„Kalbame apie signalą iš mūsų vyriausybių, kad Vakarų Balkanai yra svarbūs ES“, – Budapešte sakė Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Schallenbergas. Vadinamosios C5 grupės – Austrijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos – užsienio reikalų ministrai susitiko Vengrijos sostinėje ir pareikalavo, kad spalį vyksiančiame kitame ES viršūnių susitikime šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę.

Per pastarąjį ES lyderių susirinkimą birželį ES kandidačių statusas buvo suteiktas Rusijos puolamai Ukrainai ir Moldovai. Bosnija ir Hercegovina, vis dar kenčianti 1992–1995 m. karo padarinius, per tą viršūnių susitikimą buvo apeita. Kai kurios Vakarų Balkanų šalys, pavyzdžiui, Serbija ir Juodkalnija, jau kurį laiką derasi dėl narystės ES. Kandidačių statuso dar neturi tik Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas.

C5 šalių grupė buvo įkurta 2020 m., iš pradžių siekiant sustiprinti regioninį bendradarbiavimą per pandemiją. Budapešte vykęs susitikimas buvo pirmasis nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios. Dalyvės kai kuriais klausimais ne visiškai sutaria, pripažino A. Schallenbergas. Visų pirma manoma, kad Vengrija laikosi švelnesnės nei kitos ES šalys užsienio ir energetikos politikos Rusijos atžvilgiu.

Jo teigimu, kandidatės statuso suteikimas taptų ne tik motyvacija ukrainiečiams, kovojantiems už savo išlikimą, bet, viliasi jis, tai taip pat palengvintų Ukrainos atstatymo procedūras.

„Tai istorinis susitikimas visų pirma dėl svarstomų klausimų, dėl Ukrainos ir Moldovos kandidačių statuso, dėl europinės perspektyvos Sakartvelui. Manau, kad šis sprendimas ne tik suteiks Europai galimybę sugrįžti kaip geopolitinei žaidėjai, atgaivinti plėtros politiką, suteikti naują dinamiką ir Vakarų Balkanų šalims, kurios irgi susitiks su Europos Sąjungos lyderiais, bet kartu tai suteiks pasitikėjimo kreditą Ukrainai ir labai didžiulę motyvaciją žmonėms, kurie kovoja už savo išlikimą, valstybę, už mūsų visų vertybes“, – trečiadienį Briuselyje žurnalistams teigė A. Pranckevičius.

Jei Ukrainai bus suteiktas ES šalies kandidatės statusas, A. Pranckevičius viliasi, kad tai palengvintų Ukrainos atstatymo europinėmis reformomis procedūrą.

„Manau, kad taip pat padės mums, Europos Sąjungai, kartu Europos Komisijai susieti Ukrainos atstatymo planą, fondą, su europinėmis reformomis, investuoti į Ukrainos ateitį, į jos transformaciją. Tad šiandien galbūt tai atrodo kaip eilinis procedūrinis sprendimas. Tai nėra procedūrinis sprendimas, tai yra istorinis įvykis, kuris buvo neįsivaizduojamas dar prieš kelias savaites“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Europos Komisija žengė pirmąjį simbolinį žingsnį rekomendavusi leisti Ukrainai pradėti ilgą kelią narystės ES link. Šiuo sprendimu Briuselis išreiškė tvirtą palaikymą Rusijos puolimui besipriešinančiam Kyjivui.

Spėjama, kad per ketvirtadienį prasidėsiantį dviejų dienų trukmės viršūnių susitikimą bus pritarta planams formaliai suteikti Ukrainai ir kaimyninei Moldovai kandidatės statusą. Toks sprendimas leistų pradėti derybas dėl narystės.

„Nėra nė vienos šalies, kuriai šis siūlymas keltų problemų, – sakė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) per susitikimą su ES kolegomis savo šalies sostinėje. – Parodysime didelį vieningumą.“

ES tikriausiai iškels Ukrainai ir Moldovai sąlygas dėl teismų reformų ir kovos su korupcija, kurias šios šalys turės įvykdyti prieš formalias derybas dėl narystės.

Paskui reikės ne vienerius metus, o gal net kelis dešimtmečius, kruopščiai vertinti pažangą, kad Ukraina priartėtų prie faktinės narystės.

Panašu, kad Sakartvelui, taip pat pateikusiam paraišką dėl stojimo į ES, bus nurodyta įvykdyti papildomų reformų prieš tampant kandidate.

Praėjusią savaitę Kyjive apsilankę Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai išreiškė paramą Ukrainos siekiui tapti kandidate į ES.

Trys ES diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad per pirmadienį vykusį bloko ambasadorių susitikimą jokia šalis nepareiškė prieštaravimų.

Skeptiškiau nusiteikusios bloko narės, tokios kaip Nyderlandai ir Danija, sako, kad pritars šiam žingsniui, jei bus aiškiai pasakyta, kad reikalingos reformos.

„Norime padėti ukrainiečiams siekti europietiškos svajonės, o kandidatės statuso suteikimas yra žingsnis, kuris paskatintų tai padaryti“, – teigė danų užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas).

„Tiesa ir tai, kad yra daug įsipareigojimų, kuriuos reikės įvykdyti“, – pabrėžė jis.

Praėjusį penktadienį Europos Komisija rekomendavo suteikti Ukrainai ir Moldovai ES kandidačių statusą. Komisija vertino ir Sakartvelo paraišką, tačiau dėl šios šalies buvo nuspręstą rekomenduoti suteikti jai kandidatės statusą po to, kai Tbilisis įgyvendins numatytas išankstines sąlygas.

„Dabar atėjo laikas pripažinti, kad Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo ateitis yra ES. Kviesiu jus suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių statusą“, – rašė Ch. Michelis kvietime Europos Vadovų Tarybos nariams į ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį viršūnių susitikimą.

„Ir toliau teiksime Ukrainai tvirtą humanitarinę, karinę, ekonominę ir finansinę paramą“, – pridūrė jis.

Gautinį sprendimą dėl kandidačių statuso suteikimo turi vienbalsiai patvirtinti visi 27 ES šalių vadovai.

Penktadienį paskelbdama Europos Komisijos rekomendaciją, jos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) aiškiai išreiškė savo poziciją vilkėdama Ukrainos nacionalinių spalvų švarkelį ir marškinius.

„Visi žinome, kad ukrainiečiai pasirengę mirti už europinę perspektyvą. Mes norime, kad jie gyventų su mumis europietiškos svajonės labui“, – sakė ji.

Pirma reformos

„Pasiektas istorinis lūžis“, – EK siūlymą Ukrainai ir Moldovai suteikti kandidačių į ES statusą vertina Europos Parlamento (EP) narys Petras Auštrevičius. Tačiau, pasak buvusio vyriausiojo derybininko dėl Lietuvos narystės ES, vadinamojo „misterio Europa“, dar gali nutikti visko, tad reikia sulaukti birželio 23–24 d. vyksiančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) galutinio verdikto. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat siūlo entuziazmą kol kas palaikyti šaldytuve.

Žinoma, didžiųjų ES valstybių Prancūzijos, Vokietijos, Italijos lyderių vizitas į Ukrainą praėjusią savaitę – stiprus palaikymo ženklas. Tačiau Auštrevičius neatmeta fakto, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas gali tarti savo nebūtinai gerą žodį, o priimant sprendimą reikia vienbalsiškumo. Yra skirtingų nuomonių ir Nyderlandų valdančiojoje koalicijoje, žinomas Danijos skepticizmas dėl Europos integracijos projektų.

Europarlamentaras primena, kad apskritai ES plėtros politika Europoje nesusilaukia labai didelio entuziazmo, ir tai nebūtinai nukreipta prieš konkrečių valstybių norą įstoti į ES. Pačioje ES nėra vienos nuomonės, ar jai reikia plėstis, jei taip, ar greitai, ar su kažkokiomis papildomomis sąlygomis.

„Tai pačios ES neišspręsti klausimai, susiję ir su plėtra, ir su pačios ES funkcionavimu. Reikia pripažinti, kad vienbalsiškumo principas yra priėjęs savo pabaigą. ES, būdama 27 valstybių, o jei būtų priimtos Vakarų Balkanų šalys, Ukraina, Moldova, ir per trisdešimties valstybių sąjunga, negali lengvai funkcionuoti esant vienbalsio sprendimų priėmimo principui. Būtina ES vidinė reforma. Nematau galimybių ES priiminėti naujų valstybių, jei nebus priimti sprendimai dėl jos pačios reformų. Kai kurios valstybės tai gali kelti kaip pagrindinę sąlygą“, – pabrėžia P.Auštrevičius.

Procesas: pasak P.Auštrevičiaus, labai svarbu ne tik tai, kiek truks laikotarpis iki narystės, bet ir kas vyks jo metu: Ukraina gali integruotis į ES vidaus rinką, ukrainiečiams galėtų būti atvertos sąlygos dirbti ES. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Prie ES slenksčio – ne tik Ukraina ir Moldova. Kandidačių statusas suteiktas Albanijai, Šiaurės Makedonijai, Juodkalnijai, Serbijai, Turkijai, potencialių kandidačių – Bosnijai ir Hercegovinai, Kosovui, narystės siekia ir Sakartvelas. Kai kurios prie šio slenksčio – jau keliolika metų, o Turkija stojimo paraišką pateikė dar 1987-aisiais.

Ir ukrainiečiams, ir europiečiams norėčiau patarti: tai turi būti bendras projektas, o ne kad Ukraina nori įstoti, o mes atsipūtę tai stebime iš šalies.

Vien kandidatės statusui pelnyti reikia atitikti nustatytus kriterijus. Akivaizdu, kad EK sprendimą dėl Ukrainos ir Moldovos visų pirma lėmė ne jų pažanga, o geopolitinė situacija, karas Ukrainoje, noras sumažinti šių šalių geopolitinį pažeidžiamumą.

„Tai gerai, nes rodo, kad ES yra geopolitiškai ir strategiškai mąstanti, o ne vien biudžeto, finansiniais ar kitokiais siauresniais sumetimais sprendimus priimanti organizacija“, – sako P.Auštrevičius ir priduria, kad Ukraina per pastaruosius kelerius metus iki karo buvo padariusi ir įspūdingą pažangą, ypač sektorinėse reformose, o pagrindiniai priekaištai jai – dėl nebaigtos teisinės reformos ir kovos su korupcija.

Moldova pastaruoju metu taip pat rodė labai didelį pasiryžimą eiti europiniu keliu. O štai Sakartvelas, anksčiau buvęs vos ne pirmasis pagal daugelį reformų, pastaraisiais metais, ypač politinių kriterijų srityje, žengė ne vieną žingsnį atgal, tai aiškiai pasakyta ir EK vertinime.

P.Auštrevičius mini ir dar vieną valstybę: „Labai svarbu, kad birželio 23–24 d. susitikime EVT išsakytų poziciją ir dėl Baltarusijos. Visi suprantame, kad šiuo metu ji lukašenkinė, bet tai negali būti amžiams. Baltarusių tauta turi kitą suverenią teisę, girdime apie parašų rinkimą už ateities narystę ES. Aiškus pasakymas, kad Baltarusija turi ateities europinę perspektyvą, būtų labai svarbus ir Lietuvai.“

Sudėtingas kelias

Vis dėlto per kiek metų Ukraina gali tapti ES nare? Ar įmanoma ją priimti pagal kažkokią specialią pagreitintą procedūrą, apie kokią karo pradžioje yra užsiminęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis?

„Šiuo metu galiojanti ES plėtros ir ypač derybų metodologija nenumato jokio pagreitinto kelio siekti narystės. Labai aiškiai pasakyta, kad kiekviena šalis vertinama pagal jos individualius pasiekimus ir jų išlaikymą ilgesnį laikotarpį, kad būtų įsitikinta, kad tai ne vienkartinis rezultatas“, – aiškina P.Auštrevičius.

Pasak jo, dabar matyti didžiulė Ukrainos, Moldovos motyvacija, o jei jos darys net daugiau, nei iš jų tikimės, gali geranoriškai nustebinti. Tad jei valdžioje išsilaikys dabartinės valdančiosios koalicijos – Ukrainoje liberalių jėgų, o Moldovoje konservatorių – ir jos liks tokios pat motyvuotos, jo manymu, po trejų metų bus galima pereiti prie kito etapo – derybų. „Tačiau tai nebus automatinis sprendimas, vėl reikės visų valstybių narių pritarimo. Matydamas, kaip sunkiai eina link ES Vakarų Balkanų šalys – kai kurios penkiolika, o kai kurios ir devyniolika metų, nesustebsiu, kad ir Ukrainos procesas bus skaičiuojamas daugiau nei dešimtmečiu“, – prognozuoja P.Auštrevičius.

Kito Lietuvos europarlamentaro Andriaus Kubiliaus prognozės optimistiškesnės. Jis primena mūsų kelią į ES: Asociacijos sutartį (tuomet ji vadinosi Europos susitarimu) pasirašėme 1995-ųjų balandį, o iki derybų dėl narystės ES pradžios prireikė ketverių metų. Su geru reformų tempu jas pradėjome 1999-ųjų gruodį Helsinkyje ir baigėme 2002-ųjų gruodį Kopenhagoje. Stojimo sutartį suderinome per mažiau nei pusę metų ir pasirašėme 2003-iųjų balandį Atėnuose su įsigaliojimu ir naryste nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Jis lygina: ES asociacijos sutartis su Ukraina pasirašyta 2014-aisiais. Tai buvo Ukrainos tautos pasirinkimas, kurį ji apgynė per Euromaidano revoliuciją 2013–2014 m. ir gina iki šiol. „Tad nuo asociacijos sutarties pasirašymo su Ukraina jau praėjo dvigubai ilgesnis laiko tarpas (aštuoneri metai) nei Lietuvos atveju nuo sutarties pasirašymo iki derybų pradžios, todėl Ukrainai suteikus kandidatės statusą galima būtų ir operatyviai pradėti derybas“, – mano A.Kubilius.

Juolab reformų įdirbis Ukrainoje labai didelis, daug padėjo EK paramos Ukrainai grupė, kuri buvo tam specialiai įsteigta 2014 m., ir iki šiol yra unikalus ES įsitraukimo į reformas narystės siekiančioje šalyje atvejis.

„Taigi net jei suteikę kandidatės statusą Ukrainai dar duotume truputį laiko, pavyzdžiui, iki metų, pradėti derybas, labai tikėtina, kad jos gali būti baigtos per panašų kaip ir mūsų atveju laikotarpį (ketverius metus), tai yra iki 2027 m.“, – skaičiuoja A.Kubilius.

Jis primena, kad 2027 m. Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, ir per šį pirmininkavimą galimi net trys scenarijai: pirma, Ukrainos įstojimo į ES data, antra, stojimo į ES sutarties pasirašymas, trečia, derybų dėl narystės ES pabaiga. „Lietuvos diplomatija turėtų siekti ambicingiausio scenarijaus“, – neabejoja A.Kubilius.

2027-ieji: „Net jei suteikę kandidatės statusą Ukrainai dar duotume truputį laiko, pavyzdžiui, iki metų, pradėti derybas, tikėtina, jos gali būti baigtos per panašų kaip ir mūsų atveju laikotarpį (ketverius metus), tai yra iki 2027 m.“, – mano A.Kubilius. (I. Gelūno/BNS nuotr.)

Europarlamentaro Juozo Oleko nuomone, Ukrainai atitikti keliamus reikalavimus gali užtrukti nuo kelerių iki keliolikos metų. „Jos stojimo į ES procesus galima pagreitinti, jei ji pati pasinaudos teikiamomis konsultacijomis ir dabar esančiu visuotiniu palaikymu. Esu tikras, kad ES maksimaliai sumažins biurokratines procedūras, priimdama naują narę. Tačiau tai dvipusis kelias – viskas priklausys nuo to, kaip sparčiai Ukraina pakeis savo įstatymus, įsigalios teisės viršenybė, bus sumažintas korupcijos lygis ir valstybė atitiks kitus jai keliamus bent minimalius kriterijus“, – pabrėžia J.Olekas.

EP nario prof. dr. Liudo Mažylio manymu, bandymai įvardyti tikslų metų skaičių nebūtų korektiški. Kiekviena valstybė turi savo stojimo istoriją, ir jos nebūna vienodos. Lietuvos stojimo procesas užtruko apie dešimt metų. Jis primena, kad 1997 m. Estija ir dar kelios valstybės buvo pakviestos derybų dėl narystės, o Lietuva – ne. Tačiau pagaliau ir Estija, ir Lietuva tapo narėmis vienu metu – 2004 m. gegužės 1 d.

„Dabar vyksta karas, Ukraina niokojama žiauraus agresoriaus, tad kas galėtų tiksliai pasakyti, kaip ši šalis galės įvykdyti narystės įsipareigojimus, kai karas pagaliau baigsis, o ir kada? Vakarų Europos valstybių integracija prasidėjo 1950-aisiais, t.y. praėjus penkeriems metams po karo. Per tuos metus veikė vadinamasis Maršalo planas, įgalinęs ekonomikos atsigavimą. Akivaizdu, kad ir Ukrainai reikės panašaus“, – neabejoja L.Mažylis.

Požiūris: L.Mažylis pastebi, kad kiekviena valstybė turi savo stojimo istoriją, ir jos nebūna vienodos. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Pasak jo, Ukrainos pranašumas yra tas, kad ji jau dabar pakankamai integruota į Bendrąją rinką. Svarbiausia, kad yra politinė ES senbuvių valia dėl šios šalies narystės. EP narys pabrėžia, kad Ukraina jau ir šiandien neabejotinai pripažįstama Europos dalimi, nes gindamasi nuo brutalaus agresoriaus ji gina ir mus visus, ir europines vertybes.

Europarlamentaras Bronis Ropė mano, kad nėra prasmės spėlioti, po kelerių metų Ukraina galėtų būti priimta į ES, nes tam reikia konkrečių šalies rodiklių ir įsipareigojimų, kurie skaičiuojami konkrečiais rezultatais, o ne metais. Jo manymu, visų pirma ES turėtų suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą ir pradėti stojimo derybas nedelsiant. Toliau jau vyktų stojimo procedūra pagal visus reikalavimus.

Kas vyks pakeliui

P.Auštrevičiaus įsitikinimu, labai svarbu ne tik tai, kiek truks laikotarpis iki narystės, bet ir kas vyks jo metu: „Jei šioms valstybėms dar ir nepasiekus pilnateisės narystės būtų suteikta galimybė kaip galima greičiau integruotis į ES vidaus rinką, žinoma, išlaikant visus kriterijus, tai suteiktų jų verslui kur kas geresnes galimybes augti, prekiauti su ES. Šių valstybių žmonėms galėtų būti atvertos sąlygos dirbti ES dar iki narystės joje. Taip šių šalių ekonomika ir politinė sistema kokybiškai keistųsi greičiau nei turint tik kandidatės statusą ar vedant derybas. Tai galima padaryti, ir tai abiejų pusių – ir ES, ir šių valstybių – interesas.“

Pasak P.Auštrevičiaus, nereikia turėti iliuzijų, kad Ukraina ir Moldova pakartos Lietuvos kelio į ES tempą. Mes įstojome greičiau, bet šių valstybių reformų poreikis didesnis nei mūsų tuo metu, be to, ES labai paėjėjo į priekį, atsirado dar daugiau ES teisės normų, kurias į ją norinčioms šalims reikia įgyvendinti. „Ukraina gali būti integruota į ES de facto dar iki narystės de jure, ir tai vienas iš sprendimų. ES politinis solidarumas, finansinė parama ir maksimali ekonominė integracija, galimybė tapti sudėtine vidaus rinkos dalimi ukrainiečiams tikrai būtų geras variantas. Tačiau ir pačiai ES reikia reformuotis, pakeisti sprendimų priėmimo mechanizmą, nors tai nėra lengva žinant, kokia yra nuomonių įvairovė ES“, – pabrėžia P.Auštrevičius.

Luckas, 2027-ieji

Ką Lietuvos „misteris Europa“ patartų Ukrainai iš savo asmeninės patirties? „Ir ukrainiečiams, ir europiečiams norėčiau patarti: tai turi būti bendras projektas, o ne kad Ukraina nori įstoti, o mes atsipūtę tai stebime iš šalies. Ukrainos įstojimas į ES – didelė sėkmė: tiek politiškai, tiek saugumo prasme, tiek ir ekonomiškai“, – neabejoja P.Auštrevičius.

Antra, pasak jo, ukrainiečiai turi suprasti, kad tai jiems istorinis šansas vienu ypu ir desovietizuotis, ir europietizuotis, tad jų politinis pasiryžimas reformoms turi būti didesnis, nei jų prašo. Jei ukrainiečiai juo nepasinaudos, Rytai savo destruktyviais propagandiniais kišimosi į vidaus politiką būdais bandys juos nustumti nuo europinio kelio.

Trečia, rekonstruojant Ukrainos ekonomiką per investicijas Europos verslas taip pat pajus didžiulį ekonominį interesą. „Ukrainos ekonominės rekonstrukcijos plano įgyvendinimas turi būti maksimaliai skaidrus, nes čia šaukštas deguto gali sugadinti jau ne statinę, o visą cisterną medaus. Ukrainai reikia išlaikyti Europos kontrolės, skaidrumo egzaminą, o ES reikia pagalvoti apie Ukrainos projekto valdymą. Tikiuosi, bus panaudotas inovatyvus valdymo mechanizmas, tam ES sukurs naujų pareigybių su specialiais įgaliojimais“, – mano P.Auštrevičius.

A.Kubilius jau turi ir konkretų Ukrainos priėmimo į ES šventės scenarijų: „Galbūt Ukrainos stojimo į ES iškilmingas EVT susitikimas galėtų įvykti 2027 m. vėl toje pačioje Ukrainos Lucko pilyje, kurioje 1429-aisiais, prieš beveik 600 metų, įvyko pirmasis Europos viršūnių susitikimas (angl. summit meeting).“

Dar niekada nuomonė dėl kandidatūros nebuvo pateikta taip greitai. Kad šaliai būtų sutektas kandidatės statusas, turi pritarti visos 27 bloko narės.

Nuomonė pasitarnaus kaip pamatas diskusijoms per kitos savaitės ES viršūnių susitikimą, kai lyderiai turėtų patvirtinti Ukrainos, kaip šalies kandidatės, statusą. Tačiau šis statusas bus susietas su griežtomis sąlygomis, o Ukrainos stojimas gali užtrukti ne vienus metus ar net dešimtmečius.

Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rumunija pritaria tam, kad Ukrainai skubiai būtų suteiktas kandidatės statusas, ketvirtadienį Kyjive sakė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

E. Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis), atvykę į Ukrainą traukiniu, apsilankė netoli Kyjivo esančioje Irpinėje, kur brutalaus karo pradžioje vyko įnirtingi mūšiai.

Vėliau, prie jų prisidėjus Rumunijos prezidentui Klausui Iohannisui (Klausui Johanisui), jie susitiko su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, raginančiu sąjungininkes greičiau siųsti daugiau ginklų ir pažadėti jo šaliai ateitį Europoje.

Svarbiausia mūsų vizito žinutė yra ta, kad Italija nori Ukrainos Europos Sąjungoje.

„Svarbiausia mūsų vizito žinutė yra ta, kad Italija nori Ukrainos Europos Sąjungoje“, – spaudos konferencijoje po lyderių susitikimo sakė M. Draghi.

O. Scholzas savo ruožtu pareiškė, kad Vokietija padarys viską, ką gali, kad Ukraina gautų ES kandidatės statusą. Jis pabrėžė, kad ši šalis „priklauso Europos šeimai“, ir pažadėjo siųsti Kyjivui ginklų, „kol to reikės“.

Po susitikimo su vizito atvykusiais lyderiais V. Zelenskis sakė paaiškinęs Ukrainos „esminius poreikius gynybos srityje“.

„Tikimės naujų siuntų, visų pirma sunkiųjų ginklų, modernios artilerijos, priešlėktuvinės gynybos sistemų“, – sakė jis, E. Macronui paskelbus, kad Paryžius perduos Ukrainai dar šešias ilgojo nuotolio savaeiges haubicas CAESAR, be jau pristatytų 12.

V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi dirbti ir tapti ES nare.

„Ukraina yra labiausiai per savo nepriklausomybės istoriją priartėjusi prie ES“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.

„Baisi klaida“

Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto direktorius sakė, jog tikisi teigiamos nuomonės dėl Ukrainos statuso, bet su sąlygomis ir terminais.

„Tai labai delikatu Komisijai, nes ji negali iš Ukrainos reikalauti mažiau nei iš kitų šalių, dėl kurių yra anksčiau pateikusi palankias nuomones. Dėl savo patikimumo ji turi išlaikyti aukštus standartus“, – sakė Sebastienas Maillard'as (Sebastjanas Majaras).

Rusija jau „strategiškai pralaimėjo“ savo karą su Ukraina, patyrė daug nuostolių ir sustiprino NATO, penktadienį paskelbtame interviu sakė Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas (Tonis Radakinas).

„Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos“, – sakė T. Radakinas. Jis pridūrė, kad Rusijos galia sumažės.

Pasak admirolo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ateinančiomis savaitėmis gali pasiekti „taktinių laimėjimų“, bet jau paaukojo ketvirtadalį savo šalies kariuomenės galios dėl „mažyčių“ pergalių, jam pradeda trūkti karių ir aukštųjų technologijų raketų.

Degalų ir maisto kainos

Maskvai didinant spaudimą Europai energijos srityje, Rusijos gamtinių dujų milžinė „Gazprom“ ketvirtadienį teisino tiekimo sumažinimą smarkiai kylant kainoms.

ES šalys skuba mažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos, bet nesutaria dėl embargo rusiškoms gamtinėms dujoms, nes kelios šalys narės yra nuo jų labai priklausomos.

„Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris sakė, kad bendrovė, anksčiau šią savaitę sumažinusi gamtinių dujų tiekimą Vokietijai ir Italijai, žais pagal savo pačios taisykles.

M. Draghi ir V. Zelenskis apkaltino Rusiją tyčia mažinant tiekimą. Italijos lyderis apkaltino „Gazprom“ melu ir naudojimusi dominuojančia padėtimi energijos srityje politiniais tikslais.

„Matome politinį naudojimąsi dujomis, visai kaip matėme politinį naudojimąsi kviečiais“, – sakė jis, turėdamas galvoje milijonus tonų kviečių, įstrigusių Ukrainos uostuose.

M. Draghi kalbėjo Jungtinėms Valstijoms paraginus Maskvą atverti uostus ir leisti Ukrainai eksportuoti grūdus.

„Neturėtume maistu naudotis kaip ginklu“, – Jungtinėse Tautose reporteriams sakė JAV žemės ūkio sekretorius Tomas Vilsackas (Tomas Vilsakas).

Kylant pasaulinėms grūdų kainoms, o importuotojams Viduriniuose Rytuose bei Afrikoje susiduriant su grūdų stygiumi, Maskva pareikalavo mainais į leidimą eksportuoti ukrainietiškus grūdus panaikinti jai įvestas ekonomines sankcijas.

Rytų Ukrainoje intensyviausios kovos ir toliau vyksta dėl pramoninio Sjevjerodonecko miesto, kur, kaip ketvirtadienį sakė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus, yra įstrigę maždaug 10 tūkst. civilių. Prieš karą šiame mieste gyveno maždaug 100 tūkst. žmonių.

Vašingtonas ketvirtadienį paragino Rusiją bet kokius Ukrainoje sučiuptus amerikiečius savanorius laikyti karo belaisviais, užtikrinant žmonišką elgesį su jais.

Valstybės departamentas taip pat nurodė, jog Ukrainoje tikriausiai dingo trečias amerikietis. Du JAV kariuomenės veteranus, kaip pranešta, Rusijos pajėgos į nelaisvę paėmė praėjusią savaitę.

Tuo metu Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį nurodė Rusijai neleisti įvykdyti mirties bausmės marokiečiui, drauge su dviem britais nuteistam už kovojimą ukrainiečių karių gretose.

„Reikia palaukti komisarų galutinio sprendimo ir viešai iškomunikuotos žinios iš Komisijos pirmininkės, tačiau tikėtina, kad Komisija rekomenduos ES valstybėms narės suteikti kandidatės statusą Ukrainai, suprantant, kad Ukraina padarys tam tikrus žingsnius kelyje į eurointregraciją“, – penktadienį LRT sakė A. Pranckevičius.

Jis teigė, kad „detalėse, žinoma, bus paslėptas velnias“, bet sakė besitikintis, kad reikalavimai Ukrainai bus įgyvendinami ir tai nesustabdys šalies eurointegracijos kelyje.

„Sunku pasakyti (kokios tai detalės), tačiau žinoma, kad komisija greičiausiai gali išsakyti tam tikrus lūkesčius, kurių ji tikisi iš Ukrainos, ir ypač Moldovos, šalys, kurios yra arčiausiai kandidatės statuso, ir mums bus matyti, kokios tai detalės, ar tai tie žingsniai, kurie įgyvendinami, racionalūs, logiški, ir tai svarstysime valstybių narių tarpe kitą savaitę“, – kalbėjo A. Pranckevičius.

Šiandieninės diskusijos leis mums užbaigti savo vertinimą iki kitos savaitės pabaigos.

Penktadienį laukiama Europos Komisijos išvados dėl kandidatės statuso Ukrainai.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) praėjusį šeštadienį pranešė, kad jos vadovaujama vykdomosios valdžios institucija „iki ateinančios savaitės pabaigos“ pateiks galutinę išvadą, ar Ukrainai turėtų būti suteiktas kandidatės įstoti į Europos Sąjungą statusas.

„Šiandieninės diskusijos leis mums užbaigti savo vertinimą iki kitos savaitės pabaigos“, – U. von der Leyen sakė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui per iš anksto neskelbtą vizitą Kyjive.

Tai buvo pirmas kartas, kai ES viešai nurodė tikslų laiką, kada Komisija pateiks savo nuomonę. Galutinį sprendimą, ar suteikti šį statusą, dar turės priimti visos 27 bloko narės. Kandidatės statusas – vienas pirmųjų žingsnių narystės ES link.

Apie Europos Sąjungos politiką rašantis portalas „Politico“ pirmadienį paskelbė, jog Europos Komisija ruošiasi rekomenduoti suteikti su Rusija kariaujančiai šaliai kandidatės statusą. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Europos Vadovų Taryba.

„Pirmadienį vyko komisarų diskusija ir iš tiesų Politico yra akivaizdžiai gerai informuoti, kad ta koalicija palaikanti Ukrainą ir suteikimą kandidatės statuso yra daug didesnė, bet dar reikia diskutuoti su kolegomis, nes tų nuomonių yra įvairių“, – LRT antradienį sakė V. Sinkevičius.

Pasak jo, kai kurie komisijos nariai mano, kad Ukrainai drauge su kandidatės statusu reikėtų numatyti tam tikras sąlygas.

„Aš turbūt manyčiau, kad penktadienį žinia, kuri bus paskelbta apie galbūt komisijos kvietimą tapti kandidate pirmiausia, tai ji turbūt pirmiausia tokia pozityvi žinia Ukrainos žmonėms“, – sakė eurokomisaras.

Nors Kyjivas siekia kuo greičiau prisijungti prie ES, bloko pareigūnai ir vadovai perspėja, kad kelias į narystę yra ilgas ir gali užtrukti metus ar dešimtmečius.

Ukraina galimybę prisijungti prie ES mato kaip būdą sumažinti savo geopolitinį pažeidžiamumą, kurį išryškino Rusijos sukeltas karas.

Kelios ES šalys, tarp jų Švedija, Danija ir Nyderlandai, nesutinka su tokio statuso suteikimu, o Vokietija savo pozicijos neišsakė.

Kritikai atkreipia dėmesį į dar prieš karą fiksuotas Ukrainos korupcijos problemas ir į tai, kad kitos šalys, pavyzdžiui, Šiaurės Makedonija ir Albanija, jau buvo toliau pažengusios, siekiant kandidatės statuso.

Tikimasi, kad išvada dėl kandidatės statuso bus pateikta prieš birželio 23–24 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį.

Tačiau atstovas pabrėžė, kad planai nėra galutiniai. Europos Komisijai pateikus rekomendaciją, dėl Ukrainos narystės prašymo tada birželio 23 ir 24 dienomis tarsis ES viršūnių konferencijos dalyviai.

Sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo turi vienbalsiai priimti visos ES valstybės. Ukraina paraišką dėl narystės ES pateikė netrukus po Rusijos pradėto karo.

Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas ES įstatymų leidėjams sakė, kad nedavus ženklo Ukrainai, kad durys jai bus atidarytos, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bus pasiųstas aiškus signalas, jog „jis gali eiti pirmyn toliau ir likti nenubaustas“.

Europos valstybių ir vyriausybių vadovai turėtų aptarti Ukrainos siekį gauti ES kandidatės statusą vėliau šį mėnesį. Europos Parlamentas jau priėmė rezoliuciją, pritariančią kandidatės statuso Ukrainai suteikimui.

„Padarykime viską, kas įmanoma, kad birželio 24-ąją išauštų lūžio diena, mums visiems svarbi diena ir mūsų bendra didžioji pergalė“, – sakė R. Stefančukas.

Europos Komisija turėtų pateikti savo nuomonę šiuo klausimu kitą savaitę, įvertinusi Ukrainos atsakymus į klausimyną, kuris buvo perduotas Ukrainai pavasarį.

Ukraina šiuo metu yra pasirašiusi Asociacijos sutartį su ES, kuria siekiama atverti Ukrainos rinką ir priartinti ją prie Europos. Joje yra ir platus laisvosios prekybos paktas.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola) pareiškė, kad europarlamentarai ir toliau rems Ukrainos siekį gauti kandidatės statusą. Šis žingsnis stojimo procese būtų naudingas Ukrainos tolesnei integracijai regione, nurodė ji.

27 ES šalys vieningai palaiko Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai ir įvedė precedento neturinčių ekonominių sankcijų Maskvai, kai ši pradėjo karą vasarį.

Tačiau lyderiai nesutaria, kada Ukraina galėtų tapti visateise ES nare. Naujos narės priėmimui vienbalsiai turi pritarti visos dabartinės Bendrijos narės.

Iki Rusijos karo Ukrainoje EK pastaraisiais metais ne kartą reiškė susirūpinimą dėl korupcijos Ukrainoje ir didelių politinių ir ekonominių reformų būtinybės.

Prancūzijos vyriausybė aiškiai pasakė, kad, jos nuomone, Ukrainai nerealu būtų tapti ES nare artimiausiu laiku, nes jos stojimo procesas turėtų užtrukti daug metų, „faktiškai veikiausiai keletą dešimtmečių“.

Rytų Europos valstybės šiltai palaiko Ukrainos siekį, nors ES pareigūnai pabrėžia, jog stojimo procesas gali būti ilgas.

Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas (Mikalas Martinas) trečiadienį Strasbūre viešai palaikė Ukrainos prašymą ir sakė tikintis, kad ES lyderiai „pasiųs Ukrainos žmonėms aiškią ir teigiamą žinią“.

M. Martinas yra vienas iš ES lyderių, dalyvausiančių birželio 23–24 dienomis vyksiančiame susitikime.

Jis sako, kad ES „turėtų paremti tuos, kurie nori prisijungti prie būtinų reformų ir pasiruošimo darbų“.  Anot jo, Airijos patirtis rodo, kad „narystė ES yra lemianti pokyčius“.