Pagrindinės Rusijos automobilių gamyklos darbuotojai Toljatyje baigia darbo dieną, bet jie bent jau turi darbo, nes „Ladų“ gamykla dėl Vakarų sankcijų stovėjo du mėnesius ir mokėjo minimumą.

Tad žigulius, kurie visada buvo pigūs, vėl gamina, bet dabar gamina dar labiau apkarpytus.

Pasak Dianos Magney, „Sky“ korespondentės, tai pirmoji „Lada Granta“, kurią vėl pradėjo gaminti, yra tikrai paprasta, tačiau ji neturi daugelio pagrindinių saugumo elementų – stabdžių antiblokavimo, saugos pagalvių ir kondicionieriaus.

Kai Vladimiras Putinas įvedė kariuomenę į Ukrainą, Rusijos automobilių pardavimai žlugo. Palyginus su praėjusia vasara, parduodama net 75 proc. mažiau automobilių.

Dauguma gamyklų išvis sustabdė gamybą, nes nebegali įsigyti komplektuojančių dalių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Prancūzų „Reno“ pagrindinė rusų „Avtovaz“ akcininkė pasitraukė dar kovą ir atidavė savo paketą rusų valdžiai, bet praėjus porai mėnesių padėtis nebeatrodo visiškai prasta.

„Sąraše tų dalykų, dėl kurių „Avtovaz“ iškilo rimtų problemų, buvo stabdžių kaladėlės, pagrindinis stabdžių cilindras, vožtuvai, kėbulai, diržai, saugos diržai, apsaugos pagalvės, vairai,  ABS generatorius, starteris, stebulės termostatai, ribotuvai, varžtai. Šiandien, pagal daugumą šių pozicijų, problemos yra išspręstos“, – sakė „Avtovaz“ profsąjungos atstovas Grigorijus. 

Pačiame Toljatyje  dar nuo sovietinių laikų klesti gatvės mechanikai, pavyzdžiui, tokie, kaip Merabas, taisantis vieną iš senųjų žigulių. Merabas dėl detalių nesiskundžia.

Pasak mechaniko, dar yra detalių senoms mašinoms, tad tikrai visko galima rasti, tačiau su naujomis detalėmis jau sunkiau. Galima jų rasti, bet jos labai brangios. 

Nemaža vietos žmonių dalis, dar prisimenančių sovietinius laikus, nepergyvena dėl sankcijų.

„Galėčiau pasakyti, kad mes nesikamuojame kaip visa Europa, bent jau taip rodo per televizorių. Nors pats Europoje nebuvau. O pas mus kaip buvo, taip ir yra. Duonos bei druskos turime“, – teigė Marabas.

Sunku pasakyti, ar rusams pakaks tik duonos ir druskos, bet Maskvos pareiškimai, kad ji sugebės įveikti Vakarų sankcijas, turi šiokio tokio pagrindo.

Taigi, rusai sugebėjo rasti bent dalį jiems reikiamų „Renault auto“  detalių Kinijoje ar kitose šalyse, todėl tarptautinis valiutos fondas pagerino Rusijos ūkio prognozes.

Tačiau ilgalaikės prognozės išlieka blogos, bet ne katastrofiškos. Reikia tikėtis, kad ir Toljatyje absoliuti dauguma gyventojų priklauso nuo „Avtovaz“ malonės ir supranta, kad jų gerovė yra labai susijusi su V. Putino karu Ukrainoje.

Ukraina siunčia „labai aukšto lygio delegaciją“, žurnalistams Berne sakė Kyjivo ambasadorius Šveicarijoje Artiomas Rybčenka ir pridūrė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios tai bus didžiausia delegacija, išvyksianti iš Ukrainos.

Ji bus viena iš kelių dešimčių delegacijų, dalyvausiančių liepos 4–5 dienomis Šveicarijos pietiniame Lugano mieste vyksiančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje, kurią kartu rengia Kyjivas ir Bernas.

Konferencija buvo suplanuota gerokai prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 24 dieną. Iš pradžių buvo numatyta joje aptarti reformas Ukrainoje, tačiau vėliau paskelbta, kad pagrindinė susitikimo tema bus karo nuniokotos šalies atstatymas. 

Konferencijos tikslas – ne sutarti dėl konkrečios finansinės pagalbos, o nustatyti atstatymo proceso, kurį ketinama pradėti dar vykstant karui, principus ir prioritetus. 

„Veiksmų gairės“

„Luganas bus viena pirmųjų, o gal ir pirmoji platforma, kurioje bus kalbama apie Ukrainos atstatymą... veiksmų gaires“, – sakė A. Rybčenka.

Iš pradžių buvo numatyta, kad Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis atvyks į Luganą ir kartu su Šveicarijos prezidentu Ignazio Cassisu (Injacijumi Kasisu) pirmininkaus susitikimui, tačiau dabar skelbiama, kad jis dalyvaus tik virtualiai.

A. Rybčenka sakė, kad Ukrainos įstatymai draudžia prezidentui, „svarbiausiam atsakingam asmeniui“, išvykti iš šalies karo metu.

Be A. Šmyhalio, į Luganą vyks dar šeši Ukrainos vyriausybės ministrai, įskaitant šalies diplomatijos vadovą Dmytro Kulebą, taip pat keli parlamentarai ir sričių vadovai.

A. Rybčenka sakė, kad delegacijos išsiuntimas yra sudėtingas uždavinys.

Pasak ambasadoriaus, anksčiau buvo galima per dvi valandas nuskristi iš Ukrainos į Šveicariją lėktuvu, tačiau dabar tam reikia pusantros ar dviejų dienų kelionės traukiniu, lėktuvu ar automobiliu.  

Be to, delegacijos nariams vyrams nuo 18 iki 60 metų amžiaus reikia gauti specialų leidimą išvykti iš šalies karo metu, pridūrė A. Rybčenka.

Iš viso į Luganą delegacijas atsiųs 38 šalys ir 14 tarptautinių organizacijų, dalyvaus aštuoni vyriausybių vadovai, įskaitant Lenkijos ir Čekijos, pranešė organizatoriai.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) taip pat patvirtino, kad atvyks.

Konferencijoje bus siekiama nustatyti veiksmų planą, kaip spręsti didžiulius Ukrainos atstatymo iššūkius.

Kyjivas pristatys savo viziją, o šalys bandys apibrėžti atstatymo prioritetus ir pagrindinius principus, įskaitant tai, kad šiam procesui turi vadovauti Ukraina ir kad jis turi būti vykdomas kartu su reformomis.

Anot Seimo nutarimo projekto, nauja nepaprastoji padėtis galios nuo birželio 30 dienos iki rugsėjo 15 dienos imtinai.

Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Šiuo metu ji galioja iki birželio 29 dienos imtinai.

Nutarimo projekte nurodoma, kad nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos ir Baltarusijos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę.

Dokumente taip pat pažymima, kad Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, taip pat grasina NATO, Europos Sąjungos ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę Lietuvos saugumui.

„Dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir Nepaprastosios padėties įstatyme numatyto naudojimosi nurodytomis teisėmis ir laisvėmis proporcingo apribojimo ir netaikant konkrečių nepaprastųjų priemonių“, – sakoma projekte.

Pagal projektą, toliau galiotų draudimas Lietuvoje retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos televizijų programas, draudžiami susirinkimai Rusijos karui prieš Ukrainą palaikyti, veiktų kiti ribojimai.

Vėliau įvairūs Charkivo artistų pasirodymai planuojami Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose (gegužės 18 d.), Marijampolės kultūros centre (gegužės 21, 30 d.), Palangos koncertų salėje (gegužės 21 d.), Nacionaliniame Kauno dramos teatre (gegužės 24 d.) ir Kauno valstybinėje filharmonijoje (gegužės 25 d.), Šakių kultūros centre (gegužės 26 d.).

„Labiausiai nuo karo Ukrainoje nukentėjusio Charkivo operos ir baleto teatro vadovui Olegui Orishchenko užsiminus, kad jiems galbūt atsiras galimybė ištrūkti iš karo zonos, mes, jų gastroles organizuodami, padarėme viską, kad palaikytume ukrainiečių teatro gyvybingumą. Per keletą savaičių nuveikėme tiek, kas įprastomis sąlygomis organizuojant tokio lygio gastroles būna derinama metus“, – neslepia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

„Gastroles pratęsiame, nors jas organizuoti gana sudėtinga, nes visose salėse dar likę atidėtų, dėl karantino žiūrovams neparodytų renginių. Čia būdami atidžiai sekame naujienas iš karo fronto ir neprarandame vilties, kad jau greitai galėsime grįžti į savo namus, tegu ir apgriuvusius. O kol kas dalį čia, Lietuvoje, už žiūrovų pirktus bilietus surinktų lėšų skiriame fondams, remiantiems Ukrainos kovotojus“, – kalba Charkivo teatro vadovas O. Orishchenko.

A. Alensko nuotr.

„Mums, artistams, svarbiausia repetuoti. O tokių palankių sąlygų darbui, kokias kolegos iš LNOBT mums sukūrė Dauguose, kur atskirose patalpose gali repetuoti baletas, choras ir orkestras, – mūsų artistai vargiai kitur surastų. Be to, pajutome, kad esame įdomūs ir reikalingi Lietuvos publikai – beveik visi mūsų ankstesni pasirodymai čia buvo anšlaginiai, lietuviai mus šiltai sutikdavo visuose jau aplankytuose miestuose. Turime parengę gastrolėms platesnį repertuarą, nei iki šiol spėjome jums parodyti, todėl kviečiame publiką naujiems intriguojantiems susitikimams“, – teigia Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro vyriausiasis režisierius Armenas Kaloyanas.

Daugų technologijos ir verslo mokyklos patalpose jau nuo balandžio pabaigos gyvena ir dirba 220 Charkivo operos ir baleto teatro darbuotojų, be to, kaip pabrėžia šio teatro vadovas O. Orishchenko, LNOBT kvietimu organizuotos gastrolės turi ir humanitarinio konvojaus misiją: kartu su artistais iš rusų armijos apšaudomo miesto saugiai pasitraukė 30 įvairaus amžiaus jų vaikų.

Ukrainiečių artistų gastrolės Lietuvoje būtų neįmanomos be geranoriškos Lietuvos institucijų ir verslo paramos. Pagrindinis Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro gastrolių Lietuvoje rėmėjas – „Norfos“ įmonių grupė.

„Su LNOBT mes bendradarbiavome jau tris sezonus ir planuojame šią draugystę pratęsti. Būtent Lietuvos teatro vadovai ir atkreipė mūsų dėmesį į organizuojamas Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro gastroles. Norėjosi padėti Ukrainos artistams, nukentėjusiems nuo rusų agresijos, tad parėmėme jų viešnagę Lietuvoje. Man pačiam teko stebėti Charkivo teatro gala koncertą Vilniuje. Po jo įsitikinau, kad tokio dydžio ir meninio lygio kolektyvui skirta parama buvo nepakankama, tad nusprendėme ją padidinti, kad ukrainiečių artistai turėtų galimybę dar daugiau laiko praleisti Lietuvoje ir atsipūsti nuo žiaurių karo realijų savo gimtinėje“, – sako „Norfos“ įmonių grupei vadovaujantis Dainius Dundulis.