Panašią poziciją išsakė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, atkreipusi dėmesį, kad buvusio pareigūno kaltinimai policijos vadams yra labai rimti.

Kaltina neteisėtu sekimu

Dėl įvairių pažeidimų atleistas buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) vyriausiasis tyrėjas Algimantas Martinkus kaltina buvusius ir kai kuriuos esamus policijos vadovus neteisėtu oponentų sekimu. Jis prašo Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen inicijuoti parlamentinės komisijos sudarymą dėl galbūt neteisėtų kriminalinės žvalgybos tyrimų. Buvęs pareigūnas prašo ištirti galimai neteisėtus buvusio Lietuvos kriminalinio policijos biuro vadovo Rolando Kiškio, buvusio jo pavaduotojo Andžejaus Roginskio, buvusio Imuniteto tarnybos vado, dabartinio teisingumo viceministro Elano Jablonsko, taip pat biuro dabartinio viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino, aukštų pareigūnų Gintaro Gečėno, Ginto Venclovo veiksmus. Be kita ko, A. Martinkus kaltina A. Roginskį jam nurodžius melagingai susieti Palangos gelbėtojų stoties vadą Joną Pirožniką su Kauno „Kamuolinių“ grupuote, taip inicijuojant kriminalinę žvalgybą.

Algimantas Martinkus (J. Kalinsko ir I. Gelūno / BNS nuotr.)

Įtarimus atmeta

Įtarimus dėl neteisėtos veiklos atmetantis Policijos departamentas pareiškė, kad A. Martinkus iš pareigų atleistas dėl kriminalinės žvalgybos teisės aktų, veiklos ir procedūrų reglamentuojančių kriminalinę žvalgybą, pažeidimų, dėl ryšių ir informacijos nutekinimo asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu, teisės aktų, reglamentuojančių policijos tarnybinės informacijos naudojimą, pažeidimų.

Jeigu yra klastojami duomenys ir suklastotų duomenų pagrindu yra pradedamas žmogaus sekimas, stebėjimas, telefoninių pokalbių klausymasis, tai yra esminiai ir grubūs žmogaus teisių pažeidimai.

Nešališko situacijos ištyrimo svarbą pabrėžiantis S. Skvernelis atkreipė dėmesį, jog rimtus kaltinimus pateikusio buvusio pareigūno pareiškime yra išdėstytos faktinės aplinkybės.

„Bet koks pranešimas apie nusikaltimą, jei yra išdėstytos faktinės aplinkybės, turi būti ištirtas, nustatant, ar buvo padaryta nusikalstama veika ar ne. Jeigu yra klastojami duomenys ir suklastotų duomenų pagrindu yra pradedamas žmogaus sekimas, stebėjimas, telefoninių pokalbių klausymasis, tai yra esminiai ir grubūs žmogaus teisių pažeidimai. Dėl to turi būti nustatyta, ar taip buvo, ar ne. Jei tokie dalykai pasitvirtintų, reikėtų pažiūrėti, ar egzistuojanti kriminalinės žvalgybos institucijų kontrolės sistema yra efektyvi ar fiktyvi – tik, kaip sakoma, dėl popieriaus“, – „Kauno dienai“ sakė S. Skvernelis.