Kanabinoidai veikia žmogaus kompleksinę endokanabinoidų sistemą, kuri veikia siekdama palaikyti organizmo balansą, vadinamą homeostazę. Kuomet dėl kylančio uždegimo ar ligos organizmo veikla sutrinka, CBD gali paskatinti endokanabinoidų sistemą atlikti savo, kaip vieno iš pagrindinio organizmo reguliatoriaus, darbą.

Pastaruoju metu CBD sulaukia nemažai dėmesio, dėl tirpumo riebaluose bei įsisavinimo efektyvumo jis dažniausiai maišomas įvairių nešiklių aliejuose, tinktūrose, jo galima rasti guminukuose ir kituose maisto produktuose, taip pat kosmetikoje. Vis labiau populiarėjantis produktas asocijuojamas su geresne miego kokybe, mažesniu nerviniu dirglumu ir atsparumu stresui, gebėjimu susikoncentruoti ir gerinti nuotaiką.

CBD turi itin daug teigiamų savybių galinčių paveikti ne vieną kūno funkciją, šiame straipsnyje apžvelgsime kokią įtaką mūsų širdžiai bei visai kraujotakos sistemai gali turėti reguliarus kanabidiolio vartojimas.

Aukštas kraujo spaudimas

CBD priešuždegiminės ir antioksidacinės savybės gali padėti sumažinti rizikos veiksnius, kurie gali sukelti aukštą kraujospūdį ar kitas širdies ligas. Taip pat savo poveikiu kanabidiolis gali padėti išvengti ūminio židininio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo – insulto.

Didelis kraujospūdis yra pagrindinis hipertenzijos atsiradimo rizikos veiksnys, kuris gali padidėti dėl nuolat patiriamo streso, blogos miego kokybės. Kai kurie tyrimai rodo, kad CBD vartojimas gali sumažinti šį rizikos faktorių. 2008 m., atlikto tyrimo metu žiurkės buvo paveikiamos stresinėmis situacijomis, siekiant dirbtinai padidinti kraujospūdį, širdies pulsą. Duodamos CBD porcijos sumažino jų kraujospūdį bei širdies susitraukimų dažnį.

2017 m., atlikto tyrimo metu sveiki žmonės savanoriai ir turintys nervų sistemos pažeidimų dėl kurių jų kraujotakos sistema buvo nuolatos apkrauta, gavo CBD bei placebo. Tie, kurie gavo atitinkamą dozę CBD pagal individualią ligos istoriją, ženkliai sumažino jų kraujospūdį, palyginti su savanoriais, kuriems buvo duota placebo.

Epidemiologiniai tyrimai parodė ilgalaikio streso ir širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo ryšį. Tokie veiksniai kaip socialinė izoliacija, žema socialinė ir ekonominė padėtis, depresija, įtemptas šeimyninis ir profesinis gyvenimas bei nerimas yra susiję su padidėjusia esamų širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo ir jų spartesnio progresavimo rizika. Nors reikia atlikti dar daugiau tyrimų, CBD neabejotinai patenka į pasaulio gydytojų akiratį kaip priemone prevencijai bei kovai su kraujagyslių ligomis.

Canabee nuotr. 

Širdies nepakankamumas

Širdies ligos – tai bendrinis terminas, reiškiantis keletą širdies ligų tipų. Šie tipai gali būti susiję su širdies vožtuvų darbu, arterijomis ar širdies ritmo pakitimais, todėl ilgainiui, netikrinant sveikatos, gali pasireikšti širdies nepakankamumas.

Širdies nepakankamumas yra rimta sveikatos būklė, kai širdis nepumpuoja kraujo taip, kaip turėtų. Organizmas priklauso nuo širdies darbo, tam, kad deguonies ir maistingųjų medžiagų prisotintas turtingas kraujas pasiektų visas atokiausias ląsteles. Turint širdies nepakankamumą, širdis negali aprūpinti raumenų, smegenų ląstelių pakankamu kiekiu kraujo, todėl atsiranda neigiamų simptomų, kurie gali turėti didžiulę įtaką jūsų psichinei ir fizinei sveikatai.

Širdies nepakankamumą lemia įvairios priežastys, įskaitant genetiką, kitas ligas (pvz., anemiją, diabetą, miego apnėją) ir gyvenimo būdą (pvz., rūkymą, nutukimą, alkoholio bei narkotikų vartojimą). Šio sutrikimo simptomai skiriasi priklausomai nuo širdies nepakankamumo tipo bei sunkumo. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra šie:

    • Nuovargis

    • Dusulys

    • Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis

    • Silpnumas, mieguistumas

    • Melsvos spalvos pirštai ir (arba) lūpos

    • Nuolatinis kosulys arba švokštimas

    • Skysčių pertekliaus kaupimasis kūno audiniuose (edema)

    • Apetito stoka

    • Sunkumai gebėjimui susikoncentruoti

    • Negalėjimas miegoti gulint lygiai

CBD priešuždegiminės savybės

CBD aliejus pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir pagerinti širdies darbą. Per didelis šio lipoproteino kiekis – ypač mažo tankio lipoproteinų (MTL), dar vadinamo "bloguoju" cholesteroliu – didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. MTL gali susikaupti kraujagyslių gleivinėje ir užsikimšti, o tai gali sukelti širdies priepuolį ar insultą.

CBD pasižymi savybėmis, padedančiomis atpalaiduoti arterijų sieneles, o tai, kaip rodo tyrimai, gali padėti sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio perteklių. Tyrimais su gyvūnais įrodyta, kad po keturių savaičių CBD papildų vartojimo CBD padidino DTL - vadinamojo gerojo cholesterolio - kiekį ir sumažino MTL kiekį.

2019 m. atlikti tyrimai atskleidė, kad tam tikri socialiniai, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai gali skatinti sisteminį lėtinį uždegimą, kuris, savo ruožtu, gali sukelti keletą kompleksinių ligų, kurios kartu yra pagrindinės daugybės žmonių neįgalumo ir mirtingumo priežastys visame pasaulyje, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, cukrinį diabetą, lėtinę inkstų ligą, nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą, autoimunines ir neurodegeneracines ligas.

Britų atlikto tyrimo metu nustatyta, jog CBD daro tiesioginį poveikį arterijoms, padeda mažinti lėtinį uždegimą bei gerina kraujotaką. Tai rodo, kad CBD reguliarus vartojimas malšina uždegimą arterijose ir kraujagyslėse, mažina širdies apkrovą ir gali užkirsti kelią širdies nepakankamumui.

Svorio valdymas CBD pagalba

Nutukimas yra viena iš pagrindinių stazinio (perkrovos, nesugebėjimo aprūpinti deguonimi) širdies nepakankamumo priežasčių, todėl svarbu išlaikyti optimalų kūno indeksą. Yra įrodymų, jog CBD gali padėti palaikyti sveiką svorį.

Viename tyrime nustatyta, kad CBD skatina baltųjų riebalų ląstelių rudėjimą (rudieji riebalai, dar vadinami ruduoju riebaliniu audiniu, yra ypatingas kūno riebalų tipas, kuris įsijungia (aktyvuojasi), kuomet jaučiate šaltį), o tai padeda riebalus paversti degiomis kalorijomis.

Rudajame riebalų audinyje yra daugiau mitochondrijų nei baltųjų riebalų ląstelėse, o tai padeda deginti kalorijas kur kas efektyviau. Baltosiose riebalų ląstelėse yra riebalinių lašelių sankaupų, kurios kaupiasi ir gali sukelti nutukimą.

Kanabidiolio vartojimo formos. Kurią pasirinkti?

CBD galima įsigyti įvairiose formose, įskaitant populiariausias – aliejuose ir tinktūrose, valgomuose produktuose, taip pat gėrimuose, vaistinius preparatuose ir elektroninių garintuvų skysčiuose. Dažniausias vartojimo būdas – lašinti aliejų po liežuviu, tokiu būdu vartojami aliejai paprastai veikia greičiau ir duoda ryškesnių rezultatų nei kiti valgomieji produktai, pavyzdžiui, guminukai.

Kanabidiolio garinimas yra taip pat greitas įsisavinimo į organizmą būdas, tačiau jis nerekomenduojamas asmenims, turintiems kraujotakos sutrikimų. Elektroninių skysčių garinimas siejamas su plaučių pažeidimais, be to tyrimai rodo, kad dėl šio įpročio padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Jeigu turite lėtinę ligą, prieš vartojant CBD būtinai pasitarkite su gydytoju dėl kanabidiolio suderinamumo su skiriamais receptinias preparatais.

Būkite sveiki. Jūsų ramybės sargas Cannabee.

Gyventojai jau dabar teiraujasi vaistininkų CBD maisto papildų, vertinamų dėl raminamųjų savybių. Šiuo metu Lietuvoje yra registruotas vienas preparatas su CBD. Tačiau, vaistininkų atstovų teigimu, jis rinkai netiekiamas, nes iki šiol trūko įstatyminės bazės ir gydymo schemų. Tačiau šios kadencijos Seimui priėmus pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kurios šiuos augalus traktuoja kaip žemės ūkio kultūrą ir taip įteisina visų pluoštinės kanapės dalių perdirbimą ir galutinius produktus, vaistininkai tikisi greitu metu galėsiantys prekiauti produktais su CBD.

Lietuva jau dabar Europoje yra viena iš pluoštinių kanapių verslo lyderių, o įstatymo pataisas papildžius poįstatyminiais teisės aktais, bus galima imtis ir biologinių komponentų išgavimo iš pluoštinių kanapių. Šiuose augaluose yra apie 600 įvairių biologinių medžiagų (kanabinoidų, terpenų, flavonoidų ir kitų junginių), naudojamų farmacijos, kosmetikos, maisto ir gėrimų pramonėje.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Priklausomybės nuo narkotikų ekspertų komitetas dar 2018 m. rekomendavo keisti Narkotinių ir draudžiamųjų medžiagų sąrašą ir iš aukščiausios – IV kvaišalų kategorijos, kuriai priklauso heroinas ir kiti sunkūs narkotikai, laikomi išskirtinai kenksmingais visuomenės sveikatai ir neturinčiais jokios medicininės naudos, išbraukti kanapes ir kanapių dervas.

Skirtingai nei veiklioji psichoaktyvi kanapių medžiaga THC, kuri Lietuvoje yra draudžiama, CBD. nėra psichotropinė medžiaga – ji neturi svaiginamojo poveikio ir nesukelia priklausomybės.

Remiantis šiomis PSO rekomendacijomis, 2020 m. pabaigoje Jungtinių Tautų narkotinių medžiagų komisija perklasifikavo kanapes ir kanapių dervas į žemesnį I pogrupį, kuriame pripažįstama ir medicininė kanapių vertė. Kanapių produktų integravimas į farmakopėjas leidžia plačiai atverti duris kanapių tyrimams, naujų vaistų kūrimui ir jų naudojimui medicinos tikslams.

Veikia raminamai

Preparatai, kurių sudėtyje dominuoja CBD ir ne daugiau nei 0,2 procento psichoaktyvios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC), nėra kontroliuojami tarptautiniu lygmeniu.

Kanapių lapuose ir žieduose randamas CBD laikomas vienu vertingiausių ir labiausiai ištirtų kanabinoidų, kurių randama daugiau nei 100 rūšių. Ši aktyvioji medžiaga buvo atrasta 1940 m. ir šiais laikais dažniausiai naudojama gaminant vaistus, maisto papildus, kosmetiką, taip pat neretai yra kaip maisto ir gėrimų ingredientas.

"Iš pluoštinių kanapių išgaunamas CBD padeda žmogaus organizme palaikyti fizinių ir psichinių funkcijų pusiausvyrą. Jis turi raminamąjį poveikį ir subalansuoja miego, skausmo reakcijų, emocijų, imuninės sistemos veiklas. Skirtingai nei veiklioji psichoaktyvi kanapių medžiaga THC, kuri Lietuvoje yra draudžiama, CBD nėra psichotropinė medžiaga – ji neturi svaiginamojo poveikio ir nesukelia priklausomybės", – sako vaistininkė Aurima Stankūnienė.

Biomedicinos mokslų daktarė pasakoja, kad CBD veikia sąveikaudamas su žmogaus endokanabinoidų sistema – jis ramina pernelyg jautriai į dirgiklius reaguojančias imunines ir nervų sistemos ląsteles.

"Kanabinoidų galima rasti ne tik augaluose (fitokanabinoidai), bet juos gamina ir pats žmogaus organizmas (endokanabinoidai). Tai nuolat veikianti priešuždegiminė sistema, kuri palaiko pusiausvyrą mūsų nervinėje ir imuninėje sistemose. Pastebėta, kad žmonės, kurių organizmas gamina daugiau endokanabinoidų, geriau miega, patiria mažiau skausmo, mažiau įtampos", – aiškina A.Stankūnienė.

Tiria priešvėžinį poveikį

Anot farmacininkės, įprastomis sąlygomis žmogaus gaminamų endokanabinoidų veikla yra pakankama, tačiau atsiradus tokiems neigiamiems veiksniams, kaip ligos, įvairūs virusai, traumos ar patiriama nuolatinė įtampa, endokanabinoidams gali prireikti pagalbos. O CBD ir veikia būtent kaip mūsų pačių organizmo gaminamų kanabinoidų pastiprinimas.

Teigiama, kad CBD veiksmingas onkologijos pacientams, epilepsijos kankinamiems vaikams.

Sparčiai populiarėjantis CBD gali būti įvairių pavidalų – aliejaus, kapsulių, kremų, taip pat jo dedama į gėrimus, kavą, šokoladą ar guminukus.

Šiuo metu vyksta daugybė tyrimų dėl CBD priešvėžinio poveikio: rezultatai rodo, kad kanabinoidai gali būti naudingi gydant šalutinius onkologinių ligų simptomus, pavyzdžiui, mažina uždegimus, pykinimą po chemoterapijos ar operacijų.

CBD taip pat sėkmingai naudojamas retoms vaikų epilepsijos formoms gydyti (Dravet sindromas), padeda mažinant nerimo, streso, depresijos, nemigos sutrikimus, naudojamas neramių kojų sindromo, reumatoidinio artrito atvejais, taip pat Alzheimerio ligos, pirmo tipo diabeto, egzemos, aknės ir kt. ligoms gydyti ar simptomams lengvinti. Vartojant didelėmis dozėmis, CBD gali padėti nuo įvairių psichikos sutrikimų, pavyzdžiui, obsesinio konvulsinio sutrikimo, haliucinacijų, šizofrenijos.