Pavydi kruizų turistų
Į Klaipėdą atvykstančių turistų informacijos poreikis yra labai įvairus. Vieniems užtenka bendrų žinių apie miestą ir uostą, kiti nori įvairiausių detalių. Turistai klausinėja ir apie Dangės upės tėkmę, ir apie Baltijos druskingumą, ir kaip plaunamas paminklas „Albatrosas“ Smiltynėje.
Pastaraisiais metais, kaip teigė Klaipėdos apskrities gidų gildijos tarybos pirmininkė Rasa Miuller, didėja domėjimasis Klaipėdos uostu. Jis įdomus ne tiek užsieniečiams, kiek į Klaipėdą iš kitų Lietuvos vietovių atvykstantiems žmonėms.
„Gyvename Klaipėdoje, išskirtiniame mieste, turime svečių iš kruizinių laivų, ko mums pavydi gidai iš kitų miestų. Kartu tai yra ir įsipareigojimas kuo gražiau pateikti turistams informaciją apie jūrinį paveldą“ ,– dėstė R.Miuller.
Kruizinių laivų turistų laikas ekskursijose sudėliotas minutėmis, o maršrutai derinami prieš trejus metus. Jiems apie Klaipėdą pateikiama itin koncentruota informacija. Per Baltijos šalis autobusais ar kitu transportu vykstančios užsienio turistų grupės Klaipėdoje stabteli ilgėliau. Jie, kaip ir Lietuvos turistai, kartais nori teminių ekskursijų. Skirtingų tautybių žmones domina ir skirtingi dalykai.
Perliukas: užsienio turistus, ypač iš nejūrinių šalių, kaip rodo nesena istorija, domintų ir jūros saulėlydžiai. (Vidmanto Matučio nuotr.)
Vokiečiai Klaipėdoje turi savas nostalgiškas temas. Anglakalbiai ar ispanakalbiai domisi bendresniais dalykais. Žydų prašymu buvo parengtas su jų tautiečių gyvenimu praeityje susietas maršrutas.
Plaukdavo fiksuoti saulėlydžių
Apie tai, kaip pagyvinti jūrinės kultūros pristatymą Lietuvos ir užsienio turistams, diskutuota Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje.
Klaipėdos mažųjų laivų asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidentas Algirdas Valentinas prisiminė, kaip prieš daugiau nei 10 metų pramoginiu laiveliu plukdydavo po uostą turistus. Įsiminė, kaip ne kartą plukdė austrų grupes pažiūrėti į jūrą besileidžiančios saulės.
„Dabar to kaip ir nebereikia, nors tokios išvykos turistams darė įspūdį. Kaip dabar parodomas užsienio turistams uostas, pristatoma Lietuva kaip jūrų valstybė? Ar yra kokie nors turistiniai maršrutai uosto akvatorijoje nuo jūros vartų iki Kiaulės Nugaros?“ – klausė A.Valentinas.
Uosto direkcija kasmet vasarą rengia ekskursijas laivu po uostą. Jose dažniausiai dalyvauja klaipėdiečiai, vienas kitas svečias iš kitų Lietuvos vietų. Gal pakliūva ir koks užsienietis?
Klaipėdos apskrities gidų gildija tas ekskursijas po uostą vertina labai gerai, jos nariai jose yra dalyvavę. Tačiau pastebėta, kad jūrinių teminių maršrutų trūksta.
Visuomeninės organizacijos „Žalia banga“ pirmininkės Dalios Žukienės nuomone, turėtų būti diegiamas ir nuolatinis turistinis maršrutas plaukiant laiveliu Dangės upe su platesniu ekologiniu jos pristatymu. Klaipėdos apskrities gidų gildijos tarybos pirmininkės R.Miuller teigimu, Dangės maršrutą yra parengusi Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešoji biblioteka. Maršrutas „Dangės krantinių istorijos“ su 20 objektų pristatytas Krašto paveldo gide („Kraštogidas.lt“). Čia pateikti dar 5 su jūra, uostu, jūrine kultūra susiję maršrutai. Maršrutas „Jūrų romantikos suviliotas...“ susietas su poetu ir buriuotoju Saliu Šemeriu. Pristatoma 10 objektų. 3 valandų pėsčiųjų maršrutas su kėlimusi keltu pavadintas „Klaipėda – neužšąlantis uostas“. Jis apima 16 objektų Smiltynėje nuo pietinio molo iki Senojo Dangės uosto.
Atskiras maršrutas su 12 objektų plaukiant vandens dviračiais numatytas nuo Jono kalnelio iki Pilies tilto ir atgal. Dar du maršrutai – „Neatrastas pajūris“ ir „Maršrutas pajūriu“ – susiję su pajūriu, pirmu atveju nuo Olando Kepurės iki Šaipių, Plocio ežero, su 4 objektais, kitu atveju – nuo Kukuliškių iki Nemirsetos, su 9 objektais.
Klaipėda turi legendų
Panaikinus Lietuvoje Turizmo departamentą gidai neteko dalies organizacinės paramos. Dauguma gidų dirba pagal verslo liudijimus, dalis jau jungiasi į agentūras. 19 metų veikianti Klaipėdos apskrities gidų gildija vienija 111 narių, iš jų aktyvūs, dirbantys su turistais, – apie 80.
Siekdama kaip galima grakščiau pristatyti kraštą, Klaipėdos apskrities gidų gildija susitikinėja su įvairių Klaipėdos organizacijų nariais. Vyko diskusija su Uosto direkcijos specialistais, ketinama susitikti su uostamiesčio architektais, Klaipėdos miesto ūkio atstovais.
„Mums labai reikia įdomios ir aktualios informacijos, naujų ekskursijų maršrutų. Gidui negali būti nieko blogiau, kai turistas paklausia, o tu nežinai, ką atsakyti. Todėl atsidarius bet kuriam naujam objektui ieškome informacijos“, – pastebėjo R.Miuller.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovas Laisvūnas Kavaliauskas gali pažerti daugybę įdomiausių faktų apie Klaipėdos jūrinį išskirtinumą. Turistų grupes galėtų sudominti tai, kad kasinėjant piliavietę buvo rasta didžiausia Europoje žvejybos kabliukų kolekcija.
Arba istorija apie 18 amžiuje Smiltynėje krantinei formuoti specialiai nuskandintą burlaivį. Įdomus, bet jau plačiau žinomas faktas ir tai, kad prie piliavietės išliko krantinė su autentiškais knechtais, prie kurių per karą švartavosi vokiečių 24–osios divizijos povandeniniai laivai. Didžiausias atradimas Klaipėdoje gali laukti turistų iš Ispanijos ar Portugalijos arba besidominčių Kolumbo laikais.
„Tyrinėjant piliavietę rastas 15 a.
pab. – 16 a. pr. batas, susiūtas agavos pluoštu. Tai yra Pietų Amerikos augalas. Šį batą galima susieti su Kolumbu, kai jis atrado Ameriką. Dėliojasi graži legenda. Gal koks Kolumbo karavelės kapitonas pametė tą batą Klaipėdoje? O gal pats Kolumbas su tuo kažkaip susijęs“, – dėstė L.Kavaliauskas.
Įdomių jūrinės kultūros maršrutų gidams galėtų pateikti ir Lietuvos jūrų muziejus. Kaip pastebėjo šio muziejaus direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius, muziejus nemažai maršrutų yra ir pateikęs. Taip pat galėtų pasiūlyti ir naujų. Iš esmės kiekviena muziejaus paroda gali būti adaptuota kaip turistinis pažintinis maršrutas.
