu jam buvo skirtas suėmimas 20-čiai dienų.

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad spendimas skirti Rusijos piliečiui suėmimą „prieštarauja sąžiningo ir tinkamo proceso principams“ bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms dėl teisės į teisę ir saugumą, nuostatoms. Tai ir nulėmė bausmės švelninimą šiam nuteistajam.

J. Melis 2014-ųjų kovą buvo sulaikytas, kai vyko per valstybės sieną. Pats nuteistasis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Abiem nuteistiesiems atstovaujantis advokatas Ryšardas Burda BNS sakė, kad kasaciniai skundai pateikti pirmadienį. Šalys iki trečiadienio teismui gali pateikti kasacinius skundus.

„Mano pagrindinis prašymas – išteisinti dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų. Tai ne tas nusikaltimas, apie kurį kalba prokurorai. M. Burokevičius, J. Kuolelis (sovietų veikėjai Lietuvoje – BNS) buvo nuteisti už nužudymą, kūno sužalojimą, valstybės perversmą. Jeigu būtų inkriminuotos šitos veikos, mūsų, kaip gynėjų pozicija būtų kita. Sutikti su dabartine kaltintojų ir teismų pozicija mes šiandien negalim, nes manome, kad pažeisti pagrindiniai baudžiamojo proceso ir baudžiamosios teisės principai“, – BNS sakė advokatas.

R. Burda sako, kad jo ginamasis, kalėti 12 metų nuteistas buvęs KGB specialiosios paskirties dalinio „Alfa“ vadas M. Golovatovas 1991 metais nedalyvavo komendanto valandoje – nei patruliavime, niekur – bet ji jam inkriminuojama.

„Pati komendanto valanda nėra humanitarinės teisės uždrausta, Gruzijoje tik praėjusią savaitę panaikino komendanto valandą dėl COVID-19, pats principas komendanto valandos yra apsaugoti civilius nuo susidūrimo su kariškiais ar kitais pavojais “, – teigė R. Burda.

Kasaciniame skunde dėl J. Melio advokatas prašo panaikinti Apeliacinio teismo nuosprendį, o jei teismas manys, kad veika visgi buvo padaryta, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Pastarajame bausmė J. Meliui numatyta trumpesnė.

Rusijos pilietis J. Melis šiuo metu atlieka dešimties metų laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje. Viename iš tankų per kruviną puolimą prie Televizijos bokšto buvęs vyras pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Nelaisvėje jis yra nuo 2014 metų kovo, kai buvo sulaikytas pasienyje. Vilniaus apygardos teismas J. Meliui skyrė septynerius metus nelaisvės ir jis tikėjosi jau šį pavasarį išeiti į laisvę, bet kovo pabaigoje Apeliacinis teismas bausmę pailgino iki 10 metų.

Lietuvos apeliacinis teismas kovo 31 dieną paskelbė iš dalies patenkinęs prokurorų ir nukentėjusiųjų skundus bei pakeitęs bausmes 16 iš 67 nuteistųjų Sausio 13-osios byloje.

Dviem nuteistiesiems bausmės sušvelnintos, likusiems – sugriežtintos, tarp jų ir J. Melis su Genadijumi Ivanovu.

G. Ivanovui anksčiau skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė buvo sugriežtinta vieneriais metais. Lietuvoje gyvenantis nuteistasis nuosprendžio laukė laisvėje.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Lietuvos institucijos pabrėžia, kad pats J.Melis joms skundų neišsakė, o politologai tikina, kad Kremlius taip siekia nukreipti dėmesį nuo šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų pačioje Rusijoje.

„Mano žiniomis, jis laikomas kameroje su kitais aštuoniais žmonėmis. Manau, kad jo gyvybei gresia realus pavojus, jei jis užsikrėstų COVID-19“, – teigiama Seimo kontrolieriui Augustinui Normantui adresuotame laiške. T. Moskalkva paragino kontrolierių padėti J.Meliui užtikrinti „kvalifikuotą medicininę priežiūrą ir nekliudomą grįžimą į Rusijos Federacijos teritoriją, kai jis atliks bausmę“.

Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius portalui patvirtino, kad įstaiga gavo Rusijos ombudsmenės prašymą dėl tarpininkavimo užtikrinant Rusijos piliečio teises į sveikatos apsaugą. Ji buvo informuota, kad pats J.Melis jokių skundų nepateikė, o Lietuvos įstatymai garantuoja nuteistųjų teises į asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Manau, kad jo gyvybei gresia realus pavojus, jei jis užsikrėstų COVID-19.

J. Melis šiuo metu atlieka dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, kuri paskirta dėl jo vaidmens per sovietų agresiją 1991 metų sausį. Viename iš tankų per kruviną puolimą prie Televizijos bokšto buvęs vyras pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Nelaisvėje jis yra nuo 2014 metų kovo, kai buvo sulaikytas pasienyje. Apygardos teismas J.Meliui iš pradžių skyrė septynerius metus nelaisvės ir jis tikėjosi jau šį pavasarį išeiti į laisvę, bet kovo pabaigoje Apeliacinis teismas bausmę pailgino iki 10 metų. 

„Mano galva, mes be abejo skųsime Aukščiausiajam Teismui, eisime toliau, iki Strasbūro ir pasižiūrėsime, kaip kitos instancijos nagrinės“, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė jis.

Jis teigė matantis perspektyvų šios bylos nagrinėjimui ir aiškino, kad nuosprendį priėmęs Lietuvos apeliacinis teismas padarė loginių klaidų.

„Teismo pranešimas iš vienos pusės buvo logiškas, atsižvelgiant į tai, kiek buvo ir kokios paskirtos bausmės eiliniams tankistams ir kitiems žmonėms. Bet ta logika remiasi klaidingu požiuriu, kad apskritai galėjo būti veika kvalifikuota pagal 2011 metų nusikaltimus žmoniškumui“, – kalbėjo advokatas.

Teismo pranešimas iš vienos pusės buvo logiškas, atsižvelgiant į tai, kiek buvo ir kokios paskirtos bausmės eiliniams tankistams ir kitiems žmonėms. Bet ta logika remiasi klaidingu požiuriu, kad apskritai galėjo būti veika kvalifikuota pagal 2011 metų nusikaltimus žmoniškumui.

„Loginę klaidą apskritai daro mūsų teismai, aiškindami, kad 1946 metų Niurnbergo procesas yra taikytinas ir 1991 metų įvykiams, arba netgi tie patys principai automatiškai gali būti perkeliami, nors sudėtys arba elementai yra visiškai nauji“, – teigė R. Burda.

Jis taip pat pabrėžė, kad nuteistieji buvo vertinami ne pagal 1991 metais galiojusį Baudžiamąjį kodeksą, bet pagal 2011 metais priimtas jo pataisas, o tai prieštarauja įvairiems tarptautiniams statutams, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai.

„Bendrauju su Golovatovu, jis neigiamai vertina šitą situaciją. Lygiai taip pat neigiamai vertina ir Jurijus Melis. Jis, matydamas ir prognozuodamas, kad visgi ne jo naudai bus priimtas sprendimas, atsisakė dalyvauti teismo posėdyje“, – sakė gynėjas.

R. Burda paminėjo ir kitą nuteistąjį šioje byloje – Genadijų Ivanovą.

„Būtų galima iškart pasakyti, kad teismas neatsakė į klausimą, kokiu būdu sėdint ant tanko kaip ant arklio galima vadovauti keturiems tankams. Ir tokiu būdu priskyrė jį prie vadovų, kai sąrašuose jo apskritai nebuvo“, – sakė jis.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį paskelbė iš dalies patenkinęs prokurorų ir nukentėjusiųjų skundus bei pakeitęs bausmes 16 iš 67 nuteistųjų Sausio 13-osios byloje.

Dviem nuteistiesiems bausmės sušvelnintos, likusiems – sugriežtintos, tarp jų ir J. Melis su G. Ivanovu.

Bylą nagrinėjusiai kolegijai pirmininkavęs teisėjas Ernestas Rimšelis pažymėjo, kad šiems – tankų grupei ir tankui vadovavusiems – nuteistiesiems buvo skirtos švelnesnės bausmės, nei eiliniams tuose pačiuose tankuose buvusiems taikytojams ar vairuotojams.

J. Meliui anksčiau skirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę Apeliacinis teismas sugriežtino trejais metais ir skyrė dešimties metų laisvės atėmimą.

Į J. Meliui skirtos bausmės terminą teismas įskaičiavo ir septynerius metus, kuriuos jis praleido suimtas ir savo noru atlikdamas dar neįsiteisėjusią anksčiau skirtą bausmę, tad jam reikės atlikti dar beveik trejus metus laisvės atėmimo bausmės.

G. Ivanovui anksčiau skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė buvo sugriežtinta vieneriais metais. Lietuvoje taip pat esantis nuteistasis sprendimo iki šiol laukė laisvėje.

Apeliacinio teismo sprendimu pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys iš nuteistųjų dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.

2019 metų kovo 27 dieną Vilniaus apygardos teismas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų nuteisė 67 asmenis.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Nuteistasis skundė šio teismo kovo pradžioje priimtą sprendimą jo suėmimą pratęsti dar 20 dienų.

Skundą pateikę buvusio sovietų karininko advokatai teigė, kad suėmimas jų ginamajam yra skirtas neteisėtai ir nepagrįstai. Jie taip pat tvirtino, kad J. Melis kovo 12 dieną jau buvo atlikęs Vilniaus apygardos teismo jam skirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl nebeturėtų būti suimtas.

Advokatų argumentus Apeliacinis teismas atmetė ir konstatavo, kad suėmimas J. Meliui buvo skirtas pagrįstai.

Be kita ko teismas pažymėjo, kad nors J. Melis jau ir atliko jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau skundžiamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, o šiuo metu nagrinėjamoje byloje jam dar ir prašoma bausmę sugriežtinti trejais metais.

Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

„Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą“, – pabrėžiama nutartyje.

2019 metų kovo gale Sausio 13-osios bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas buvusiam sovietų karininkui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas tuomet nusprendė, kad J. Melis turi būti suimtas iki ši bausmė įsiteisės, tačiau pats nuteistasis 2019 metų gegužę pateikė prašymą leisti pradėti atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę nelaukiant apeliacinės instancijos teismo sprendimo.

Kadangi į bausmės terminą įeina ir laikas, kurį J. Melis praleido suimtas – nuo 2014-ųjų kovo vidurio, šiemet, kovo 12 dieną, jis jau buvo atlikęs visą bausmę.

Sulaukus apeliacinių skundų, Sausio 13-osios bylos ėmėsi Apeliacinis teismas, sprendimas joje turėtų būti skelbiamas kovo 31 dieną.

Skunde prokurorai prašo J. Meliui skirti subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, tad ir suėmimo pratęsimo jie teismo prašė tam, kad būtų užtikrintas tokio nuosprendžio vykdymas, jei prokurorų argumentai teismą įtikintų.

J. Melis 2014-ųjų kovą buvo sulaikytas, kai vyko per valstybės sieną.

Pats nuteistasis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

Sausio 13-osios bylą Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti pernai rugsėjo viduryje.

Iš viso byloje gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.

Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia ginamųjų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.

Per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius – bendrai už 270 tūkst. eurų.

Vilniaus apygardos teisėjų kolegija 2019-ųjų kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Tarp nuteistųjų – buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė pernai vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

J. Melis yra vienas iš dviejų nuteistųjų, dalyvaujančių šiame procese. Posėdžiuose taip pat dalyvavo ir ketverių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų karininkas Genadijus Ivanovas.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Anot Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, prokuratūros prašymas pratęsti J. Melio suėmimą yra teisėtas ir pagrįstas.

„Teisėjų kolegija nesutiko su gynybos argumentais, kad nuteistajam negali būti skirtas suėmimas, nes jis netrukus atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir akcentavo, kad byloje dar nėra galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo dėl nuteistojo kaltės ir bausmės“, –  rašoma teismo pranešime.

Taip pat pažymėta, kad pagal ankstesnį nuosprendį suėmimas J. Meliui turėjo būti taikomas iki pat nuosprendžio įsiteisėjimo, tai yra – iki tol, kol bus išnagrinėti apeliaciniai skundai.

„Todėl vien nuteistojo prašymas pradėti atlikti jam paskirtą, bet dar negalutinę bausmę negali pakeisti ankstesnio teismo sprendimo ir apriboti teismo teisės paskirti suėmimą, kai yra suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos“, – pabrėžiama pranešime.

2019 metų kovo gale Sausio 13-osios bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas buvusiam sovietų karininkui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią jis ir pradėjo atlikinėti.

Kadangi į bausmės terminą įeina ir laikas, kurį J. Melis praleido suimtas – nuo 2014-ųjų kovo vidurio, šį ketvirtadienį jis bus jau atlikęs visą jam paskirtą bausmę.

Sulaukus apeliacinių skundų, Sausio 13-osios bylos ėmėsi Apeliacinis teismas, sprendimas joje turėtų būti skelbiamas kovo 31 dieną.

Skunde prokurorai prašo J. Meliui skirti subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, tad ir suėmimo pratęsimo jie teismo prašė tam, kad būtų užtikrintas tokio nuosprendžio vykdymas, jei prokurorų argumentai teismą įtikintų.

Anot prokurorų, J. Melis yra užsienio šalies pilietis, todėl paleistas į laisvę gali pasislėpti nuo griežtesnės bausmės.

Pats nuteistasis ir jo gynėjai su prokurorų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti arba skirti su suėmimu nesusijusią kardomąją priemonę.

J. Melis 2014-ųjų kovą buvo sulaikytas, kai vyko per valstybės sieną.

Pats nuteistasis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

Sausio 13-osios bylą Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti pernai rugsėjo viduryje.

Iš viso byloje gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.

Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia ginamųjų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.

Per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius – bendrai už 270 tūkst. eurų.

Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Tarp nuteistųjų – buvęs sovietų gynybos ministras D. Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė pernai vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui M. Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

J. Melis yra vienas iš dviejų nuteistųjų, dalyvaujančių šiame procese. Posėdžiuose taip pat dalyvavo ir ketverių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų karininkas Genadijus Ivanovas.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Teismo atstovas Vytautas Jončas BNS informavo, kad tiek J. Melis, tiek D.Skorupskaitė-Lisauskienė bus apklausiami nuotoliniu būdu. Jie yra paskutiniai liudytojui, kurių parodymus išklausys teismas.

Iki šiol byloje apklausti buvo Socialistinio liaudies fronto ir Lietuvos liaudies partijų atstovai, susiję su A. Paleckiu ir kitu kaltinamuoju šioje byloje – verslininku Deimantu Bertausku, buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas ir kiti žmonės.

Byloje A. Paleckis su D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Sausio pradžioje teismas pratęsė tiek A. Paleckiui, tiek D. Bertauskui taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – dar trims mėnesiams.

Kaip BNS informavo teismo atstovė Vilma Budėnienė, prašymą nagrinėję teisėjai pabrėžė, kad J. Melis pernai pavasarį, netrukus po to, kai Vilniaus apygardos teismas jam skyrė septynerių metų laisvės atėmimą, pats išreiškė norą atlikti jam skirtą bausmę.

„Apeliacinio proceso metu advokatų pateiktas prašymas sušvelninti suėmimą yra atmestinas, nes nuteistasis J. Melis paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka savo paties noru ir šia prasme nėra suimtas“, – pažymėjo teisėjai.

Apeliacinio proceso metu advokatų pateiktas prašymas sušvelninti suėmimą yra atmestinas, nes nuteistasis J. Melis paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka savo paties noru ir šia prasme nėra suimtas.

Prašymą dėl suėmimo sušvelninimo J. Melio advokatai pateikė praėjusią savaitę per  Sausio 13-osios bylos posėdį. Jie siekė, kad nuteistajam būtų skirtos viena ar kelios švelnesnės kardomosios priemonės ir teigė, kad tolesniam suėmimui nėra teisinio pagrindo.

Prokurorai tokiam advokatų prašymui prieštaravo. Apeliacinėje byloje jie reikalauja sugriežtinti nuteistajam skirtą laisvės atėmimo bausmę dar trejais metais, o J. Melis prašo jį išteisinti arba sušvelninti skirtą bausmę.

J. Melis suimtas yra nuo 2014-ųjų kovo, kai buvo sulaikytas vykstantis per sieną. Skaičiuojant ir laiką, kurį jis praleido suimtas, jam skirtos bausmė turėtų baigtis kitų metų pavasarį, jei Apeliacinis teismas jos nepakeis.

Pats nuteistasis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

Sausio 13-osios bylą Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti rugsėjo viduryje, jau įvyko aštuoni posėdžiai.

Iš viso byloje gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.

Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia ginamųjų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.

Per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius – bendrai už 270 tūkst. eurų.

Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras D. Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui M. Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

J. Melis yra vienas iš dviejų nuteistųjų, dalyvaujančių šiame procese. Posėdžiuose taip pat dalyvauja ir ketverių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų karininkas Genadijus Ivanovas.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Taip pat baigiamąją kalbą sakė dar vienam iš nuteistųjų atstovaujantis gynėjas, po jų baigiamasis žodis suteiktas prokurorams.

Valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė ir Gintautas Paškevičius iš pradžių atsiliepė į visų kaltinamųjų skunduose pasikartojančius argumentus – apeliavimą į senatį, kvestionuojamą tarptautinių humanitarinių nusikaltimų sudėtį, ginkluoto karinio konflikto traktavimą, Baudžiamojo kodekso galiojimą ar nuteistųjų intencijas.

Pasak prokurorų, daugumoje skundų kartojasi tie patys argumentai, į kuriuos jau buvo atsakyta Vilniaus apygardos teisme, juose nagrinėjamos abstrakčios nusikaltimų sudėtys, o ne kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės.

Po atsiliepimo į bendruosius argumentus prokurorai turėjo imtis ir kiekvieno skundo atskirai, tačiau paprašė teismo padaryti pertrauką ir pratęsti posėdžius po dviejų savaičių.

„Dabar turėtume kalbėti apie kiekvieno nuteistojo atskirai apeliacinį skundą ir jame išdėstytus motyvus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tik šiandien baigė vienas advokatas ir nuteistasis kalbėti, prašytume teismo padaryti pertrauką, kad apie visus galėtume kalbėti nuosekliai kitame teismo posėdyje“, – į teismą kreipėsi D. Skorupskaitė-Lisauskienė.

Prokurorė sakė turinti dar apie 30 lapų medžiagos, tačiau pasiruošti likusiąją dalį užtruktų.

Šiam prokurorės prašymui neprieštaravo nei vienas iš nuteistiesiems atstovaujančių advokatų, tad teisėjų kolegijos pirmininkas teisėjas Ernestas Rimšelis patenkino prašymą ir paskelbė, kad byla toliau bus nagrinėjama už dviejų savaičių. 

Sausio 13-osios bylą Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti rugsėjo viduryje, antradienį vyko septintasis jos posėdis.

Iš viso byloje gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.

Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia ginamųjų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.

Per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius – bendrai už 270 tūkst. eurų.

Dėl sveikatos specialistų rekomendacijų, susijusių su koronaviruso infekcijos plitimo prevencija, byla nagrinėjama 400 žmonių talpinančioje Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje.

Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras D. Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui M. Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Vienam iš dviejų teismo procese dalyvavusių kaltinamųjų – Rusijos piliečiui Jurijui Meliui – teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2014 metais Lietuvoje sulaikytas vyras prisipažino 1991 metų sausį buvęs viename iš Vilniaus televizijos bokštą šturmuojančių tankų. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Teismas pranešė, kad J. Melis kreipėsi prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimus netenkinti prašymo perkelti jį į lokalinę zoną, kurioje bausmę atlieka buvę valstybės tarnautojai.

Pasak J. Melio, jis yra buvęs kariškis, užsienietis, buvęs valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautojas, tad perkėlus iš Vilniaus pataisos namų bendros zonos į lokalinę zoną būtų išvengta pavojaus jo gyvybei ir sveikatai.

„Teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią administracinę bylą, priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimus, šie sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti išnagrinėjus reikšmingas faktines aplinkybes“, – rašoma teismo išplatintame pranešime.

Teismas nusprendė, kad J. Melis nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo Lietuvos valstybės tarnautojas, todėl jo skundą nagrinėjusios institucijos teisėtai konstatavo, jog jis nelaikytinas valstybės tarnautoju.

„Teismas pažymi, kad pareiškėjas savo skundo teiginių dėl pavojaus gyvybei ir sveikatai nekonkretizavo nei prašyme dėl perkėlimo, nei skunde teismui, todėl teismas juos laiko neišsamiais, nekonkrečiais ir hipotetiniais“, – rašoma teismo pranešime.

Rusijos pilietis Lietuvoje sulaikytas 2014 metų kovo mėnesį. Jis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

Jam šiais metais teismas skyrė septynerių laisvės atėmimo bausmė.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.