– Justai, nuo mažens sportavote, o vėliau pasukote į inžineriją. Kaip tai nutiko ir kodėl?
– Iki 16-os metų žaidžiau profesionaliai futbolą ir iki kol negavau traumos, kuri užbaigė mano karjerą, tikrai negalvojau apie jokį kitą karjeros kelią. Turėjau dideles ambicijas ir planus išvažiuoti žaisti į užsienį. Manęs jau laukė vieno didelio klubo atranka. Deja, viskas pasisuko kitaip ir futbolas, kaip ir kitos sporto šakos, liko tik maloniu hobiu. Žinoma, per tiek metų išugdyta disciplina ir noras tobulėti, motyvacija, užsispyrimas išliko ir man padeda visose srityse.
– Kodėl tarp tiek daug pasaulio siūlomų galimybių pasirinkote būtent inžineriją ir Kauno technikos kolegiją?
– Čia tikrai įdomi istorija. Dar sportuodamas turėjau trenerį, kuris lydi mane visą gyvenimą. Tai – garbaus amžiaus, patyręs žmogus, žinomas sportininkas, fizikos daktaras, buvęs verslininkas. Tad patirties turi labai daug. Todėl visada priimdamas svarbius sprendimus pasitariu su juo.
Taip buvo ir tąsyk. Atėjau pasitarti, kurį karjeros kelią man rinktis po mokyklos baigimo. Diskusiją pradėjome nuo to, kad geriau rinktis kolegiją, o ne universitetą, nes verslui reikalinga yra praktika ir įgūdžiai, o teorines žinias galima papildyti bet kada. Todėl nusprendžiau rinktis kolegines studijas, kurių stiprioji pusė būtent ir yra praktika.
Tada mano mentorius pasiūlė man 3 opcijas: aviacijos, mechanikos arba statybų inžineriją. Aviaciją atmetėme dėl to, kad tam tiesiog nejaučiau pašaukimo. Mechanika atkrito, nes tai galbūt šiek tiek per plati sritis. Tad liko statybos inžinerija, kuri yra perspektyvi, žmonės visada kažką statys, tobulės ir šios srities specialistų visada tikrai reikės. Beliko priduoti dokumentus ir pradėti studijas Kauno technikos kolegijoje.
J. Mykolaičio nuotr.
– O kodėl rinkotės tik iš inžinerijos?
– Turbūt turiu tam polinkį. Mano senelis buvo inžinierius ir aš pats visada mėgau krapštytis tėvų garaže, kažką kurti, konstruoti. Taip pat čia matau daug perspektyvų ir galimybių, kaip realizuoti save ir savo idėjas.
Akyse atrodo, kad žvaigždutės sužibo, jog yra tokia galimybė išvykti studijuoti į Daniją, pažinti kitą kultūrą, mokymosi sistemą, pasisemti patirties ir tiesiog sužinoti kažką naujo.
– Koks buvo pirmas įspūdis pradėjus studijuoti?
– Pirmas įspūdis buvo tikrai labai geras. Pirmiausia prisidėjo tai, kad rugsėjo 1-ąją tarp grupiokų pamačiau savo buvusį futbolo komandos draugą, su kuriuo dar ir ėjome į tą pačią mokyklą. Tad abu labai tikrai apsidžiaugėme ir sakėme, kad kartu dabar jau kalnus nuversime.
Antra – buvo labai smalsu, kas bus toliau, kas laukia už kito kampo. Jau pirmą dieną atvykę žmonės pristatė ir dvigubo diplomo galimybę. Nors tai ir ne visiems atrodė patrauklu, bet mane iškart užkabino. Akyse atrodo, kad žvaigždutės sužibo, jog yra tokia galimybė išvykti studijuoti į Daniją, pažinti kitą kultūrą, mokymosi sistemą, pasisemti patirties ir tiesiog sužinoti kažką naujo. Jau tada supratau, kad būtinai turiu išnaudoti šią galimybę.
J. Mykolaičio nuotr.
– Ar buvo labai mėgstamų studijų dalykų? O gal kažkas ir nepatiko?
– Pirmas kursas buvo labai įdomus. Mokykloje vienas ritmas, o kolegijoje jau kitaip, nežinai, kas čia bus. Viskas buvo labai įdomu ir man smalsu. Dėl to net nebuvo nuovargio, nes nori kažką vis sužinoti. Visada žiūriu į viską pozityviai ir stengiuosi pasiimti tai, kas geriausia kiekvienoje situacijoje, bei panaudoti ateityje. Kalbant apie atskiras paskaitas, labai įdomu buvo braižyba, medžiagų testavimai ir bandymai.
Praktiką pradėjau nuo pagalbinių darbų, kad viską suprasčiau. Vėliau jau dariau brėžinius, užsakymus. Projektavau pastoges, sandėliukus, mažus namelius.
Kaip ir daugeliui kažkiek sudėtingiau ir daugiau pastangų pareikalavo matematika, nors, pavyzdžiui, fizika visada sekėsi puikiai.
– Koleginės studijos išsiskiria praktikos gausa ir sudaro ne mažiau 30 proc. visos studijų programos. Kokie jūsų atsiminimai apie pirmąją praktiką?
– Pirma praktika man labai pasisekė. Tuo metu kaip tik buvo pasaulinė COVID-19 pandemija. Todėl daug ką darėme internetu ir nuotoliu. Taip gavau pasiūlymą prisijungti prie vienos įmonės Palangoje, kuri specializavosi statybų srityje su medinėmis konstrukcijomis. Praktiką pradėjau nuo pagalbinių darbų, kad viską suprasčiau. Vėliau jau dariau brėžinius, užsakymus. Projektavau pastoges, sandėliukus, mažus namelius. Šitoje įmonėje labai daug sužinojau ir išmokau. Net pats pasiūliau nemažai automatizavimo ir kitų sprendimų. Po praktikos likau ten dirbti.
– Minėjote, kad iškart supratote, jog norite dvigubo diplomo studijų. Gal galite papasakoti plačiau?
– Dėl dvigubo diplomo studijų gavosi labai įdomi istorija. Labai norėjau išvykti į Daniją, bet pavėlavau sutvarkyti reikiamus dokumentus. Tokiu atveju buvo tik viena išeitis – imti akademines atostogas ir laukti kitų metų. Danija buvo mano pagrindinis tikslas, tad nedvejodamas paėmiau akademines atostogas, kurių metu dirbau Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje bei plėčiau savo žinias. Po metų sutvarkiau visus reikiamus dokumentus ir išvykau į Daniją.
– Ar Danija ir buvo tokia, kokią įsivaizdavote? Gavote tai, ko tikėjotės?
– Danija buvo didelis žingsnis į priekį. Kai pamačiau, koks universitetas manęs laukia, iškart atsirado šypsena veide. Tai buvo prieš kelis metus pastatytas ir naujai įrengtas pastatas. Daug naujų erdvių: studijų ir tylos kambariai, modernios auditorijos, valgyklos. Man iškart viskas labai patiko.
Pačią pirmą dieną buvo dėstytojų prisistatymas. Visas bendravimas ir studijos vyko anglų kalba. Dėstytojai pasirodė labai malonūs ir draugiški. Bendravimas buvo betarpiškas. Galima buvo susisiekti per bet kokią platformą, socialinius tinklus. Jiems buvo svarbu, kad mes tiesiog norime klausti ir domimės. Į visus dėstytojus reikėjo kreiptis tik vardais. Vidinės taisyklės buvo labai motyvuojančios.
J. Mykolaičio nuotr.
– Ar nebuvo sunku vienam gyventi užsienyje?
– Tikrai ne. Prieš tai gyvenau Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, tad gyvenimas „ant lagamino“ man buvo gerai pažįstamas. Žinojau, ko ir kiek man reikia, kaip sutaupyti laiko. Tad prisitaikiau labai lengvai ir įdomiai praleidau laiką Danijoje. Galbūt padariau tik vieną klaidą – Danijoje pradžioje apsigyvenau nuomotame bute su žmonėmis, kurių nepažįstu. Tai tikrai dabar rekomenduočiau visiems geriau keltis į bendrabutį, nors tai yra ir šiek tiek brangiau, bet tikrai to verta. Galima rinktis įvairius kambarius, yra sporto salės, privačios zonos, skalbimo zonos, virtuvės pritaikytos prie gyventojų skaičiaus.
Taip pat Danijoje buvo viskas labai patogu. 15 minučių į vieną pusę iki jūros arba į kitą iki universiteto. Viską gali pasiekti pėsčiomis arba dviračiu. Tad ir sutaupai daug, ir sveika labai.
Danijoje yra šiek tiek kitokia sistema. Ten yra architektas-konstruktorius. Pas mus čia yra dvi atskiros specialybės, kurios kartu gražiai bendrauja, o ten studijos apima abi šias sritis.
– O kaip studijos ir dėstomi dalykai? Ar daug yra skirtumų?
– Lietuvoje mes esame statybos inžinieriai. Danijoje yra šiek tiek kitokia sistema. Ten yra architektas-konstruktorius. Pas mus čia yra dvi atskiros specialybės, kurios kartu gražiai bendrauja, o ten studijos apima abi šias sritis. Pradžioje tai net šiek tiek glumino, nes nebuvo aišku, tai mes čia būsime ar architektai, ar inžinieriai. Laikui bėgant viskas stojo į savo vietas. Gavome daug žinių apie architektūrinę dalį, kaip vyksta konkursai ir t. t. Tačiau buvo nepamiršta ir inžinerinė dalis. Mokėmės mąstyti ne tik dizaineriškai, bet ir konstrukciškai, kad pastatas būtų saugus, tvirtas, modernus ir t. t.
Taip pat Danijoje labiau naudojama ne „AutoCAD“ programa, o – „Revit“, kuri yra modernesnė, paremta BIM technologija. Visoje šalyje verslas naudoja „Revit“ ir kitas išmaniąsias programas, tad čia turbūt yra ateitis, kuri turi ateiti ir pas mus, kad studentai suprastų tų programų aplinkas ir kaip reikia su jomis dirbti.
– Kiek trunka dvigubo diplomo studijos?
– Studijos trunka 3,5 metų. Kadangi aš po metų egzaminus išlaikiau labai gerais rezultatais, man suteikė galimybę paskutinį pusmetį mokytis nuotoliu.
– Ar rekomenduotumėte kitiems rinktis dvigubo diplomo studijas?
– Tikrai taip. Matau vien tik naudas ir privalumus, jau vien dėl to, kad darai daugiau nei vakar. Mane smalsumas ir šios studijos nuvedė toli, susiradau daug naujų draugų, susipažinau su daug įmonių, žmonių ir labai praplėčiau savo akiratį.
Labai noriu, kad ir daugiau studentų nepabijotų bei išnaudotų šią galimybę. Tikiuosi, kad mano pavyzdys įkvėps ir kitus.
