Ukrainos karinė žvalgyba sakė, kad ginkluotosios pajėgos trečiadienį įvykdė sėkmingą operaciją Džankojaus bazėje, kur, be kitų taikinių, apgadino radiolokatorius ir oro gynybos sistemas.

Trečiadienį žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose buvo pasirodę pranešimų apie sprogimus ir gaisrą netoli šio karinio aerodromo.

Šalia Džankojaus yra įsikūrusi Rusijos karinio jūrų laivyno oro bazė.

Skurdžių šalių ginklai

Latvijos karinio jūrų laivyno įkūrimo diena laikoma 1919 m. rugpjūčio 10-oji. Tą dieną Latvijos kariuomenės vadas generolas Davidas Simansonas nurodė įkurti atskirą Jūrų diviziją.

Realiai Latvijos karinio jūrų laivyno įkūrimo diena laikoma 1923 m. liepos 14-oji, kai šios šalies Vyriausybė patvirtino Karinio jūrų laivyno statybos programą. Joje buvo numatyta statyti trijų tipų karo laivus – pakrančių apsaugos katerius, minų traluotojus ir, net neįtikėtina, – povandeninius laivus.

Po Pirmojo pasaulinio karo povandeninių laivų statyba buvo populiari. Tarp kariškių buvo gyva legenda, kaip trys vokiečių povandeniniai laivai „U-9“ su įgulomis iš 25 žmonių paskandino tris Didžiosios Britanijos kreiserius „Kresi“, „Hog“ ir „Abukir“ su 1 459 įgulų nariais.

Povandeniniai laivai po Pirmojo pasaulinio karo buvo laikomi skurdžių ginklu, o kreiseriai ir linkorai turtuolių laivais. Tokios nedidelės ir ką tik nepriklausomybę atgavusios šalys kaip Latvija sau galėjo leisti mažesnius ir skurdesnius laivus.

Lietuva pabandė įsigyti didesnį laivą – minininką, kuris tapo komandiniu laivu „Prezidentas Smetona“, tačiau su vienu laivu prieškaryje karinių jūrų pajėgų taip ir nesukūrė.

Latvijos vadas povandenininkas

Tiek Latvija, tiek Estija prieškariu sukūrė karines jūrų pajėgas. Tai lėmė ir gerokai didesni vandens plotai prie šių šalių krantų. Įtakos turėjo ir tai, kad Latvijos karinėms jūrų pajėgoms komanduoti buvo paskirtas Rusijos imperijos laivyne kare su Japonija kariavęs Archibaldas fon Keizerlingas. Jis buvo Rusijos povandeninio laivo „Feldmaršalas grafas Šeremetevas“ vadas. Nenuostabu, kad Latvijos karinis laivynas, paskyrus A. fon Keizerlingą jo vadu, pradėtas kurti nuo povandeninių laivų.

Latvijoje buvo užsimota pastatyti net keturis povandeninius laivus. Dėl pernelyg didelės kainos ir mažų besikuriančios Latvijos išteklių pavyko pastatyti du povandeninius laivus. Jie Latvijos biudžetui kainavo per 6 mln. latų.

Nors tuo metu geriausiais Europos povandeninių laivų statytojais buvo laikomi vokiečiai ir britai, Latvija dėl mažesnių kainų pasirinko prancūzus.

Vizitas: Latvijos karo laivai „Ronis“ ir „Virsaitis“ Klaipėdos uoste apie 1930 m. „Jūros“ archyvo nuotr.

Lankėsi ir Klaipėdoje

Povandeninius laivus iš prancūzų latviai gavo 1926 m., vieną po kito per tris mėnesius. Jie buvo pavadinti „Ronis“ ir „Spidola“.

Tai buvo 55 m ilgio laivai su dyzelinais 650 arklio galių varikliais, kurie skirti plaukti laivui esant paviršiuje, ir elektriniu 350 arklio galių varikliu povandeniniam plaukimui. Vandens paviršiuje jie galėjo plaukti 14 mazgų (26 km/val/) greičiu, po vandeniu 9 mazgų (17 km/val.) greičiu.

Didesnę laiko dalį šie laivai praleisdavo įvairiuose mokymuose kartu su estais, kurių karo laivynas buvo gerokai stipresnis nei Latvijos.

Laivai turėjo po šešis torpedų aparatus, taip pat 76 mm patrankas. Kiekvieno iš jų įgulą sudarė po 28 jūrininkus.

Didesnę laiko dalį šie laivai praleisdavo įvairiuose mokymuose kartu su estais, kurių karo laivynas buvo gerokai stipresnis nei Latvijos. Estai iš Didžiosios Britanijos buvo gavę iš Rusijos perimtus minininkus „Lenuk“ ir „Vambola“.

Teoriškai povandeniniai laivai privalėjo saugoti priešiškų laivų įplaukimą per Irbės sąsiaurį iš Baltijos jūros į Rygos įlanką. Tarpukariu pagrindiniu tiek Estijos, tiek Latvijos karinių laivynų priešininku buvo laikoma Sovietų Sąjunga.

Dalį laiko šie laivai praleisdavo ir su draugiškais vizitais lankydami kaimyninių šalių uostus. Latvijos povandeniniai laivai yra lankęsi ir Klaipėdos uoste.

Tikrame mūšyje nedalyvavo

1940 m. rugpjūčio 19 d. visas Latvijos karinis jūrų laivyną, įskaitant ir povandeninius laivus „Ronis“ ir „Spidola“, perėmė Sovietų Sąjungos Baltijos karinis laivynas.

Tuo metu sovietai pateikė ataskaitą apie tai, kad Latvijos povandeniniai laivai yra stipriai apleisti, išnaudotas jų pagrindinių variklių ir akumuliatorių baterijų resursas. Planuota tuos laivus 1941 m. kapitališkai remontuoti.

Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas savaip išsprendė jų likimus. 1941 m. birželio 22 d., kai nacistinė Vokietija įsiveržė į Sovietų Sąjungą, „Ronis“ ir „Spidola“, be degalų ir ginkluotės, bent jau torpedų, stovėjo prie krantinės Liepojos laivų remonto įmonėje „Tosmare“.

Atsitraukdami iš Liepojos sovietai spėjo abu povandeninius laivus susprogdinti, kad jie neatitektų vokiečiams. 1942 m. susprogdinti laivai buvo supjaustyti į metalo laužą.

Nėra faktų, kad Latvijos karinio jūrų laivyno laivai „Ronis“ ir „Spidola“ būtų dalyvavę bent viename tikrame mūšyje.

Po 1940 m. rugpjūčio 19 d., kai sovietai prisijungė Latviją, senosios povandeninių laivų įgulos buvo pakeistos rusais. Kai nacistinės Vokietijos kariuomenė veržėsi į Liepoją, dalis jau seniau pakeistos įgulos narių paliko laivus ir kovėsi. Didesnė dalis įgulos narių žuvo.

Kitos šalys taip pat dalyvauja „Security Bond-2023“ pratybose, antradienį pranešė ministerija, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos. Prie Omano įlankos įsikūrę Iranas, Pakistanas, Omanas ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

„Šios pratybos padės sustiprinti praktinį dalyvaujančių šalių karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimą ir suteiks teigiamos energijos taikai ir stabilumui palaikyti regione“, – sakoma ministerijos pranešime.

Pratybos, vyksiančios nuo trečiadienio iki sekmadienio, rengiamos padidėjus įtampai tarp JAV ir Kinijos dėl įvairių klausimų, įskaitant Kinijos atsisakymą kritikuoti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą ir nuolatinę paramą Rusijos ekonomikai.

Šios pratybos padės sustiprinti praktinį dalyvaujančių šalių karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimą ir suteiks teigiamos energijos taikai ir stabilumui palaikyti regione.

JAV ir jų sąjungininkės pasmerkė invaziją, įvedė Rusijai griežtas ekonomines sankcijas ir siunčia Ukrainai gynybinių ginklų. Iranas ir JAV yra priešininkai nuo pat Islamo Respublikos įkūrimo 1979 metais ir JAV diplomatų paėmimo įkaitais.

Kinija išsiuntė valdomų raketų eskadrinį minininką „Nanning“ dalyvauti pratybose, kuriose daugiausia dėmesio skiriama paieškai ir gelbėjimui jūroje bei kitoms nekovinėms misijoms.

Trys šalys panašias pratybas buvo surengusios pernai ir 2019 metais, pabrėždamos stiprėjančius Kinijos karinius ir politinius ryšius su valstybėmis, kurių JAV ir jos partnerės iš esmės vengia.

Praėjusią savaitę Kinija surengė Irano ir jo varžovės, Saudo Arabijos, derybas, po kurių jos penktadienį pasiekė susitarimą po septynerius metus trukusios įtampos atkurti visapusiškus diplomatinius santykius.

Nors JAV ir Saudo Arabiją sieja ilgalaikiai kariniai ir politiniai ryšiai, jų santykiai pašlijo dėl 2018 metais įvykusio JAV gyvenusio žurnalisto Jamalo Khashoggi (Džamalo Chašogdžio) nužudymo.

„Jūrų pratybų „Okeaninis skydas 2020“ ir kovinio rengimo renginių metu vienu metu skrydžius atliko 33 lėktuvai, 15 sraigtasparnių, taip pat karinio jūrų laivyno jūrų aviacijos nepilotuojami orlaiviai“, – ministerijos pranešime cituojamas Rusijos karinio jūrų laivyno vadas admirolas Nikolajus Jevmenovas.

„Dešimt priešpovandeninių lėktuvų Tu-142 atliko planuotus skrydžius į tolimą jūrų zoną virš Juodosios, Baltijos, Norvegijos, Čiukčių, Boforto jūrų vandenų, palei Šiaurės jūros kelią ir virš neutralių Ramiojo vandenyno vandenų“, – sakė admirolas.

„Tolimoje jūrų zonoje užduotis atlikusius lėktuvus lydėjo NATO šalių naikintuvai“, – pridūrė jis.

Pratybose, be kitų, dalyvavo šeši Rusijos Baltijos laivyno lėktuvai ir vienuolika sraigtasparnių.

N. Jevmenovas sakė, kad skrydžiai atlikti „nepažeidžiant saugumo priemonių ir tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių“.

Pasak admirolo, skrydžių metu jūrų aviacijos įgulos demonstravo aukštą profesionalumą ir patvirtino savo kovinį pasirengimą atlikti užduotis bet kokiomis sąlygomis bet kurioje pasaulio vandenyno vietoje.

Karinio jūrų laivyno vadas viceadmirolas Andreas Krause (Andrėjas Krauzė) Vokietijos jūrų pajėgų štabą (DEU MARFOR) įkūrė šalies šiaurės rytuose esančiame Rostoke, kur statoma BMCC būstinė. Šie vokiečių karininkai, kuriems vadovauja karinio jūrų laivyno kapitonas, sudaro mažos planavimo grupės pagrindą. Grupė visu pajėgumu pradės dirbti maždaug 2025 metais ir bus pasiruošusi bendradarbiauti su NATO karine vadovybe.

Šis žingsnis, nors šiuo metu didele dalimi tik simbolinis, žymi akivaizdžius pokyčius Vokietijos kariniame laivyne, kuris po Sovietų Sąjungos subyrėjimo didžiausią dėmesį skirdavo mažo intensyvumo operacijoms tolimesniuose vandenyse.

Tačiau santykiai su Rusija vėl atšalo, Maskvai 2014 metais atplėšus nuo Ukrainos ir aneksavus Krymo pusiasalį bei pradėjus stiprinti karinius pajėgumus netoli NATO šalių sienų. Įtampą dar labiau padidino pranešimai apie stiprinamus Rusijos pajėgumus Kaliningrado srityje, esančioje prie Baltijos jūros tarp Aljanso narių Lietuvos ir Lenkijos.

„Mūsų dėmesys vėl nukrypo į Šiaurės Atlantą ir platesnį šiaurinį flangą kaip potencialius operacijų rajonus, – per ceremoniją Rostoke sake A. Krause. – Baltijos jūra pastaraisiais metais įgijo niekad nematytą strateginę reikšmę.“

Šaltojo karo metais Vokietijos karinis jūrų laivynas vakarinę Baltijos jūros dalį laikė užtvara Varšuvos pakto šalių laivams, kad jie nepatektų į Šiaurės jūrą atakuoti tiekimo linijų iš Jungtinių Valstijų. Mūsų dienomis „visa Baltijos jūra yra gyvybiškai svarbus kelias, jungiantis sąjungininkus Lenkijoje, Baltijos valstybėse ir... mūsų artimus partnerius Suomijoje bei Švedijoje su likusia Europos dalimi“, – pažymėjo A. Krause.

Vokietijai Baltijos jūra yra unikalus iššūkis, nes niekur kitur krašto gynyba ir sąjungininkų gynyba tiek smarkiai nepersidengia, sakė Kylio universiteto Laivybos strategijos ir saugumo centro vadovas Sebastianas Brunsas (Zebastianas Brunsas). Baltijos jūra taip pat yra rajonas, kur Vokietija, kurios vyriausybė per pasaulines krizes teikdavo pirmenybę antraeiliams vaidmenims arba nedalyvavimui, yra išties įsipareigojusi.

„Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ar Prancūzija neatrodo čia turinčios daug interesų“, – sakė S. Brunsas.

Ir anksčiau buvo ženklų, kad Vokietijos karinis jūrų laivynas grįžta prie pasirengimo tradiciniams kariavimo būdams, yra sakę industrijos vadovai ir analitikai.

Pavyzdžiui, laivynas planuoja pastatyti keturias naujas korvetes, pritaikytas "uždariems ir sekliems vandenims" – taigi, tinkamas Baltijos jūrai, sakė S. Brunsas. Be to, laivynas nori mažiausiai keturių daugiafunkcinių karinių laivų MKS-180 ir ketina modernizuoti minavimo laivyną.

Kremlius savo laivyno jėgą demonstravo paraduose, kurie vyko nuo Baltijos jūros iki pat Sirijos krantų.

Nevos upėje bei Suomijos įlankoje šalia antro didžiausio šalies miesto Sankt Peterburgo buvo išrikiuota apie 50 karo laivų ir povandeninių laivų. Tai buvo pirmas tokio didelio masto karinio jūrų laivyno paradas šalyje, surengtas V.Putino įsakymu.

„Šiandien daug kas daroma, kad Karinis jūrų laivynas vystytųsi ir atsinaujintų: rikiuotėje atsiranda modernių laivų, tobulinama personalo kovinės parengties sistema“, – jūreiviams sakė valstybės vadovas, kateriu apiplaukęs Nevoje stovinčius karo laivus.

„Šiandien Karinis jūrų laivynas sprendžia ne tik tradicines savo užduotis, bet ir deramai atsako į naujus iššūkius, turi svarbų indėlį kovoje su terorizmu ir piratavimu“, – pareiškė jis.

Karinio jūrų laivyno dienos proga surengtas karinis paradas buvo dar viena proga Maskvai pademonstruoti savo karinę galią panašiuose renginiuose. Pastarąjį kartą V.Putinas vadovavo tradiciniam Antrojo pasaulinio karo pabaigą žyminčiame Pergalės dienos parade gegužės 9-ąją.

Pastaruoju metu Maskva skyrė daugybę išteklių savo ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti ir sustiprinti. Tačiau dėl jos veiksmų Ukrainoje smarkiai pašlijo Rusijos santykiai su Vakarais.

Mažesni paradai taip pat buvo surengti prie Karaliaučiaus Baltijos jūroje, šalia aneksuoto Krymo pusiasalio Juodojoje jūroje bei Tolimuosiuose Rytuose esančiame Vladivostoke.

Pirmąsyk Maskva savo karinio jūrų laivyno įrangą pademonstravo ir Sirijos Tartuso bazėje Viduržemio jūros pakrantėje, kur rusų laivai suvaidino svarbų vaidmenį ginkluotame konflikte remdami Sirijos prezidento režimą.

Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ duomenimis, tame parade dalyvavo šeši laivai, tarp kurių buvo ir naujausios kartos modelio dyzelinis povandeninis laivas „Krasnodar“.

Sausį Maskva ir Damaskas pasirašė 49 metų sutartį, pagal kurią Rusija įsipareigojo išplėsti ir modernizuoti Tartuso bazę, taip įtvirtindama savo įtaką tame regione, po didelę reikšmę turėjusio karinio įsikišimo.