Potvynį sukelia intensyvus sniego tirpsmas, gausios liūtys, ledų sangrūdos, užtvankų griūtys. Potvynis gali sugriauti pastatus ir tiltus, nutraukti elektros tiekimo linijas, plukdyti automobilius, ridenti akmenis, išversti medžius, išplauti naujus griovius, kanalus, suformuoti grunto nuošliaužas, užnešti nuosėdomis užlietas vietas.

Jeigu esate paupio gyventojas, potvynis – labai tikėtinas, ypač tuomet, jeigu upė teka lyguma, o jūs gyvenate ne ant kalvos. Kai kuriems žmonėms neretai prireikia išvykti iš namų, kol praeis potvynio pavojus.

Geriausia žmonių apsaugos priemonė – jų evakavimas iš pavojingos vietovės. Nėščioms moterims, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms, vaikams iš potvynio zonos reikėtų išvykti į saugesnes vietas.

Jeigu nusprendėte likti potvynio zonoje, pradėkite rengtis galimam potvyniui:

– Įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį).

– Apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.).

– Dokumentus, asmenines vertybes reikia sudėti į neperšlampamus maišelius, padėti į lengvai pasiekiamą, matomą vietą.

– Pasirūpinkite, kad ne mažiau kaip dešimt parų užtektų ilgai negendančių maisto produktų, medikamentų, geriamojo vandens, degtukų, žvakių, žibalinių lempų, žibalo, žibintų, malkų.

– Būtinai turėkite gerai veikiantį mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginių maitinimo elementų.

– Gyvuliams, gyvūnams augintiniams ir baldams paruoškite paaukštinimus. Pasirūpinkite, kad šunys ir kiti gyvūnai neliktų įkalinti narvuose, voljeruose, garduose.

– Gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas.

– Turėkite žvyro ir maišų su smėliu.

– Iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus.

– Lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nuneškite į viršutinius aukštus, pastoges.

– Užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užteršto paviršinio vandens. Viršutinį šulinio rentinį patartina apiplūkti moliu, o aplink šulinį suformuoti nuolydį, kurį reikėtų išgrįsti akmenimis arba išbetonuoti.

– Apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus.

– Pažymėkite vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos.

– Išvežkite iš užliejamų vietų trąšų ir pesticidų atsargas.

– Patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalo ir kt.), kurie gali užteršti aplinką.

– Užsandarinkite naftos produktų saugyklas.

– Patepkite storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių (mechanizmų) metalines detales, sutvirtinkite atskiras konstrukcijas.

Jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę, prieš palikdami namus užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, užsiregistruokite seniūnijoje.

Gyventojams, kurie nusprendė nesikelti iš savo gyvenamosios vietos, patariame:

– Palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę vieni kitiems padėti.

– Jei apie namus jau kyla vanduo, lipkite į viršutinius aukštus, jeigu namas vienaukštis – įsitaisykite pastogėje esančiose patalpose.

– Mokėkite pagalbos ženklus: iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa) – reikalinga pagalba, mosavimas audeklo gabalu (naktį – mirksinti žibinto šviesa) – reikalinga skubi pagalba.

– Brisdami užlietomis vietovėmis, kad neįsmuktumėte į vandens išplautą duobę, kelią tikrinkite kartimi.

– Jei tektų eiti keliems žmonėms per užtvindytą vietovę, patartina susirišti virve.

– Jei įkristumėte į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į netoliese plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikykitės ir laukite pagalbos.

Jeigu jums kelią pastojo potvynio vanduo, sustokite, apsisukite ir ieškokite kito kelio.

Padėkite laukiniams žvėreliams, iš sausumos salelių perkelkite juos į laukus.

Pasibaigus potvyniui griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ir kitus įrengimus.

Praneškite reikiamoms tarnyboms apie elektros tinklų, vandentiekio ir dujų sistemų gedimus ir laukite pagalbos.

Nevalgykite vandenyje mirkusių maisto produktų.

Kad išvengtumėte per vandenį plintančių infekcinių ligų, išvalykite šulinius: ištraukite šiukšles, pagalius, išsemkite nešvarų vandenį ir išdezinfekuokite šulinį tokiu aktyviojo chloro tirpalu – 1 m3 vandens – 400–600 g chlorkalkių miltelių. Po paros atsiradusį vandenį išsemkite. Dėl geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją.

Praneškite seniūnijai apie potvynio sukeltus nuostolius.

Gausus vanduo sukelia nemažai papildomų rūpesčių miesto gyventojams, specialiosioms ir komunalinėms tarnyboms: apsemiamos gatvių važiuojamosios dalys, lietaus vandens šalinimo pralaidos nebepajėgia surinkti viso susikaupusio vandens, apsemiami kiemai, vanduo patenka į rūsius. Miesto komunalinės tarnybos turi valyti pralaidas. Raginame gyventojus, įmones, įstaigas pasirūpinti savo teritorijos priežiūra – išvalyti lietaus surinkimo šulinių groteles, išsivalyti atvirus vandens nuleidimo griovius.

Į nuotakyno inžinerinius tinklus negalima nukreipti paviršinio vandens iškasant pralaidas iki nuotekų šulinėlių, atidengiant jų dangčius ir pan. Į nuotakyną patenkantys polaidžio, lietaus vandenys labai padidina nuotekų kiekį, sukelia technologinių nuotekų šalinimo sutrikimų, o kartais net ekstremalias situacijas.

Rekomenduojame patikrinti, ar gerai veikia rūsiuose esančių atvirų vietų (revizijos taškų, klozetų, praustuvų, vonių ar pan.) uždaromoji armatūra, automatiškai užsidarančios sklendės.

Norint išvengti vandens sankaupų į lietaus nuotekų šulinius draudžiama pilti šiukšles, buitines atliekas, naftos produktais ir kitais teršalais užterštas medžiagas, užpilti gatvių šoninius griovius gruntu, statybos laužu ir kitomis atliekomis, griovių vietoje savavališkai įrengti uždaras linijas.