Jokių sentimentų parkeriui
Kaunietė Kamilė parkerių niekuomet nemėgo. Ne tik dėl mėlynų rašalo pėdsakų ant pirštų pagalvėlių ir mokyklinių marškinėlių rankogalių.
"Paprasčiausiai jie man nelipo, – jauna moteris prisiminė 8-ąją klasę, kuri jai ir kitiems bendramoksliams suteikė pasirinkimo laisvę. Tada moksleivė parkerį pakeitė tušinukais, o romaną su jais tęsia iki pat šių dienų. Tiesa, dabar Kamilė jais ne tik rašo, bet ir juos kuria.
"Nuo ko viskas prasidėjo? Nuo paruoštukų, kuriuos nusprendžiau paversti dovanomis artimiesiems", – prieš ketvertą metų rašiklių kotelius puošdama karoliukais, K.Rumzytė-Čekavičienė nė nenutuokė, kad jie taip ir nepasieks numatytų adresatų.
Maždaug 20 tušinukų, kurie pagal pirminį Vilniaus dailės akademijos, Kauno fakulteto absolventės planą turėjo nudžiuginti jos mamą, sesę, anytą, kitus artimuosius ir bičiulius, tąkart iškeliavo pas visai nepažįstamus žmones.
"Pagalvojau, pažiūrėsiu, ar kas nors juos pirks. Nufotografavau, sukėliau į feisbuko puslapį ir...", – didžiulei jaunos moters nuostabai, per keturias dienas neliko nė vieno rašiklio, o užklausos ar kūrėja spėtų pagaminti dar bent kelis vienetus iki metų pabaigos, užkimšo jos elektroninio pašto dėžutę.
Deja, tąkart visus interesantus moteris turėjo nuvilti – išnaudojus turimas priemones, naujų būtų tekę laukti mažiausiai kelias savaites, todėl net ir labai suskubus, tušinukai būtų tapę pavėluota Kalėdų dovana.
Apyrankes daug kas veria, tačiau karoliukais puošti šratinukus dar niekam nebuvo šovusi mintis.
Turėjo atsarginį planą
Teigiami atsiliepimai ir begalinis susidomėjimas buvo tarsi spyris nesustoti, todėl šv.Valentino dienai Kamilė paruošė vieną mažesnę, o metų pabaigai ir ją lydinčioms šventėms – didesnę rašiklių partiją. Minčių, kas bus, jei neparduos rašymo priemonių, kurių pagamino bent dešimt kartų daugiau nei prieš metus, kūrėja neatsigynė. Tai esą normalu kiekvienam, kuris galvoja ir pradeda nuosavą verslą.
"Raminau save, kad tuo atveju, jei kažkas nepasiseks, dovanų turėsiu daug ir ilgam laikui", – plano B, pasak rašiklių kūrėjos, neprireikė – 200 rašiklių mugėse į žmonių rankas iškeliavo akimirksniu, o darbai įgavo pagreitį.
Kitąmet prekių kiekį Kamilė kone patrigubino – pardavė pusę tūkstančio. Augantys skaičiai – ženklas kūrėjai, kad ranka rašytiems laiškams, kaip ir laikraščiams ar knygoms, negresia išnykti.
"Būna žmonių, kurie priėję prie manęs mugėse klausia: kam man rašiklis? Aš jiems atsakau, kad net ir šiais laikais elektroninis parašas tinka ne visur", – K.Rumzytė-Čekavičienė prasitarė esanti viena tų, kuri pripažįsta rašiklius, bet ne planšetės ar mobiliojo telefono ekraną.
Perka ir užsieniečiai
Kaunietės skaičiavimais, per praėjusius metus į žmonių rankas iškeliavo apie 1,5 tūkst. rašiklių – įrašams krikštynų knygose, vestuvinėms ir kalėdinėms dovanoms, rugsėjo 1-osios prisiminimui. Šiek tiek tušinukų atsargų dar liko namuose. Savo šeimininko tebelaukia "Black diamond", "Salvador Dali", "Rausvas dangus", "Karališkas vanduo" ir kiti.
"Vadinu juos vardais. Beveik kaip vaikus", – savo kūrinius ant stalo atsargiai dėliojo diplomuota tekstilininkė K.Rumzytė-Čekavičienė.
Anksčiau naudojusi plastikinius karoliukus, pastaruoju metu kūrėja jų atsisakė, o dėžutes užpildė naujais – stikliniais, keraminiais, iš natūralaus akmens, rankų darbo ar net dengtais auksu. Visus juos moteris siunčiasi iš Nyderlandų, mat paieškos Lietuvoje buvo bevaisės – asortimentas čia pernelyg mažas.
"Namuose turiu turbūt kokias devynias mažesnes ir dar kelias dideles dėžes. Jose – pačių įvairiausių atspalvių karoliukai ir kitos darbui reikalingos priemonės. Vyras padarė aukštą stalą, prie kurio dirbu. Dažniausiai stoviu, tačiau jei reikia, turiu ir reguliuojamą kėdę", – pašnekovė apgailestavo, kad negalėjo pakviesti į savo mažąsias namų dirbtuves.
Po šventinio laikotarpio šeima bando grįžti į įprastą rimtą, todėl darbui reikalingos priemonės išdėliotos visuose kampuose.
Mėtytis ant grindų karoliukai negali, mat namuose laksto vos vienerių dukrelė, kuri spalvotus burbuliukus, panašius į saldžius ledinukus, akimirksniu susidėtų į burną.
"Karoliukai atrodo labai saldūs. Dėl to ir pavadinimo ilgai galvoti nereikėjo", – "Sweet pen" ženklo kūrėja džiaugėsi, kad per kelis veiklos metus šis vardas išsikovojo vietą po saule. Kaunietės kurti rašikliai keliauja ne tik plačiai po Lietuvą, bet ir po pasaulį.
"Mano rašikliais prekiauja keliose fizinėse parduotuvėse Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje. Savo verslą perkėliau ir į tarptautinę e.prekybos platformą "Etsy". Tai nėra atsitiktinumas – link to einame tikslingai", – rašikliais migrantais džiaugėsi kūrėja.
Pagalvojau, pažiūrėsiu, ar kas nors juos pirks. Nufotografavau, sukėliau į feisbuko puslapį ir...
Tinkamą ras kiekvienas
Pirmus metus likę be dovanų, dabar Kamilės artimieji turi ne po vieną jos kurtą rašiklį. Pasirinkimą, kuriuo raityti raides ant popieriaus lapo, diktuoja tos dienos nuotaika.
Jei veide šypsenos per mažai – delne įsitaiso ryškus rašiklis su žėrinčiais karoliukais, jei reikia sutramdyti pro kraštus besiliejančią energiją, iš stalčiaus artimieji traukia klasikinį , dar kitaip vadinamą saugų variantą – tamsias spalvas su aukso intarpais. Šį kūrėja neretai siūlo ir tiems, kurie bežiūrėdami į rašiklius neapsisprendžia, ko nori. Tiesa, pasirinkimo kryžkelėje, pasak Kamilės, dažniausiai atsiduria tie, kurie rašiklius perka ne sau, o dovanų. Tada ir kyla klausimų, ką pirkti trečiokei dukterėčiai, garbaus amžiaus mamai ar ekscentriškam vyrui.
"Taip, mano rašikliais domisi ir vyrai. Esu sukūrusi gal dvidešimt rašiklių vyrams. Žinant Lietuvos žmonių temperamentą, jų stilių, manau, kad tai yra gana didelis skaičius", – apie savo pirkėjus kalbėjo K.Rumzytė-Čekavičienė.
Dažniausiai Kamilei rašo ir mugėse prie prekystalių stoja moterys. Rašiklių jos ieško mamoms, sesėms ir draugėms. Tuo metu Kamilė interesantėms visuomet primena, kad besirūpinant kitais, svarbiausia nepamiršti savęs.
"Nors... jei atvirai, pati su savo kurtu rašikliu pradėjau rašyti tik po kokių 3 mėn. Ne veltui sakoma, kad batsiuvys – be batų. Būdavo, pasidarau sau, nufotografuoju, įkeliu į internetą ir jo nebelieka", – šypsojosi rašiklių kūrėja.
Stinga laiko paroje
Sausio mėnesį Kamilė su vyru kiek lengviau atsipūtė. Juk prieš pat didžiąsias metų šventes į gamybos procesą buvo įtrauktas ir mylimasis. Užmigdę savo vienturtę, sutuoktiniai drauge ne tik lankstė dėžutes, klijavo ant jų saldžiąsias etiketes, bet dar ir gamino darbo kalendorius – traukė juos specialia medžiaga, siuvinėjo inicialais.
"Prie darbo kalendorių žmonės derina ir rašiklius. Atrodo, smulkmė, bet taip nėra. Rašiklis juk visuomet būna su tavimi. Svarbu, kad jis patiktų ir tiktų. Tarkim, kažkam patinka delne jausti svorį, kažkas nori, kad rašiklis svertų kiek įmanoma mažiau. Kažkam patinka auksas, o kažkas jo negali pakęsti", – neradę tinkamo varianto, žmonės, pasak kūrėjos, atlieka individualius užsakymus.
Prašo derinti jiems patikusias spalvas, rašiklio galiuką papuošti kabančia detale arba kitais akcentais.
"Esu gavusi ypatingą užsakymą iš odontologų – tušinukus papuošti dantukais. Dar nesu jiems atsakiusi, bet jei sutiksiu, karoliukus darysiu iš polimerinio molio. Daug kas galvoja, kad lipdyti iš šios medžiagos paprasta. Taip tikrai nėra", – kūrėja neabejojo susidorosianti su iššūkiu.
Žinoma, išaugtų ir tokių rašiklių kaina, mat kiekvienam dantukui tektų skirti kur kas daugiau laiko. Jo Kamilei stinga bene labiausiai.
"Visuomet sakau, kad būtų gerai papildomos 24 val. paroje, – Jas moteris išdalytų savo šeimai ir kūrybai, kurią iš keturių namų kampų perkeltų į erdves nuosavas dirbtuves. – Tai dar viena mano svajonė. Būtų bent šioks toks atotrūkis, nes dabar nepajuntu, kaip greitai prabėga laikas kuriant. Pakeliu akis į laikrodį, žiūriu, kad jau laikas miegoti."
