Jos teigimu, 64 proc. suteikto finansavimo – beveik 407 mln. eurų – įmones pasiekė per „Invegos“ kovidines priemones, sukurtas padėti verslui COVID-19 krizės metu.

Nurodoma, kad didžiausia „Invegos“ suteikto finansavimo dalis verslą pasiekė paskolomis. Per kovidines priemones nuo 2020 metų pandemijos pradžios iki šios dienos  įmonėms paskolomis „Invega“ suteikė 241 mln. eurų.

„Pagal šiuo metu „Invegos“ siūlomas kovidines priemones verslui matyti, kad didžiausia lėšų dalis panaudota lengvatinėms paskoloms, skirtoms pagelbėti turizmo ir apgyvendinimo paslaugų sektoriams. Kelionių organizatoriams ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams „Invega“ jau skyrė  18,8 mln.  eurų, todėl kiek daugiau nei pusė šimto šių paslaugų teikėjų gali kompensuoti klientams jų patirtas išlaidas už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones ar apmokėti savo einamąsias išlaidas. Iš viso šiai priemonei numatyta 30 mln. eurų“, – pranešė įstaiga. 

Tuo metu pagal tiesioginių paskolų priemonę „Invega“ 393 verslo subjektams skyrė 16,09 mln. eurų. Šiuo metu dar yra vertinamos 359 paraiškos, kurių prašomas finansavimas siekia 17 mln. eurų.

Už verslo  paskolas per kovidines garantijų priemones įstaiga garantavo už beveik 104 mln. eurų. Per šiuo metu veikiančią kovidinių garantijų priemonę „Kelionių organizatorių priemonių įvykdymo užtikrinimo garantijos“ už kelionių organizatorius draudimo įmonėms ir finansų įstaigoms jau suteikta garantijų už beveik 3 mln. eurų.

Iš viso nuo pandemijos pradžios „Invega“ subsidijų ir visuotinės dotacijos priemonėmis, skirtomis pagelbėti nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms ir kompensuoti nuomos mokesčio išlaidas ar sumokėtas paskolų palūkanas, jų sąskaitas papildė kiek daugiau nei 61 mln. eurų.

Asociacijos prezidentas ir sporto ir sveikatingumo tinklo „Impuls“ generalinis direktorius Vidmantas Šiugždinis sako, kad šešis mėnesius uždarytiems sporto klubams iš valstybės gautos paramos neužteks padengti visus nuostolius. 

Jis siūlo valstybei šiam verslui mokėti subsidijas pagal jų 2019 metų pajamas, nes subsidijos, siejamos su jų sumokėtu GPM, „labai menkai gelbsti“.

„Pajamos mūsų kritę nuo 90 iki 100 proc. Siūlome rištis prie pajamų, tai lengviausiai paskaičiuojamas metodas. Kalbame apie 20 mln. eurų pagalbą. Tiek pajamų 2019 metais per pusmetį sporto klubai generavo“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė V. Šiugždinis.

Vasara – ne tas sezonas, kas mums padės išgyventi, net jeigu leis veiklą.

„Didžiausi mūsų kaštai yra nuoma ir komunaliniai mokesčiai“, – pridūrė jis.

Vilniaus sporto klubo „The One“ vadovė ir trenerė Jurga Masulevičiūtė tikino, kad nedideli sporto klubai yra labiausiai nukentėję.

„Situacija kritinė, ypač mažiesiems. 90 proc. įmonių kalba apie tai, kad jeigu negaus paramos šiandien, užsidarys. Vasara – ne tas sezonas, kas mums padės išgyventi, net jeigu leis veiklą“, –  teigė J. Masulevičiūtė.  

V. Šiugždinis pabrėžė, kad sektoriaus veikla yra sezoniška – pagrindiniai metų pardavimai vyksta spalio-kovo mėnesiais. 

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis pranešė, kad ketinamos mokėti subsidijos, kurios  priklausys ir nuo pastoviųjų kaštų. Jis žada kitą savaitę situaciją aptarti su sveikatingumo ir sporto klubais.

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas sako, kad laisvų lėšų dar didesnei paramai nėra.

„Papildomų šaltinių, kad nereiktų iš kažkur atimti, nėra, tik skolinantis“, – komitete teigė jis. 

Sporto klubai buvo uždaryti pernai lapkritį, šalyje antrą kartą įvedus visuotinį karantiną.

„Antrosios pandemijos bangos įtaka ekonomikai yra daug mažesnė nei praėjusių metų pavasarį. Jeigu tuomet gyventojų išlaidos sumažėjo maždaug trečdaliu, dabar matome, kad jos yra sumažėjusios dešimtadaliu, ir tik tose specifinėse srityse, kur yra apribotos galimybės išleisti pinigus – kelionės, viešbučiai, restoranai ir kai kurios laisvalaikio paslaugos. Bet tai tikrai nėra labai didelė neigiama įtaka bendrai ekonomikai“, – Lietuvos verslo forume trečiadienį sakė N. Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, sektorių, kurie išgyvena didelę krizę ir kuriems iš tiesų reikia pagalbos, yra mažiau nei dešimtadalis Lietuvos BVP, o „likusi dalis ekonomikos klesti.“

Tikrai sunku įžvelgti kažkokių ženklų, kurie signalizuotų apie antrą recesiją Lietuvoje ar antrą duobę.

„Žiūrint į lietuviškos kilmės prekių eksportą, apdirbamosios gamybos tendencijas, sunku būtų įžvelgti bet kokią krizę šiuo metu. Pramonė yra ant bangos. Aišku, tai susiję su didele lietuviškų prekių paklausa ir Europoje, ir kitose pasaulio šalyse. Europos pramonė klesti, vartotojai turi pinigų, juos nori išleisti. Neturėdami galimybių vartoti paslaugas, jie vartoja prekes. Tikrai sunku įžvelgti kažkokių ženklų, kurie signalizuotų apie antrą recesiją Lietuvoje ar antrą duobę. Turime kalbėti tik apie lokalizuotas problemas keliuose sektoriuose“, – sakė N. Mačiulis.

Jis akcentavo, kad iš dalies neigiamas ekonomines pasekmes minimizavo valstybių ekonominė politika – tiek fiskalinis skatinimas Lietuvoje, tiek anticiklinė fiskalinė politika Lietuvos eksporto rinkose.

„Daugelis Europos valstybių pasiekė naujas rekordines aukštumas su savo valstybės skolomis, bet šiuo metu nei valstybės skola, nei biudžeto deficitas nėra kritikos objektas. Matome, kad visos valstybės skolinasi už rekordiškai žemas palūkanų normas, net ir tos, kurių skolos ir BVP santykis yra tris kartus didesnis nei Lietuvos. Tai dėl Lietuvos skolos apskritai nereikėtų nerimauti“, – sakė N. Mačiulis.

Tiesa, ekonomistas atkreipė dėmesį į infliaciją. 

„Kainų kilimas (...) matomas visur, ir mes seniai matėme tokią kombinaciją, iš įvairių šaltinių ateinantį infliacinį spaudimą – naftos kaina grįžo į prieš krizę buvusį lygį, vario, geležies kaina yra aukščiausiame lygyje per pastaruosius 5 metus, Jungtinių Tautų maisto kainų indeksas taip pat aukščiausiame lygyje per daugiau nei penkmetį – kviečiai, kukurūzai, sojos pupelės muša 6 metų kainų rekordus. Transportavimo išlaidos jūrų konteineriais yra rekordinėse aukštumose“, – sakė N. Mačiulis.

„Čia yra visa puokštė trumpalaikių veiksnių, kurie pakels infliaciją artimiausiu metu ir ES, ir JAV, bet yra ir struktūrinių infliacijos veiksnių: pristabdyta globalizacija, protekcionizmas, noras gaminti svarbias prekes arčiau namų, o ne ten, kur yra pigiausia. Tai ir vaistai, įvairūs elektronikos komponentai, – jeigu keltume (gamybą – ELTA) iš Kinijos arčiau Europos, mums galbūt atsiranda didesnės galimybės, bet šalutinis efektas bus didesnės kainos, didesnė infliacija“, – pridūrė ekonomistas.

Pasak N. Mačiulio, svarbus infliacijos šaltinis greta paminėtų veiksnių yra sukauptas didelis vartojimo ir investicijų potencialas.

„Lietuvoje per metus gyventojų indėliai išaugo daugiau nei penktadaliu, įmonių – 40 proc., bet tą galima matyti beveik visose Europos šalyse, – gyventojai turėjo mažiau galimybių išleisti pinigus, sukaupė didelius rezervus ir, matydami pandemijos pabaigą, krizės pabaigą, pinigus išleis. Tai bus daug spartesnis ekonomikos augimas, kuris pavirs taip pat į infliaciją, didesnius svyravimus finansų rinkose“, – nurodė N. Mačiulis.

Remiantis 2018 m. tyrimu, kurį atliko Pasaulinis sveikatingumo institutas, Lietuvoje 10,1 proc. visų suaugusiųjų gyventojų yra sveikatingumo rinkos dalyviai. To paties tyrimo duomenimis, vidutinės metinės išlaidos, tenkančios vienam šio sektoriaus dalyviui, yra 330 eurų. Skaičiuojant sektoriaus dydį, sveikatingumo sektorius Lietuvoje iki pandemijos sudarė 93 mln. eurų, jame dalyvavo apie 270 tūkst. žmonių.

„Vis dar susiduriam su Lietuvos valdžios nesuvokimu, jog sveikatingumas ir sportas Pasaulyje yra milžiniška industrija, kurianti visuomeninę naudą ir mažinanti finansinį spaudimą sveikatos apsaugos sektoriui senstančioje visuomenėje. Lietuvoje šis sektorius, per pastarąjį dešimtmetį taip pat reikšmingai augo ir įnešė savo indėlį į ekonomiką. Augantis sveiko gyvenimo būdo įprotis taip pat skatina ir kitas, susijusias veiklas – nuo aprangos iki inventoriaus“, – teigia LSKA prezidentas Vidmantas Šiugždinis.

Remiantis LSKA skaičiavimais, Lietuvos sveikatingumo segmentas iki pandemijos sudarė 7,8 proc. Lietuvos paslaugų įmonių apyvartos ir augo apie 15 proc. per metus.

„Nuo 2020 m. lapkričio 7 dienos esame uždaryti. Per paskutinius 12 mėnesių paslaugos nebuvo teikiamos jau pusę metų, o visą likusį laikotarpį paslaugos buvo apribotos. Be to, sektoriaus veikla yra labai sezoniška ir pagrindiniai metų pardavimai vykdomi spalio-kovo mėnesiais. 2021 m. nei lankytojų, nei pajamų srautas atsistatyti dar negalės, nepriklausomai nuo klubų atidarymo datos – anksčiausiai į vėžes galima planuoti sugrįžti 2022 m. pabaigoje, bet iki tol reikia išgyventi“, – pasakoja V. Šiugždinis.

Nors LSKA teigiamai vertina 2021 m. valstybės pastangas teikti pagalbos priemones antruoju pagalbos paketu kompensuojant GPM arba sąnaudas verslams praradusiems daugiau kaip 60 proc. pajamų, tačiau jau būtinas skubus trečias paramos paketas dar labiau nukentėjusiems verslams. Sveikatingumo ir sporto klubų pajamos karantinų metu krito 90-100 proc., o GPM subsidija nėra pilnai tinkamas sektoriaus finansavimo būdas, nes didelei daliai trenerių dirbant individualios veiklos principu, būtent nuomos bei komunaliniai mokesčiai yra reikšmingiausi kaštai.

„Nesuprantame, kodėl siūlomas nuomos arba komunalinių kaštų padengimas apsiriboja 2021 m. vasario-balandžio mėnesiais – sporto klubai uždaryti jau nuo lapkričio. O vertinant pirmąjį karantiną bei ypatingą verslo sezoniškumą, vienintelis būdas išsaugoti sektorių yra kompensuoti negautas pajamas. Tik tokiu būdu bus galima finansuoti veiklą per nuostolingą vasaros sezoną ir tęsti ją rudenį“ – tvirtino V. Šiugždinis.

Apklausoje, kurią 2021 m. sausį atliko asociacija, net 90 proc. apklaustųjų nurodė, kad nesulaukus skubios pagalbos jiems gresia bankrotas.

Vyriausybei pasiūlytas sektoriaus ekonominis gelbėjimo planas

1. Kompensuoti 6 mėn. sveikatingumo klubų apyvartą, pagal vidutines 2019 m. pajamas, skiriant vienkartinę išmoką veiklą tęsiančioms įmonėms.

2. Įsigyti paslaugų iš sveikatingumo sektoriaus, skirtų socialinių sektorių darbuotojams. Po klubų atidarymo, paslaugomis galima būtų pasinaudoti 12 mėn. laikotarpiu, stiprinant sveikatą ir imunitetą bei atsistatant po neigiamų karantinų ir koronaviruso pasekmių. Siūloma suma paslaugoms vienam asmeniui – iki 200 eurų. Viso priemonei skirti ne mažiau kaip 20 mln. eurų.

Siekiant ilgalaikio sektoriaus stiprinimo bei ES rodiklių atitikimo prevencinio visuomenės sveikatinimo srityje, bei tokiu būdu ilguoju periodu taupant valstybės lėšas sveikatos apsaugai, siūlome inicijuoti atitinkamų įstatymų bei teisės aktų pakeitimus:

3. Taikyti 5 proc. lengvatinį PVM tarifą sporto bei sveikatingumo paslaugoms, kaip vienam valstybės esminių prioritetų.

4. Leisti įtraukti sporto bei sveikatingumo paslaugas į įmonių sąnaudas, tokiu būdu skatinant darbdavius patiems investuoti į darbuotojų sveikatą ir taupyti valstybės lėšas sveikatingumui.

LSKA ragina Vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų ir bendromis pastangomis pasiekti, kad sporto ir sveikatingumo klubai ne tik būtų kuo skubiau atidaryti, tačiau ir sulauktų finansinės paramos paketo, kaip vienas labiausiai nukentėjusių verslo sektorių. Juolab, daugelis Pasaulio ir Europos tyrimų parodė, kad užsikrėtimų skaičius COVID-19 sveikatingumo klubuose yra ypač žemas.

Kaip pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas, didžioji dalis žmonių pajus minimalų karantino poveikį arba jo nepajus visai, bet dalis jį pajus pakankamai ženklų.

„Didžioji dalis nepajus poveikio arba pajus labai minimalų, bet dalis pajus pakankamai ženklų ir jie gali pasitraukti į šešėlį. Ir dabar turbūt dalis pasitraukė. Didžiausia rizika, kad jie nebegrįš iš šešėlio, pasibaigus pandemijai“, – „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.

„Kita grėsmė, kuri gali būti, jei mes per ilgai tęsime vienus ar kitus ribojimus, yra jaunimo emigracija į tas šalis, kurios bus laisvesnės“, – pridūrė ekonomistas.

Jis taip pat išskyrė biudžeto deficito riziką.

„Trečia grėsmė yra biudžeto deficitas, nes mes turėjome didžiausią biudžeto deficitą regione praėjusių metų trečią ketvirtį dėl priešrinkiminio išlaidavimo. (...) Turbūt bus deficitas didžiausias ir pirmą šių metų ketvirtį, nes Lietuva taiko vieną griežčiausių karantinų, tikėtina, kad ir vieną ilgiausių – mūsų fiskalinė situacija bus šiek tiek santykinai prastesnė nei kitų šalių. Dalis šalių kalba apie diržų veržimąsi, mes dar ne, bet niekas negali garantuoti, kad to nebus“, – teigė Ž. Mauricas.

Lietuvoje visuotinis karantinas įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti nuo gruodžio 16 dienos.

Šiuo metu karantinas pratęstas iki balandžio 1 dienos, tačiau gali veikti nedidelės, atskirą įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės, grožio salonai ir kirpyklos, leidžiama lauko prekyba.

Neveiksni Konkurencijos taryba?

"Kodėl Konkurencijos taryba nesiima jokių veiksmų dėl to, kad Vyriausybė vieniems draudžia prekiauti pramoninėmis prekėmis, o kitiems leidžia parduoti ir jas, o ne tik maisto? – kalbėdamas su "Kauno diena" klausė Konkurencijos tarybai pirštinę metusios Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas. – Taryba pripažįsta, kad tai yra problema, tačiau teigia, kad suvaržytos jos kompetencijos ribos, ir negali vertinti. Pripažįsta, kad valstybė, formuodama pandemijos suvaldymo politiką, turi įvertinti tai, kad pokovidiniu laikotarpiu kai kurie verslai gali įgauti daugiau galios, daugiau konkurencinio pranašumo.

Išties tai yra Vyriausybės problema. Kalbos, ypač ekonomikos ir inovacijų ministrės, kaip čia aptversi pramonines prekes prekybos centruose, skamba juokingai ir atrodo nekompetentingai. Atrodo, kad trūksta politinės valios detaliau įvertinti situaciją ir einama paprasčiausiu keliu: vienų veiklą apriboti, kitiems leisti. Motyvuota, kad gyventojams reikia nusipirkti dantų šepetėlių ir pan. Tačiau jų galima įsigyti ir vaistinėse."

LDK jau sausio 18-ąją kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę bei Konkurencijos tarybą, norėdama atreipti jų dėmesį į šalyje galiojančias skirtingas ir nelygias konkurencijos sąlygas antrojo karantino metu. Verslininkų organizacijai atsakė tik Konkurencijos taryba, bet ir ji paaiškino, kad įstatymai nesuteikia jai kompetencijos vertinti Vyriausybės teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams ir negali nuspręsti, ar šiuo atveju konkurencijos ribojimas yra proporcingas. LDK atstovai pabaksnojo į keletą Konkurencijos įstatymo straipsnių, kurie įpareigoja vertinti ministrų kabineto sprendimus, taip pat duoti privalomus nurodymus tiek privatiems ūkio subjektams (įskaitant komercinius bankus, kitas kredito įstaigas), tiek valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms pateikti absoliučiai visus jai reikalingus dokumentus (taip pat turinčius ir komercinių paslapčių). Pasak konfederacijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare Lietuva tapo 2018 m., yra pateikusi rekomendacijų paketą, pagal kurį konkurencijos institucijos turėtų padėti Vyriausybėms priimti sąžiningos konkurencijos sprendimus. Pavyzdžiui, turi teikti Vyriausybėms nuomones-rekomendacijas, kaip užtikrinti vienodas sąlygas ūkio subjektams ir išvengti rinkos iškraipymų tarp visų ar atskiro sektoriaus, regiono įmonėms.

Vasario 8 d. LDK naują savo kreipimąsi su argumentais ir abejonėmis, kad Konkurencijos taryba neatlieka savo pareigų (užsiima formaliąja biurokratija) ir atsisako gilintis į esamą valstybės ekonominę situaciją, adresavo visoms parlamentinėms partijoms.

Žmones labiausiai erzina ne draudimai, bet neteisingumo principas. Jei nebūtų neteisybės, nekiltų ir nepasitenkinimo.

"Jau kontaktavome su dalimi parlamentinių partijų, joms tai labai įdomu, – teigė D.Arlauskas. – Išgirdome ir politikų pasipiktinimų šia taryba. Ir jie yra girdėję ne vieną atvejį dėl jos neveiklumo. Konkurencijos taryba taip pat turėtų žinoti taisykles."

Anot LDK prezidento, jei Konkurencijos tarybai trūksta galių arba reikia keisti teisės aktus, kad jie galėtų vertinti Vyriausybės nutarimus, turėtų kreiptis į įstatymų leidėjus. Bet ji nesikreipia, tenkinasi tuo, kas yra, todėl verslininkų atstovas mano, kad tarybai trūksta lyderystės.

"Visi žinome, kad esame viename didžiuliame laive COVID-19 vandenyne ir reikia imtis kažkokių priemonių, situaciją reikia valdyti, – paaiškino D.Arlauskas. – Tačiau visiems tos priemonės turi būti taikomos vienodai. Žmones labiausiai erzina ne draudimai, bet neteisingumo principas. Jei nebūtų neteisybės, nekiltų ir nepasitenkinimo. Taip ir atsiranda gudruolių, kurie anksčiau pasiskiepija ir t.t. Visa mūsų sistema skylėta."

LLRI irgi turi pasiūlymų

Beje, ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) tą pačią vasario 8-ąją taip pat bandė atkreipti Seimo, Vyriausybės ir kitų valdžios institucijų dėmesį į karantino teisėtumą (kaip dienraščiui sakė D.Arlauskas, LDK su LLRI veiksmų nederino, data – tiesiog sutapimas). LLRI kartu priminė, kad jau pirmojo karantino metu jo ekspertai parengė joms skirtą analitinę medžiagą. Kokia valdžios reakcija ir pernykštį pavasarį, ir dabar?

"Per pavasario karantiną buvo atsižvelgta į mūsų pirmąją mokestinę iniciatyvą – dar prieš prasidedant karantinui, paraginome valdžią priimti teisės aktų pakeitimus, kad įmonės galėtų atidėti mokesčių mokėjimą ir jų banko sąskaitos nebūtų įšaldytos, – dienraščiui teigė LLRI prezidentė Elena Leontjeva. – Šie pakeitimai beprecedentės krizės metu tapo išsigelbėjimu daugeliui įmonių. Džiaugiamės, kad ir antrojo karantino metu mokestiniai atidėjimai veikia ir kad daugelis įmonių galėjo išvengti bankų sąskaitų įšaldymo ir bankroto. Tačiau tuomet ištiko nauja bėda – priverstinis veiklos sustabdymas.

Elena Leontjeva: negali būti taip, kad viena pusė laimi, o tai, kaip išsikapstys kita visuomenės dalis, – jos pačios reikalas.

Į ją atsakėme kitu pasiūlymų paketu: argumentavome, kad valstybės mastu dera pripažinti ekonominės veiklos apribojimus dėl karantino laikinu nuosavybės paėmimu, už kurį pagal Konstituciją privaloma teisingai atlyginti. Apeliavome į tai, kad nuosavybė nėra tik žemės sklypas, kioskas ar pastatas. Netekę galimybės dirbti, naudoti savo rankų ir įrankių, vykdyti savo įsipareigojimų ir sutarčių, žmonės neteko jiems priklausančios nuosavybės, o drauge – ir pragyvenimo šaltinio."

LLRI prezidentės manymu, pirmojo karantino metu valdžiai atrodė, kad ir taip susitvarko su pandemija ir su ekonominiais įsipareigojimais, tad rimtesnio dialogo šia tema institutas nesulaukė. Tiesa, E.Leontjeva sako, jog teko girdėti, kad LLRI paaiškinimas "padėjo žmonėms susigrąžinti orumą, nesijausti beteisiais prašytojais, kuriuos smerkia ir valdžia, ir tie, kurie neprarado nei darbo, nei pajamų."

Svarbu susigrąžinti pasitikėjimą

LRRI paskelbė, kokių veiksmų valdžia privalo imtis, kad būtų grąžintas žmonių pasitikėjimas, santarvė tarp jos ir žmonių. Vienas pasiūlytų būdų – karantiną pripažinti kaip nuosavybės teisių suvaržymą, ir už priverstines netektis verslui kompensuoti. Vis dėlto kompensacijos būtų mokamos visų šalies gyventojų sąskaita. Ar visos visuomenės grupės tai priimtų geranoriškai?

"Pasimokę iš pirmojo karantino, į kitus turėtume įeiti su tam tikra visuomenės sutartimi: viena jo pusė – tie, kurie privalo nutraukti darbą dėl visuomenės sveikatos, o kitoje pusėje – likusi visuomenės dalis, kuri gali tęsti darbus, – paaiškino E.Leontjeva. – Vyriausybė turėtų būti tokios taikios sutarties įkvėpėja ir solidarumo tiltas, garantas. Vyriausybė atstovauja abiem visuomenės pusėms ir didele dalimi nuo jos nusiteikimo priklauso, kiek nenukentėjusios grupės pasiruošusios tikram solidarumo aktui.

Tiesa, kad lėšos subsidijoms mokėti yra imamos ne iš kur kitur, o iš mūsų valstybės biudžeto. Be to, kaip ir kitos ES narės, gauname nemažus ES fondus."

Ką stebime dabar? Visuomenės susipriešinimą, paramos maldavimą ir konkurencijos iškraipymą.

Jos teigimu, svarbu, kad tos lėšos kuo greičiau pasiektų nukentėjusius žmones ir įmones. LLRI prezidentė priminė, kad instituto ekspertai nuolat kelia klausimą apie greitą ir efektyvų šių lėšų paskirstymą. Tai padaryti esą galima be papildomų sąrašų sudarymo, o tiesiogiai ir proporcingai kompensuojant dalį prarastų pajamų tiems, kurių nuosavybės teisės buvo ir tebėra suvaržytos.

Tačiau LDK prezidentas nenori sutikti su LLRI nuomone, kad veiklos apribojimas – nuosavybės nusavinimas.

"Kai valstybės reikmėms reikia žemės, suprantu jos nusavinimą. Valstybė paima ir sąžiningai kompensuoja, – sakė D.Arlauskas. – Dabar apribojimai buvo nustatyti dėl bendro gėrio (verslas supranta, kad yra bendras gėris, ne tik per pandemiją savanoriauja ir jokio atlygio už tai net nesitiki), dėl žmonių sveikatos. Susiklostė force majeure situacija, o tokiu metu visiems kompensacijų nebūna. Yra beprecedentė situacija, įvairių šalių Vyriausybės pumpuoja pagalbai pinigus, o šis veiksmas negali būti visiškai nevaldomas, negali būti visiškai kompensuotos netektys. Galų gale negali suversti visko pandemijai, neįmanoma visko suskaičiuoti kapeiką į kapeiką: gal pajamos sumažėjo dėl blogai organizuojamo verslo, dėl pasikeitusios situacijos rinkoje.

Kalbant apie verslus, yra pagalbos mechanizmai – žiūrima, ar per subsidijas, ar lengvatines paskolas, ar kitais būdais. Bet šiaip verslo esmė yra uždirbti, o ne gyventi iš paramos. Neuždirbti pinigai iškreipia rinką."

O LLRI prezidentė dėl nelygiaverčių konkurencijos sąlygų įmonėms mato vienintelę išeitį – teisingos ir proporcingos kompensacijos už apribotas nuosavybės teises.

"Ką stebime dabar? Visuomenės susipriešinimą, paramos maldavimą ir konkurencijos iškraipymą, – atkreipė dėmesį ji. – Suprantu, kad ir Vyriausybė, spaudžiama pandemijos, veikė greitai ir ne visus aspektus numatė. Tačiau dabar laikas apibendrinti mūsų ir pasaulio pamokas, juolab kad mums gali grėsti ir daugiau karantinų. Turi būti aiškus visuomenės susitarimas dėl karantino sąlygų. Negali būti taip, kad viena pusė laimi, o tai, kaip išsikapstys kita visuomenės dalis, – jos pačios reikalas.

Nelygybė: pasak verslininkų, vienų įmonių veikla Vyriausybės sprendimais sustabdyta, o didžiųjų apyvarta krizės metu gerokai padidėjo, tad pastarosios ir popandeminiu laikotarpiu bus įgijusios konkurencinį pranašumą. K. Vanago / Fotobanko nuotr.

Kaip sutiksime trečiąją bangą?

Turėjome pirmojo karantino verslo suvaržymus, antrojo turime, ateities prognozės taip pat nešviesios – vis daugiau kalbama ir apie trečiąją pandemijos bangą. Nesureguliavus verslo sąlygų, krizė gali aštrėti ir tęstis iki begalybės. Kada valdžia sumos, kad jau metas imtis greitų ir veiksmingų sprendimų išsaugoti šalies ekonomiką nuo sunkiausių padarinių?

"Greiti ir efektyvūs sprendimai valstybei reikalingi nenutrūkstamai, todėl tikiu, kad iš klaidų visi pasimokome ir kad ateityje vengsime visuomenės susipriešinimo, – įsitikinusi E.Leontjeva. – Valdžia, kaip visi žmonės, turi šansą per krizę optimizuoti valstybės institucijų veiklą, atsisakyti perteklinės biurokratijos. Žiūrėkite, net kai yra priimti nutarimai padėti nukentėjusiam verslui ir savarankiškai dirbantiems, to padaryti neleidžia būtent biurokratinės kliūtys. Labai svarbu, kad nenutrūktų investicijų procesas, kuris krizės metu paprastai sustoja. Todėl inicijavome diskusiją dėl reinvestuoto pelno neapmokestinimo, pateikėme pasiūlymus dėl pelno mokesčio reformos. Ją įgyvendinus, ekonomika greičiau atsigautų po krizės, būtų kuriamos naujos darbo vietos, didinamas darbo našumas. Tik tokiu būdu galime pasivyti Vakarų Europą savo atlyginimais."

Pasak D.Arlausko, premjerė viešai sakė, kad tarsimės, kalbėsimės. Tariasi, kalba, tačiau "ne į tą pusę". Taip, leido atnaujinti veiklą toms prekybos įmonėms, kurių užimamas plotas atitinka Vyriausybės nustatytą dydį. Bet LDK prezidentas akcentavo, kad kalbant iš esmės būtina sudaryti konkurencinę aplinką, kuri būtų sąžininga ir teisinga visada. O mūsų Vyriausybė, jo pastebėjimu, to nesiekia.

Danas Arlauskas: žmones labiausiai erzina ne draudimai, bet neteisingumo principas. Jei nebūtų neteisybės, nekiltų ir nepasitenkinimo.

"Noriu pateikti naujausią Australijos pavyzdį, kaip ginamas verslas ir pareikalauta, kad interneto milžinės "Facebook", "Google" dalytųsi pajamomis su žiniasklaida už skelbiamą turinį. Ir tai rodo, kad šalies valdžia turi politinę valią, – atkreipė dėmesį Lietuvos verslininkų atstovas. – Iš pradžių daugelio šalių, tarp jų ir Jungtinių Valstijų, spauda džiaugėsi, kad jų informacija skelbiama socialiniuose tinkluose, tačiau vėliau pamatė, kas iš to išeina. Visi praregėjo, "mes kuriame turinį, turime už jį mokėti, o interneto gigantės tik pampsta".

Analogiška situacija ir dėl didžiųjų prekybos tinklų. Išgyvenome laikotarpį, kai su tiekėjais būdavo atsiskaitoma vos ne po metų. Schema labai paprasta: didieji tais pinigais kūrė savo ateitį, plėtėsi."

LDK prezidento teigimu, australų valdžia į neteisybę reagavo, nors iš pradžių tai ėmė kelti ir žmonių nepasitenkinimą, nes socialiniai tinklai apskritai ėmė blokuoti turinį. Tačiau jis įsitikinęs, kad tai yra solidus protingos valdžios sprendimas. Ateis tai (kad už turinį reikia mokėti) ir į Europą, ir į kitus žemynus.

"Visur sulaukiama pasipriešinimo, – tokią išvadą pateikė D.Arlauskas. – Galima paklausti: ką mes čia matome bendro kalbėdami apie pasaulį ir Lietuvos valdžią, Konkurencijos tarybą? Mes daug matome bendro. Vieni subjektai turi išskirtines sąlygas pasinaudoti situacija, o kitiems nesuteikta teisė dirbti konkurencinėmis sąlygomis."

Komentaras

Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas

Galiu patvirtinti, kad Konkurencijos įstatymas nesuteikia Konkurencijos tarybai kompetencijos vertinti Vyriausybės priimtų teisės aktų, vienu iš kurių ir buvo paskelbtos karantino Lietuvoje sąlygos, teisėtumo. Taigi, Konkurencijos taryba negali vertinti, ar per karantiną, Vyriausybei įvedus ribojimus, nebuvo pažeistas Konkurencijos įstatymas. Pagal šį įstatymą mūsų institucija gali teikti siūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei dėl jos priimtų teisės aktų, tačiau, kad tokius argumentuotus siūlymus galėtume teikti, prieš tai turėtume įvertinti daugybę faktorių, tarp jų – valstybės interesą saugoti gyventojų sveikatą, o to vertinti Konkurencijos taryba neturi nei duomenų, nei kompetencijos.

Vis dėlto Konkurencijos taryba atkreipė ir ankstesnės, ir dabartinės Vyriausybės dėmesį, kad tiek, kiek tai leidžia su sveikatos apsauga susijusios aplinkybės, būtina užtikrinti, kad nustatomi ūkinės veiklos apribojimai būtų proporcingi ir nesuteiktų nepagrįstų privilegijų vieniems ūkio subjektams, diskriminuodami kitus. Tai ypač svarbu todėl, kad krizei pasibaigus neatsirastų ar nepadidėtų privilegijuotoje padėtyje atsidūrusių ūkio subjektų rinkos galia, kai prastesnėje padėtyje buvę jų konkurentai patyrė didelių nuostolių ar net buvo priversti pasitraukti iš rinkos. Jeigu ileonlguoju laikotarpiu susiformuotų toks rinkos galios pokytis, jis būtų itin žalingas vartotojams, kurie už prekes ir paslaugas būtų priversti mokėti daugiau.

Pandemijos gniuždomam verslui vienos durys užsivėrė, kitos atsidarė

Statistikos departamentas (SD) sausio viduryje paskelbė, kad nei pandemija ir su ja atsiradę gausūs suvaržymai, nei niūrokos ekonomistų prognozės nenuslopino lietuvių verslumo – pernai įmonių šalyje ir vėl buvo įsteigta daugiau, nei užsidarė. Šių metų pradžioje Lietuvoje veikė per 108 tūkst. ūkio subjektų. Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais šalyje buvo įregistruota 13,3 tūkst. naujų ūkio subjektų – 5 proc. daugiau nei užpernai.

Pasak SD, paprastai kiekvienais metais daugiau yra tokių įmonių, kurios pradeda veiklą, o ne ją nutraukia. Kitaip buvo tik per ekonominę krizę 2008 ir 2009 m., kai dėl finansinių sunkumų žlugo tūkstančiai įmonių.

Bet ir dabar nemažai jų veikia tik popieriuose, o realios veiklos nevykdo. SD duomenimis, iš viso sausio pradžioje Lietuvoje buvo įregistruota daugiau nei 250 tūkst. ūkio subjektų, bet veikė mažiau nei pusė. Beje, pernai naujai įregistruotos įmonės irgi nebūtinai pradėjo veiklą. Palyginti su 2020 m. pradžia, veikiančių ūkio subjektų skaičius sausio 1-ąją išaugo 0,7 proc.

Daugiausia įmonių užsiima didmenine ir mažmenine prekyba (24,7 tūkst.), toliau rikiuojasi profesine, moksline ir technine veikla užsiimančios įmonės (11,3 tūkst.), o statybos įmonių įregistruota 9 tūkst.

Dauguma (82,6 proc.) Lietuvoje veikiančių įmonių – nedidelės. Jose darbuojasi mažiau nei dešimt darbuotojų, o jų metinės pajamos siekia iki 300 tūkst. eurų. Įmonės, kurių pajamos per metus siekia 40 mln. eurų ir daugiau, sudaro vos 0,3 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

SD pagal turimus duomenis daro išvadą, jog steigiamos nedidelės įmonės gana greitai ir užsidaro. Antai, iš 2007 m. veiklą pradėjusių įmonių iki šių dienų išliko 17,6 proc., o iš įsteigtų 2010 m. veiklą tęsia apie 30 proc. įmonių

Jau ketvirtą mėnesį Lietuvai gyvenant antrojo karantino režimu daugelis gyventojų ir verslininkų vis garsiau reikalauja jo pabaigos ir grįžimo prie įprasto gyvenimo. Įprasto gyvenimo, kurio per pastaruosius metus daugeliu aspektų nepatyrėme.

Ekonomikos nuosmukis – vienas mažiausių ES

Lietuvos BVP 2020 m. susitraukė vos 0,9 procento, palyginimui – visos euro zonos BVP krito beveik 7 proc. Užimtumas šalyje sumažėjo mažiau nei 2 proc., o daug didesnis nedarbo lygio šuolis buvo šiek tiek butaforinis – užimtumo tarnyboje aktyviai registravosi iš emigracijos grįžę bei iki tol šešėlyje dirbę arba iš viso niekur nedirbę asmenys.

Gyventojų lūkesčiai šių metų pradžioje viršijo ilgalaikį istorinį vidurkį, daugelis gyventojų teigiamai vertino savo asmenines finansines perspektyvas.

Apie nepakirstą daugelio gyventojų ir įmonių būklę signalizuoja ir indėlių statistika – gyventojų indėliai per metus išaugo net penktadaliu, o įmonių daugiau nei 40 proc. Iš dalies prie tokio indėlių augimo šuolio prisidėjo valstybės parama, bet labiausiai – pajamų augimas ir ribotos galimybės tuos pinigus išleisti.

Ekonominės tendencijos visai nesuprastėjo ir antrosios pandemijos bangos bei antrojo karantino metu. Šių metų sausio mėnesį Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys (išskyrus naftos produktus) buvo net 16 proc. didesnės nei prieš metus. Eksporto užsakymai toliau didėjo, o pramonės pasitikėjimo rodiklis artėjo prie rekordinių aukštumų.

Gyventojų lūkesčiai šių metų pradžioje viršijo ilgalaikį istorinį vidurkį, daugelis gyventojų teigiamai vertino savo asmenines finansines perspektyvas. Žinoma, agreguota statistika slepia labiausiai tiesiogiai nuo pandemijos ir karantino nukentėjusių verslų bei gyventojų praradimus ir finansines problemas. Tačiau pažeistieji verslo sektoriai sudaro mažiau nei dešimtadalį ekonomikos, todėl diskutuoti reikia apie tiesioginę paramą jiems, o ne apie nacionalinę ekonominę krizę, kuria nekvepia net ir užsitęsus antrajam karantinui.

Pagal perviršines mirtis – Lietuva tarp lyderių

Deja, geros naujienos ekonomikos fronte turėjo savo kainą. ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, praėjusių metų gruodžio mėnesį Lietuva buvo antroje vietoje visoje Europos Sąjungoje pagal mirčių perviršį. Lietuvoje mirusiųjų asmenų skaičius net 77,5 proc. viršijo 2016-2019 m. laikotarpio vidurkį. Tūkstančių mirčių negalime nurašyti kaip atsitiktinumo, kurio nebuvo galima išvengti.

Daugėja ženklų, kad pastarosiomis savaitėmis stebėtas spartus progresas, kai naujai užsikrėtusių asmenų skaičius mažėjo, išsikvėpė. Galbūt prie to prisidėjo ir kai kurių ekonominių veiklų išlaisvinimas, o gal tiesiog gyventojų nuovargis ir noras artimiau bendrauti.

Vasaros pabaigos vienatvėje ir izoliacijoje, tikėtina, laukti nereikės.

Bet kuriuo atveju, kitų šalių patirtis ir praktika rodo, kad skubėjimas ir nenoras aukoti kai kurių ekonominių rodiklių veda prie pakartotinių pandemijos bangų ir dar didesnių ekonominių bei humanitarinių nuostolių.

Kada pabaigti tą karantiną?

Stebint teigiamas ekonomikos tendencijas ir nesuvaldytas perviršines mirtis bei vėl paspartėjusį viruso plitimą būtų neatsakinga raginti kuo greičiau baigti karantiną. Vis tik reikia pripažinti, kad dideli ir ilgai besitęsiantys suvaržymai atsiliepia ne tik ekonomikai (dėl to, kaip matome, nerimauti reikia mažiausiai), bet ir gyventojų psichinei sveikatai ir, pavyzdžių, moksleivių pasiekimams.

Nors visa ES pagal skiepijimo greitį labai atsilieka nuo lyderių, kaip Izraelis ar JAV, pastarieji nauji susitarimai dėl papildomų skiepų dozių greičiausiai paspartins šį procesą. Iki vasaros pabaigos visa ES planuoja paskiepyti apie 75 proc. gyventojų, o Lietuva, pagal paskiepytų asmenų skaičių, šiuo metu yra tarp pirmaujančiųjų valstybių ES.

Tačiau vasaros pabaigos vienatvėje ir izoliacijoje, tikėtina, laukti nereikės. Stebint gyventojų skiepijimo progresą bei planus, galima numatyti, kada karantino sukeliamos problemos bus didesnės nei atnešama nauda.

Masinis imunitetas nėra diskretus dvinaris kintamasis – prie jo artėjama nuosaikiai ir kažkuriuo metu karantino kaštai tampa jau didesni už jo naudą. Akivaizdu, kad laukti daugumos visuomenės paskiepijimo nereikia, užtenka, kad nuo ligos bus apsaugoti vyriausieji, sergantys, kiti labiausiai pažeidžiami bei kovos su virusu fronto linijose dirbantys gyventojai.

To neužteks, kad viruso plitimui būtų užkirstas kelias, tačiau tikėtina, kad jau po mėnesio bus minimizuota rizika matyti mirčių perteklių ir perkrautą sveikatos apsaugos sistemą. Žinoma, artėjant prie horizonte aiškiai matomos izoliacijos ir suvaržymų metų pabaigos, niekur negali dingti ir asmeninė atsakomybė bei individualios pastangos minimizuoti viruso plitimą.

Turistų iš užsienio apgyvendinta 50,2 tūkst., arba 87,2 proc. mažiau, šalies gyventojų – 270,6 tūkst., arba 38,9 proc. mažiau.

Statistikos departamento duomenimis, pernai spalį apgyvendinta 35,4 proc. mažiau turistų, lapkritį – 68,4 proc. mažiau, gruodį – 83 proc. mažiau, palyginti su 2019 metų atitinkamais mėnesiais.

Nakvynių skaičius ketvirtą ketvirtį pernai sudarė 732 tūkst., arba 58,7 proc. mažiau nei prieš metus. Vienas svečias apgyvendinimo įstaigoje vidutiniškai praleido 2,3 nakvynės.

Praėjusiais metais šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė 2,2 mln. turistų, arba 46 proc. mažiau nei 2019 m., iš jų užsieniečių – 505,6 tūkst., arba 73,4 proc. mažiau.

Viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose ketvirtą ketvirtį pernai apsistojo 218,6 tūkst. turistų, arba 65,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais. Turistų iš užsienio skaičius sumažėjo 87,4 proc. ir sudarė 43,1 tūkst.

Praėjusiais metais viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 1,3 mln. turistų, tai 53,4 proc. mažiau nei 2019 m., iš jų užsieniečių – 414 tūkst., arba 71,5 proc. mažiau.

Pernai numerių užimtumas sudarė 29,6 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 26,5 procentinio punkto, o vietų užimtumas – 23,7 proc., ir sumažėjo 20,4 procentinio punkto.

Daugiausia turistų viešbučiai, svečių namai ir moteliai sulaukė iš Ukrainos – 6,3 tūkst., arba 14,6 proc., ir iš kaimyninių šalių (Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos), kurių apgyvendinta 16,9 tūkst., arba 39,2 proc. visų apgyvendintų užsieniečių.

Turistų skaičius iš ES šalių (neįskaitant Jungtinės karalystės), palyginti su 2019 m. ketvirtu ketvirčiu, sumažėjo 88,4 proc. ir sudarė 20,6 tūkst.

„Dabar išgyvename didelio nerimo, susijusio su sveikata ir gyvybe, laikotarpį. Kartu stebime ir kai kurių ekonomikos sektorių kritimą, o tai susiję su ten dirbančių žmonių nesaugumu, pajamų praradimu ir visais iš to išplaukiančiais nemalonumais – iš varžytinių paleistais namais, butais, areštuotomis sąskaitomis, visa ko stygiumi. Dar – suvaržymai, apribojimai, o viską blogina neapibrėžtumas, ir neaišku, kada visa tai baigsis. Kalbėdama su įvairiais žmonėmis, dažnai matau nuovargį ir nusivylimą. To tikrai buvo mažiau praėjusį pavasarį, kai bent jau medicinos pasaulis stipriai mobilizavosi ir pasiaukojamai dirbo. Medikai – dar viena žmonių grupė, patirianti be galo didelį darbinį stresą ir krūvį. Dabar ūmus stresas tapo lėtiniu – vilties, kad kažkas pasikeis, liko mažiau. Prisidėjo ir praktiniai paprasti kasdieniai nemalonumai: galimybių pailsėti po sunkaus budėjimo irgi neliko, nes namuose – į nuotolinį mokymąsi pasinėrę vaikai“, – primena gydytoja.

Dabar ūmus stresas tapo lėtiniu – vilties, kad kažkas pasikeis, liko mažiau.

Ji pabrėžia, kad sergantys psichikos ligomis asmenys būna labiau pažeidžiami, esant didelės įtampos laikotarpiams. Gali paūmėti nerimas, depresinė simptomatika, sutrikti elgesys. Kai kam pasireiškia ir psichozių paūmėjimus. Pasak psichiatrės R. Mazaliauskienės, tai nėra keista, pagalvojus, kad ir sveikų žmonių emocinė būsena nėra puiki. Tad kiekvienam labai svarbu pačiam išlikti stabilios ir pozityvios emocinės būsenos. Tada tiems, kurie yra šalia, bus saugiau ir ramiau būti, o tai ves į mažesnį streso ir nerimo lygį. Bet ne mažiau svarbu, kad susirūpinimas artimu, sergančiu psichikos sutrikimu, neįgautų perdėto susirūpinimo vaizdo: tokiu atveju sergantysis jausis kontroliuojamas, o tai vėl gali vesti į emocinės būsenos pablogėjimą.

Ramunė Mazaliauskienė. LSMU Kauno ligoninės nuotr.

Daugiausiai klinikoje dirbantiems medikams tenka susidurti su įprastinėmis, į ją atvedusiomis pacientų problemomis: depresija, psichozėmis, krizinėmis situacijomis, tokiomis kaip artimų žmonių mirtis, piktnaudžiavimas alkoholiu, būsenų paūmėjimai dėl nevartojamų ar neteisingai vartojamų vaistų. Nerimą kelia kai kurių būsenų užleistumas: pacientai patenka ne tik su psichikos sutrikimu, bet ir apleisti somatinės medicinos prasme, socialiai apleisti. Neretai stacionariniam gydymui, dažniausiai – dėl sutrikusio elgesio, atvežami apleisti senukai. Tad gydyti yra sunkiau, spręsti įvairias pacientų problemas – irgi. Tačiau ligoninės specialistų komandos turi patikrintus problemų sprendimo būdus, kurie veikia ir pandemijos sąlygomis.

Tik tinkamai pasirūpinus savimi, galima rūpintis kitais.

Dera paminėti, kad ir miego sutrikimai dažnai lydi įvairius psichikos sutrikimus, juos patiria beveik kiekvienas į ligoninę patenkantis asmuo. Beje, tokius sutrikimus kartais įvardija ir asmenys po persirgtos COVID-19 infekcijos. Dažnas jų, ypač jei patiria sunkios depresijos epizodus ar yra krizėje, netgi turi savižudiškų minčių. Kai kurių psichozių paūmėjimui įtakos gali turėti didžiulis kasdienis neigiamos informacijos srautas. Ir pastaruoju metu netgi pasitaiko „kovidinių“ psichozių, kai pacientas liguistai yra įsitikinęs, kad serga būtent šia liga.

LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė R. Mazaliauskienė sako: „Krizių daug. Jos labai įvairios, tačiau svarbu paminėti tas, kurios susijusios su santykių šeimoje sunkumais – įtakos tam turi išaugusi trintis būnant namuose. Atskirai verta paminėti ir psichikos sutrikimus, atsirandančius asmenims, kuriems stebimos sunkios somatinės ligos. Pastarieji pacientai ypač sunkūs, reikalauja skirtingų specialistų suderinto darbo ir kompleksinio gydymo. Tačiau mums itin daug nerimo kelia tie, kurie dar neatvyko į stacionarą. Žmonės bijo kreiptis į ligonines (nes kažkodėl kai kurių žiniasklaidos priemonių yra įtikinėjami, kad ten užsikrės) ir, kiek gali, kenčia namuose. Supratu, kad, atslūgus įtampai, jie atvyks į ligoninę, deja, jau bus sudėtingos, užleistos, ilgesnio gydymo reikalaujančios būsenos“.

ELTA yra skelbusi, kad, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) ataskaitos duomenimis, valstybėse pastaruoju metu itin išaugo alkoholio ir raminamųjų vaistų vartojimas, labai pagausėjo atvejų, kai „nuotoliniu būdu“ įsigyjama kvaišalų. Ne išimtis ir Lietuva, tai galėtų patvirtinti LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos specialistai. Tačiau svarbus, jų nuomone, ir kitas aspektas – didelė įtampa bei nerimas.

„Žmonės naudoja sveikus ir nesveikus streso įveikos būdus. Daugelis sveikų streso įveikos būdų dėl karantino nebeprieinami: bendravimas su draugais ir artimais žmonėmis (kai kam reikia ne tik „Zoom“ ar „Teams“, bet ir prisilietimo), sportas, net pasivaikščiojimas beveik neįmanomi. Pabandykite įsivaizduoti atsipalaiduoti bandantį akiniuotį pasivaikščiojimo metu: pridusęs po kauke, akiniai aprasoję, nieko nemato po kojomis ir prieš save. Tikrai neskamba kaip maloni veikla ar streso įveikos priemonė. Taigi daugeliui lieka pasirinkimas: tiesiog būti strese arba tvarkytis su juo taip, kaip išeina. O išeina daugeliui lietuvių įprastiniu būdu – naudojant alkoholį. Kitas rizikingas pasirinkimas – raminamieji vaistai“, – vardija klinikos vadovė R. Mazaliauskienė.

Visuomenė turėtų užtikrinti saugią aplinką kiekvienam savo nariui, kad jis galėtų jaustis jos dalimi – gerbtinas ir vertingas, galintis realizuoti save pačiu geriausiu sau ir visuomenei būdu, o prireikus – gauti pagalbą.

Ji neslepia per karantiną matanti, kad į Psichiatrijos kliniką patenka sunkesnės būsenos pacientai, tie, kurie vartoja alkoholį ir kartais gerokai ilgiau. Pastarieji karantino metu prarado galimybę pasinaudoti anoniminio išblaivinimo paslaugomis, nes anksčiau jas namuose teikę asmenys apribojo savo važiavimus į namus. Pastebima, kad asmenys, kurie patiria nerimo ir depresines būsenas, irgi dažnokai ligoninėn patenka pavartoję alkoholio.

Psichiatrijos klinikos vadovės teigimu, visuomenėje tvyrančią įtampą galima jausti beveik fiziškai. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių – daugėjo smurto tiek prieš vaikus, tiek prieš moteris. Įvairios žmonių grupės karantino metu susidūrė su labai konkrečiais nemalonumais, bet, kas dar blogiau, jie susidūrė su neapibrėžtumu, situacija, kai nieko nėra tikro, nėra aiškių terminų, kriterijų.

„Neapibrėžtumas Vakarų kultūroje apskritai ir tarp lietuvių konkrečiai – labai prastai toleruojama būsena. Norime viską kontroliuoti, net ir nekontroliuojamus dalykus. Neapibrėžtumo netoleravimas susijęs su didesniu nerimu. O jau kaip pasireikš nerimas, priklauso nuo paties žmogaus – jo charakterio, jo gyvenimo istorijos. Beje, žmonės, kuriems pasireiškia panikos atakos, patenka ne į psichiatrijos skyrius, tai – bendro tipo ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyrių kasdienybė“, – sako gydytoja R. Mazaliauskienė.

Ji pabrėžia, kad savo psichikos sveikata besirūpinantis žmogus, visų pirma, turėtų atkreipti dėmesį į save: į emocijas, savo nuotaiką, poreikius, santykius, ir kiekvienam patartina užsiimti savęs puoselėjimu. „Nes tik tinkamai pasirūpinus savimi, galima rūpintis kitais. Na, o visuomenė turėtų užtikrinti saugią aplinką kiekvienam savo nariui, kad jis galėtų jaustis jos dalimi – gerbtinas ir vertingas, galintis realizuoti save pačiu geriausiu sau ir visuomenei būdu, o prireikus – gauti pagalbą“.

Kokiomis taisyklėmis šiandien turėtume vadovautis sveikindamiesi? Kaip išlaikyti gerą toną per nuotolinius susitikimus? Apie tai pasakoja etiketo žinovė Indrė Sapagovaitė.

„Žaibas“ ar linktelėjimas?

"Žmonės neretai galvoja, kad etiketas reikalingas tik aukštuomenei ar snobams, tačiau pagrindinės taisyklės ir paprastas mandagumas svarbus kiekvienam. Tai gali atverti labai daug durų, o bendravimą paversti malonesniu. Verta etiketo neužmiršti ir pandemijos laikotarpiu. Nors ir šiek tiek pakitusios, visos taisyklės tebegalioja", – tikina I.Sapagovaitė.

Svarbiausias klausimas – kaip tinkamai pasisveikinti gatvėje sutikus seną bičiulį ar dalyvaujant svarbiame renginyje? Juk sveikatos specialistai rekomenduoja kuo mažiau kontaktuoti ir rankos nebespausti. Tad kai kurie sveikinasi suglausdami kumščius – duodami "žaibą". Antri susimuša alkūnėmis. Treti sveikinasi tik žodžiu. Nemažai painiavos kyla ir oficialiuose renginiuose ar priėmimuose. Politikai prisijaukino sveikinimąsi alkūnėmis ar "žaibais". Pastarąjį būdą neretai demonstruoja netgi šalies Prezidentas. Kaip reikėtų elgtis?

"Viskas priklauso nuo situacijos. Jei Prezidentas jums duoda "žaibą", žinoma, atsakykite jam tuo pačiu, neimprovizuokite. Tačiau toks pasisveikinimo būdas vis tiek yra kontaktinis, tad ne visai tinkamas. Pandemijos metu rekomenduojamas bekontaktis sveikinimasis. Idealiausia sunerti rankas prieš save ir linktelti. Toks pasisveikinimas tiks ir oficialiai progai, – atskleidžia etiketo žinovė. – Kartais kontaktą pirmasis inicijuoja kitas žmogus. Norint išvengti tokio nesusipratimo, sveikintis verta pradėti iš toliau – sunerkite rankas prieš save ir linktelėkite, likus porai metrų iki žmogaus. Tai bus išties mandagus pasisveikinimas, taip pat išvengsite kontakto ir nesusipratimų."

Jei kitas žmogus jau spėjo inicijuoti fizinį kontaktą, pasak I.Sapagovaitės, jo vis tiek galima išvengti. Tiesiog mandagiai pasakykite, kad jūs mieliau sveikintumėtės nesiliesdami. Dabartinėje situacijoje tai nebus šiurkštu. "Na, o pasisveikinimai alkūnėmis, kumščiais ar suglaudžiant pėdas jau yra kontaktiniai. Be to, tai nėra oficialus, gražus pasisveikinimas", – pastebi pašnekovė.

Bet kuriuo atveju reikėtų nepamiršti aiškaus žodinio pasveikinimo ir akių kontakto. Sveikintis su žmogumi, žvilgsnį nudelbus į žemę, nemandagu.

I.Sapagovaitė atkreipia dėmesį, kad linktelėjimas lietuviams kol kas dar neįprastas sveikinimosi būdas. Tačiau pašnekovė tikisi, kad pandemijos metu dažniau bus sveikinamasi būtent taip. Deja, rankos paspaudimą ir apsikabinimus kol kas teks pamiršti. Etiketo žinovė rekomenduoja nesisveikinti ir prancūzišku stiliumi, kai imituojamas skruosto pabučiavimas. Apskritai, toks sveikinimasis labiau tinkamas neformaliai aplinkai. Nebent tai yra kultūros dalis – pavyzdžiui, Prancūzijoje taip yra įprasta sveikintis įvairiomis progomis.

Alternatyva: sveikinimasis alkūnėmis arba „žaibu“ nėra geriausias variantas – vertėtų sveikintis paprasčiausiu linktelėjimu.

Nuotolinių pokalbių taisyklės

Didžiajai daliai darbų persikėlus į internetą, taip pat neišvengiame netikėtumų ir nesusipratimų. Susitikimus organizuojant nuotoliniu būdu, žmonėms kyla klausimų dėl aprangos, makiažo ir kitų etiketo taisyklių.

Kaip derėtų pasiruošti pokalbiui per "Zoom" ar kitą platformą, kad vėliau netektų raudonuoti? I.Sapagovaitė pataria pirmiausia pasirūpinti erdve, kurioje jungsitės į pokalbį. Susiraskite ramų kampą, kuriame bus kuo mažiau trukdžių, perspėkite šeimynykščius, kad jums netrukdytų. Sutvarkykite patalpą, iš fono patraukite dėmesį blaškančius daiktus.

"Idealiausia pokalbiui pasirinkti neutralų foną. Žinoma, ne visi namuose turi tokį kampą, kad įjungus kamerą, matytųsi tik plika siena. Tačiau vis tiek reikėtų pasirūpinti, kad fone matoma aplinka būtų tvarkinga ir maloni akiai, – sako pašnekovė. – Už jūsų matomas fonas neturėtų būti pernelyg pretenzingas. Jei sėdėsite erdvėje, kurioje bus per daug vizualinių trukdžių, pašnekovas greičiausiai tyrinės jūsų aplinką, ir nesikoncentruos į tai, ką sakote."

I.Sapagovaitė taip pat pataria pasirinkti tinkamą kameros pozicionavimą, kad gerai matytųsi jūsų veidas. Patartina netgi pastatyti kamerą taip, kad ji būtų akių lygyje, o vaizdas matytųsi iki pusės – ne tik veidas, bet ir rankos. "Kalbėdami dažnai gestikuliuojame, tai padeda geriau perteikti informaciją. Tad verta rankų neslėpti. Žinoma, apšvietimas taip pat labai svarbus. Jūsų veidas ekrane neturėtų būti tamsoje ar su šešėliais. Turite pasirūpinti, kad kitam žmogui į jus žiūrint viskas būtų aiškiai girdima ir matoma", – pataria etiketo žinovė.

Masiškai ėmus naudotis pokalbiais internetu, išvydome ne vieną juoką keliančią situaciją. Svarbaus pokalbio metu viską aplink vartydami į kambarį įsiveržia vaikai ar naminiai gyvūnai. Skaitant pranešimą už nugaros gulinčiam šuniui pasidaro bloga, jis nusilengvina ant kilimo. Kaip elgtis tokioje situacijoje? Pulti atsiprašinėti? O gal kaip tik stengtis nekreipti į tai pernelyg daug dėmesio?

Mūsų išvaizda yra svarbi ne tik aplinkiniams, bet ir mums patiems. Tvarkinga apranga padės geriau jaustis ir rimčiau nusiteikti.

"Visiems kartais įvyksta netikėtų situacijų. Atsitikus nenumatytam atvejui, reikėtų nepulti į paniką ir nepradėti pernelyg daug atsiprašinėti. Užtenka atsiprašyti vieną kartą, greitai sutvarkyti situaciją – tarkime, iš kambario išvesti vaikus, ir tęsti pokalbį. Jei situacija sudėtingesnė, atsiprašykite ir trumpam atsijunkite. Sutvarkykite ir tęskite pokalbį", – pataria I.Sapagovaitė.

Kaip realybėje, taip ir virtualybėje

O kaip nuotolinio pokalbio metu reikėtų rengtis? Galbūt šiuo atveju galioja kitokios taisyklės nei realybėje? Pasak pašnekovės, svarbiausia atrodyti tvarkingai. Net jei esate namuose, blogas tonas atrodyti taip, lyg ką tik išlipus iš lovos.

"Visi suprantame, kad namuose su kostiumėliais, kostiumais ir kaklaraiščiais nebūname. Tad tokios aprangos detalės tikrai nebūtinos, nebent tai – tiesioginė transliacija per televiziją ar valstybinis posėdis, kuris viešai transliuojamas, – atkreipia dėmesį pašnekovė. – Taip pat svarbi ir pačios įmonės politika. Kai kuriose darbovietėse į aprangą nekreipiama dėmesio, o kai kuriose reikalaujama, kad ji būtų tvarkinga. Apskritai protingiausia rengtis business casual aprangos kodu – nei labai oficialiai, nei laisvalaikio drabužiais."

I.Sapagovaitė pastebi, kad žmonės nuotolinio pokalbio metu neretai dėvi oficialesnę viršutinę aprangos dalį, o apatinę – laisvą. Juk kojų pašnekovas vis tiek nematys.

"Vis dėlto skatinčiau rinktis tvarkingas kelnes ar sijoną. Mūsų išvaizda yra svarbi ne tik aplinkiniams, bet ir mums patiems. Tvarkinga apranga padės geriau jaustis ir rimčiau nusiteikti. Tačiau jei jaučiatės ramiai ir užtikrintai, apatinis drabužis gali būti ir laisvesnis. Svarbu tvirtai žinoti, kad pokalbio metu nereikės atsistoti", – sako etiketo žinovė.

O štai makiažas, pasak jos, yra kiekvienos moters asmeninis pasirinkimas. Nuotolinio pokalbio metu svarbiausia atrodyti tvarkingai.

Kyla nemažai klausimų, kaip reikėtų elgtis nuotolinio susitikimo metu. Ar galima atsigerti kavos, užkąsti? O gal nieko tokio ir užsirūkyti, kaip per Vyriausybės posėdį padarė buvęs finansų ministras? Anot I.Sapagovaitės, bet kokie pašaliniai veiksmai, išskyrus vandens ar kavos atsigėrimą, yra laikomi trukdžiais.

Indrė Sapagovaitė: būtų gražu, jei kasdienio etiketo pagrindai grįžtų į madą. Mandagumas išties gali ir pakelti nuotaiką, ir pagelbėti šiuo sunkiu periodu.

"Reikėtų pagalvoti, kaip elgiamės per realius susitikimus. Susirinkimai per "Zoom" platformą mažai kuo skiriasi nuo realaus gyvenimo, tik tiek, kad vyksta internetu. Tačiau pagrindinės taisyklės išlieka tos pačios. Realiame susirinkimų kambaryje ar posėdžių salėje kavos atsigeriame, bet nerūkome ir nevalgome pietų, – pastebi ji. – Kaip ir per bet kokį kitą pokalbį visas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, su kuo bendraujate. Todėl patariama neužsiimti pašaliniais veiksmais – tai yra nepagarbu ir kitam žmogui, ir vykstančiam pokalbiui."

O kaip dėl vėlavimo taisyklių? Juk kartais internetas tiesiog užlūžta, ir nieko čia nepadarysi. Pašnekovė pastebi, kad tam tikros rekomendacijos interneto pokalbių platformose yra kiek kitokios nei realiame gyvenime. Pavyzdžiui, prisijungimas prie pokalbio vyksta sutartu laiku ar vos porą minučių anksčiau. Kadangi jums nereikia nusirengti viršutinių drabužių ir pasidėti daiktų, ankstinti prisijungimo laiko nereikia. Į realų susitikimą dažniausiai atvykstama gerokai anksčiau.

Taip pat šiose platformose dažniausiai nėra įžanginių paplepėjimų (angl. small talk). "Jeigu nuotolinis susirinkimas prasideda 12 val., skiriamos pora minučių visiems prisijungti ir pradedamas pokalbis. Realiame gyvenime dar skiriama keliolika minučių lengvam pašnekesiui, kol viskas įsivažiuoja. Jei atsitinka taip, kad jums nepavyksta prisijungti, reikėtų kiek įmanoma anksčiau kitu kanalu pranešti apie situaciją", – pataria etiketo žinovė.

Mandagumas gelbsti visada

Prasidėjus pandemijai, nuolatiniu mūsų palydovu tapo ir apsauginės veido kaukės. Ar jas dėvėdami turime laikytis tam tikrų etiketo taisyklių? Galbūt kaukes oficialiomis progomis derėtų derinti prie aprangos?

"Jei dalyvaujate reikšmingame susitikime, kuriame daug svarbių žmonių, arba jį transliuos televizija, išties geriau pasirinkti juodą kaukę nei melsvos spalvos medicininę. Tačiau tai nėra griežta taisyklė – daug svarbiau, kad kaukė būtų efektyvi ir atliktų savo funkciją. Svarbiausia nesirinkti provokuojančių, spalvotų ar margintų paveiksliukais kaukių, – pastebi pašnekovė. – Daug kas priklauso ir nuo industrijos, kurioje dirbate. Pavyzdžiui, kūrybinių profesijų atstovams leidžiama daugiau nei teisininkams."

Pasak I.Sapagovaitės, etiketo esmė ir prasmė yra pagarba šalia esančiajam. Pirmiausia, dera atsižvelgti į greta esantį žmogų, o tik paskui į save. "Pastebiu, kad dabar žmonės yra šiek tiek nervingesni, piktesni, ne tokie pakantūs. Žinoma, situacija išties įtempta, tačiau šiuo metu kaip niekada svarbu priminti sau, kad etiketas nėra tik kažkoks snobų reikalas. Atvirkščiai, tai – kasdienio gyvenimo pagalbininkas. Esu įsitikinusi – jei mes visi daugiau galvotume apie aplinkinius, tai ir situacija nebūtų tokia aštri, kokia yra dabar, – sako ji. – Siūlau visiems prisiminti etiketo pagrindus – sveikintis, padėkoti, atsiprašyti, jeigu gatvėje ką nors užkliudote. Pati neseniai patekau į situaciją, kai vaikščiodama įlipau į pusnį, kad praleisčiau žmones, tačiau iš jų nesulaukiau jokios padėkos. Tai man pasirodė keista. Būtų gražu, jei kasdienio etiketo pagrindai grįžtų į madą. Mandagumas išties gali ir pakelti nuotaiką, ir pagelbėti šiuo sunkiu periodu."