Šiuo metų ir žmonių, ir šunų kirpyklose darbo – dvigubai.
„Per Kalėdas lygiai toks pat darbymetis šunų kirpyklose, kaip ir žmonių kirpyklose“, – pasakojo šunų kirpyklos Panevėžyje savininkė Kristina Pilė.
Kadangi šunys puošiami Kalėdoms, klausimas, kaip su gyvūnais elgiamasi prie Kūčių stalo.
„Kai šeimos narys laužia kalėdaitį, taip ir šuo kaip šeimos narys. Nekyla klausimų“, – užtikrintai sakė kalbintas panevėžietis Benas. Jis teigia, kad niekas iš jo aplinkos dėl kalėdaičio šuniui nepriekaištauja.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Gal anksčiau ir būdavo, bet dabar jau nebe“, – tikino Benas.
„Tai gyvas daiktas, kaip pasakyt. Ar žmogus, ar gyvūniukas, tai irgi ir širdutę turi, viską jis“, – dalijosi kitas Panevėžio gyventojas, Artūras.
Kas kalėdaičio negauna, remia ne religinės priežastys.
„Duodavom, bet dabar neduodam dėl sveikatos. Jei ne sveikata, duotume“, – tikino Aurimas.
Tai gyvas daiktas, kaip pasakyt. Ar žmogus, ar gyvūniukas, tai irgi ir širdutę turi, viską jis.
Tam prieštaraujančių, šunų kirpykloje – mažuma.
„Galima mylėt ir be kalėdaičio davimo, taip. Prie stalo galim irgi priimti, o vietoje kalėdaičio šuniukui duoti jo skanėstą, tarkim“, – sutiko šunų kirpėja Linėja.
Atsitiktinai kalbinta tikinčioji pasibaisėjo.
„Taigi šventas daiktas. O tai ant kūčiukų ir ant tų atvaizduota kaip kūdikėlis Jėzus gimsta, visur viskas atvaizduota. O dabar šunims duoda šventą daiktą“, – piktinosi Ona.
Pasak moters, toks elgesys užtraukia nuodėmę.
„Čia reikia ir per išpažintį pasakyti kunigui, taigi šventas daiktas. Kaip priimi švenčiausią sakramentą, švestas visur viską, kalėdaičiai irgi yra pašventinti“, – tęsė Ona.
Panevėžio vyskupas sako, kad reiškinys vertas dėmesio ir reikalingas viešinimas.
„Kad žmogus nesugyvūlėtų, o gyvūną nesužmogintumėme. Va čia yra man atrodo labai svarbu. Taip, gyvūnas yra gyvūnas, mes jam išreiškiam dėmesį ir žmogus iš jo gauna tam tikrą kompensaciją. Mums parodo kažkokį džiaugsmą ir taip toliau. Bet jis yra gyvūnas ir niekada nebus žmogus“, – aiškino Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.
Nedera duoti, tai kas yra pašventinta ir skirta žmogui, gyvūnui.
Anot dvasininko, Kūčių vakarienėje kalėdaičio laužymas ir jo dalijimasis simbolizuoja artimųjų dalijimąsi džiaugsmais, rūpesčiais, našta, krikščionių bendryste su Jėzumi.
„Tai simbolinis pasidalijimas, tai yra duona. Mes žinome, mūsų širdys ir mintys, kad turime būti susitaikę su dievu. Tai čia esmių esmė. Nedera duoti, tai kas yra pašventinta ir skirta žmogui, gyvūnui“, – tikino L. Vodopjanovas.
Dar vyskupas patarė prie stalo vengti aštrių šeimai ir giminei temų. Esą žmonės atvirauja, kad dažnai per Kūčias užuot susitaikę, dar labiau susipyksta.
„Vieni sako, kad apie politiką mes negalim kalbėti. Apie skiepus nenorėtume kalbėti. Apie kunigų gyvenimą geriau nelieskim šitos temos. Yra daug dalykų, bet Kūčių vakarienės esmė tai būti taikoje, bendrybėje“, – užbaigė L. Vodopjanovas.
