„Naujoji ugdymo erdvė turėtų būti inovatyvi ir daugiakultūrė, o mokyklos teritorija – saugi ir su daugiafunkcine įvairių veiklų erdve, nepamirštant tvarumo aspektų,“ – išplatintame pranešime cituojama VVK projektų vadovė Eimantė Andrijauskaitė.   

Planuojama, kad sostinės Moravų gatvėje įsikursiančioje ugdymo įstaigoje galės mokytis ne mažiau kaip 956 mokiniai, o mokslo paskirties bendras preliminarus plotas sieks 11 tūkst. kv. metrų.

Projektas bus vertinamas pagal urbanistinius ir architektūrinius kriterijus, sostinės savivaldybės poreikių atitiktį bei projekto idėjos įgyvendinimo paslaugų kainą, nurodoma pranešime.

Tris geriausius projektus pateikusiems dalyviams, pasak VVK, bus įteiktos premijos. Pirmosios vietos laimėtojui bus skiriama 11 tūkst. eurų, antrosios – 9 tūkst. eurų, o trečiosios – 6 tūkst. eurų. Su pirmos vietos nugalėtoju bus pasirašoma projektavimo paslaugų sutartis. 

Aukcione užsiregistravo ir dalyvavo vienas dalyvis, pranešė Turto bankas.

Parduotas beveik 20 hektarų sklypas su statiniais. Dalį dalinio teritorijos – 4 ha žemės – numatyta perduoti Vilniaus savivaldybei parkui įrengti.

„Miesto, bendruomenės ir Turto banko vizija dėl šio sklypo su statiniais sutapo – norisi, kad čia ateitų vienas vystytojas ar konsorciumas, kuris išvystytų teritoriją kaip vientisą. Savivaldybė, savo ruožtu, ketina sklypo pašonėje įrengti želdynus, kuriais galėtų naudotis ir naujakuriai, ir jau susiformavusi Kalnėnų bendruomenė“, – pranešime sakė Turto banko Pardavimų departamento direktorė Guoda Gurauskaitė.

Kas laimėjo aukcioną, kol kas neskelbiama – naujas savininkas Registrų centre paprastai įregistruojamas po to, kai šalys pasirašo sutartį ir pirkėjas perveda pinigus. Tam numatyta atitinkamai 30 ir 10 dienų.

Turto bankas, siekdamas padidinti sklypo vertę, dar iki Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo pradžios 2016 metais savivaldybės prašė pakeisti jame nustatytą žemės paskirtį. Jau patvirtinus pakeistą bendrąjį planą Turto bankas inicijavo žemės sklypo pertvarkymą.

Pagal naujai patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus buvo atsidalintos bendrosios sklypų dalys, suformuojant atskirus sklypus, nustatyti ir pakeisti žemės naudojimo būdai, taip pat suformuotas atskiras, daugiau nei 4 ha sklypas želdinių teritorijoms – jis bus perduotas savivaldybei parkui įrengti.

Įvertinus tai, kad sklypas anksčiau buvo naudojamas kariškoms reikmėms – pilstomas kuras, veikė šaudykla, galėjo būti ir kitų taršos šaltinių – atlikta ir grunto cheminė analizė, kuri parodė, kad įvairių cheminių elementų koncentracija neviršija normų, teritorija nėra užteršta.

Sostinės taryba trečiadienį pritarė beveik 4,24 ha žemės sklypo pirkimui, kur ir planuojama progimnazija.

Pirminiais skaičiavimais, naujojoje progimnazijoje galėtų mokytis apie 800 pirmų–aštuntų klasių moksleivių.

Apie 11 tūkst. kvadratinių metrų ploto įstaigos statyba ir įrengimas kainuotų iki 26 mln. eurų.

Savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjos Vilmos Lajauskaitės teigimu, teritorija mokyklai Nemėžio kaime, Flamandų gatvėje, pasirinkta kaip geriausia iš trijų nagrinėtų alternatyvų, artimiausiu metu su savininku bus deramasi dėl sklypo pirkimo.

Naują mokyklą nuspręsta statyti įvertinus didelį ugdymo įstaigų vietų trūkumą Kalnėnų gyvenvietėje. Statistika rodo, kad kasmet čia ateis daugiau kaip 220 pirmokų, o šiai teritorijai priskirta Antano Vienuolio progimnazija gali priimti tik apie 96 būsimus pirmokus.

Pasak savivaldybės, pirkimo procedūros gali trukti apie du mėnesius. Suderėtą sklypo kainą dar turės patvirtinti miesto taryba. Įsigijus sklypą, bus galima skelbti architektūrinį konkursą progimnazijos projektui.

Savivaldybės teigimu, šiemet rugsėjį Vilniuje duris atvers pirmoji iš aštuonių mokyklų, kurias Vilnius suplanavo atidaryti iki 2025 metų, tai bus nauja Tolminkiemio gimnazija Pilaitėje.

Per artimiausius kelerius metus planuojama, kad naujos ugdymo įstaigos bus pastatytos kituose sparčiai besiplečiančiuose rajonuose: du darželiai-mokyklos – Perkūnkiemyje ir Tarandėje, planuojama įkurti ir tris progimnazijas – Antakalnyje, Bajoruose bei Pavilnyje, Signatarų kvartale.

„Vilniui tai yra reikšmingas teismo sprendimas, patvirtinantis, kad teisinga mūsų nuostata ginti bendruomenės interesą siekiant išvengti agresyvios nekilnojamojo turto plėtros ir su tuo susijusių pasekmių, – sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. – Tokia nuostata įtvirtinta ir formuluojant 10 esminių mums šiuo metu miesto architektūros ir urbanistikos taisyklių – pastatų ir viešųjų erdvių sąrangos principai privalo atitikti teritorijoje susiklosčiusią ar tikslingai formuojamą užstatymo tipologiją ir jai būdingus užstatymo rodiklius. Šiuo atveju vystytojai vienbučių ir dvibučių namų apsupty planavo „miegamosioms“ miesto dalims būdingos architektūros penkiaaukštį.“

Vilniui tai yra reikšmingas teismo sprendimas, patvirtinantis, kad teisinga mūsų nuostata ginti bendruomenės interesą siekiant išvengti agresyvios nekilnojamojo turto plėtros ir su tuo susijusių pasekmių.

Projekto vystytoja, bendrovė „Callida“, teismui apskundusi savivaldybę, nurodė, kad jai priklausantis žemės sklypas pagal Bendrąjį planą priskirtas intensyvaus užstatymo gyvenamosioms teritorijoms, kurių vyraujantis požymis – mišrios teritorijos, kuriose dominuoja gyvenamoji veikla, daugiaaukštė daugiabutė statyba. Bendrajame plane numatyta galimybė iki 20 proc. gyvenamosios paskirties teritorijos aukštingumą numatyti nuo 6 iki 9 aukštų. Vystytojai tvirtino, kad galimybę statyti šioje teritorijoje daugiabučius gyvenamuosius namus yra pripažinusi ir savivaldybė, bet vis dėlto ji atsisakė patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kuria bendrovė „Callida“ planavo 5 aukštų pastatą.

Teismas atkreipė dėmesį į bendrovės „Callida“ teiginį, kad jai priklausantis žemės sklypas Gurių gatvėje yra tuščiame lauke – tą turėjo įrodyti pridėta kadastro žemėlapio ištrauka. Bet apeliacinės instancijos teismas įvertino savivaldybės pateiktą ortofotonuotrauką, kuri atskleidė, kad aplinkiniuose žemės sklypuose vyrauja mažaaukštė statyba – vienbučiai, dvibučiai gyvenamieji namai. Be to, šalia bendrovės žemės sklypo (iš Serbų gatvės pusės) taip pat leidžiama tik mažaaukštė statyba (ten jau suplanuoti sklypai), panaši situacija ir kitoje Serbų gatvės pusėje.

Teismas konstatavo, kad bendrovė „Callida“ nepateikė jokios medžiagos, įrodančios, kad šiame kvartale būtų pastatyti, statomi ar suprojektuoti aukštesni nei 3 aukštų statiniai, ir padarė išvadą, kad aplink ginčo objektu tapusį žemės sklypą vyrauja mažaaukštė statyba. Sprendime pažymėta, jog akivaizdu yra tai, ką teigė Vilniaus miesto savivaldybė – kad nekilnojamojo turto vystytojas, planuodamas statyti daugiabutį, 5 aukštų gyvenamąjį namą, neatsižvelgė į gretimybes – tai, kad žemės sklypas yra jautrioje gamtinėje situacijoje – šalia Pavilnių regioninio parko, o aplink sklypą dominuoja mažaaukštis (iki 3 aukštų), sodybinio pobūdžio, smulkių tūrių užstatymas, tad trečiųjų asmenų teisės ir interesai yra saugotini.

Teismas priminė, kad Bendrojo plano sprendiniai, konkrečiai – užstatymo reglamentas, tam tikromis aplinkybėmis konkrečioje teritorijoje gali būti griežtinamas.

„Atvejai, kai vystytojai nenori „pastebėti“ Bendrojo plano tekstinio reglamento, kad galėtų taikyti savo projektuose maksimalius reglamentus, nėra reti“, – sakė M. Pakalnis.

Teisėjų kolegija reziumavo, kad NT vystytojo ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, vystytojui buvo įvardinti galimi statinio ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai, tad jo skundas yra nepagrįstas. Ši teismo nutartis yra galutinė.  

„Laukiame, kad nekilnojamojo turto vystytojas pagaliau atsižvelgs į savivaldybės pastabas ir pateiks derinti su aplinka bei užstatymo kontekstu derantį projektą“, – sakė vyriausiasis miesto architektas M. Pakalnis. 

Liūdintį keturkojį gaudyti mėgino ir vietos gyventojai, ir prieglaudos savanoriai.

Žmogaus išduotas ir paliktas šuo svetimų prisileisti nenori. 

„Anksčiau šuo turėjo šeimininką, bet paskui jis pardavė namą ir, deja, augintinį paliko. Jis klaidžiodavo, ateidavo pas mūsų šunį paėsti ir paskui jo niekas nepasiėmė“, - pasakojo Vita, vietos gyventoja.

Apie prie senųjų namų prisirišusį šunį gyvūnų prieglaudoms pranešta neseniai.

„Sulaukėjusį šunį socializuoti yra sunku. Šis šuo galbūt turėjo anksčiau namus ir šeimininkus, todėl atrodo, kad procesas turėtų būti paprastesnis, bet jeigu šuo gyvena lauke, prie būdelės pririštas, jis kontaktų su žmogumi turi mažai“, - teigė Živilė Vilčiauskaitė, „Tautmilės globos“ darbuotoja

Keturkoju rūpinasi vietos gyventojai. Šuns prisijaukinti nepavyksta niekam. Vis dėlto, žmonės vilties nepraranda.

Komplekse 2019–2020 mokslo metais įsikels Karalienės Mortos mokykla ir vaikų darželis „Vaikystės sodas“.

BInF 20 metų liks pastato savininke, o Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“ juo naudosis mokėdami nuomos mokestį. Projektą įgyvendins statybų bendrovė „Merko statyba“, teigiama „BaltCap“ pranešime spaudai.

„Šis privačios partnerystės projektas – vienas Vilniaus švietimo infrastruktūros problemos sprendimo pavyzdys. Sostinės bendrajame plane numatyta 11 naujų švietimo įstaigų, o Savivaldybė viešino planus pastatyti 5 mokyklas. Fondo strategija ir finansinės ištekliai leidžia bent iš dalies prisidėti plėtojant reikalingą infrastruktūrą“, – pranešime sakė BInF valdytojas Šarūnas Stepukonis.

Pasak jo, miesto švietimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų poreikį stengiasi kompensuoti privačios mokyklos ir darželiai, tačiau, daugeliu atvejų, šios įstaigos įsikuria ir veikia netinkamose ir ugdymui nepritaikytose patalpose.

„Tuo tarpu mokykla Kalnėnuose atitiks aukščiausius standartus, keliamus švietimo įstaigai, kurią projektuojant buvo naudojamasi geriausia pasauline patirtimi ir Karalienės Mortos mokyklos vadovų patarimais (...) Viliamės, kad tai tik pirmasis iš daugelio Lietuvos mokyklų atnaujinimo ir statybos projektų, kadangi didžiosios šalies savivaldybės vis aktyviau siekia plėtoti tokius projektus, kuriuose gali būti pritrauktas privatus kapitalas“, – tvirtino Š. Stepukonis.

2013 metais Vilniuje įkurta Karalienės Mortos mokykla šiuo metu veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tuo tarpu 16 „Vaikystės sodo“ vaikų darželių veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Tai jau trečioji BInF investicija nuo jo įkūrimo praėjusių metų liepą. Pernai rugsėjį fondas įsigijo 16 mln. eurų vertės biokuro jėgainės statybos projektą Vilniuje, o metams baigiantis – Latvijos biodujų jėgaines valdančią bendrovę „Anaerobic Holding“ už 9,45 mln. eurų.

„BaltCap“ 100 milijonų eurų dydžio fondą BInF įsteigė investicijoms į infrastruktūros plėtrą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Į 20 metų trukmės fondą investavo visi didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai, gyvybės draudimo bendrovė bei kiti instituciniai investuotojai. po 20 mln. eurų į fondą investavo Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).

„BaltCap“ yra vienas didžiausių nepriklausomų privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojų Baltijos šalyse, veikiantis nuo 1995 metų. „BaltCap“ yra investavęs į daugiau nei 70 Baltijos šalyse įsikūrusių įmonių, jų bendrovės metinės pajamos pernai siekė 615 mln. eurų.