Viešojo pirkimo komisija jau pradėjo  gautų pasiūlymų vertinimą.  Jei reikės,  tiekėjų bus prašoma dokumentus patikslinti. Galutinis vertinimas bus pagrįstas kelių parametrų (kainos, laivo greičio, pristatymo termino, degalų sunaudojimo, garantinio laikotarpio) įvertinimu, kur kaina nėra pagrindinis kriterijus.  Sutartis bus pasirašoma su tuo tiekėju,  kurio  dokumentai atitiks keliamus  reikalavimus.  

Sutartį su konkursą laimėjusia laivų statybos kompanija  planuojama pasirašyti 2019 m. gruodį, o projektą užbaigti numatoma 2022 metais. Laivas bus pristatytas su visa jo funkcijoms vykdyti reikalinga įranga, visapusiškai sukomplektuotas ir paruoštas operacijoms vykdyti.

Preliminari projekto vertė – apie 39,6 mln. eurų. Planuojama, kad  projektas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos 2014-2020 m. struktūrinės paramos fondų lėšų (priemonė: „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“), pagal projekto finansavimo sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Naujasis Lietuvos kariuomenės laivas bus skirtas Karinėms jūrų pajėgoms (KJP) ir pakeis vienintelį šiuo metu valstybėje turimą nacionalinį teršalų likvidavimo pajėgumą – Lietuvos kariuomenės KJP turimas gelbėjimo laivą „Šakiai“. Šis dar 1986 m. gamybos perdarytas žvejybos traleris jau yra techniškai pasenęs ir nebeatitinka daugiafunkciniam laivui keliamų reikalavimų. Vykdant žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus labai svarbus yra greitas ir efektyvus reagavimas, kuris priklauso nuo įrangos techninio lygio.

Vykdant žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus labai svarbus yra greitas ir efektyvus reagavimas, kuris priklauso nuo įrangos techninio lygio.

Tik įsigijus naują paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo laivą bus užtikrintas reikalaujamas jūrinis saugumas ir operatyvus reikalingų funkcijų vykdymas“, – sako krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.

Naujasis laivas taip pat užtikrins LR nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą jūroje organizuojant, koordinuojant, vadovaujant ir vykdant žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus, teikiant pagalbą kitoms valstybės institucijoms. Vykdyti teršimo incidentų likvidavimą Lietuva taip pat yra įsipareigojusi ir pagal įvairias dvišales, daugiašales sutartis. Be to, naujasis laivas galės vykdyti avarinį gaisrų laivuose gesinimą, avarinį laivų vilkimą, vykdyti darbus naftos produktais užterštoje aplinkoje bei teikti paramą narams.

Vien  per 2018 metus Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, kuris organizuoja, koordinuoja nelaimės ištiktų žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijas, taršos incidentų likvidavimo darbus ir jiems vadovauja, užfiksavo per 60 įvykių – buvo išgelbėti 38 asmenys, gauti 6 pranešimai apie teršimo incidentus, koordinuota 12 paieškos ir gelbėjimo operacijų.

Palaimino laivą ir įgūlą

Trečiadienį visi laivai, stovintys Karo laivų flotilėje, buvo išpuošti signalinėmis vėliavėlėmis. Aikštėje iškilmingai išsirikiavusios Karinių jūrų pajėgų laivų įgulų nariai užgiedojo Lietuvos himną. Jiems akompanavo Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio Pranciškaus Memėno.

Į renginį atvyko krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Danijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Danas Eddie Frederiksenas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Lietuvos kariuomenės pajėgų, dalinių vadai, užsienio šalių gynybos atašė Lietuvoje, Utenos rajono savivaldybės atstovai.

Puoselėjant Karinių jūrų pajėgų tradicijas, ceremonijos metu Karinių jūrų pajėgų kapelionas komandoras leitenantas Remigijus Monstvilas palaimino laivą ir jo įgulą.

Džiaugėsi modernizacija

Kiek vėliau Utenos rajono savivaldybės deleguota atstovė – karinio laivo "Sėlis" krikštamotė atidengė jam skirtą vardo lentą, buvo pasirašytas simbolinis laivo krikšto aktas. Taip pat inauguracijos metu apdovanoti labiausiai nusipelnę kariai.

Krašto apsaugos ministras R.Karoblis neslėpė optimizmo, esą džiugu jog Karinės jūrų pajėgos didina apsukas, modernizuoja ir plečia savo resursus. Kariams jis linkėjo sėkmės naudojantis ir vykdant įvairias operacijas naujuoju laivu.

Ministro žodžiais, stiprinti karinius pajėgumus valstybei yra būtina.

"Tai yra viena Lietuvos kariuomenės ginkluotųjų pajėgų modernizavimo dalių. Turime rūpintis ginkluote tiek jūroje, tiek sausumoje, taip pat ir priešlėktuvine ginkluote. Taip galėsime užtikrinti efektyvesnę mūsų jūros, išskirtinės ekonominės zonos apsaugą. "Sėlis" yra ketvirtas tokio paties tipo laivas. Žvelgiant iš techninės pusės, jo įsigijimas yra didelis žingsnis į priekį", – įsitikinęs R.Karoblis.

Laikosi tradicijos

Po ceremonijos renginio svečiai apžiūrėjo naujausią Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinį laivą.

Karinių jūrų pajėgų laivo "Sėlis" bendradarbiavimas su Utenos rajono savivaldybe užsimezgė dar 2001 m., į tarnybą stojus patruliniam laivui "Sėlis" (P32).

Nuo šių metų naujasis laivas "Sėlis" (P15) keičia senąjį laivą "Sėlis" (P32), kuris yra jau techniškai pasenęs ir veikiausiai bus nurašomas.

Karinės jūrų pajėgos nuo 1993 m. laikosi karinių laivų vardų suteikimo tradicijos, kai laivams skiriami Lietuvos etnografinių regionų pavadinimai, taip vystant bendradarbiavimą ir draugiškus ryšius su atitinkamo regiono ribose esančiomis savivaldybių bendruomenėmis.

Karinių jūrų pajėgų laivai jau yra pavadinti šiais vardais: "Žemaitis" (P11), "Dzūkas" (P12), "Aukštaitis" (P14), "Sėlis" (P32), "Jotvingis" (N42), "Sūduvis" (M52), "Skalvis" (M53), "Kuršis" (M54), o kiekvieno jų krikštamotė yra atitinkamos savivaldybės atstovė.

Nuo šiol Lietuvos karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės Patrulinių laivų divizioną sudarys keturi vienodo tipo "Flyvefisken" klasės laivai – "Žemaitis" (P11), "Dzūkas" (P12), "Aukštaitis" (P14) ir "Sėlis" (P15).

Gegužės 5–8 dienomis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laivas N42 „Jotvingis“ Baltijos jūroje vykdė bendrus mokymus su NATO nuolatinės parengties priešmininės kovos jūroje grupės (SNMCMG1) laivais. Mokymuose laivo N42 „Jotvingis” įgula rengėsi 2014 m. antrąjį pusmetį vykdyti šio NATO junginio laivo-vadavietės funkcijas ir budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose.

Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vykusių mokymų metu laivai treniravosi atlikti bendrus veiksmus, taip pat buvo vertinamas laivo N42 „Jotvingis“ pasirengimas perimti NATO laivų junginio vadovavimą. Tai yra įprastinės laivo ir jo įgulos patikrinimo procedūros, vykdomos skiriant laivus į NATO junginius.

Belgijos ir Nyderlandų mobilioji priešmininės kovos laivų vertinimo ir rengimo jūrinėms operacijoms ekspertų grupė patikros metu vertino laivo ir jo įgulos pasirengimą vykdyti karines operacijas NATO junginio sudėtyje. Taip pat buvo tikrinama laivo techninė būklė, vertinamos įgulos teorinės ir praktinės laivo valdymo žinios, pasirengimas kovai už laivo gyvybingumą, ryšio ir kitos procedūros.