Buvusio prezidento sulaikymas ir kaltinimų jam pareiškimas vyks federaliniame teisme visai netoli JAV Kapitolijaus, kurį D. Trumpo šalininkai šturmavo 2021 metų sausio 6-ąją. Tos dienos įvykius prokurorai vadina sąmokslo panaikinti 2020-ųjų prezidento rinkimų rezultatus kulminacija.

Teismo posėdis planuojamas 16 val. (23 val. Lietuvos laiku). Tikimasi, kad 77 metų D. Trumpas teisėjai Moxilai Upadhyayai (Moksilai Upadjajai) padarys kaltės nepripažinimo pareiškimą.

Kaltinimai, kad D. Trumpas ir dar šeši neįvardijami sąmokslo dalyviai siekė panaikinti dabartiniam prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) pralaimėtų rinkimų rezultatus, yra trečias nuo kovo kaltinamasis aktas eksprezidentui. Ši byla yra rimčiausia ir galėtų sužlugdyti D. Trumpo planus 2024-aisiais siekti sugrįžti į Baltuosius rūmus.

Antradienį specialiojo prokuroro Jacko Smitho (Džeko Smito) pateiktame kaltinamajame akte D. Trumpas kaltinamas sąmokslu sukčiauti prieš JAV ir trukdyti oficialiai procedūrai – 2021 metų sausio 6 dieną vykusiam bendram Kongreso posėdžiui, skirtam patvirtinti demokrato J. Bideno pergalę rinkimuose.

45 puslapių kaltinamajame akte D. Trumpas taip pat kaltinamas tuo, kad bandė atimti iš piliečių balsavimo teisę, melagingai teigdamas, kad laimėjo 2020 metų lapkritį vykusius prezidento rinkimus.

„Sąmokslo tikslas buvo panaikinti teisėtus 2020 metų prezidento rinkimų rezultatus naudojant sąmoningai melagingus teiginius apie rinkimų klastojimą“, – sakoma kaltinamajame akte.

J. Smithas, buvęs karo nusikaltimų prokuroras Hagoje, D. Trumpo veiksmus po pralaimėjimo demokratui J. Bidenui tiesiogiai susiejo su išpuoliu prieš Kapitolijų. Jo šturmą prokuroras pavadino precedento neturinčiu išpuoliu prieš Amerikos demokratijos būstinę.

„Tai buvo paremta melu, – sakė jis. – Kaltinamojo melu, kuriuo buvo siekiama trukdyti vienai pagrindinių JAV vyriausybės funkcijų – šalies prezidento rinkimų rezultatų rinkimo, skaičiavimo ir tvirtinimo procesui.“

Planuojama, kad kitų metų gegužę D. Trumpas Floridoje bus teisiamas kitoje byloje dėl kaltinimų, kad į savo valdas „Mar-A-Lago“ šioje valstijoje išsivežė griežtai įslaptintų vyriausybės dokumentų ir atsisakė juos grąžinti.

Buvusiam prezidentui, kuriam du kartus buvo surengta apkalta, Niujorke taip pat pateikti kaltinimai, jog rinkimų išvakarėse jis sumokėjo vienai pornografijos aktorei, kad ši tylėtų apie galimą jųdviejų romaną.

D. Trumpas, kuris trečiadienį praleido žaisdamas golfą savo klube Bedminsteryje, Naujajame Džersyje, nepripažino savo kaltės nei vienoje iš šių dviejų bylų ir apkaltino prokurorus, kad šie esą suklastotais kaltinimais siekia sužlugdyti jo rinkimų kampaniją.

„Šis beprecedentis kaltinimas buvusiam (labai sėkmingam!) prezidentui ir kol kas pagrindiniam kandidatui tiek Respublikonų partijoje, tiek 2024-ųjų visuotiniuose rinkimuose priminė pasauliui apie korupciją, skandalus ir nesėkmes Jungtinėse Valstijose pastaruosius trejus metus“, – įraše savo socialinėje platformoje „Truth Social“ trečiadienį rašė jis.

„Neturėtų būti JAV prezidentu“

Naujieji kaltinimai sąmokslu didina tikimybę, kad D. Trumpas pačiame prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje dar labiau įklimps į teisinius procesus.

Teigiama, jog sąmokslas apėmė bandymus daryti spaudimą buvusiam viceprezidentui Mike'ui Pence'ui (Maikui Pensui), kad sausio 6 dieną per bendrą Kongreso posėdį, sušauktą J. Bideno pergalei patvirtinti, jis atmestų Rinkikų kolegijos balsus. M. Pence'as galiausiai atsisakė tai padaryti.

„Neturėjau teisės panaikinti rinkimų rezultatų“, – trečiadienį sakė M. Pence'as, kuris taip pat siekia respublikonų nominacijos 2024-ųjų rinkimuose.

„Bet kas, kas save iškelia aukščiau už Konstituciją, niekada neturėtų būti Jungtinių Valstijų prezidentu“, – sakė jis žurnalistams Indianapolyje.

Nors kaltinimus D. Trumpui pareikš magistrato teisėja, bylą nagrinės JAV apygardos teismo teisėja Tanya Chutkan (Tania Čutkan), paskirta buvusio prezidento demokrato Baracko Obamos (Barako Obamos). Ji yra skyrusi griežčiausias bausmes bylose, susijusiose su riaušių Kapitolijuje dalyviais.

61 metų T. Chutkan taip pat yra turėjusi teisinių reikalų su D. Trumpu – 2021-ųjų lapkritį ji priėmė vieną jam nepalankų sprendimą.

D. Trumpas buvo pateikęs ieškinį, kuriame, remdamasis vykdomosios valdžios privilegija, siekė, kad dokumentai nebūtų perduoti Kongreso komitetui, tiriančiam jo šalininkų išpuolį prieš Kapitolijų.

Tuo metu jis jau buvo palikęs Baltuosius rūmus, ir T. Chutkan atmetė ieškinį, sakydama, jog buvusio prezidento argumentas atrodo grindžiamas nuomone, kad jo vykdomoji valdžia egzistuoja neribotą laiką.

„Tačiau prezidentai nėra karaliai, o ieškovas nėra prezidentas“, – rašė ji.

Būdamas prezidentu D. Trumpas buvo apkaltintas Atstovų Rūmų už tai, kad siekė iš Ukrainos kompromituojančios medžiagos apie J. Bideną, paskui dėl sausio 6-osios įvykių, tačiau abu kartus Senatas jį išteisino.

„Šiuo metu keturiems sulaikytiems asmenims pateikti kaltinimai... dėl sąmokslo siekiant nekonstituciniu būdu užgrobti valdžią. Visi jie teikia prisipažinimus ir bendradarbiauja su tyrimu“, – televizijai „Belarus 1“ sakė KGB tyrimų valdybos viršininkas Kanstancinas Byčakas.

Pasak jo, operatyviniai veiksmai prieš sąmokslininkus buvo vykdomi daugiau kaip pusmetį.

Kalbėdamas apie vieną kaltinamųjų Jurasį Ziankovičių K. Byčakas sakė, kad jis „konkrečiai bandė“ verbuoti, papirkti kariškius, „pasirengusius už piniginį atlygį dalyvauti jėga nuverčiant valdžią“.

„Jis dabar tardymo izoliatoriuje... Kaltę jis visiškai pripažino, dabar aktyviai duoda parodymus apie visas savo neteisėtų veiksmų aplinkybes“, – sakė K. Byčakas.

Jis pažymėjo, kad KGB iš anksto neinformavo savo partnerių užsienyje apie šią specialiąją operaciją, „taip pat ir siekdamas neleisti nutekėti informacijai“.

„Dėl mūsų partnerių rusų galiu pasakyti, jog KGB gavus informacijos, kad vienas sąmokslo dalyvių Jurasis Ziankovičius atvyksta į Maskvą, prezidento pavedimu vos 12 valandų prieš šių priemonių baigiamojo etapo pradžią KGB pirmininkas susisiekė su (Rusijos) Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovu ir paklausė dėl galimybės atvykti į Maskvą... operatyvinei grupei. Jau atvykę į Maskvą susisiekėme su kolegomis, informavome juos... ir parengėme... techninį planą“, – sakė jis.

„Ačiū partneriams rusams, kad jie faktiškai neinformuoti... įsitraukė į darbą ir padėjo mums sulaikyti mūsų medžiagoje minimus asmenis“, – pridūrė K. Byčakas.

FSB šeštadienį pranešė, kad dėl bandymo įvykdyti perversmą Baltarusijoje ir nužudyti jos prezidentą Rusijoje buvo sulaikyti du Baltarusijos piliečiai.

FSB ir Baltarusijos KGB „per specialią operaciją užkirto kelią dvigubą JAV ir Baltarusijos pilietybę turinčio Jurasio Ziankovičiaus ir Baltarusijos piliečio Aliaksandro Fiadutos neteisėtai veiklai“, sakoma pranešime. Jame teigiama, kad šie asmenys planavo „įvykdyti karinį perversmą Baltarusijoje pagal išbandytą „spalvotųjų revoliucijų“ scenarijų, įtraukiant vietos ir ukrainiečių nacionalistus, ir, taip pat, fizinį prezidento Lukašenkos nušalinimą“.

Balandžio 13 dieną Baltarusijos KGB pranešė sulaikiusi opozicinio Baltarusijos liaudies fronto (BNF) lyderį Ryhorą Kastusiovą ir politologą A. Fiadutą, kurie taip pat dabar buvo apkaltinti.

Balandžio 14-ąją paaiškėjo, kad Maskvoje buvo sulaikytas advokatas J. Ziankovičius. Jis buvo BNF – seniausios baltarusių opozicinės partijos – aktyvistas, šio amžiaus 1-ojo dešimtmečio viduryje išvyko į Jungtines Valstijas, bet toliau aktyviai dalyvavo Baltarusijos politiniame gyvenime.

Baltarusijos KGB paskelbus, kad organizuota grupė rengėsi per ginkluotą maištą nušalinti A. Lukašenką, šis pareiškė, kad jo nušalinimui pritarė JAV vadovybė.

Baltarusių opozicija informaciją apie galimą valstybės perversmą pavadino specialiųjų tarnybų provokacija.