„Vaidinant Kakę Makę, manyje nubunda vidinis vaikas, kuris iš visos širdies šoka, dainuoja, bendrauja su žiūrovais ir skleidžia džiugią nuotaiką. Tai man pavyksta natūraliai, nesunkiai. Tačiau tuo pačiu metu, pasirodyti prieš šimtus vaikų – tikrai nelengvas iššūkis, nes niekada nežinai, kaip jie tave priims. Juk mažieji dažniau mato Kakę Makę nupieštą knygelėse, todėl reikliai vertina, ar atitinku jų susikurtą įvaizdį. Labai laukiu miuziklo „Kakė Makė ir laiko mašina“ parodymų. Bus nenuobodu visiems, nes prireiks ir salės pagalbos“, – pasakojo K. Krysko.

Naujojo miuziklo libreto autorė – dainininkė ir dainų kūrėja Aistė Smilgevičiūtė. Ji ir jos vyras kompozitorius Rokas Radzevičius – ir itin išpopuliarėjusių dainelių apie Kakę Makę, Netvarkos Nykštuką, monstrus autoriai.

Manyje nubunda vidinis vaikas, kuris iš visos širdies šoka, dainuoja, bendrauja su žiūrovais ir skleidžia džiugią nuotaiką.

„Naujo siužeto miuzikle – pilna stebuklingų momentų, daug judesio ir situacijų, kai reikia greitai rasti išeitį iš padėties. Dinamiškumas patinka šiuolaikiniams vaikams. Tikiuosi žiūrovai padės savo mylimai Kakei Makei, Čiūčiai ir Piratui keliauti laiku ir nepasiklysti“, – sakė libreto autorė.

Čiūčia – ištikimas Kakės Makės šunelis, jis mažiesiems puikiai pažįstamas iš pirmojo miuziklo „Kakės Makės gimtadienis“. O štai su katinu Piratu, dar reikės susipažinti. Jis – scenoje dar nematytas herojus.

Rokas Radzevičius ir Aistė Smilgevičiūtė. S. Baturos nuotr. 

„Katinas Piratas – labai svarbus personažas. Juk būtent nuo jo ir prasideda visa istorija. Pakliuvęs pas Kakę Makę, Piratas nežino, kaip gražiai elgtis. Kakė Makė, būdama atsakinga augintinio šeimininke, nusprendžia jį išmokyti tvarkos. Štai čia siužetas ir pasisuka netikėta linkme bei prasideda tikrieji kelionės laiku nuotykiai“, – pasakojo A. Smilgevičiūtė. 

Situacijos, į kurias bekeliaudami paklius trys draugai, parodys mažiesiems žiūrovams, kaip svarbu nenustoti svajoti, pamokys nugalėti vidines baimes, dar kartą primins, kokia reikalinga mums visiems draugystė.

Kartais reikia ne konkuruoti tarpusavyje, o veikti kartu, palaikant vienas kitą. 

„Skatinti vaikus augti draugiškais, atjaučiančiais, skubančiais į pagalbą – tokia miuziklo „Kakė Makė ir laiko mašina“ misija. Kartais reikia ne konkuruoti tarpusavyje, o veikti kartu, palaikant vienas kitą. Tą supras Kakė Makė, šį suvokimą po miuziklo, tikiuosi, išsineš ir mažieji žiūrovai, ir jų tėveliai“, – pasakoja A. Smilgevičiūtė.

Naujo siužeto miuzikle „Kakė Makė ir laiko mašina“ panaudotos istorijos iš Linos Žutautės knygelių: „Kakė Makė ir katinas vienai savaitei“, „Kakė Makė ir draugystės šluota“, „Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas“, „Kakė Makė ir svajonių gimtadienis“.

R. Šeškaičio nuotr. 

Miuzikle skamba populiariausios ir vaikų labiausiai pamėgtos dainelės – „Kakės Makės šėlsmo daina“, „Netvarkos nykštuko daina“, „Svajonių gimtadienis“, „Monstrų daina“ ir kitos.

Žiūrovų laukia ir trys scenos premjeros: „Šiubi Bam“, „Čiūčios ir Pirato daina“ bei „Draugystės šluota“. K. Krysko išdavė, kad dar niekam negirdėta „Čiūčios ir Pirato daina“ tokia smagi, kad jai repetuojant namie, pritaria visa šeima.

„Tikiuosi naujos dainelės vaikams irgi patiks bei užims garbingą vietą prie jau pamėgtųjų. Mažieji greitai jas išmoks bei dainuos tiek namuose, tiek atėję į miuziklą“, – sakė A. Smilgevičiūtė.

Knyga „Kakė Makė. Raudonoji knyga“ įdomi visai šeimai. Gamtininkas joje supažindina su tyleniais juodaisiais gandrais, išsiblaškiusiais keliaujančiais varliukais, žemės drebėjimus numatyti mokančiais vijūnais ir daugybe kitų stebuklingo gamtos pasaulio gyventojų. Kartu su Kake Make ir jos šeima S. Paltanavičius neria į atradimų, žinių ir smagių istorijų kupiną nuotykį – susipažinti su nykstančiais Lietuvos gyvūnais ir augalais. Gamtininko patirtis, išmanymas, kaip elgtis gamtoje, ir įdomybės vaikus veda į nepaprastą pasaulį, kuriam be galo reikia visų mūsų pagalbos.

„Raudonosios knygos esmė yra daug svarbesnė, nei manome, nes veiklioji, svarbioji jos pusė yra identifikuotos, teisiškai apsaugotos retos, nykstančios rūšys. Knyga yra lyg pranešimas visuomenei, kad ji žinotų, suprastų ir, galbūt, pati prisidėtų prie retųjų rūšių išsaugojimo. Kas tokią žinią geriausiai priima? Žinoma, vaikai“, – įsitikinęs gamtininkas.

Ištrauka iš knygos.

Prieš septyniolika metų vaikams knygą apie saugomas rūšis jis buvo parengęs, tačiau jos skaitytojai jau seniai užaugo, o naujai kartai, neabejoja S. Paltanavičius, reikia naujų knygų. S. Paltanavičiaus papasakotas Raudonosios knygos istorijas vaikams iliustravo dailininkė Lina Matiukaitė, išleido leidykla „Alma littera“.

Paklaustas, ką bendro turi Kakė Makė ir Raudonoji knyga, rašytojas kiek pyktelėjo. „Vaikai man tokių klausimų neuždavė, jie yra tikri mergaitės Kornelijos, kuri save vadina Kake Make, gerbėjai. Klausė suaugusieji, net kolegos rašytojai: gal Selemonas pats nebesugeba rašyti, kad istorijas reikia pasakoti kartu su šia veikėja? Nesijaudinkite, sugeba. Ir apie Raudonąją knygą nemažai žino, nes jam keletą dešimtmečių teko kuruoti saugomų rūšių apsaugos darbus. Būtent toji patirtis man ir pakuždėjo mintį, kad pirmiausia apie tai reikėtų kalbėtis su vaikais – juk jie imliausi! O kas galėtų padėti tai daryti? Žinoma, Kakė Makė“, – neabejoja rašytojas ir priduria, kad saugomos gamtos tema – itin plati ir vertinga, taigi, jei atsiras kitų veikėjų, kurie pagelbės rašytojams ją pasakoti, nuostabu, išsemti šios temos neįmanoma.

Selemonas įsitikinęs, kad tinkamai pristatyta ir paaiškinta Raudonoji knyga turi tikti visiems – vaikams, jų tėveliams, seneliams. Kakės Makės knygoje rašytojas nesistengė Raudonąją knygą atpasakoti, jam kur kas labiau rūpėjo prisibelsti į vaiko pasaulį ir pasėti jame sėklą – supratimą, kad svarbu gamtą saugoti. „Man buvo svarbu pranešti žinią, kad retasis pasaulis yra čia pat, jį ne tik galime matyti, bet ir esame už jį atsakingi. Taigi, vaikai – taip pat. O jeigu apie tai kalba Kakė Makė, vaikams yra netgi svarbiau“, - sakė jis.

Nieko čia neįprasto – vaikai dažnai tėvams primena tai, ko šie nenori žinoti.

Kakė Makė šioje knygoje yra savotiška Raudonosios knygos vaikų ambasadorė, nes tai ji vis primena, skatina tėvus ir močiutę daryti taip ar kitaip, kad tik retiesiems objektams būtų gerai. „Nieko čia neįprasto – vaikai dažnai tėvams primena tai, ko šie nenori žinoti, – šyptelėjo rašytojas. – Tokiu savo veikimu jie yra daug gero lemiantys mūsų visuomenės nariai. Tai kas, kad dar maži. Kaip jie elgiasi gamtoje? Visaip… Esu tikras, jei matytų kitaip besielgiančius suaugusiuosius, galbūt ir patys būtų kitokie. Tikiu, jei nors keletas prisimins, ką jiems knygoje perdavė Kakė Makė, bus pasiekti aukšti tikslai.“

Ištrauka iš knygos.

Rašytojas įsitikinęs: kad kiltų noras saugoti į Raudonąją knygą įrašytus augalus ir gyvūnus, pirmiausia reikia stengtis kuo daugiau pažinti ir sužinoti. Taip pat – ugdyti pagarbą gyvybei, juk globos, apsaugos nusipelnė visi iki vieno, net ir visai įprastų rūšių atstovai. Kas žino, kaip jų populiacijos gyvuos, sakykime, po 50 metų?

Raudonosios knygos atradimų vasarą gamtoje galima padaryti su kaupu, juk ne visi retieji augalai, gyvūnai ar grybai yra tik kažkur toli ar giliai miške. „Štai darže, ant krapų, auga labai gražus machaono vikšras – o jis yra iš Raudonosios knygos! Daug kur Lietuvoje dar tebeskraido juodieji apolonai, dideli balti, gyslotais sparnais drugiai, taip pat raudonknygiai. Ne viename miške žydi plačialapės klumpaitės, o pievose – kitos orchidinių augalų rūšys“, – pasakoja gamtininkas ir priduria, kad didžiausia problema retuosius atpažinti. Bet tam ir leidžiamos knygos – kad pažintume, kad žinotume.

Ir vis dėlto, ten, kur gyvena retieji, brautis nebūtina. Selemonas sako, kad jų pasaulis yra trapus, dažnai – labai pažeidžiamas. „Trikdyti juos vien dėl smalsumo būtų nedovanotina. Kartais sakome, kad geriausia apsaugos forma – nežinojimas. Tačiau ji ne visada yra pakankama – kartais nežinant sunaikinamos ištisos populiacijos“, – pasakojo rašytojas.

S. Paltanavičiaus nuotr.

Jei gamtininkui reikėtų sudaryti įdomiausių saugomų augalų ir gyvūnų penketukus, jam tektų gerai pagalvoti. „Įdomumas – subjektyvus dalykas, – ištaria Selemonas ir pradeda vardyti: na gerai, iš augalų būtinai miniu plačialapę klumpaitę, vasaros pradžioje žydinčią mūsų miškų orchidėją – jos žiedai tiesiog nepakartojamų formų. Man pačiam labai patinka mažieji medžiai – pelkėse augantys keružis ir liekninis beržas, pajūrinis sotvaras ir, žinoma, dzūkų smėlynuose žydinčios lietuvinės naktižiedės. Iš gyvūnų savotišku simboliu yra tapusi Raudonąją knygą jau palikusi gervė, taip pat lūšis – ne taip seniai atlikome sėkmingą jų grąžinimo į laisvę programą. Labai patinka juodasis gandras, balinis vėžlys. O labiausiai neramu dėl žalvarnio – tik įsivaizduokite, 2022 metais visoje Lietuvoje perėjo tik 4 šių nuostabaus grožio paukščių poros. Tik keturios! Kiekvieni metai Lietuvoje jiems gali būti paskutiniai... Štai kodėl reikia tokių knygų – ne vienos, ne dešimties, o daug: kad visi žinotų, suprastų ir rūpintųsi!“

„Visada svajojau ir visa širdimi siekiu, kad animacija būtų tiek pat žinoma ir žiūrima, kiek ir vaidybinis kinas! Iki šiol Lietuvoje dar niekam nebuvo pavykęs debiutas, kai lietuviškas animacinis filmas atsiduria pirmoje žiūrimiausių filmų vietoje“, – pirmosios savaitės kino teatruose sėkme džiaugiasi filmo prodiuserė Simona Krasauskienė.

Ji teigia, kad be talentingų žmonių komandos – knygų autorės Linos Žutautės, režisieriaus M. Valkevičiaus ir jo animacijos studijos „Meinart“ kūrėjų, kompozitoriaus Manuelio Velázquezo, dainų autoriaus Fausto Venckaus ir daugybės kitų, šis projektas nebūtų pavykęs.

„Tai spalvingas, muzikalus ir gyvybės pilnas reginys“, – taip apie filmą sakė animacijos profesionalas Tomas Mitkus. Jis pastebėjo, kad trečiasis (techniškai, antrasis) lietuviškas animacinis ilgametražis filmas „Kakė Makė: mano filmas“ yra geriausias lietuviškas animacinis ilgametražis filmas. „Turint omenyje, kad tokie kūriniai Lietuvoje yra retenybė, neaišku, kada ir kam jis šią „karūną“ perduos“, – rašė jis savo apžvalgoje.

Filmo kūrėjai vaikams ir tėvams perduoda svarbią žinutę – kiekvienas žmogus yra kūrėjas. „Kakė Makė savąjį pasaulį ir save atranda įdomiausiais būdais, skatiname ir vaikus į savo paieškas nerti autentiškai, norime, kad filmo turinys būtų geros savijautos užuovėja. Filme užkoduota daug žinučių tėvams ir vaiko aplinkos suaugusiesiems. Tereikia jas pastebėti ir pagauti įkvėpimą“, – sako filmo prodiuserė S. Krasauskienė.

Namuose žiūrime filmukus anglų ir italų kalbomis, o čia filmas – lietuviškai. Gal aš per daug komentavau, bet man artimas edukacinis filmo aspektas. Tikrai galiu pasakyti, kad dantukus valytis Kakė Makė mums padeda.

Nuomonės formuotoja Karolina Meschino po premjeros džiaugėsi filme su dukrele Izabele gerai praleidusios laiką. „Namuose žiūrime filmukus anglų ir italų kalbomis, o čia filmas – lietuviškai. Gal aš per daug komentavau, bet man artimas edukacinis filmo aspektas. Tikrai galiu pasakyti, kad dantukus valytis Kakė Makė mums padeda“, – juokėsi Karolina.

Režisierius M. Valkevičius kartu su filmo kūrybos komanda į filmą sujungė šešis nuotykius, kuriuose nestinga humoro, išdaigų ir vertingų pamokų. Magiškame Kakės Makės pasaulyje gyvena išgalvoti draugai monstrai, piratai, pasakų princas, linksmuolė ragana, pabėgusios ausys, šėlsta Dantukų fėjos puota, vyksta svajonių gimtadienis.

Kakės Makės personažo kūrėjos – rašytojos ir iliustruotojos L. Žutautės parašytas populiariausias istorijas filmo scenarijaus autoriai M. Juzonytė, L. Kaminskas interpretavo, stilizavo, sukūrė naujų ir visa tai sulipdė į vieną istoriją, kurią pasakoja aktorius Giedrius Savickas. Kakės Makės tėvams, kurių vardai, beje, pirmą kartą bus atskleisti filme, savo balsus paskolino aktorė Ineta Stasiulytė ir grupės „The Roop“ vokalistas Vaidotas Valiukevičius. Kakę Makę įgarsino Elena Katkutė, nuo devynerių lietuviškai dubliavusi Holivudo filmus, tokius „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“, „Stebuklų parkas“, „Dičkis šuo Klifordas“, „Ponas Kūdikis 2. Šeimos reikalai“.

Po premjeros animacijos studijos kūrėjai vėl kibo į darbus – studijoje toliau kuriamos Kakės Makės serialo serijos, kurias rodys vienas iš TV kanalų Lietuvoje. Kakės Makės filmas peržengs ir Lietuvos sienas, filmas planuojamas rodyti lietuvių bendruomenėse Airijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Singapūre. „Labai norime, kad filmą pamatytų svetur gyvenantys lietuvių vaikai, jau girdėjome, kad Lietuvoje mokyklos ir darželiai organizuoja keliones autobusais žiūrėti filmo į didesnius miestus. Mūsų prašo surengti peržiūras miestuose, kur nėra kino teatrų, pasistengsime padaryti viską, ką galime“, – žada filmo prodiuserė S. Krasauskienė.

Kakės Makės filmas ir būsimasis serialas pristatomas ir užsienio rinkose. Dar šiais metais Kakės Makės prekės ženklo komanda planuoja dalyvauti kino industrijos renginiuose: tarptautiniame animacinių filmų festivalyje „Annecy“, „Cartoon Forum“, „MIP Junior“, „MIP COM“ renginiuose, svarbiame licencinio verslo renginyje Londone „Brand licensing Europe“, numatyti susitikimai Londone, Milane, Romoje, Barselonoje.

Pilnametražis animacinis filmas „Kakė Makė: mano filmas“ pagal rašytojos L. Žutautės knygas – visuose Lietuvos kino teatruose. Projektą finansavo Lietuvos kino centras, filmą įgarsino E. Katkutė, G. Savickas, I. Stasiulytė, D. Siaurusaitis, V. Valiukevičius ir kiti. Filmo režisierius – M. Valkevičius, scenarijaus autoriai – M. Juzonytė ir L. Kaminskas, dailininkė Gabija Visockaitė. Filmą platina „NJ World“.

Režisieriaus Meinardo Valkevičiaus, scenarijaus autorių Monikos Juzonytės ir Lauryno Kaminsko, dailininkės ir iliustruotojos Gabijos Visockytės bei animacijos studijos „MeinArt“ sukurtas pasakojimas nukels mažuosius žiūrovus ir jų tėvus į dar nepažintus stebuklingo Kakės Makės pasaulio kampelius. Svarbiausias filmo personažas žiūrovus pakvies į šešis nuotykius, kuriuose pasirodys ir jos bičiuliai – Netvarkos nykštukas, monstrai Mamaisa ir Nanaisa, meilutis Čiučia.

Kakę Makę filme įgarsino šauni mergaitė Elena Katkutė. Kakės Makės tėvams savo balsus paskolino aktorė Ineta Stasiulytė ir dainininkas Vaidotas Valiukevičius. Pasakojimą filme nuotaikingai rezga aktorius Giedrius Savickas.

Sukūrėme nuotaikingą nuotykių filmą šeimai, kuriame nestinga humoro, išdaigų ir vertingų pamokų.

„Sukūrėme nuotaikingą nuotykių filmą šeimai, kuriame nestinga humoro, išdaigų ir vertingų pamokų. Namuose prasidėję Kakės Makės nuotykiai persikelia į magišką jos pasaulį, kuriame vaikai sutiks išgalvotus jos draugus monstrus, piratus, pasakų princą, keistokai linksmą raganą, keliaus į Dantukų fėjos puotą, ieškos pabėgusių ausų, švęs svajonių gimtadienį ir... sutiks savo naują augintinį! Negana to, pagaliau sužinosime, kuo vardu yra Kakės Makės tėvai ir ką reikia daryti, jei nori turėti savo filmą“, – pasakojo viena iš filmo sumanytojų, filmo prodiuserė Simona Krasauskienė.

Animacinę Kakės Makės visatą įkvėpė kultinės knygos

Animacinį filmą „Kakė Makė: mano filmas“ įkvėpė rašytojos ir iliustruotojos L. Žutautės knygų istorijos. Kakės Makės personažą ji sugalvojo tada, kai sūnui Karoliui buvo treji. Karolis mamos paprašė papasakoti istoriją apie mergaitę, bet taip, kad būtų įdomu berniukams. Jis pats mergaitei sugalvojo ir vardą.

Kakė Makė taip įsitraukė į šeimos kasdienybę, kad tapo istorijomis, o vieną dieną mama ėmė ir nupiešė linksmą mergaitę. Ji panaši į daugelį mergaičių, o jos nuotykiai uždega ir berniukus. Filme tų nuotykių ir istorijų bus dar daugiau nei knygose.

„Knygose Kakė Makė gyvena jau trylika metų. Šio personažo knygų visata pakeri, tampa kasdiene vaikams, o ir jų aplinkai – tėvams, priešmokyklinių įstaigų ugdytojams. Šis personažas yra fenomenalus savo vidaus ir pasaulio atradėjas, ji – vaikystės simbolis, su kuriuo nesunku tapatintis“, – sako filmo „Kakė Makė: mano filmas“ prodiuserė S. Krasauskienė.

Filme bus galima atrasti dar vieną filmą, kurį kuria pati Kakė Makė. S. Krasauskienė tikisi, kad filmas vaikams ir tėvams primins: kiekvienas iš mūsų, o ypač vaikas, gali būti kūrėju: „Norėtume, kad vaikus įkvėptų drąsūs jų mylimo personažo norai ir pastangos. Šis filmas yra apie beribį vaikų vaizduotės pasaulį ir jo egzistavimą ne tik mintyse, bet ir gyvenime. Tikiu, vaikai filme greitai atpažins šią idėją, o tėvus noriu pakviesti stebėti filmą vaiko akimis ir atrasti jame pačių vidinį vaiką.“

Koduotos žinutės apie lengvesnę tėvystę

Filmą kūrusios animacijos studijos „MeinArt“ vadovas, filmo režisierius M. Valkevičius pasakoja, kad Kakės Makės visata buvo sukurta 2D stilistika, kuri primena ranka pieštas iliustracijas:

„Sukūrėme pasaulį, kurį bus ypač įdomu tyrinėti milžiniškame ekrane. Vienas svarbiausių filmo akcentų – jo spalvų paletė. Siekėme, kad kiekvienas kadras atrodytų kaip gimtadienio atvirukas!“

Dar viena svarbi užduotis filmo kūrėjams buvo perteikti Kakės Makės ir jos bičiulių jausmus. Režisierius pasakoja tam pasitelkęs ne tik animuotus judesius, veido išraiškas, profesionalų, išraiškingą įgarsinimą, bet ir daineles. Filme skambės ir jau žinomos, vaikų mėgstamos Kakės Makės dainos, ir visiškai naujos dainelės, kurios žiūrovus kvies kartu šokti ir dainuoti.

Filmo tempas ir istorijų trukmė taip pat pritaikyta mažiesiems žiūrovams. Filmo režisierius įsitikinęs, kad šešis Kakės Makės nuotykius ekrane sekti lengviau, nei stebėti nuoseklų ilgametražio filmo pasakojimą.

Nebus pamiršti ir vaikus į kiną atvedę tėvai. „Iš Kakės Makės tėčio ir mamos perspektyvų atskleidėme tai, ką išgyvena tėvai, augindami vaikus, jų džiaugsmus ir rūpesčius. Filme užkoduota nemažai naudingų žinučių apie lengvesnę tėvystę. Neabejoju, kai kurios situacijos prajuokins ne tik vaikus, bet ir mamas ar tėčius“, – sako M. Valkevičius.

Filmą kūrė animatoriai iš Ukrainos ir Lenkijos

„Kakė Makė: mano filmas“ kūrybos procese dalyvavo didelė komanda: nuo knygų autorės L. Žutautės, animacijos ekspertų, šeimos ir vaikų psichologų, tarptautinių konsultantų iki įvairaus amžiaus vaikus auginančių tėvų, gyvenančių įvairiose pasaulio vietose.

„Kurdami filmą, nuolat tikrindavome turinį – rodėme jį būsimiesiems žiūrovams, stebėjome jų reakcijas, kalbėjomės. Atsižvelgėme ir į tarptautinio turinio tendencijas, aktualias temas, stilizavome personažus ir jų istorijas, tačiau labai svarbu, kad išlaikėme DNR – tai, kas jau šiandien yra menas, – „Kakės Makės“ knygas“, – sakė S. Krasauskienė.

Režisierius M. Valkevičius pasakojo, kad į „Kakė Makė: mano filmas“ kūrybos komandą buvo įtraukti animatoriai iš Lenkijos ir Ukrainos: „Per savaitę vienas animatorius suanimuoja tik apie 20–30 sekundžių filmo, kai kurias scenas turėjome perdaryti daugybę kartų, kad tik jos kuo geriau atitiktų rezultatą, kokio norėjome. Ir jei dar pridėsime Kakės Makės knygų adaptacijas, konsultacijas su psichologais, kadruotes, iliustracijas, kompozitorių darbą, – diena iš dienos visus metus prie šio filmo dirbo didžiulė komanda.“

Temos – bet kurio amžiaus šiuolaikiniam žmogui

Filmo režisierius M. Valkevičius pripažįsta, kad kuriant filmą didžiausiu iššūkiu tapo idėja, kaip atskleisti herojų istorijas, jų svajones ir tikslus. „Pats auginu du vaikus, kurie yra Kakės Makės gerbėjai, todėl norėjosi pasakoti istorijas taip, kad jos būtų tarsi negirdėtos, niekada neklausytos, – jis sako ir priduria tikintis, kad pagrindinė filmo žinutė suskambės ir suaugusiesiems. – Kakės Makės vaizduotė yra jos gyvenimo variklis, tad viskas, ką galime įsivaizduoti, yra įmanoma. Nebijokime imtis netikėčiausių iššūkių ir leiskime vaizduotei vesti mus į priekį.“

Filmo prodiuserė S. Krasauskienė teigė, kad šis filmas yra vienas didžiausių pastarojo meto animacinių projektų Lietuvoje: „Tikime šiuo filmu, juk subūrėme komandą, kuri galėtų pasiekti geriausią įmanomą rezultatą – atskleisti Kakės Makės visatą gerbėjams, o ir tiems, kurie šio personažo dar nepažįsta. Mūsų komandos tikslas – Kakės Makės visatą panaudoti tarsi akseleratorių, kuris pažadintų kiekvieno žiūrinčiojo vaizduotę ir kūrybiškumą.“

Pilnametražis animacinis filmas „Kakė Makė: mano filmas“ pagal rašytojos L. Žutautės knygas – nuo balandžio 21 dienos visuose Lietuvos kino teatruose. Filmą įgarsino E. Katkutė, G. Savickas, I. Stasiulytė, D. Siaurusaitis, V. Valiukevičius ir kiti. Filmo režisierius – Meinardas Valkevičius, scenarijaus autoriai – M. Juzonytė ir L. Kaminskas, dailininkė G. Visockaitė. Filmą platina „NJ World“.

Olgos kelias į Lietuvą nusitiesė per Lenkiją. Praleidusi ten keletą dienų, iliustruotoja, reklamų kūrėja gavo kvietimą atvykti į Vilnių. Šiandien jos vaikai – penkiolikmetis Jegoras ir dešimtmetė Zoja lanko ukrainiečių mokyklą Vilniuje, ji pati džiaugiasi pirmaisiais darbais Lietuvoje.

Vilnius jai labai patinka, tačiau menininkė visiškai tikra: vos baigsis karas, ji grįš į Kyjivą. Svarbu, kad būtų, kur grįžti – rusų raketos nuolat sproginėja šalia jų namų, kurie visai netoli šiluminės elektrinės.

„Gauname žinių iš Kyjivo, daugelyje namų nėra šviesos, vandens, miesto gyventojams nuolat tenka bėgti į slėptuves, kad ir kaip norėčiau grįžti, būtų sunku ten dirbti, o vaikams – mokytis“, – pasakojo ji apie savo gimtąjį miestą ir tuojau pat pasidžiaugia lietuvių pagalba. Jos bičiuliai Vilniuje iškart leidykloms ir reklamos agentūroms išsiuntė Olgos darbų aplanką. Netrukus atėjo ir pirmieji pasiūlymai.

Leidykla „Alma littera“ iliustruotojai iš Ukrainos pasiūlė kartu su rašytoju B. Bėrantu padirbėti prie knygos vaikams „Čiūčia ir Piratas. Laukiniai nuotykiai“. „Man tai buvo iššūkis, juk tekstą gavau lietuvių kalba. Iliustratoriui labai svarbios detalės, kalbos niuansai, paprašiau, kad tekstą išverstų Vilniuje gyvenanti draugė. Sukūrusi eskizus, daug kartų juos tikslinau ir su leidyklos komanda, ir su Benu. Kakės Makės personažai jau seniai gyvena savo gyvenimą, man reikėjo juos perpiešti, sugalvoti jiems aplinką. Nesu pripratusi prie tokio darbo, Ukrainoje viską nuo pradžios iki galo kurdavau pati. Atkartoti tai, kas jau padaryta, irgi buvo iššūkis“, – teigė iliustruotoja.

Čiūčios ir Pirato personažus sukūrė knygų apie Kakę Makę autorė, knygų iliustruotoja ir rašytoja Lina Žutautė. Ji pasakoja, kad Čiūčia atsirado iš vaikystės noro namie turėti šuniuką.

Benas Bėrantas. / M. Savičiūtės nuotr.

„Dažna istorija, kad vaikai nori, o tėvai neleidžia, todėl, kai kūriau Kakę Makę, jai nupiešiau būtent tokį šunį, apie kokį svajojau pati. Ir tada, ir dabar manau, kad bendravimas su šunimi yra stebuklinga patirtis vaikui, todėl Kakė Makė privalėjo turėti šuniuką“, – prisiminė L. Žutautė.

Labai į Piratą panašus katinas prieš keletą metų tiesiai iš gatvės atkeliavo į menininkės namus.

„Tai – be galo įsimenanti patirtis, kai gyvūnas tarsi atsigauna, atitirpsta po itin sunkaus benamio gyvenimo ir po truputį, žingsnis po žingsnio ima dėkoti už išgelbėjimą“, – sakė populiarių personažų kūrėja.

Tiesa, šiam katinui nepasisekė taip, kaip knygos personažui Piratui. Atklydėlis katinas susirgo, išgyveno iliustruotojos namuose vos metus. Tačiau tie metai, matyt, jam buvę vieni laimingiausių.

„Niekada nepamiršiu šito katino, jis iš tiesų labai stipriai palietė mano širdį, todėl pagalvojau, kad būtų puiku jį apgyvendinti ir Kakės Makės knygose“, – pasakojo L. Žutautė.

Knygos „Čiūčia ir Piratas. Laukiniai nuotykiai“ teksto autorius B. Bėrantas pasakoja, kad gavęs pasiūlymą parašyti knygą iškart pagalvojęs apie naminius gyvūnus, kurie daug laiko praleidžia namie.

„Ypač Piratas, juk jis dar visai neseniai buvo laukinis katinas. Norėjau suteikti progą šiems dviem veikėjams patirti tikrą laukinį nuotykį, kuriame tyko daugybė netikėtumų ir netgi pavojų, – apie knygos atsiradimo istoriją pasakojo vaikų rašytojas, knygos personažus – šunį ir katiną – išvedęs iš komforto zonos ribų. Kelionėje daug išmokę, knygos personažai įvertina namų jaukumą ir saugumą. „Juk grįžus namo reikia suskanauti visą dieną neliestus skanėstus, pažaisti su įdomiais žaislais ir sušildyti atvėsusius guolius. Manau, vaikams šios žinutės svarbios“, – įsitikinęs kūrėjas.

Čiūčia ir Piratas – jau egzistuojantys veikėjai, taigi rašytojui teko juos prisijaukinti.

„Man patinka kūrybinė laisvė, bet juk ne visada norisi eiti lengviausiu keliu. Jaučiu, kad su šunimi Čiūčia ir katinu Piratu susidraugavome, tad tikiuosi, kad ir jų nuotykiai skaitytojams patiks“, – sakė knygos autorius ir išdavė, kad kitais metais pasirodys šios knygos tęsinys.

Su knygos iliustruotoja Olga rašytojas susitiko jau tada, kai knyga buvo atiduota spaudai.

Olga Degtiariova. / M. Savičiūtės nuotr.

„Nors daug bendradarbiauju su užsienio leidėjais, ši knyga buvo pirma, prie kurios dirbau su iliustruotoja ne iš Lietuvos. Esu laimingas, kad tai buvo ukrainiečių dailininkė. Darbo procesą kuravo leidykla, su iliustruotoja tiesiogiai nebendravome. Aš sukūriau pasakojimą, tuomet Olga ėmėsi iliustracijų. Tiesa, turėjau galimybę pasiūlyti keletą idėjų. Pavyzdžiui, pagalvojau, kad būtų linksma ir netikėta, jei keliaujant automobiliu pro langą matomos karvės ne tiesiog ganytųsi, o veiktų ką nors neįprasta. Šitaip knygoje jos ėmė degintis, gurkšnoti gaiviuosius gėrimus ir žaisti badmintoną. Labai norėjau su Olga susipažinti gyvai, susitikę kalbėjomės apie daugybę dalykų, ne tik apie mūsų bendro darbo procesą. Ji – ne tik talentinga kūrėja, bet ir stipri asmenybė, kuri su nepalaužiamu tikėjimu šviesiai žiūri į ateitį, kaip, beje, ir visa ukrainiečių tauta“, – nauja pažintimi, o ir bendru darbo rezultatu džiaugėsi B. Bėrantas. Jam atrodo, kad Olgai, net ir gyvenančiai taikioje šalyje, sunku užsimiršti, kai gimtinėje vyksta karas. Kita vertus, susitelkti į kasdienį darbą tokių įvykių akivaizdoje yra tvirto žmogaus bruožas.

„Čiūčia ir Piratas. Laukiniai nuotykiai“ – pirmoji, tačiau ne paskutinė lietuviška ukrainiečių iliustruotojos kurta knyga. Netrukus turėtų pasirodyti naujas, jos iliustruotas lietuvių literatūros klasikės Vytautės Žilinskaitės „Melagių pilies“ leidimas.

„Vaikai laimingiausi yra tada, kai turi sąmoningus tėvus“, – sako tinklaraščio mamoms „BabyBlog“ įkūrėja ir autorė, „Kakės Makės“ ambasadorė, dviejų dukrų – šešiametės Aretės ir metukų Adrianos mama Sotera Šveikauskaitė. Pastaruoju metu, kai sklando tiek nerimo, ji ypač stengiasi valdyti neigiamas emocijas, kurti dukroms jaukų ir saugų pasaulį, skirti joms visą savo dėmesį ir laiką, daug žaisti, skaityti knygas ir drauge kalbėti apie mus supantį įdomų, didelį ir gražų pasaulį.

Ispanijoje, Marbėjos miestelyje, kur daugybę sekėjų turinti tinklaraštininkė su šeima gyvena daugiau nei pusę metų, viskas žydi. Kasdienybės rutinoje, vaikų triukšme, pasaulyje tvyrantis blogis, rodos, dingsta ir meilės randasi dar daugiau. „Motinystė yra pats svarbiausias ir atsakingiausias darbas, juk auginame ateities žmones, nuo to, kiek meilės ir rūpesčio jie gaus, priklauso, kokius žmones išauginsime“, – įsitikinusi Sotera. Ji neslepia, kad mamoms būna visokių dienų, bet viskas praeina, o išaušęs kitas rytas atneša naujas mintis ir geresnę dieną.

Meilė nesidalija, ji dvigubėja

Kol neturėjo savo vaikų, ji sako dažnai nusistebėdavo pamačiusi pavargusias, piktas ir pasišiaušusias mamas: „Dabar suprantu, kodėl jos tokios būdavo, – iš nuovargio ir rūpesčio. Kartais aš irgi nespėju išsiplauti galvos, kartais stipriai nuvargstu, akys, rodos, užgęsta, bet tai niekis, svarbiausia, kad motinystė man leido suprasti, ką reiškia besąlyginė meilė savo vaikams. Ji kitokia nei tai, ką jauti vyrui, tėvams, seneliams. Tapusi mama, aš tarsi atradau save iš naujo – niekada tokia rūpestinga nebuvau! Bičiulės kartais sakydavo: „Pagalvok apie save.“ Bet man visada vaikų poreikiai, jų norai ir svajonės yra svarbiausi. Darau ir padarysiu viską, kad jos gerai jaustųsi.“

Sotera Šveikauskaitė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Prieš metus, kai gimė antroji dukra Adriana, Sotera sužinojo ir dar vieną svarbų dalyką – kad meilė nesidalija, ji dvigubėja. „Kol laukiausi Adrianos, niekaip negalėjau suvokti, kaip man pavyks padalyti dukroms savo meilę, – atvirai prisipažįsta, – galvoje šokinėdavo keistos mintys – kas, jei antrą savo vaiką mylėsiu mažiau? Paaiškėjo, kad nieko dalyti nereikės, meilės užteks abiem, tokia ji didelė. Kur kas svarbiau padaryti taip, kad vyresnioji nejaustų mano dėmesio trūkumo. Aretei buvo penkeri, ji puikiai suprato, kad nebebus vienintelė mamos numylėtinė, kad mamos dėmesį teks dalytis su sese. Labai daug kalbėjomės, pusmetis buvo gana sunkus, o dabar jau apsišlifavome, tapome komanda ir man nėra nieko smagiau, nei matyti, kaip jos kartu dūksta, žaidžia, mokosi naujų dalykų ir viena kitą beprotiškai myli.“

Kur dėti pavydo jausmą?

Išgyventi įvairias situacijas, ugdyti vaizduotę, lavinti emocinį intelektą, sako Sotera, ypač padeda paveikslėlių knygos ir į panašias kaip realiame gyvenime situacijas patenkantys knygų personažai. Kad ir penkerių metų mergaitė Kakė Makė, kuri mėgaujasi savo vaikyste ir bando pažinti ją supantį pasaulį! Jį pažindama herojė susiduria su įvairiomis situacijomis ir iššūkiais – baime, pavydu, pykčiu, tinginyste. Knygelėje „Kakė Makė ir baisi neteisybė“ pasakojama apie vaikus kartais aplankantį pavydo jausmą ir pamokas, kurias turime išmokti, kad sugebėtume šį nemalonų jausmą suvaldyti. Apie tai, kaip priimti kitą ir kitokį, su juo susidraugauti, kalbama paveikslėlių knygelėje „Kakė Makė ir katinas vienai savaitei“, kurioje į Kakės Makės šeimą atkeliauja benamis vienaakis katinas. Tėvai sutinka jį priglausti tik savaitei...

Nė vakaro – be knygos

Knygos, atkeliavusios į laikinus Soteros šeimos namus Ispanijoje, yra vienas svarbiausių vaikų kambario atributų. „Aretė jau skaito pati, mes neįsivaizduojame savo vakaro be knygos, – pasakoja tinklaraštininkė. – Anksčiau ji prašydavo, kad paskaityčiau knygą aš, o dabar prieš miegą mėgsta vartyti ir skaityti jas pati. Džiaugiuosi, kad ji žino, kas yra skaitymo džiaugsmas.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Linksmai ir išradingai mokytis skaityti ir pažinti raides mažiesiems visada padeda žaidimai bei lavinamieji rinkiniai. Naujausią – „Kakė Makė. Abėcėlė“ leidykla sukūrė drauge su priešmokyklinio ugdymo pedagogais. Pirštukais keliaudami abėcėlės takeliu, vaikai mokosi raidžių, žingsniuodami skaitymo pėdutėmis jie mėgina tarti garsus ir jungti raides į skiemenis, o atlikę elementoriaus užduotis įtvirtina žinias ir pradeda skaityti. Tuomet jau galima leistis ir į ilgesnes skaitymo keliones, išsiaiškinti, koks platus pasaulis plyti Kakės Makės ir draugų enciklopedijose. Netgi tėvai jose gali rasti atsakymus į vaikų klausimus apie kosmosą, pasaulį, žmogų ir gamtą, kurie kartais priverčia sutrikti. Kakės Makės enciklopedija „Noriu sužinoti KODĖL“ – puikus įvadas į pasaulio įdomybes. Be to, Sotera sako, kad klausimas „kodėl?“ skatina vaikų kritinį mąstymą ir kūrybišką požiūrį į aplink vykstančius procesus. Tėvai turėtų nebijoti savo vaikams parodyti, kad ne viską žino, o atsakymų ieškojimas kartu gali tapti dar viena smagia ir kokybiška veikla kartu.

Žaidimo elementas, įdomios veiklos auginant vaikus yra labai svarbu, neužtenka juos tik apkabinti, priglausti, pakalbėti, pavalgydinti ir pamigdyti. Sotera įsitikinusi, kad be žaidimų, knygų ir veiklų, kuriuose būtinai dalyvauja tėvai, vaikystė yra ne tokia džiugi ir laiminga. „Aretė Marbėjoje pradėjo eiti į mokyklą, ji ten praleidžia didžiąją dienos dalį, grįžta pavakariais, taigi papildoma veikla jos neužkraunu, – pasakoja mama. – Mūsų laikas yra savaitgaliai, kai kartu darome tikrai daug. Aš nuo vaikystės mėgstu rankdarbius, kūrybinius darbelius, man patinka piešti, lipdyti, viso to mokau ir Aretę. Neabejoju, kad jai svarbu ne tik išmokti naujų dalykų, bet ir pabūti su mama. Mes lipdome gyvūnėlius ir modelino, piešiame ant drabužių, drobinių maišelių, kuriame karpinius, kartu verdame muilą, žaidžiame stalo žaidimus, prieš Velykas čia, Ispanijoje, tikrai dažysime savo pamėgtus marmurinius kiaušinius. Kai pritrūkstame idėjų, atsiverčiame knygą „Kakė Makė. Daugiau kaip 25 kūrybinės idėjos iš panaudotų daiktų“. Joje Kakė Makė ir jos draugai rodo, kaip iš panaudotų daiktų pasidaryti daugybę įdomių žaislų, žaidimų ir dekoracijų! Na, pavyzdžiui, pripučiamą raketą ar šokančius ateivius, prabangų vabzdžių viešbutį, juokingas „šukuosenų“ daigykles, alkaną taupyklę ir net nešiojamąjį piratų laivą! Man svarbu, kad dukra žinotų, jog ne viską, kas lieka, būtina išmesti. Daiktai mėgsta, kai juos naudoji keletą kartų, kuri naujas formas, tobulini, taisai. Ir tai yra tvarumo pamokos.“

Virtuvė – ne muziejus

Sotera pasakoja, kad auginant vaikus kūrybiškos idėjos niekada nepaliauja suktis mamos galvoje. „Atsikeli ryte ir jau žinai, ką šiandien su vaikais veiksi, – šypsosi ir pasakoja su vaikais mėgstanti ne tik tyrinėti apylinkes, bet ir kartu gaminti. Jos nė kiek negąsdina ant grindų išbarstyti miltai ir į virtuvę užsukęs Netvarkos nykštukas iš „Kakė Makė. Receptai“ knygos, kurią parašė dvi žinomos tinklaraštininkės dietistė Indrė Trusovė ir „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė. Knygos autorės siūlo virtuvę drąsiai paversti vaikų žaidimų aikštele ir Soterai ši idėja labai patinka. „Virtuvė – ne muziejus“, – juokiasi ir priduria, kad receptai iš šios knygos yra puikūs, o jos šeima nepaliauja gaminti iš Kakės Makės išmoktą cukinijų picą.

Psichologai ir tėvai šiandien daug kalba apie kokybišką laiką su vaikais. Dviejų dukrų mama įsitikinusi, kad kokybiškai laiką su vaikais tėvai praleis tik tada, kai atidės į šalį visus savo reikalus, televizorius ir mobiliuosius telefonus. „Sėdėti šalia vaiko ir braukyti išmaniojo telefono ekraną niekaip nereiškia bendravimo kokybės. Jei jau esate šalia savo vaiko, atsiduokite jiems visiškai – žaiskite, žiūrėkite jam į akis, klausykitės, kalbėkite, skaitykite kartu“, – pataria daug apie tėvystę savo tinklaraštyje kalbanti Sotera.

Į Ispaniją su šeima gyventi ji išvyko per karantiną. „Norėjome šiek tiek laisvės, pabėgti nuo buvimo namuose, tarp keturių sienų. Išvykome metams, jie jau beveik baigiasi, matysime, kaip bus toliau – ar grįšime, o gal sugalvosime pagyventi kitoje šalyje. Šiandien laikas toks, kad planuoti ką nors labai sunku“, – sako tinklaraštininkė.

Tuomet griebkite knygą „Kakė Makė. Receptai“ ir stačia galva nerkite į maisto įdomybių kelionę, kurią kartu su Kake Make sugalvojo mitybos specialistė, tinklaraščio „Sveika ir gardu“ autorė Indrė Trusovė ir maisto entuziastė, tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė.

Mudu su vyru niekada nevalgome to, ko negalėtume duoti savo vaikams.

„Vaikai apie sveiką maistą supranta tiek, kiek jų tėvai stengiasi, kad vaikai suprastų, – įsitikinusi dietistė I.Trusovė. – Jei tėvai valgo tik koldūnus su grietine, jų vaikai praranda galimybę išmokti sveikai maitintis. Vaikai – mūsų veidrodžiai. Jei norime įskiepyti gerus įpročius, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Ir kuo greičiau!“

Du vaikus – dukrą Amandą ir sūnų Deną auginanti mama savo virtuvės be jų neįsivaizduoja. Ji pasakoja, kad Amanda, būdama vos dvejų, jau norėdavo maišyti tešlą. Šiandien ji mamai padeda daugiau, juo labiau kad Indrė nė kiek nesirūpina dėl išteptų suknelių, išpurvintos kėdės ar miltais nubarstytų grindų. Nėra geresnio laiko kaip tėvų ir vaikų šėlionės virtuvėje. Svarbu tik tai, kad tėvai patys norėtų linksmai su vaikais leisti laiką, maistą ne tik ragauti, bet ir apie jį kalbėti.

Pavyzdžiui, išsiaiškinti, kad žirniai, lęšiai ir pupelės nėra kruopos, kad baltymai yra mūsų kūno pagrindinė statybinė medžiaga, o jei nori užaugti stiprus ir sveikas, būti vikrus ir energingas, kasdien turi gerti daug vandens.

Indrė ir Kristina sako, kad didžiausias iššūkis buvo suderinti receptuose sveiką ir skanų maistą. „Esu daržovių maskavimo ekspertė“, – juokiasi Kristina ir išduoda, kad jos sūnus Benas visiškai nevalgo daržovių. Užtat mamos kukuliuose – pusė mėsos, pusė daržovių, o makaronai maudosi trintų brokolių padaže. „Iš kitų mamų gaunu atsiliepimų, kad mūsų receptų knyga padeda, kai išsenka fantazija ir reikia įkvėpimo“, – sako Kristina.

Ji įsitikinusi, kad vaikų maiste būtina pusiausvyra tarp skonio ir sveikos mitybos. „Nei suaugęs, nei vaikas pasimėgaudamas nevalgys garintų brokolių ir be druskos ar prieskonių paruoštos vištienos. Tačiau mes visada galime rinktis sveikesnį aliejų, viso grūdo miltus vietoj paprastų, ruduosius ryžius vietoj baltųjų. Ir būtinai sugalvokime savo patiekalams pavadinimus, vaikams jie daro ne mažesnį įspūdį nei patiekalo vaizdas“, – pataria Kristina.

Jos dvejų dar neturintis sūnus Benas mamą įpratęs matyti virtuvėje. „Auginame pirmąjį Lietuvos „Michelin“ šefą, – juokauja Kristina ir pasakoja, kad sūnų nuo mažų dienų supažindina su maisto produktais, įrankiais ir įvairiais patiekalais. „Benas jau supranta, kad keksiukai skaniau už košę, bet stengiamės valgyti ir tą, ir tą. Receptus knygai rinkau ne tuos, kurie man patinka, bet tuos, kurie galėtų pasirodyti įdomūs visai šeimai – ir tėvams, ir vaikams“, – sako ji, o knygos bendraautorė Indrė pritaria: „Mūsų šeimoje yra tradicija išmėginti naujus patiekalus, tad labai tikiuosi, kad knyga, kurią parašėme, ir kitas šeimas įkvėps nuotykiams virtuvėje.“

Būtinai sugalvokime savo patiekalams pavadinimus, vaikams jie daro ne mažesnį įspūdį nei patiekalo vaizdas.

Tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė į nuotykius virtuvėje kviečia ir savo sūnų. Benui patinka kuistis iš šaldytuvo ištrauktoje daržovių dėžėje, o mamai visai nebaisu, kad sūnus krimstelės žiedinio kopūsto ar agurko – Kristina daržoves prieš dėdama į šaldytuvą nuplauna, paruošia valgyti. „Bet kokia pažinimo forma yra naudinga, – ji įsitikinusi. – Kuo daugiau tėvai sugalvos veiklos virtuvėje, tuo greičiau vaikai pajus norą patys gaminti ir ragauti, ką pagamino“, – neabejoja.

Indrės namuose bene svarbiausia taisyklė – valgyti visiems kartu. Bent jau vakarienę. Ir būtina suvalgyti visas patiektas daržoves. „Mudu su vyru niekada nevalgome to, ko negalėtume duoti savo vaikams, – sako Indrė. – Negaliu suprasti mamų, kurios kerta saldainius, o šalia stovintiems vaikams sako: „Fu, kaka, tau negalima!“

Sveikos mitybos specialistė įsitikinusi, kad tėvai privalo būti pavyzdys savo vaikams, štai todėl receptų knygoje surinkti patiekalai tinka visai šeimai. Net jei tai – šokoladas, pyragaičiai ar sveikuolių traškučiai.

Receptų autorėms teko išlaikyti pusiausvyrą „sveika, bet gardu“. „Rašydama vaikams, turi būti nuoširdi, jiems įspūdžio nedaro nei mano, nei Indrės tinklaraštis, nei populiarumas, nei tai, kad esame žinomos. Kur kas svarbiau, kad mudvi esame Kakės Makės draugės ir kartu norime žaisti smagų žaidimą virtuvėje“, – sako Kristina.

Sriuba „Morka kutena moliūgą“

4 porcijoms reikės:

1 šaukšto kokosų aliejaus,

1 mažo svogūno,

2 skiltelių̨ česnako,

2 cm imbiero šaknies

3 vidutinio dydžio morkų̨,

½ sviestinio moliūgo,

400 ml sultinio – tinka vištienos arba daržovių̨,

2 šaukštų riešutų sviesto,

2 šaukštų citrinų sulčių,

200 g tiršto kokosų pieno,

druskos ir pipirų.

1. Mama nedideliais kubeliais supjaustė svogūną, česnakų skilteles ir imbierą, morkas supjaustė griežinėliais, o moliūgus – kubeliais.

2. Puode, kuriame galima ir virti, ir kepti, mama įkaitino aliejų ir sudėjo svogūną, česnako skilteles ir imbierą, maišydamos kepinome kelias minutes.

3. Į puodą subėrėme morkas ir moliūgą, maišydamos kepinome 5 min.

4. Į puodą supylėme sultinį̨, uždengėme ir virėme ant vidutinės kaitros kaitvietės apie 30 min., kol daržovės suminkštėjo.

5. Į išvirusią sriubą įdėjome riešutų sviesto, įspaudėme citrinų sulčių, įpylėme kokosų pieno ir pakaitinome dar kelias minutes.

6. Sriubą mama sutrynė̇ maisto smulkintuvu iki vientisos masės.

7. Paragavau ir pagal skonį pagardinau druska ir pipirais.

8. Patiekdami pašlakstėme aliejumi, o tėtis savo sriubą pagardino kokosų pienu, sezamų sėklomis ir smulkintais žalumynais.

Per miuziklo parodymą Vilniuje vienos akys žvelgė į sceną su ypatinga meile – salėje tarp žiūrovų buvo ir jos vienturtis sūnus aštuonmetis Majus. „Kakę Makę vaidina mano mama“, – išdidžiai pabrėžė jis. Berniukas miuziklą matė jau ne pirmą kartą, tačiau, pasak dainininkės, noras matyti mamą scenoje ypač stiprus, todėl ji stengiasi, kai tik leidžia sąlygos, pasiimti sūnų į spektaklius.

O po to aš nusiimu kostiumą, tampu tik jo ir niekieno kito.

Miuziklas „Kakės Makės gimtadienis“ Majaus labai mėgstamas, tik tuo pačiu – ir didelis tvirtybės išbandymas. Jam nėra lengva stebėti, kaip po spektaklio Kakę Makę apspinta būrys vaikų, su kuriais ji mielai fotografuojasi, pasirašo ant dainų diskų. „Kol buvo mažesnis, vien dėl to nesivesdavau jo į miuziklo parodymus, nes būtų buvę tikrai sudėtinga mažam vaikui išaiškinti, kodėl kiti vaikai mane apsikabina ir kodėl aš juos visus apkabinu.

Tačiau dabar jis jau paaugo tiek, kad gali suprasti. Mes rimtai pasikalbėjome ir aš jam paaiškinau, kad Kakė Makė – vaikų mylima ir visi nori su ja po spektaklio šiek tiek pabūti. O po to aš nusiimu kostiumą, tampu tik jo ir niekieno kito. Po spektaklio visada skiriu jam labai daug kokybiško dėmesio, būtinai turime nuveikti drauge kažką smagaus, pasikalbėti, pasipasakoti, kad jis jaustųsi gerai ir nejustų pavydo dėl visuotinos vaikų meilės Kakei Makei“, – pasakoja K. Krysko.

Miuziklas „Kakės Makės gimtadienis“: lapkričio 16 d. – Marijampolėje, 18 d. – Klaipėdoje, gruodžio 1 d. – Panevėžyje, 14 d. – Šiauliuose, 27 d.– Kaune, 28 d. – Alytuje.