Tai numatoma Vidaus reikalų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarime dėl nepaprastosios padėties.

Pagal projektą, nepaprastosios padėties metu norima uždrausti Rusijos ir Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų, nepriklausomai kur jie įsisteigę, radijo, televizijos ar kitų programų retransliavimą, platinimą internete Lietuvos teritorijoje.

Išimtis būtų daroma tik tiems, kam Lietuvos radijo ir televizijos komisija suteiktų leidimą transliuoti arba toms programos,  kurios platinamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.

Nutarimo projekte dėl nepaprastosios padėties numatyta galimybė riboti ir lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą, jei jos skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, kursto karą, ragina prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą.

Anot projekto, tokiu atveju gavus žurnalistų etikos inspektoriaus arba Lietuvos policijos prašymą per 72 valandas turėtų būti išduodami privalomi nurodymai elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams, leidinių pristatymo ar kitokias platinimo paslaugas teikiantiems subjektams – sustabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą.

Taip pat numatyta, kad nepaprastosios padėties metu draudžiama fotografuoti, filmuoti, kitaip fiksuoti, rinkti informaciją apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, įrenginius ir turtą. Norima uždrausti fiksuoti ir Lietuvos bei sąjungininkų kariuomenių karinės technikos judėjimą.

Lieka galioti anksčiau nustatyta didesnė valstybės sienos apsauga, pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas, bus sustiprintas strateginių objektų saugumas.

Pagal įstatymą, sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.

Pirmą kartą nepaprastoji padėtis Lietuvoje dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą paskelbta vasario pabaigoje. Ji baigs galioti kovo 10-ąją, 24 valandą.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) spręs, ar tenkinti bendrovės „Viasat“ prašymą leisti neretransliuoti LRT Kultūros kanalo.

Kaip BNS nurodė LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas, bendrovės atstovai prašymą taikyti išimtį dėl prievolės transliuoti kanalą pateikė spalį, nurodydami, kad tam reikės papildomomų išlaidų.

„Jie motyvuoja tuo, kad programa nėra „įkelta į palydovą“, o norint ją įkelti, tai kainuotų papildomai 150 tūkst. eurų. (...) Kaip jie sakė, jie nenumato ateityje ir strateginiuose planuose neturi siekio LRT Kultūros įkelti į palydovą“, – sakė E.Vaitekūnas.

Šis klausimas iškilo pernai spalį įsigaliojus Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, kai sugriežtinus atsakomybę už propagandą ir numačius atsakomybę ir Lietuvoje neregistruotiems, bet šalyje veikiantiems retransliuotojams, „Viasat“ oficialiai registravosi palydovinės televizijos paslaugų teikėja.

Anot E.Vaitekūno, įstatyme numatoma galimybė suteikti tokią išlygą, tik jei „vartotojai kitomis techninėmis priemonėmis gali matyti programą“.

„Bet šiuo atveju, jokių kitokių priemonių „Viasat“ neturi“, – sakė jis.

„Viasat“ teigimu, bendrovė neturi galimybių retransliuoti LRT Kultūros programos.

„Kanalą LRT Kultūra rodytume, tačiau transliuotojas (LRT – BNS) nėra paruošęs šio kanalo signalo pateikimo per palydovą – šis kanalas nėra laisvai prieinamas palydove, todėl mes techniškai negalime jo rodyti. Dėl šios priežasties manome, kad mes atitinkame Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus ir turime būti atleisti nuo įpareigojimo rodyti kanalą“, – BNS teigė „Viasat“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Gediminas Galkauskas.

Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad retransliuotojai privalo retransliuoti ar platinti interntete visas nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas. Tokios programos yra LRT ir LRT Kultūra.

Lietuvoje nuo 2002 metų veikianti „Viasat“ paslaugas teikia Baltijos šalyse ir Ukrainoje. „Viasat“ buvo vienintelė retransliuotoja Lietuvoje, nesilaikiusi LRTK draudimų retransliuoti įstatymus pažeidusius rusiškus kanalus, tačiau tapusi oficialia retransliuotoja sprendimų ėmė laikytis.

„Viasat“ nurodo, jog anksčiau vadovavosi ne nacionaliniais, o ES teisės aktais: dar iki tapimo retransliuotojais pernai bendrovė įvykdė vienintelį LRTK sprendimą – trims mėnesiams apribojo „RTR Planeta“ transliacijas, nes LRTK sprendimą, anot „Viasat“, įvykdė „pagal ES procedūras“.