Kauno tvirtovės parkas

Nujaučiant Pirmąjį pasaulinį kartą, 1882–1915 m. Kaunas buvo apjuostas fortais, kurių požemiai ilgiu nenusileidžia Laisvės alėjai, o sienos – Savanorių prospektui. Tvirtovę sudarė keli šimtai objektų (fortai, sandėliai, administracinės patalpos ir kt.), kurių šiandien Kaune ir Kauno rajone likę daugiau nei 250. Kauno tvirtovės parką sudaro I, II, III, IV, V ir VIII fortai, kairiojo Nemuno kranto centriniai artilerijos sandėliai ir dešiniojo Nemuno kranto parako sandėlis, kiti statiniai – tai daugiau kaip 200 ha teritorijos. Šių metų pavasarį Aukštojoje Fredoje, Lakūnų pl. 63B, esančiame tvirtovės artilerijos dirbtuvių ir sandėlių komplekse atidaryta apžvalgos aikštelė. Jai parinkta vieta, iš kurios geriausiai atsiveria miesto panorama, – ant Anikos kalvos esančių tvirtovės artilerijos dirbtuvių stogas. Netoli aikštelės įrengtas Lakūnų sodas – legendinių „Lituanicos“ pilotų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno atminimo vieta.

Vaizdinga: apžvalgos aikštele parinkta vieta, iš kurios geriausiai atsiveria miesto panorama. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šilainių sodai

Veiklos: tarp daugiabučių pasislėpęs bendruomeninių daržų ir lysvių slėnis suvienijo bendruomenę ir įkvėpė įvairiems projektams. / V. Paplausko nuotr.

Ši daržininkystės ir sodininkystės oazė įkurta viename tankiausiai apgyvendintų Kauno mikrorajonų. Kauno Tvirtovės VIII forto slėnyje, Žaibo gatvėje, esantys Šilainių sodai kviečia pasimėgauti daržais ir gėlynais. Mikrorajono gyventojams tai puiki galimybė ir erdvė auginti daržoves, dalyvauti bendrose veiklose ir edukaciniuose renginiuose ar tiesiog mėgautis gamta ir kokybiškai leisti laiką. Šilainių sodai – puikus pavyzdys, kaip iš kartos į kartą gali būti perduodamos miesto daržininkystės ir sodininkystės tradicijos. Jaunajai kartai – tai ir galimybė iš arčiau pažinti gamtos pasaulį. Štai paskutinę liepos savaitę Šilainių soduose surengta Naktinių drugių savaitė, kuria siekta atkreipti visuomenės dėmesį į naktinių drugių grožį, jų gyvenimo ciklus ir buveines.

Neįprastos kavinės

Kauno TIC nuotr, kavinės „14 stotelė“ archyvo nuotr.

K. Donelaičio gatvėje, prie pat Studentų skvero, įsikūrusią kavinę „RetroBYTes“ galima vadinti kompiuterių muziejumi. Kavinės interjerą puošia senoviniai kompiuteriai, tarp jų – ir pirmasis „Apple“ kompiuteris. Kai kuriuos kompiuterius netgi galima išbandyti žaidžiant žaidimus ar programuojant. Net kavą čia jums paruoš ne įprastas kavos aparatas, o dar vienas kolekcijos eksponatas. Vilijampolėje, Betygalos gatvėje, saugo transporto paveldą. Baras įrengtas trijuose senuose troleibusuose. Jo pavadinimas „14 stotelė“ – aliuzija į ilgiausią Kaune troleibuso maršrutą. Visi trys beveik 25 metus tarnavę troleibusai nudažyti skirtingomis spalvomis, pagražinti piešiniais. Jų salonai sujungti tarpusavyje, atsivėrusioje didelėje bendroje erdvėje įrengtas baras, staliukai, vieta muzikos grupėms. Kavinės lankytojai gali pasijusti troleibuso vairuotojais – pasėdėti prie vairo, paspaudyti skydelyje esančius mygtukus.

Pogrindžio spaustuvė „ab“

Autentika: į spaustuvę ir dabar patenkama tokiu pat būdu, kaip į spaustuvę patekdavo jos steigėjai, – per nuo pašalinių akių gerai paslėptą angą šiltnamyje. / Kauno rajono TIC nuotr.

Domeikavos seniūnijoje, Salių kaime, įsikūrusi „ab“ – vienintelė pogrindžio spaustuvė Lietuvoje, kurios per visą jos gyvavimo laikotarpį neaptiko sovietų saugumas. Bažnytiniai ir kiti leidiniai iš šios nelegaliai veikusios spaustuvės sovietmečiu pasklisdavo tūkstantiniais tiražais. Į ją ir dabar patenkama tokiu pat būdu, kaip į spaustuvę patekdavo jos steigėjai Vytautas Andziulis ir Juozas Bacevičius, – per nuo pašalinių akių gerai paslėptą angą šiltnamyje. Spaustuvė „ab“ įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą. Privačioje valdoje esanti spaustuvė lankoma iš anksto susitarus tel. 8 601 86 521.

Žavingos panoramos

Kauno rajono TIC, A. Aleksandravičiaus nuotr.

Už poros kilometrų nuo spaustuvės „ab“, važiuodami Panerių gatve Lapių link, išvysite Lentainių piliakalnį. Tai vienas gražiausių Kauno rajono piliakalnių, nuo kurio atsiveria Neries upės ir jos pakrančių, Kleboniškio miško vaizdai. Užkopę ant piliaklanio galite apžiūrėti ir vieną iš atokių Kauno tvirtovės statinių – 1915 m. iškilusį betoninį bunkerį. Nuo kitoje Kauno rajono pusėje, Raudondvario seniūnijoje, esančios Netonių kalvos atsiveria plati Nemuno ir jo pakrančių panorama. Norintiems pamatyti dar daugiau ant kalvos įrengtas nedidelis apžvalgos bokštelis, į kurį užlipti teks kopėčiomis. Netonių kalva – viena iš aukštesnių skraidymo vietovių Lietuvoje, jos aukštis siekia 55 m. Tarpukariu pietinis Netonių kalvos šlaitas, vedantis link Nemuno, veikė kaip viena pagrindinių sklandymo bazių.

Žalgirio mūšio memorialinis parkas

Įspūdinga: tik skrendant lėktuvu galima pamatyti iš susodintų pušų sudarytą užrašą „Žalgiris“. / A. Aleksandravičiaus nuotr.

Šio parko koplytstulpius ir stogastulpius tikrai esate pastebėję važiuodami autostrada iš Kauno link Klaipėdos. Už Babtų, Cinkiškių kaime, esančiame 10 ha ploto parke pasodinta apie 600 raudonųjų ąžuolų, įvairių želdinių ir kitų medelių. Augalai susodinti taip, kad skrendant lėktuvu matytųsi žodis „Žalgiris". Žodžio ilgis siekia 400 m. Tarp medžių puikuojasi trylika skulptūrinių stogastulpių ir vienas koplytstulpis, primenantys žymiausius Žalgirio mūšio karžygius, tokius kaip Vytautas Didysis, Lenkijos karalius Jogaila ir kt. Centre pastatytas pagrindinis paminklas – stilizuoti Gedimino stulpai. Kiekvienas paminklas turi savo globėjus. Parkas įkurtas 1990 m., minint Žalgirio mūšio 580-ąsias metines.

Paroda netradicinėje erdvėje

Vilmanto Raupelio nuotr.

10 km nuo Raudondvario Kulautuvos link esančiame Bubių miestelyje, netradicinėje erdvėje – pastatu vaiduokliu tapusioje buvusioje tarybinio ūkio kontoroje (Kaštonų g. 1A, Bubiai) lankytojų laukia personalinė skulptoriaus Tado Vosyliaus paroda „T.V. Vol.2: paminklai“. Joje šiemet Kaune iškilusios kontroversiškos „Tauro“ skulptūros autorius eksponuoja neįprastus paminklus. Pasak T. Vosyliaus, šie paminklai – tarsi fosilijos, suakmenėjusios, suanglėjusios, sušalusios gyvybės liekanos, jų atspaudai ar veiklos pėdsakai. Autorius provokuoja susitapatinti su esamomis skulptūromis, prieštarauti kontekstui, generuoti naujas prasmes. Paroda lankoma iš anksto susitarus tel. 8 676 31 640.