Jis teigė negalįs nieko pasakyti apie šios grėsmės specifiką, tačiau pabrėžė, kad tiesioginio pavojaus „kieno nors saugumui“ nėra. Nors atitinkamas siekis kelia nerimą, tačiau tai nėra „aktyvus pajėgumas“, akcentavo J. Kirby‘is. Rusijos veikla esą stebima, ji ir toliau bus vertinama labai rimtai.

„Mes čia nekalbame apie ginklą, kuris gali būti panaudotas žmonėms užpulti ar čia, Žemėje, sukelti fizinį sunaikinimą“, – teigė J. Kirby‘is. Paklaustas, ar tai branduolinis ginklas, jis sakė negalįs detaliau to pakomentuoti.

Kelios JAV žiniasklaidos priemonės, įskaitant „The New York Times“ ir stotis ABC bei „Fox News“, trečiadienio vakarą pranešė apie naujas Rusijos branduolines ambicijas kosmose. Jos minėjo naują informaciją apie rusų branduolinius pajėgumus, kurie gali būti nukreipti prieš palydovus kosmose ir taip kelti grėsmę nacionaliniam ir tarptautiniam saugumui.

„Planuojame taikytis į papildomus sektorius, kurie yra gyvybiškai svarbūs Kremliaus gebėjimui valdyti savo karo mašiną“, – nurodė iždo sekretorės pavaduotojas Wally Adeyemo (Valis Adejemas), remiantis kalbos, kurią jis ruošiasi pasakyti Londone veikiančiame analitiniame centre „Chatham House“, tekstu.

Šiais veiksmais siekiama „pakirsti Rusijos gebėjimą kurti ir išlaikyti karo įrankius“, pabrėžė pareigūnas.

„Be sankcijų bendrovėms, veikiančioms sektoriuose, kurie sudaro sąlygas Kremliaus piktybinei veiklai, taip pat planuojame imtis veiksmų, skirtų sutrikdyti jų gyvybiškai svarbias tiekimo grandines“, – sakė W. Adeyemo.

Vašingtonas jau ėmėsi virtinės priemonių prieš Maskvą, reaguodamas į jos invaziją į Ukrainą. Be kita ko, praėjusią savaitę buvo paskelbtos finansinės sankcijos Rusijos gynybos pramonei.

Tuomet JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pareiškė, kad Vašingtonas ir toliau taikys sankcijas įmonėms, tiekiančioms Rusijai gynybos įrangą.

„Dabar, kai mūsų veiksmai susilpnino Rusijos gebėjimą naudoti savo centrinio banko turtą ekonomikai remti ir [prezidento Vladimiro] Putino brutaliam karui finansuoti, vis daugiau dėmesio skirsime pramonės šakoms, kurios yra gyvybiškai svarbios Rusijos gebėjimui demonstruoti galią“, – kalbėjo W. Adeyemo.

Jis pridūrė, kad papildomų sankcijų bus imtasi „koordinuojant“ veiksmus su kitomis šalimis, taip pat įgyvendinančiomis priemones, nukreiptas prieš Maskvą.

„Tikrovė tokia, kad privalome pasiruošti gyventi pasaulyje, kuriame randasi naujų grėsmių – grėsmių, kurias galime atremti tik kartu“, – ES diplomatijos vadovas rašė savo tinklaraštyje po 27 šalių bloko gynybos ministrų pasitarimo dalyvaujant NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.

Pasak J. Borrelio, vienas iš šiame susitikime priimtų sprendimų yra beprecedentis kvietimas trims ES nepriklausančioms NATO šalims – JAV, Kanadai ir Norvegijai – prisidėti prie Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (Permanent Structured Cooperation, PESCO) iniciatyvos, turinčios užtikrinti didesnį karinį mobilumą krizės atveju.

Europoje laikoma daugiau kaip 70 tūkst. amerikiečių karių, be kita ko, padedančių užtikrinti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos saugumą potencialios Rusijos agresijos akivaizdoje.

Kanada vadovauja šiame regione dislokuotai NATO priešakinių pajėgų grupei, į kurios veiklą taip pat yra įsitraukusi Norvegija. Karinis aljansas siekia sudaryti sąlygas prireikus greitai perkelti karius ir techniką.

Gynybos ministrai taip pat aptarė galimybes stiprinti ES kaip „visokeriopos veikėjos saugumo srityje“ vaidmenį, įskaitant projekto „Strateginis kompasas“, kuris yra pirmoji Bendrijos saugumo ir gynybos koncepcija, plėtrą, rašo J. Borrellis.

Jis pasiūlė sutelkti pastangas trimis kryptimis, kad būtų padidintas PESCO dalyvių operatyvinės sąveikos veiksmingumas.

Tikrovė tokia, kad privalome pasiruošti gyventi pasaulyje, kuriame randasi naujų grėsmių.

J. Borrellis paragino sąjungininkams tolygiau dalytis našta, kad būtų spartinamas ES gynybos struktūrų sprendimų priėmimas, o visos misijos ir operacijos, kuriose dalyvauja ES, būtų aprūpinamos reikiamais ištekliais.

Diplomatijos vadovas taip pats siūlo didinti ir kaip „gerą pavyzdį“ pateikia Koordinuoto buvimo jūrose programą, leidžiančią ES šalims keistis informacija, renkama Bendrijos narių karinių jūrų pajėgų. Tokios bendradarbiavimo pavyzdys yra šiuo metu vykdomas bandomasis projektas Gvinėjos įlankoje, kuris galbūt galėtų išplėstas ir apimti Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.

Trečioji kryptis, į kurią siūlo susitelkti J. Borrellis – pastangos užtikrinti galimybę sparčiau organizuoti ES misijas ir operacijas įvairiose pasaulio dalyse.

Pasak J. Borrellio, ministrai aptarė ES „pirminio dalyvavimo pajėgų“ (Initial-Entry Force), kurios galėtų būti greitai dislokuojamos reaguojant į kokią nors krizę, idėją. Tokias pajėgas galėtų sudaryti apie 5 000 karių, įskaitant sausumos pajėgas ir, prireikus, aviacijos ir karinių jūrų pajėgų elementai. Anot J. Borrellio, tokių pajėgų branduolį galėtų sudaryti kas pusmetį rotuojamas 2,5 tūkst. karių kontingentas.

Per susitikimą taip pat buvo aptarti klausimai, susiję su Vakarų Balkanais, Iraku, Viduržemio jūros centriniu regionu, ir apsikeista informacija apie padėtį Afganistane, nurodė J. Borrellis.

Tai rašoma kasmetiniame grėsmių vertinime, kurį antradienį paskelbė Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

„Srityje dislokuota karinė grupuotė nuosekliai stiprinama: atnaujinama sena ir kuriama nauja karinė infrastruktūra, formuojami nauji kariniai daliniai, tiekiama nauja ginkluotė ir kovos technika, srities sausumos ir jūrų poligonuose vykdomas intensyvus kovinis rengimas“, – rašoma dokumente.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad didesnis karinis aktyvumas greta Lietuvos esančiuose Rusijos poligonuose „neigiamai veikia Lietuvos saugumo aplinką, didina net ir netyčinių incidentų riziką“.

Anot dokumento, Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24-48 valandas nuo įsakymo gavimo.

Kita vertus, žvalgyba pabrėžia, kad didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti Aljanso kariniai pajėgumai potencialaus karinio konflikto atveju mažina Rusijos galimybes jį lokalizuoti, išvengiant plataus NATO įsitraukimo.

„Todėl mažėja tikimybė, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“, – teigiama ataskaitoje.

Anot ataskaitos, Baltarusijai Rusijos karinėje doktrinoje skiriamas „buferinės“ valstybės vaidmuo – Rusija Baltarusijos teritoriją naudoja karinėms operacijoms planuoti ir karinei galiai demonstruoti, o gilėjanti karinė integracija ir ekonominė priklausomybė mažina Minsko galimybes vykdyti nepriklausomą gynybos ir saugumo politiką.

NATO gynybos ministrai trečiadienį ketina patvirtinti planus plėsti Aljanso karinį buvimą Rytų Europoje, nes nerimaujama dėl Rusijos veiksmų.

Lietuvos pareigūnai BNS sakė, kad sutarimas dėl tokių priemonių būtinybės Aljanso dokumentuose turėtų būti įtvirtintas pirmą kartą, tačiau konkretūs pajėgumai bus derinami vėliau.

Susitikimo išvakarėse paskelbtame Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pranešime teigiama, kad NATO „peržiūri atgrasymo ir gynybos laikyseną“, reaguodama į „blogėjančią saugumo situaciją Baltijos regione bei didėjančią terorizmo grėsmę Aljanso pietuose“.

Dėl konkrečių saugumo priemonių Rytų Europoje tikimasi susitarti iki liepos mėnesį Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

Reaguojant į Rusijos veiksmus, Lietuvoje jau dislokuota kuopa JAV karių, karinė technika ir įkurtas nedidelis NATO štabas.

Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną. Papildomų NATO pajėgų siekia ir kaimyninė Lenkija. Vakarų sąjungininkai sutinka siųsti rotuojamas pajėgas, bet siūlymai steigti nuolatines bazes kol kas paramos nesulaukia, nerimaujant dėl Rusijos reakcijos.

Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.

Dvi dienas Briuselyje vyksiančiame susitikime, kuriame Lietuvai atstovaus krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, daug dėmesio taip pat turėtų būti skirta situacijai Sirijoje bei Libijoje bei kovai su „Islamo valstybės“ grupuote.