Šešiolika metų pragyvenusi Maskvoje, moteris praėjusią žiemą grįžo į gimtąjį Kauną. Pradėjusi dėstyti daug žadančiam jaunųjų aktorių kursui, K.Češuiko rengia balso eksperimentus, kurie jau pritraukė ir Serbijos žiniasklaidos dėmesį.
Balso galia
Studijuoti garsiajame Maskvos kinematografijos institute (VGIK) iš Kauno kilusi aktorė išvyko iškart po mokyklos. Maskvoje K.Češuiko sukūrė nemažai kino ir teatro vaidmenų, dirbo televizijoje, VGIK dėstė scenos kalbą.
"Pradėjusi dėstyti, susipažinau su dėstytoja iš JAV – Julia Kapustian, kuri dirba su įdomiomis balso technikomis, meditacijomis. Taip pradėjau domėtis balsu ir jo galiomis, – pasakojo pašnekovė. – Balsas išties veikia žmonių pasąmonę – aplinkiniai mus priima taip, kaip girdi. Tad dažniausiai ne taip svarbu, ką mes sakome, bet kaip tai sakome."
Dirbdama su savo studentais, K.Češuiko naudoja įvairias savo sukurtas balso meditacijos technikas. Jos pritaikomos specialiai tiems žmonėms, su kuriais dirbama. Tai gali būti atsipalaidavimo, fantazijos lavinimo pratimai. Anot pašnekovės, visi žmonės gimsta turėdami gražų, tvirtą balsą, tačiau vėliau jam pakenkia stresas ir įvairūs kiti aplinkos faktoriai. Šiuo metu aktorė ne tik dėsto universitete. Ji taip pat veda balso seminarus įvairių profesijų atstovams, pavyzdžiui, mokytojams.
"Pedagogus mokau atsikratyti įtampos balse. Rodau jiems, kaip kalbant nuo balso stygų pereiti į diafragmą. Tokiu būdu kalbėti tampa lengviau. Juk mūsų balso stygos yra itin plonos, tad, šnekant visą dieną, jos pavargsta. Siekiant išlaikyti mokinių dėmesį, ypač svarbu mokėti kontroliuoti savo balsą, – tikino pašnekovė. – Iš patirties žinau, kad aukšto ar labai garsaus balso mūsų sąmonė nepriima, jis tarsi skrieja pro mus. Dar viena problema, kurią pastebėjau, – šiandien žmonės kalba per tyliai, tad jų žodžiai nepasiekia adresato. Galbūt taip yra dėl to, kad vis daugiau bendraujame trumposiomis žinutėmis."
K.Češuiko atkreipė dėmesį ir į tai, kad žmonės yra linkę mokytis kūno kalbos subtilybių, tačiau balso galia dar nėra pakankamai suvokta. O gaila, nes balsas esą gali mums padėti įgyti norimų savybių.
"Pabandykite kalbėti savimi pasitikinčiu balsu. Iškart pastebėsite, kaip jus užlieja iš kažkur atsiradęs pasitikėjimas. Kalbėdami švelniai, nejučia patys tapsite švelnesni. Būtent balsą mes įsimylime, juo hipnotizuojame, nuraminame. Balsu galima netgi nužudyti – pabandykite garsiai sušukti kalnuose", – juokėsi ji.
Sužavėjo režisierių
Gyvendama Rusijoje, K.Češuiko kine daugiausia vaidino kaip kaskadininkė, sukūrė nemažai vaidmenų teatre. Šiuo metu aktorė daugiausia matoma Serbijos kino padangėje, kadangi bendradarbiauja su garsiu šios šalies dokumentinių filmų režisieriumi Simo Brdaru.
K.Češuiko jau yra prodiusavusi du šio režisieriaus filmus. Vienas jų – "Krst od krvi" (liet. "Kryžius iš kraujo") sulaukė net septynių apdovanojimų. Filmas įvertintas Serbijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Norvegijoje.
K.Češuiko kvietimu S.Brdaras ir pats buvo atvykęs į Kauną. Režisierius susipažino su aktorės balso ir scenos kalbos kurso studentais. Paskaitos metu S.Brdaras skyrė jaunuoliams užduotį – suvaidinti miegą.
"Nobelio laureatas, rašytojas Peteris Handke rašė, kad aktorius gali gerai suvaidinti viską, išskyrus miegą. Tad S.Brdaras nusprendė pažiūrėti, kaip studentams pavyks tokia užduotis. Jie sukūrė nuostabų spontanišką etiudą, įrodydami režisieriui, kad ir miegą kuo puikiausiai galima suvaidinti, – pasakojo K.Češuiko. – Jaunieji aktoriai vaidino, kad jų skrydis oro uoste buvo atidėtas. Vienas po kito studentai užmigo įdomiausiais būdais. S.Brdaras buvo sužavėtas, kad dešimt žmonių gali taip skirtingai ir natūraliai užmigti."
Aktorė su savo studentais režisieriui taip pat pademonstravo balso galią. S.Brdarui stovint viduryje, studentai, eidami ratu, atliko balso pratimus. Po režisieriaus apsilankymo Kaune apie talentingą aktorių kursą parašė ir Serbijos bei Bosnijos ir Hercegovinos spauda. Straipsniai liaupsino jaunuosius aktorius ir jų dėstytoją.
"Įdomu tai, kad serbai prisikūrę nemažai neigiamų stereotipų apie Lietuvą. Tad džiaugiuosi, kad tokia pozityvi komunikacija padeda jiems nykti. Aš Serbijos spaudoje neretai įvardijama kaip Rusijos aktorė, tačiau visada prašau nurodyti, kad esu iš Lietuvos. Man tai yra labai svarbu", – teigė K.Češuiko.
Serbiją sužavėję studentai – VDU vaidybos studijų ketvirtakursiai. Dauguma jų jau yra pasižymėję užsienio ir Lietuvos teatro scenose. Pavyzdžiui, gruodį jaunieji aktoriai Mindaugas Gargasas ir Rugilė Tamošauskaitė lankėsi B.Ščiukino aukštojoje teatro mokykloje Maskvoje, frankofoniškame festivalyje "Maski". Kartu su LSMU moksleiviais jie pristatė režisieriaus Roko Lažaunyko spektaklį "La Peur" ("Baimė"). Iš viso festivalyje dalyvavo net 35 trupės, tačiau studentų spektaklis sulaukė bene daugiausia atgarsio.
"Pirmoji pažintis su dėstytoja K.Češuiko įvyko pernai pavasarį, per jos rengiamas scenos kalbos dirbtuves, – pasakojo M.Gargasas. – Jos mums paliko įspūdį, kadangi iki tol dar nebuvome tokiu būdu tyrinėję savo balso. Šiais mokslo metais K.Češuiko tapo mūsų dėstytoja. Per jos paskaitas kur kas geriau pažinome save ir savo balso galimybes."
M.Gargasui pritarė ir jaunosios aktorės Gintarė Guntytė bei Miglė Čepulienė. "Dėstytoja mums pristatė neįprastus balso pratimus. Keliaudavome į Nemuno salą ir siųsdavome savo balsą į tolumą, kad jį išgirstų žmonės kitame krante. Arba įsivaizduodavome, kad mūsų kūnas – tai vanduo. Jausdavome vandenį nuo kojų pirštų iki pat galvos. O tada balsu perteikdavome jo skambėjimą. Pratimus atlikdavome ir poromis. Pavyzdžiui, susiglaudę nugaromis skleisdavome garsą ir bandydavome išgirsti partnerio balso vibraciją", – pasakojo G.Guntytė.
Šiuo metu visas jaunųjų aktorių laikas skiriamas baigiamiesiems bakalauro studijų spektakliams, kurių ruošiami net septyni. Jaunuoliai tiki, kad baigę studijas neišklys iš aktorystės kelio, kuriuo daugelis jų ėjo nuo vaikystės.
Vyks į Serbiją
K.Češuiko neabejoja, kad dauguma šių studentų – būsimos Lietuvos ir užsienio scenos žvaigždės. Vasarą kursas su K.Češuiko planuoja vykti į Serbiją, kur pristatys balso spektaklį su lietuvių liaudies muzikos elementais.
"Norime tenykštei publikai parodyti balso galią ir pristatyti lietuvių kultūrą", – šypsosi pašnekovė. Nors kauniečiai studentai be galo talentingi, K.Češuiko pastebi, kad nenuspėjama aktoriaus profesija jaunuoliams taip pat sukelia nemažai netikrumo, nepasitikėjimo.
Dėstytoja neabejoja, kad dauguma šių studentų – būsimos Lietuvos ir užsienio scenos žvaigždės.
"Aktorius Lietuvoje daugiausia ruošia LMTA, tad mūsų studentai kartais jaučiasi netvirtai. Vis dėlto esu mačiusi daugybę jaunų aktorių iš įvairių pasaulio šalių. VGIK Maskvoje organizuoja savo kino festivalį, į kurį atvyksta studentai iš įvairiausių valstybių. Užtikrintai galiu pasakyti, kad Kauno studentai tikrai nenusileidžia užsienio šalių jauniesiems aktoriams", – jaunuolius gyrė ji.
Šiais mokslo metais pradėjusi dėstyti VDU vaidybos studentams, K.Češuiko su jais atliko nemažai balso pratimų, lavindama jų pasitikėjimą savimi ir kurso bendrystę.
"Susipažinusi su studentais pamačiau, kad nors labai talentingi, jie nėra vieningi. Tad keliaudavome į Nemuno salą ir rengdavome vadinamuosius balso skambėjimus – studentai balsu siųsdavo vienas kitam šilumą, geras emocijas. Greitai mūsų ratukas pradėjo skambėti melodingai, pranyko susiskaldymas", – pasakojo ji.
Balsas išties veikia žmonių pasąmonę – aplinkiniai mus priima taip, kaip girdi. Tad dažniausiai ne taip svarbu, ką mes sakome, bet kaip tai sakome.
K.Češuiko ilgą laiką planavo sukurti balso spektaklį, kuriame žodžiai savaime neturėtų svarbios reikšmės. Tad vaidybos studentų egzamino metu toks spektaklis ir buvo pristatytas. Ant scenos studentai veikė vienas kitą balso galia, skambėjo įvairiomis tonacijomis. Žiūrovai buvo didžiai nustebinti tokio neįprasto sceninio vyksmo. Paskatinta studentų spektaklio sėkmės, aktorė netolimoje ateityje planuoja Kaune įrengti balso eksperimentų sceną. Į ją K.Češuiko ketina sukviesti Kauno ir Vilniaus studentus, jaunuosius aktorius. Šiam tikslui moteris mąsto pritaikyti jai priklausančią studiją senamiestyje.
Grįžimas namo
Veikli aktorė ketina pasilikti Kaune, nors grįžusi iš Maskvos manė, kad gimtasis miestas – tik tarpinė stotelė.
"Pavargau nuo Maskvos triukšmo. Dirbau televizijoje, dėsčiau universitete, turėjau savo studiją. Išvargino nuolatinis lėkimas, skubėjimas – juk atstumai ten visai kitokie, iki darbo gali tekti važiuoti ir porą valandų, – pasakojo ji. – Grįžusi galvojau, kad Kaune liksiu trumpam. Tačiau mane iškart pakvietė dėstyti VDU, taip pat Kamerinis teatras, kuriame vedu balso edukaciją vaikams. O štai A.Puškino gimnazijoje vadovauju kino studijai. Be to, vedu balso seminarus įvairių profesijų atstovams."
Šių metų pradžioje A.Puškino gimnazijos kino studijos moksleiviai pristatė pirmąjį savo trumpametražį filmą. Lietuviškai jį įgarsino VDU vaidybos studentai. Filmas su angliškai subtitrais bus siunčiamas į kino festivalius vaikams ir jaunimui aštuoniuose šalyse: JAV, Kanadoje, Rusijoje, Ukrainoje, Italijoje, Airijoje, Norvegijoje ir Indijoje.
Pasak pašnekovės, nors gimė ir užaugo Kaune, jos požiūris į šį miestą nebuvo labai palankus. Tačiau, grįžus į gimtinę ilgesniam laikui, nustebino pasikeitimai, įvykę jai gyvenant Maskvoje.
"Kai grįžau, Kaunas man tarsi atsivėrė, tapo šiltas ir įdomus. Dabar čia man viskas miela kaip niekada, – sakė ji. – Įdomu tai, kad nors esu rusų kilmės ir puikiai kalbu rusiškai, Maskvoje visada buvau tiesiog viešnia iš Baltijos šalies. Nesijaučiau ten svetima, bet nesijaučiau ir sava. Viskas ten buvo kažkaip sunku. Pavyzdžiui, Lietuvoje puikiausiai galima įvairius reikalus sutvarkyti internetu. Rusijoje vis dar gyvuoja didelis biurokratizmas ir popierizmas."
Įpratusi prie didelių Maskvos atstumų, aktorė Kaune visur vaikšto pėsčiomis ir džiaugiasi patogiu miesto išdėstymu. "Gyvenu prie Ąžuolyno parko, tad retai važiuoju viešuoju transportu, nes į darbą galima tiesiog nueiti. Tačiau aplinkiniams dėl šio savo įpročio atrodau keista", – juokėsi ji.
