„Traukinys su Vakarų karinės apygardos tankų dalinių kariais ir karine technika gabena juos į nuolatinio dislokavimo vietas pasibaigus planinėms pratyboms poligonuose“, – nurodė Gynybos ministerija išplatintame pranešime.

Pasak ministerijos, daugiau dalinių išvedama ir iš Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio, kur irgi vyko manevrai.

„Pietų karinės apygardos daliniai, baigę taktines pratybas poligonuose Krymo pusiasalyje, grįžta geležinkelių transportu į nuolatinės dislokacijos vietas“, – nurodoma pareiškime.

Ministerijos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi jungiančiu tiltu gabenamos kovos mašinos.

Anksčiau ketvirtadienį Pietų karinė apygarda pranešė, kad iš Krymo išvyko apie 10 karinių kolonų su didelių gabaritų, sunkiasvoriais ir pavojingais kroviniais.

Rusija antradienį paskelbė atitraukianti dalį savo pajėgų nuo Ukrainos sienos ir grąžinanti jas į bazes, nors Vakarai skeptiškai įvertino šį pareiškimą.

NATO trečiadienį pareiškė, jog kol kas nematyti jokių Rusijos pajėgų atitraukimo nuo Ukrainos sienos ženklų. Tuo metu JAV pareiškė, kad Rusija prie sienos su Ukraina papildomai pasiuntė dar apie 7 tūkst. karių, dalis kurių į pasienį atvyko trečiadienį.

„Pozityviai (vertintina), kad JAV prezidentas taip pat pažymi savo pasirengimą pradėti rimtas derybas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Išvakarėse J. Bidenas pažadėjo siekti diplomatinio sprendimo krizei.

Tačiau jis taip pat perspėjo, kad Rusijos invazija tebėra „labai tikėtina“, o atsakomosios sankcijos Maskvai yra parengtos.

„Galime pasidžiaugti, kad JAV, vienos galingiausių šalių, prezidentas galvoja apie rusų tautą“, – sakė D. Peskovas.

„Žinoma, verčiau negirdėtume grasinimų, kas bus su mumis, jei ką nors padarysime ar nepadarysime“, – pridūrė jis.

„Pavargome nuo tų grasinimų“, – tvirtino jis.

Kremliaus atstovas sakė, kad derybos bus „labai sudėtingos ir pareikalaus abiejų pusių lankstumo“.

Rusija šią savaitę paskelbė baigianti kai kurias karines pratybas prie Ukrainos sienų.

Tačiau J. Bidenas sakė, kad, nepaisant Rusijos pranešimo apie atitraukiamus karius, Vašingtonas ir jo sąjungininkai dar turi patikrinti, ar kažkiek iš dešimčių tūkstančių karių, kuriuos Maskva sutelkė prie Ukrainos sienos, yra atitraukti.

„Ukraina visuomet budri, tačiau džiaugiasi bet kokiais žingsniais siekiant sumažinti karinį buvimą ir deeskaluoti situaciją Donbase. Ukraina siekia taikos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad nuo penktadienio kariai pradės grįžti į savo bazes iš karinių pratybų netoli Ukrainos ir 2014 metais Maskvos aneksuotame Kryme, dėl kurių išaugo įtampa su Vakarais,

„Manau, kad skubių patikrinimų tikslai buvo pasiekti“, – ketvirtadienį per pratybas Rusijos aneksuotame Kryme sakė S. Šoigu. Pasak ministro, kariai į bazes turi grįžti iki gegužės 1 dienos.

Rusija per pastarąsias savaites dislokavo dešimtis tūkstančių karių savo pasienyje su Ukraina ir Kryme. S. Šoigu tokį pajėgų telkimą pavadino „mokymais“, esą surengtais reaguojant į „grėsmingus“ NATO veiksmus.

Kijevas nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje. Šis konfliktas įsiplieskė Maskvai aneksavus Krymą.

„Manau, kad skubių patikrinimų tikslai buvo pasiekti“, – ketvirtadienį per pratybas Rusijos aneksuotame Kryme sakė S. Šoigu ir pridūrė įsakęs jose dalyvaujantiems kariams kitą dieną pradėti grįžti į „nuolatines bazes“.

Pasak ministro, kariai į bazes turi grįžti iki gegužės 1 dienos.

Anksčiau ketvirtadienį S. Šoigu atvyko į 2014 metais Maskvos aneksuotą Ukrainai priklausantį Krymą stebėti ten vykstančių karinių pratybų.

„Šoigu sraigtasparniu praskrido virš rajonų, kur dislokuoti kariai ir karinė technika, ir patikrino pratybose dalyvaujančių jūrų ir sausumos pajėgų pasirengimą“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Mokymai vyksta išaugus įtampai tarp Maskvos ir Vakarų valstybių dėl rusų pajėgų telkimo prie Ukrainos šiaurinių ir rytinių sienų, taip pat Rusijos aneksuotame Kryme.

Kaip Gynybos ministerija pranešė naujienų agentūrai „Interfax“, pratybose Kryme dalyvauja maždaug 10 tūkst. sausumos pajėgų karių ir daugiau nei 40 karinių laivų.

Praėjusią savaitę Rusijos naujienų agentūros, cituodamos Rusijos gynybos ministeriją, informavo, kad Maskva nuo šeštadienio ketina pusmečiui uždaryti kai kurias Juodosios jūros dalis užsienio kariniams ir valstybiniams laivams.

Toks žingsnis gali turėti įtakos susisiekimui su Ukrainos uostais Azovo jūroje, kurią su Juodąja jūra jungia Kerčės sąsiauris, esantis palei Krymo rytinį smaigalį.

Europos Sąjunga šį žingsnį pavadino „didelį nerimą keliančiu įvykiu“, o NATO irgi išreiškė susirūpinimą ir paragino Rusiją garantuoti „laisvą prieigą“ prie Ukrainos uostų.

Rusija per pastarąsias savaites dislokavo dešimtis tūkstančių karių savo pasienyje su Ukraina ir Kryme. Gynybos ministras S. Šoigu tokį pajėgų telkimą pavadino „mokymais“, esą surengtais reaguojant į „grėsmingus“ NATO veiksmus.

Kijevas nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje. Šis konfliktas įsiplieskė Maskvai aneksavus Krymą.

Petrovskės gyvenvietės regione, ESBO duomenimis, pastarąjį kartą paliaubos sulaužytos trečiadienį. Prieš tai prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad pirmadienį nori pradėti karių ir technikos atitraukimą Petrovskėje.

Separatistai tuo tarpu pranešė apie savo pasirengimą nedelsiant pradėti trauktis iš teritorijos, esančios maždaug kilometras nuo fronto linijos. Po Stanica Luhanskos ir Zolotės Luhansko srityje demilitarizacijos pasitraukimas iš Petrovskės laikomas paskutiniąja sąlyga galimam V. Zelenskio susitikimui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar lapkritį.

JT vertinimu, konfliktas Rytų Ukrainoje jau nusinešė 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Keli tūkstančiai žmonių, tarp jų nemažai Rytų Ukrainoje vykstančio konflikto veteranų, žygiavo Kijevo centre nešini degančiais fakelais, giedodami nacionalinį himną ir skanduodami prieš prezidentą Volodymyrą Zelenskį nukreiptus šūkius.

Tai buvo antros iš dvejų eitynių Kijeve pirmadienį, kai minima nacionalinė šventė – „Ukrainos gynėjo diena“. Protestuotojai vėliau susirinko centrinėje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje.

Spalio 14-ąją taip pat minimos Ukrainos sukilėlių armijos (UPA), nacionalistų grupuotės, drauge su naciais kovojusios prieš sovietų pajėgas Antrajame pasauliniame kare, įkūrimo metinės. Ši grupuotė yra taip pat kaltinama lenkų ir žydų žudymu.

Nacionalistinės pajėgos šiuo metu tradiciškai rengia „UPA eitynes“, kuriose dalyvauja daug buvusių kovotojų, dalyvavusių konflikte Rytų Ukrainoje, taip pat nacionalistinės organizacijos „Svoboda“ šalininkai.

Kaip informavo policija, apie 6 000 žmonių, įskaitant karo veteranus ir nacionalistus, dalyvavo panašiame renginyje anksčiau pirmadienį.

Protesto dalyviai skandavo „Kapituliacijai – ne!“, „Ukraina svarbiau už viską“ ir „Rusų kalba – šiandien, rusų tankai – rytoj“.

Pirmadienį V. Zelenskis aplankė karius rytinėje Donecko srityje, kur jis susitiko su karių vadais ir apdovanotais kariškiais.

Prezidentas pavadino 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir konfliktą su separatistais „tiesos momentais“.

„Tauta teturi du kelius šiais momentais: pasiduoti ir išnykti iš Žemės paviršiaus arba gimti antrąkart“, – sakė jis savo kalboje.

Tai buvo jau ne pirmi šalyje rengiami protestai prieš vadinamąjį taikos planą, kuriame numatytas didesnės autonomijos suteikimas Rusijos remiamiems separatistiniams rajonams Rytų Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ruošiasi savo pirmajam Europos Sąjungos remiamam susitikimui su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, tikėdamasis atnaujinti įstrigusį taikos procesą regione.

„Susigrąžinti savo žemes“

Tačiau protestuotojai sako, kad bet koks susitikimas su V. Putinu jiems reiškia Ukrainos pralaimėjimą.

„Nebus taikos, jeigu mes sutiksime su šiomis sąlygomis, Putino sąlygomis“, – sakė vienas buvusių kovotojų, pristatęs Mykola.

„Aš jau dabar jaučiuosi taip, lyg mes atsisakytume savo nacionalinių interesų, – kalbėjo rašytoja Natalija Tysovska. – Jeigu mes vėl atitrauksime savo karius, ten atsiras milžiniška „pilkoji“ zona, kurią užims kiti.“

„Dabartinės vyriausybės žingsniai gali privesti iki visos Ukrainos kapituliacijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė nacionalistinio judėjimo „Svoboda“ vadovo pavaduotojas Oleksijus Kaida.

„Mums reikia bet kokia kaina susigrąžinti savo žemes, ne tik Donbasą, bet ir Krymą“, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, sakė jis.

Gegužės mėnesį Petro Porošenką prezidento poste pakeitęs V. Zelenskis žada užbaigti konfliktą šalies rytiniuose rajonuose, bet jo pastangos pradėti naujas derybas su Rusija sulaukia kritikos.

Konfliktas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje tęsiasi nuo 2014 metų pavasario. Jis pareikalavo jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Po 2014-ųjų Ukrainos revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Kremliaus remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius, ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos šalyje kyla nacionalizmo banga.