Atsakydama į anksčiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) jai persiųstą A. Martinkaus pareiškimą, prokuratūra priminė, kad buvusiam pareigūnui atsakymas seniai pateiktas, o TTK pirmininkas apie tai informuotas.
„Atsakyme pareiškėjui nurodyta, kad persiųstame rašte jo nurodomos aplinkybės jau buvo išsamiai tikrintos ir vertintos anksčiau, tačiau nenustačius nusikalstamų veikų požymių priimtas prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, – teigiama trečiadienį išplatintame prokuratūros pranešime.
Anot jo, šis prokuroro nutarimas skųstas teismams, šie paliko galioti prokuroro sprendimą.
„2022 metų balandžio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas A. Martinkaus skundą dėl prokuroro nutarimo, pažymėjo, kad faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstos abejonės, samprotavimai, prielaidos, nuomonė ir įtarimai nėra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą“, – rašo prokuratūra.
Jos teigimu, Panevėžio apygardos teismo nutartyje pažymima, jog pareiškime nurodytų aplinkybių tikslinimo metu atlikta pakankamai procesinių veiksmų, reikšmingų objektyviam tyrimui, surinkta ir įvertinta pakankamai duomenų, kurie buvo svarbūs atitinkamam procesiniam sprendimui priimti.
Kadangi šioje istorijoje naujų reikšmingų aplinkybių nenustatyta, prokuratūra informavo Seimo komitetą, kad pagrindo iš naujo vertinti tas pačias aplinkybes ir priimti naują proceso sprendimą nėra.
Buvęs pareigūnas savo rašte parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen prašė inicijuoti parlamentinės komisijos sudarymą dėl galbūt neteisėtų kriminalinės žvalgybos tyrimų.
Jis taip pat prašė tirti, jo teigimu, neteisėtus kai kurių buvusių ir esamų policijos vadovų veiksmus: buvusio Lietuvos kriminalinio policijos biuro vadovo Rolando Kiškio, buvusio jo pavaduotojo Andžejaus Roginskio, buvusio Imuniteto tarnybos vado, dabartinio teisingumo viceministro Elano Jablonsko, taip pat dabartinio biuro viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino, aukštų pareigūnų Gintaro Gečėno, Ginto Venclovo.
A. Martinkus buvusius aukštus pareigūnus kaltina, kad šie esą kovodami dėl įtakos jam nurodė be pagrindo sekti tuometinį Valstybės apsaugos sienos tarnybos (VSAT) vadą, dabartinį policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą, tuometinį Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, tuometinį Kauno apskrities policijos viršininką Darių Žukauską, Seimo narį ir vėliau aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, parlamentarą Artūrą Skardžių ir kitus.
LKPB vadovo pavaduotojas A. Roginskis kaltinamas esą nurodęs A. Martinkui melagingai susieti Palangos gelbėtojų stoties vadą Joną Pirožniką su Kauno „Kamuolinių“ grupuote, taip inicijuojant kriminalinę žvalgybą.
Policijos departamentas atmetė buvusio pareigūno kaltinimus, pabrėždamas, kad jie „neatitinka tikrovės“. Policijos teigimu, šis pareigūnas buvo atleistas dėl ryšių bei informacijos nutekinimo asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu, taip pat dėl kriminalinės žvalgybos teisės aktų, veiklos ir procedūrų reglamentuojančių kriminalinę žvalgybą, policijos tarnybinės informacijos naudojimą, pažeidimų.
