Šis prieš du milijonus metų iškilęs ugnikalnis yra laikomas aukščiausiu Europos kalnu (5642 m). Ekspedicija skiriama taikai – būdami aukščiau viso žemyno žygeiviai ketina pasiųsti taikos ir santarvės linkėjimą visai Europai.

Pagrindinis kopimo tikslas – aukštesnioji vakarinė Elbruso smailė (rytinės aukštis – 5620 m). Nors alpinistiniu požiūriu techniškai ji nėra labai sudėtinga, tačiau dėl stačių apledėjusių šlaitų, gilių ledyno tarpeklių yra pakankamai pavojinga. Dėl mažo orientyrų skaičiaus, Elbrusas yra ypač grėsmingas esant mažam matomumui, kilus pūgai ar audrai, kurios dėl permainingų ir sunkiai nuspėjimų orų yra gana dažnos. Mokslininkų nuomone, šis kalnas – veikiantis ugnikalnis. Nors paskutinį kartą didesni seisminiai pokyčiai buvo fiksuoti 1958 m., tačiau neabejojama, kad Elbrusas vis dar turi pakankamai potencialo netikėtinai išsiveržti ir netgi sunaikinti apylinkėse įsikūrusius miestelius. Pagal graikų mitologiją, būtent ant Elbruso kalno Dzeusas nubaudė Prometėją už iš Olimpo išneštą ugnį žmonėms.

Kopimui pasirinktas pietinis maršrutas iš Terskolo slėnio Kabardino Balkarijos regione. Tai nemenkas turistų traukos centras. Iki stoties „Mir“, įrengtos daugiau nei trijų kilometrų aukštyje, ir „Bačkų“, pastatytų beveik keturių kilometrų aukštyje, šiandien galima pasikelti lyno keltuvais, o nuo ten žemyn nusileisti slidinėmis.

Tačiau daugelio turistų kelionė ir asmenukė su niekada nenutirpstančiomis Elbruso viršukalnėmis dvynėmis čia ir baigiasi. Atsitiktiniai lankytojai, vejami prastos savijautos, gana sparčiai leidžiasi žemyn. Viršutinė, daugiau nei pusantro kilometro aukščio Elbruso atkarpa skirta ne tik patyrusiems kalnų entuaziastams bei septynių žemynų aukščiausių viršūnių kolekcionieriams, bet ir atitinkamai pasiruošusiems, prieš tai padariusiems aklimatizacijai skirtus apšilimo žygius. Vasaros metu Elbruso bazinėje stovykloje susirenka komandos iš viso pasaulio. Tarptautinis alpinistų tinklalapis „Mountain Planet“ skelbia, kad 2017 m. vasaros mėnesiais į Elbruso viršūnę rengiamos ne tik lietuvių, bet ir rusų, bulgarų, argentiniečių ekspedicijos.

Elbruso šlaituose įkurtos „Mir“ stoties pavadinimas pasufleravo šių metų ekspedicijos tikslą. Rusų kalba viena iš nedaugelio, kurioje tas pats žodis reiškia ir taiką, ir pasaulį. Šiuo metu ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje taikos vertybės turi atlaikyti didžiules grėsmes. Šiuo iššūkiu norima dar kartą atkreipti dėmesį į išaugusią būtinybę siekti taikos ir santarvės tarp visų pasaulio žmonių, nesvarbu kokie jų įsitikinimai, patirtys, galimybės, profesijos, pomėgiai, amžius, pasaulėžiūra, tautybė ar religija bebūtų.

Liepos pabaigoje rengiamas kopimas į Elbruso viršūnę jau yra antrasis bandymas pusei šios ekspedicijos dalyvių. 2014 m. rugpjūčio 20 d. dešimt lietuvių pasiekė Elbruso balną 5364 m aukštyje, tačiau likus mažiau nei 280 m apsigręžė žemyn dėl itin stiprios sniego pūgos. Tąkart ekspedicija buvo skirta K.Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Ant kalno buvo skaitomos šio literatūros klasiko sukurtos eilės.

Šių metų ekspedicija buvo sugalvota praėjusią žiemą. Pusę metų truko pasiruošimas. Nemaža dalis komandos narių – patyrę kalnų keliautojai, dalyvavę žygiuose Alpių, Karpatų, Kaukazo kalnuose, anksčiau kopę į Kilimandžarą, Grosgloknerį, Triglavą, Kebnekaisę ir kitas viršukalnes. 2016 m. nemaža jų dalis dalyvavo beveik 100 km pėsčiomis poliarinėje ekspedicijoje, kuri buvo skirta paremti unikalią norvegų geografų idėją pakoreguoti Suomijos ir Norvegijos valstybinę sieną, kad Suomijos aukščiausia vieta būtų ne kalno šlaite, o aukščiausioje vietoje – Halčio viršūnėje. Šių metų birželio pabaigoje keli ekspedicijos dalyviai sėkmingai įkopė į Gerlacho kalną – aukščiausią Tatrų ir visų Karpatų kalnų viršukalnę.

Ekspedicija organizuojama kartu su keturiais partneriais: vaizdus padeda fiksuoti „Sony“, drabužius parenka „Thermowave“, įvaizdžiu rūpinasi „Virgo dizaino studija“, informacija dalijasi „Kauno diena“.

Ekspedicijos puslapis: https://www.facebook.com/narsuoliai/