– Po Agnės Jagelavičiūtės mirties daugelis suskubo skiepytis jiems nebūtinai reikalingomis vakcinomis. Na, o kai I. Burlinskaitei-Vaisietai neseniai buvo nustatyta gana vėlyvos stadijos onkologinė liga, kai kurie ėmė panikuoti, kad jiems galbūt irgi vėžys, bet jie to nežino. Ar reikėtų sunerimti ir suskubti pas savo šeimos gydytoją dėl tam tikrų tyrimų?

– Jeigu žmogus nerimauja, kad serga onkologine liga, galima ateiti pas šeimos gydytoją ir apie tai pasikalbėti. Tuomet jis, įvertinęs paciento skundus, šeimos ligų istoriją, nerimą, gali paskirti atlikti tam tikrus tyrimus. Tačiau bijoti ir galvoti apie tai, kad tau vėžys, reikalauti atlikti kažkokį tyrimą, tikrai nereikėtų, nes nėra vieno kažkokio, kuris tiksliai pasakytų, jog  tikrai yra vėžys arba nėra. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Daugelis dabar skuba ir į privačias laboratorijas atlikti kraujo tyrimų, ieško sau diagnozės. Net teko girdėti apie tokį tyrimą – seilių testus. Ką jie atskleidžia?

– Sveikintina, jei žmogus rūpinasi savo sveikata, laiku atlieka reikalingus profilaktinius tyrimus. Tačiau konkrečiai kalbant apie šią ligą – kraujo vėžį, pasakysiu, kad diagnozuojant ją yra ir nemažai pasipinigavimo. Siūlomi įvairūs tyrimai, kuriuos atlikus tau galiausiai pasakys, kad jokio vėžio nėra. Tai – puikus būdas užsidirbti. Žmonėms atrodys, kad jie pasitikrino sveikatą, nors realiai iš to tyrimo patikimo atsakymo nėra.

Konkrečiai kalbant apie šią ligą – kraujo vėžį, pasakysiu, kad diagnozuojant ją yra ir nemažai pasipinigavimo.

 

– O jeigu žmonės nori užbėgti tokiai sunkiai ligai už akių?

– Jeigu žmogus nori užbėgti vėžiui už akių, pirmiausiai turėtų rūpintis savo sveikata. T. y. gerai  išsimiegoti, pailsėti, nevartoti alkoholio, nerūkyti. O tyrimai nuo vėžio neapsaugo. Tiesa, yra tam tikrų onkologinių ligų, kada atkreipiamas dėmesys dėl padidėjusios rizikos. Pavyzdžiui, vėžys su amžiumi susijęs. Yra tokių atrankinių tyrimų, kuriuos mes, šeimos gydytojai, siūlome atlikti. Ir jeigu tie tyrimai būna teigiami, pavyzdžiui, – slaptas kraujavimas iš žarnyno ar pastebėti tam tikri pakitimai krūtyje po mamografijos, tuomet nukreipiame tolimesniam ištyrimui. Bet ar yra, ar nėra onkologinės ligos, gali pasakyti tik specialistas, įvertinęs daug sudedamųjų dalių, daug tyrimų.

– Į kokius mūsų organizmo siunčiamus signalus reikėtų atkreipti dėmesį, kad kažkas gali būti negerai?

– Žmogus turi jaustis sveikas. Priešingu atveju, jis turi paklausti savęs, kodėl, kokia jo prastos savijautos priežastis. Jeigu neturi atsakymo, tuomet šeimos gydytojas gali būti vienas iš tų specialistų, su kuriuo vertėtų apie tai pasikalbėti. Bet vieno simptomo, signalizuojančio apie vėžį, nėra. Todėl kartais taip ir atsitinka, kad liga diagnozuojama jau pažengusi. Pavėluota diagnoze laikoma tada, kai gydytojas, šeimos nariai ragina pasitikrinti sveikatą dėl kamuojančių simptomų, bet žmogus atidėlioja, bijo ar neranda tam laiko. Tačiau kai nėra jokių simptomų, net ir gydytojams būna sunku įtarti. Kiekvieną kartą juk nuo visų ligų žmogaus neištirsi.

– Ką patartumėte tiems, kurie tiesiog paniškai bijo susirgti?

– Kaip minėjau, galima kreiptis ir į šeimos gydytoją. Patarčiau ne konkrečiai prašyti atlikti kokį nors tyrimą, o aiškiai išsakyti, kas kelia nerimą, baimę. Kartais užtenka pokalbio. O kartais gydytojas pamato, kad reikėtų tirtis dėl visai kitų galimų sutrikimų, visai ne dėl vėžio. Tad pasikonsultuoti su šeimos gydytoju –visada į naudą.  

– Tirtų vaikų laboratoriniai tyrimai atmetė virusinių hepatitų, kuriuos gali sukelti žinomi A, B, C, D ir E hepatitų virusai, atvejus. Ar tai rodo, kad atsirado naujas patogenas?

– Tikrai ne. Kol kas nežinoma, kas sukelia šiuos hepatitus, todėl jie ir vadinami nežinomos kilmės. Yra įtarimų, kad tai galėtų būtų adenovirusas F41, yra baimių, kad tai galėtų būti nauja COVID-19 mutacija, bet atsakymo dar nėra. Yra spėjimų, kad net nėra tiek hepatitų padidėję, galbūt po COVID-19 mes išmokome geriau sekti ligas ir atkreipti dėmesį. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) užduota klausimą, kad galbūt reikia palaukti, pasižiūrėti ir suskaičiuoti, kas bus toliau. Kol kas atvejai auga gan grėsmingai, pirmi atkreipė dėmesį britai, maždaug sausį jie pasakė, kad per sausį pas juos vaikų hepatito atvejų buvo tiek, kiek per visus metus. Balandį Europoje jau buvo užfiksuota, kad bendrai neaiškios kilmės hepatito atvejų yra apie 100–150. Gegužės pradžioje gydytojai susidūrė su tarptautiniais skaičiais, kad siekia 200, ir gegužės 10 d. atėjo informacija apie galimus 300 atvejų fiksuojant ne tik Europą, bet ir Azijos šalis.

– Ar tai didelis ir grėsmingas augimas?

– Tikrai taip. Dauguma sergančiųjų yra vaikai iki penkerių metų. Fiksuojami vaikai iki šešiolikos metų. Sunku pasakyti, ar nėra taip, kad vyresni žmonės, sergantys šiais hepatitais, būtų netyčia priskaičiuojami prie kitų hepatito priežasčių. Serga jauni vaikai, daliai jų reikia kepenų transplantacijos ir niekas nežino, kokie galėtų būti ilgalaikiai šių hepatitų padariniai. Toks augimas labai gąsdina. Visuomenei panikos dar neturėtų būti, kadangi nežinome, kas juos sukelia.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kokio amžiaus vaikai serga sunkiausiai?

Šiaip vaikai hepatitais serga labai retai, suaugusieji – dažniau. Labai dažnai hepatitą sukelia alkoholis.

– Iki penkerių metų. Kol kas sirgusių sunkiai buvo iki dvejų metų.

– Kuo šis hepatitas kitoks nuo įprastų? Kaip jį atskirti?

– Jis nesiskiria nuo kitų hepatitų. Skiriasi tik tai, kad yra neaiški jo kilmė. Šiaip vaikai hepatitais serga labai retai, suaugusieji – dažniau. Labai dažnai hepatitą sukelia alkoholis. Vaikams – ar apsinuodijo, ar virusas. Šių hepatitų nepavyksta nustatyti, kaip užsikrėtė, – ar susirgo, ar suvalgė kažką.

– PSO perspėja apie tymų protrūkius. Nuo šios ligos paskiepytų vaikų Lietuvoje teigiama, kad yra mažiausiai per kelis dešimtmečius. Kodėl taip yra?

– Mažėjanti skiepų apimtis stebima ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, civilizuotame pasaulyje. Kai skiepai veikia, nebėra, ko bijoti, mes nepastebime sergančiųjų, nesusiduriame, kodėl reikėtų pasiskiepyti. Žmonės stebi tik skiepų šalutines reakcijas, kartais nepageidaujamus reiškinius, pradeda skiepų baimintis ir nebesiskiepija. Dažniausiai įsijungia vadinamasis švytuoklės principas – liga, dėl kurios žmonės nebesiskiepija, pradeda plisti ir skiepijimosi tempai atsinaujina. Lietuvoje gydytojai vis mažiau spaudžia pacientus bet kokiais gydymosi klausimais, dažniau tai tampa pasirinkimu. Kol kas dalis žmonių naudojasi tuo. Priežastys nebūna dažniau susijusios su medicina, o labiau socialiniais skiepijimo aspektais – tingi, sunku užsiregistruoti ir pan.

– Jei tymų protrūkis pasiektų Lietuvą, ar situacija būtų panaši į 2019-ųjų pavasario tymų protrūkį, ar sunkesnė?

– Dabar situacija galėtų būti sudėtingesnė, nes yra mažesnis pasiskiepijusių asmenų procentas.