„Kabelį kasa apie 40 romų tautybės asmenų“, – teigė praeivė.

Prakaitą lieja ištisos šeimos, net vaikai mosuoja kastuvais.

„Kiek žinome, turėtų būti varinės šerdys, padengtos švinu. Nežinau, kaip jie jį randa, bet ištraukia“, – kalbėjo meras.

Vagys ieško neveikiančių, daugiau nei prieš keturis dešimtmečius palaidotų telekomunikacijų kabelių kartais net metro gylyje. Ištraukia, nuima izoliaciją ir parduoda varį į metalo laužą. O kur prasikasti nepavyksta, viską meta palikę netvarką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Čigonai ateina, kasinėja ir dingsta“, – kalbėjo gyventojas.

„Dažniausiai ateina sutemus ar ankstų rytą“, – teigė vyriškis.

Kasasi eidami net per trijų kaimų ribas. Nors metalo lauže uždirba vos kelis eurus, telekomunikacijų tinklams žala didžiulė, viršija 49 tūkst. eurų. Be to, ūkininkai praras dalį savo derliaus.

„Policija nustatė kelių asmenų tapatybę, devyniais atvejais skirtos piniginės baudos“, – kalbėjo pareigūnas.

Žurnalistams nuvykus pas romus, šie sako nieko nežinantys.

Neišspręstas klausimas, kas bus atsakingas už iškastų tranšėjų sutvarkymą ir kas atlygins žalą, nes daugelis vagių nepilnamečiai ar bedarbiai.

Per milijoną kilometrų kabelių

Naudojantis tarptautinio jūrinio tinklo „Submarine Cable Map“ pateiktais duomenimis, buvo sukurtas vizualus Žemės rutulio modelis su arterijomis – vandenyno dugne paklotais kabeliais.

Juos pasitelkę mes galime naudotis internetiniu ryšiu, socialiniais tinklais, akimirksniu susisiekti su bet kokiu internetiniu puslapiu, esančiu vos ne kiekviename Žemės rutulio regione. Gal tik Antarktidoje nėra visaverčio ryšio, nes teoriškai ten ir žmonės negyvena.

Įvairūs kabeliai yra apraizgę Žemės planetą.

Teigiama, kad šiuo metu jūrose ir vandenynuose yra paguldyta apie 1,5 milijono kilometro kabelių, kurių ilgis nuo kelių šimtų ar kelių tūkstančių kilometrų iki kelių dešimčių tūkstančių kilometrų.

Ryšiai: Žemės planetą apraizgę ryšio kabeliai.

Patys ilgiausi yra Europą su Amerika ar Aziją su Amerika ar netgi Europa jungiantys tarpžemyniniai ryšio kabeliai.

Trumpesni gali būti atskiras salas ir žemynus jungiantys ryšio kabeliai.

Senos linijos palieka

Šiuo metu Žemės planetoje skaičiuojama apie 500 aktyvių povandeninių ryšio kabelių. Dauguma kabelių yra palyginti ploni – 5–10 centimetrų skersmens. Juose tarsi į kasą supinti tūkstančiai lyg plaukas plonų laidelių. Vandenyje kabeliai yra lengvai paklojami, todėl ir išraizgė žemynų pakrantes ir vandenynus. Kai linijos sugenda, baigiasi jų tinkamumo laikas, niekas nepasirūpina, kad jas reikėtų surinkti.

Vietoj sugedusio kabelio nutiesiamas naujas. Tiesiog praplaukia specialus laivas su didžiulėmis kabelių ritėmis – ir nauja linija jau yra. Kabelių klojimo technologija yra gerai išvystyta. Netgi Europoje veikia kabelių gamyklos.

Procesas: priekrantėje ant dugno specialiame metalo apvalkale nuleidžiamas ryšio kabelis.

Prieš dedant kabelius į jūrą ar vandenyną atliekamas klojimo rajono tyrimas. Stengiamasi išvengti gilių įdubų, kad kabelis ant dugno gultų kaip įmanoma švelniau.

Šiuolaikinio kabelio apvalkalai yra tvirti, pritaikyti jūros ar vandenyno dugno aplinkai. Dideliame gylyje kabeliai nejaučia nei vandenyno bangavimų, nei siaučiančių uraganų.

Kabeliai tiesiami ir į Baltiją

Sudėtingiau yra tiesti elektros kabelius.

Jie būna gerokai trumpesni, nes nėra prasmės elektros linijų vedžioti ilgu atstumu. Vedžiojami trumpesniu atstumu elektros kabeliai paprastai tiesiami seklesniuose vandenyse.

Ilgiausias pasaulyje povandeninis elektros kabelis „North Sea Link“ pradėtas naudoti kaip tik šiomis dienomis. 720 kilometrų ilgio 1 400 megavatų (MW) kabelis jungia Norvegiją su Jungtine Karalyste. Jį nutiesti kainavo 1,6 mlrd. svarų sterlingų.

Technologijos: Europą apraizgę ir ją su Amerika jungiantys optiniai kabeliai.

Išskirtinė elektros kabelių jūroje specifika ir tai, kad jie turi būti itin saugūs. Jie ne šiaip sau nuleidžiami į dugną, bet guldomi į specialius lovius. Kabeliai turi būti apsaugoti ir nuo laivų, ir nuo incidentų ar netgi nuo galimų sąmoningų diversijų.

Elektros kabelių klojimas jūroje yra gerokai brangesnis nei ryšio kabelių.

Ilgesnis ir pasirengimo tokiam kabeliui tiesti laikotarpis.

Jūrose pakrantės zonose elektros kabelių sparčiai daugėja. Jų tinklai vienas po kito nusitiesia nuo vėjo jėgainių parkų jūroje.

Šiuo metu Lietuvos jūrų pakrantėje yra paklotas „NordBalt“ elektros kabelis iš Švedijos į Lietuvą, kur jis į krantą „išlipa“ Smiltynėje, Klaipėdos pietinėje dalyje.

Dar vienas elektros kabelis artimiausiais metais Baltijos jūros dugnu į Lietuvą bus nutiestas iš Lenkijos. Jis iš jūros iškils netoli Šventosios. Toje pat vietoje iš jūros turėtų būti nutiestas ir naujas elektros kabelis iš planuojamo statyti vėjo jėgainių parko.

Dar sudėtingiau ir brangiau jūroje kloti naftos ar dujų vamzdynus. Tam reikia ne tik labai kruopštaus jūros dugno tyrimo, ilgų derinimų, bet ir specializuotų palyginti didelių laivų, specialių bazių krante, kur būtų laikomi įvairaus skersmens vamzdžiai.

Baltijos jūroje žinomiausios iš Rusijos į Vokietiją einančios dvi dujų vamzdyno „Nord Stream“ linijos. Lenkija nuo Nechožo vietovės per Baltijos jūrą taip pat norėtų nutiesti dujotiekio liniją iki Danijos ir toliau iki Norvegijos.

Darbas: ant jūros dugno klojami tūkstančiai kilometrų vientiso kabelio.

Į kauno.diena.lt redakciją kreipėsi Žaliakalnio gyventojai ir informavo, kad Č.Sasnausko ir Giedraičių gatvių sankryžoje pusantro metro aukštyje kabo kabeliai. Jie pakibę tiesiai virš važiuojamosios kelio dalies, tad tiek pro šalį važiuojantys automobiliai, tiek pėstieji laisvai gali kliudyti kabelius. Tiesa, prie jų pririštos kelios juostos, kurios atkreipia dėmesį, tačiau gyventojai tikina, kad vis tiek nėra saugu taip žemai palikti laidus.

Į redakciją parašęs Mindaugas tikino, kad greičiausiai čia kabo bendrovės „Cgates“ televizijos ir interneto laidai, todėl aplinkinių namų gyventojai dėl kitų žmonių neatsargumo gali likti be šių paslaugų.

Susisiekus su interneto ir televizijos tiekėja „Cgates“, buvo patvirtinta, kad kabeliai priklauso būtent jiems. Tokia situacija susidarė dėl gamtos išdaigų.

Panašu, lyg ir kažkas sugebėjo tą kabelį žemyn patempti ir nufotografavo specialiai.

„Balandžio 17 dieną Kaune prisnigo. Šakos neatlaikė šlapio sniego ir lūžo medis. Lūžtant jis kabino mūsų oro liniją, kuri buvo išlupta iš sienos ir sugadino naujai renovuotą namo sieną. Dėl namo sienos atstatymo bendravome su pirmininku ir suderinome, kad mes už savo lėšas atstatysime sugadintą namo sieną. Jam parašytas garantinis raštas, kad nekiltų problemų ir negalvotų, kad mes neprisiimame atsakomybės“, - situaciją komentavo bendrovės „Cgates“ komercijos direktorius Tomas Burovas.

Jis pridūrė, kad kabeliai kabo aukščiau nei sakė į redakciją parašę kauniečiai. T.Burovas atsiuntė nuotrauką, kurioje matyti, kad laidai nėra iki galo sutvarkyti, tačiau per ištiestas rankas tikrai negalima pasiekti. Anot bendrovės komercijos direktoriaus, kažkas galbūt buvo laikinai laidus patempęs žemyn, todėl jie ir atrodė keliantys grėsmę.

„Pridedame nuotraukas, kuriose matosi, kad kabelis nėra nukaręs. Panašu, lyg ir kažkas sugebėjo tą kabelį žemyn patempti ir nufotografavo specialiai. Kad kabeliai nėra nutįsę, mūsų darbuotojai dar kartą patvirtino antradienį“, - sakė jis.

T.Burovas aiškino, kad interneto ir televizijos kabeliai yra laikinai pritvirtinti. Jie niekam nebetrukdys, kai darbininkai juos vėl įleis į sieną, todėl situacija greitu metu bus išspręsta.

Specializuotus gaminius naftos ir dujų gavybos sektoriui gaminanti Vakarų laivų gamyklos grupės antrinė įmonė "Vakarų konstrukcijos" pernai pasiekė keliais milijonais eurų mažesnę apyvartą. To priežastis - sunkius laikus dėl nukritusios naftos kainos išgyvenanti naftos ir dujų gavybos pramonė, kuri yra strateginė bendrovės rinka, rašo "Verslo žinios".

"Rinkai augant, sparčiai šuoliavome ir mes, nes jai skirtų produktų paklausa buvo didžiulė. Šiuo metu dėl smarkiai kritusios naftos kainos ofšorinės kompanijos stabdo plėtrą ir investicijas, tai tiesiogiai liečia ir mus, nes turime mažiau užsakymų, be to, apie 10-15 proc. smuko produkcijos kaina", - sunkesnius metus lėmusias priežastis vardija "Vakarų konstrukcijų" direktorius Vygantas Bružas.

Didžiausią įmonės produkcijos dalį sudaro stambiagabaritės kabelio ritės, naudojamos naftos platformose lankstiems vamzdžiams arba komunikacijoms tiesti. Be ričių, įmonės gamina ir specialios paskirties metalo konstrukcijas, kurios išgaunant naftą, dujas montuojamos jūros dugne, naftos pakrovimo sistemas, kabelių transportavimo įrenginius, vadinamąsias karuseles.

Vašingtonas nuogąstauja, kad priešiškos valstybės, tarp jų – Rusija, galėtų bandyti nukirsti optinio pluošto kabelius, kurie beveik visame pasaulyje užtikrina interneto ryšį. Anot amerikiečių, rusų karo laivai pernelyg dažnai plaukioja tuose rajonuose, kur yra nutiesti šie kabeliai. Ir tai kelia nerimą.

Taikinys – kabeliai?

Tiesa, Rusijos kariškiai, pasinaudoję tais kabeliais, vargu ar galėtų pavogti kokią nors svarbią informaciją iš Amerikos. Mat vadinamieji specialieji kabeliai, kuriais komunikuoja amerikiečių kariškiai ar žvalgybos agentūros, įslaptinti. Kitaip sakant, niekas, išskyrus JAV institucijas, tiksliai nežino, kur tie kabeliai nutiesti.

Problema – kita, t.y. ne specialieji kabeliai, kuriais naudojasi paprasti gyventojai, verslas ar įvairios valdžios institucijos Vakarų pasaulyje.

Paaštrėjus santykiams su Amerika, rusai galėtų tuos kabelius be vargo nutraukti. Tai sukeltų krizę, mat šiais laikais be interneto pasaulis sunkiai įsivaizduojamas.

Nenuostabu, kad Amerikos kariuomenė bei žvalgyba atidžiai seka rusų laivų, ypač skirtų šnipinėti bei povandeninių, judėjimą pasaulio vandenynuose.

Pentagonas neatskleidė, kokių priemonių galėtų imtis, jeigu rusai vis dėlto nutartų atakuoti povandeninius kabelius, tačiau pridūrė, kad situacija analizuojama bei ieškoma būdų šiai grėsmei sumažinti arba visai panaikinti.

Nors informacijos apie povandeninių kabelių saugumą nedaug, ši problema pastaruoju metu susilaukė labai didelio Pentagono pareigūnų dėmesio.

"Kiekvieną dieną nerimauju dėl to, ką rusai gali padaryti", – "The New York Times" teigė Jungtinių Valstijų povandeninių laivų flotilės Ramiajame vandenyne vadas, kontradmirolas Frederickas J.Roegge.

Vis dėlto jis neatsakė į klausimą, ar realu, kad Rusijos karinis jūrų laivynas galėtų nusitaikyti į kabelius.

Kontradmirolas Williamas Marksas, Amerikos laivyno atstovas Vašingtone, taip pat pastebėjo, kad labai detaliai šia tema jis negali kalbėti.

"Informacija, kad kažkuri šalis kiša nagus prie ryšio kabelių, visada sukelia nerimą. Tačiau dėl įslaptinto povandeninių operacijų pobūdžio mes detalių nekomentuojame", – pažymėjo W.Marksas.

Padidėjęs aktyvumas

Įvairūs šaltiniai Amerikos žvalgyboje bei kariuomenėje teigia, kad rusų laivai šiuo metu nuolatos pastebimi daugelyje pasaulio kampelių – nuo Šiaurės jūros iki šiaurės rytų Azijoje.

Taip pat jie – gana dažni svečiai netoli Amerikos krantų.

Praėjusį mėnesį Rusijos laivas "Jantar", aprūpintas dviem savaeigiais povandeniniais aparatais, buvo pastebėtas netoli Jungtinių Valstijų rytinės pakrantės.

Pasak amerikiečių, šis rusų laivas plaukė Kubos salos link, kur šalia JAV karinio jūrų laivyno bazės Gvantanamo įlankoje kaip tik yra vienas tokių kabelių.

Amerikos kariškiai atidžiai sekė laivo veiksmus. Tam buvo pasitelkti palydovai, lėktuvai ir laivai. JAV karinio jūrų laivyno atstovai pripažino, kad "Jantar", esant reikalui, galėtų nutraukti povandeninius kabelius, pasinaudodamas povandeniniais aparatais.

"Rusijos aktyvumą galėtume palyginti su šaltojo karo metais", – pabrėžė vienas tapatybės neatskleidęs Europos diplomatas.

NATO narė Norvegija – taip pat susirūpinusi dėl nuolatinio rusų karinių laivų patruliavimo netoli šalies pakrančių. Oslas net paprašė sąjungininkų iš Šiaurės Atlanto aljanso pagalbos, kad padėtų stebėti rusų povandeninių laivų judėjimą.

Santykinai pažeidžiami

Viena vertus, Jungtinėms Valstijoms ir kitoms NATO narėms didelį susirūpinimą kelia tai, kad Rusijos karinis dalyvavimas pasaulyje – plečiasi.

Kita vertus, ekspertai sako, kad ir be rusų yra daug pavojų kabeliams po vandeniu.

"Šiaip jau bet kuri šalis galėtų sutrikdyti visą komunikacijų sistemą, ne tik Rusija. Ir tai galima padaryti slapta ir net neturint tinkamos technikos, kalbu apie povandeninius laivus, – aiškino Michaelas Sechristas, buvęs JAV Gynybos departamento projektų vadovas. – Be to, norėčiau pastebėti, kad kabeliai ir taip nuolatos pažeidžiami. Tai juos apgadina laivų inkarai, tai stichinės nelaimės, tai dar kas nors."

Pasak eksperto, daugeliu atvejų tokių bėdų pasitaiko netoli kranto, tad gedimus santykinai nesunku pataisyti. Kitokia situacija būtų, jeigu kabelis trūktų kur nors vidury vandenyno ir niekas tiksliai nežinotų, kurioje vietoje.

M.Sechristo teigimu, apie daugelio svarbiausių povandeninių kabelių buvimo vietą nesunku gauti informacijos.

"Nauji povandeniniai kabeliai driekiasi tuo pačiu keliu, kaip ir senieji. Tad nesunku atrasti vietą, kur jie yra", – pridūrė ekspertas.

Vienintelė išimtis – specialieji kabeliai. Šie yra Amerikos naudojami karinėms operacijoms ir apie jų vietą žino tik svarbiausios šalies institucijos.

Tad rusams ar kitiems amerikiečių priešininkams, net jeigu jie ir labai stengtųsi, būtų sunku juos aptikti.

Vagia informaciją

Povandeninių kabelių reikšmė šiais laikais – milžiniška. Bet kokie, net labai trumpi, komunikacijos sutrikimai gali atnešti milijonus dolerių nuostolių.

Dėl to, pavyzdžiui, kabeliai, besidriekiantys netoli Niujorko, Majamio ar Los Andželo miestų, JAV net įvardijami kaip "ypač svarbi infrastruktūra."

Jeigu nutiktų koks gedimas arba prieš šiuos kabelius būtų įvykdyta kokia nors diversija, sutriktų daugelis finansinių operacijų, taip pat būtų neįmanomas normalus bendravimas ir t.t.

Tiesa, kariškių ir žvalgų dėmesys povandeniniams kabeliams – ne naujas dalykas.

1971 m. spalio mėnesį Amerikos povandeninis laivas "Halibut" Ochotsko jūroje į šiaurę nuo Japonijos krantų aptiko slaptą SSRS telekomunikacijų kabelį. Amerikiečiams tada pavyko sėkmingai pasinaudoti šiuo radiniu ir gauti slaptos žvalgybinės informacijos apie SSRS branduolines pajėgas.

Ta JAV laivyno misija buvo tokia slapta, kad net ne visi amerikiečių jūreiviai žinojo, kur dalyvauja.

Prieš dešimtmetį JAV pasistatė povandeninį laivą "Jimmy Carter", kuris, kaip sako neoficialūs šaltiniai Amerikos kariuomenėje, geba slapta prisijungti prie povandeninių kabelių ir iš jų perimti informaciją.

Tiesa, povandeniniai laivai – ne vieninteliai laivai, kurie gali vykdyti panašias šnipinėjimo funkcijas.

Anksčiau minėtas rusų laivas "Jantar" JAV pareigūnų būtent ir yra laikomas Rusijos laivyno šnipinėjimo laivu, nors patys rusai jį įvardija kaip okeanografijos laivą, neturintį nieko bendra su šnipinėjimu.

"Jantar" yra aprūpintas unikalia tik mokslui skirta technika, kuria  renkami duomenys apie vandenynus. Nieko panašaus niekas neturi", – teigė Aleksejus Buriličevas, Rusijos gynybos ministerijos giliavandenių tyrimų departamento vadovas.

Smūgis į nugarą?

Tiesa, Amerikos žvalgai ir kariškiai mano, kad šie teiginiai –   netiesa.

Admirolas Markas Fergusonas, JAV karinio jūrų laivyno pajėgų Europoje vadas, teigė, kad rusų laivyno pasiruošimas bei aprūpinimas kiekvienais metais darosi vis įmantresnis.

Smarkiai išaugo ir įvairių rusų laivyno atliekamų operacijų skaičius. Nuo pernai, pasak amerikiečių pareigūnų, rusai bene 50 proc. suaktyvino savo karinių laivų misijas pasaulyje.

Rusų bazių radosi Arktyje, be to, iki 2020 m. rusai planuoja investuoti net 2,4 mlrd. JAV dolerių į Juodosios jūros laivyno, dislokuoto Kryme, atnaujinimą.

Rusai, be kita ko, dar kuria bepiločius orlaivius, kurie net galėtų gabenti taktinį branduolinį ginklą arba rengti netikėtas atakas prieš priešininkų jūrų uostus.

Galiausiai, pasak M.Fergusono, Rusijos pajėgos toliau tobulina vadinamąjį hibridinio karo modelį.

"Hibridinis karas – tai ne tik įprastas konvencinis karas, bet drauge kibernetinis, informacinis. Jo tikslas – sutrukdyti priešininkams priimti sprendimus. Jūroje jų tikslas galėtų būti sutrikdyti komunikaciją."

Šalčininkų rajono policijos pareigūnai antradienį sulaikė asmenis, kurie, kaip įtariama, nukirpo interneto bei miesto parko vaizdo kamerų kabelius ir taip padarė 50 tūkst. litų galinčią viršyti žalą.

Kaip informavo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, gruodžio 29 dieną apie 16 val. pranešta, kad viename Šalčininkų miesto gyvenamųjų namų nukirpti interneto ryšį perduodantys šviesolaidiniai kabeliai bei Šalčininkų miesto parko vaizdo kamerų kabeliai. Dėl to daugelis gyventojų neteko galimybės naudotis internetu daugiau nei pusę paros, neveikė parke įrengta stebėjimo sistema.

Antradienį sulaikyti įtariamieji - 1992 metais gimęs J.N. ir 1990 metais gimęs R.S., kurie uždaryti į areštinę.

Jiems gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų. Jei bus įrodyta jų kaltė, jie taip pat privalės atlyginti žalą.