Palyginti su kovo mėn., triskart išaugo gyventojų, manančių, kad karas užtruks metus ar ilgiau.

Dažnai viešumoje išreiškiamas nuogąstavimas, kad žmonės ilgainiui pavargs nuo karo ir priims tai kaip savaime suprantamą dalyką. Bent jau kol kas, praėjus keturiems karo mėnesiams, to nematome: 84 proc. šalies gyventojų karą įvardina kaip didžiausią susirūpinimą keliantį dalyką, kitos problemos – infliacija, augančios kainos, COVID-19 pandemija – pagal svarbą atsilieka 3–4 kartus“, – sakė Renata Sadunišvili, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė.

Išlaiko pagalbą Ukrainai

Pasak jos, per šį laikotarpį kiek padaugėjo pasisakančių, kad karas juos paveikė – nuo 67 iki 72 proc. Vis dėlto žmonės išlieka susitelkę.

„Kone 7 iš 10 gyventojų toliau padeda Ukrainai ir pabėgėliams, daugiausia aukodami pinigų, taip pat daiktais. Be to, 62 proc. Lietuvos gyventojų pasisako, kad sankcijas Rusijai reikia taikyti ir toliau, net jei tai lemia ekonomines pasekmes mūsų šaliai. Tokį palaikymą žmonės išreiškia, nors lūkesčiai dėl greitos karo baigties negerėja, kaip tik padaugėjo gyventojų, manančių, kad karas truks metus arba ilgiau, dabar taip mano absoliuti dauguma (77 prolc.)“, – sako R. Sadunišvili.

Kone 7 iš 10 gyventojų toliau padeda Ukrainai ir pabėgėliams, daugiausia aukodami pinigų, taip pat daiktais. Be to, 62 proc. Lietuvos gyventojų pasisako, kad sankcijas Rusijai reikia taikyti ir toliau.

Ekspertė taip pat akcentavo, kad, nepaisant realaus priežastinio ryšio, karo kontekste daugelis problemų būna susiejamos su karu. 

„Paklausus gyventojų apie karo poveikį dešimčiai aspektų, nuo tokių kaip kuro, maisto kainos iki asmeninių finansų, valstybės valdymo ar klimato kaitos, praktiškai visuose gyventojai įžvelgia stiprią sąsają su karu, net jeigu ne visada ji ten yra“, – sako R. Sadunišvili. 

Asmeninius finansus vertina geriau nei valstybės

Didėjantį neapibrėžtumą dėl finansinės ateities rodo gyventojų delsimas priimti tam tikrus finansinius sprendimus bei išlaidų ribojimas. Tiesa, savo asmeninę finansinę situaciją, taip pat savo draugų ar artimųjų kone 7 iš 10 vertina kaip normalią, gerą ar labai gerą. Tuo tarpu kalbant apie šalies ekonominę situaciją, vertinimas perpus prastesnis – pakankamai normalia ar gera ją laiko kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.). 

„Tai rodo, kad asmeninę situaciją gyventojai vertina geriau nei savo valstybės. Šis atotrūkis gali reikšti tam tikrą nerimo lygį, aiškumo stoką dėl to, kas vyksta už mano namų ribų. Būtent neapibrėžtumas įprastai didina vartotojų nerimą ir tampa akstinu nukelti tam tikrus sprendimus ar mažinti išlaidas. Kalbėjimas apie situaciją, tam tikrų scenarijų dėliojimas gali padėti mažinti šį netikrumą“, – sako „Kantar“ ekspertė. 

Pristabdo nebūtinus pirkinius

Iš tyrimo pastebima, kad didžioji dauguma gyventojų šiuo metu pajėgūs apmokėti savo poreikius, tačiau tam tikrų ne pirmo būtinumo prekių įsigijimą kiek pristabdo. 

„Gyventojai gali sau leisti daugiau, nei šiuo metu perka, nes yra linkę truputį pristabdyti tam tikrus pirkinius, ypač susijusius su pramogomis, laisvalaikiu ar prabangos prekėmis. Mat dauguma fiksuoja sparčiai kylančias kainas ir infliaciją, kurios, kaip įprasta, atlyginimai taip greitai nepasiveja. Kai kurie retina paslaugų periodiškumą arba perka paprastesnes, mažiau žinomų prekės ženklų prekes. Tačiau situacija nėra tokia, kad žmonės imtų drastiškai leisti santaupas, griebtųsi papildomų darbų ar imtųsi pardavinėti turimą turtą ar daiktus. Tai labiau rodo ne esamos padėties sunkumą, kiek tam tikrą santūrumą esant drumstoms ateities perspektyvoms“, – apibendrino „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė R. Sadunišvili.

Atsakydami į klausimą apie karo baigtį, po 18 proc. respondentų teigė nežinantys, kokia ji bus, ar manantys, jog nelaimės nė viena pusė. Rusijos pergalę prognozavo 5 proc. apklaustųjų.

Karas emociškai paveikė 67 proc. lietuvių. Maždaug pusė jų teigė jaučiantys pyktį, atgrasumą ir nerimą. Jaučiantys baimę teigė 35 procentai respondentų, po 32 proc. – susierzinimą ir nusivylimą.

„Iš barometro išryškėjo, kad Lietuva ir Baltijos šalys apskritai dėl karo jaučiasi labiausiai sunerimę ir išsiskiria aukštu baimės lygiu“, – pranešime sakė „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė Renata Sadunišvili.

„Nors Lietuva neturi tiesioginės sienos su Ukraina, su kuria besiribojančios šalys sakosi paveiktos labiausiai – praeities istorija neleidžia jaustis ramiau, du trečdaliai sako, kad yra paveikti karo“, – teigė ji.

Į klausimą, ar karas gali apimti ir kitas šalis, 57 proc. atsakė nežinantys, 23 proc. manė, kad taip įvyks, 21 proc. – kad karas kitur nesiplės.

Iš barometro išryškėjo, kad Lietuva ir Baltijos šalys apskritai dėl karo jaučiasi labiausiai sunerimę ir išsiskiria aukštu baimės lygiu.

79 proc. respondentų sakė sekantys Ukrainos pateikiamą informaciją apie karą, atsižvelgti į abi puses stengiasi 19 procentų, vien Rusijos pozicija vadovaujasi 2 proc. respondentų.

Pasak R. Sadunišvili, tai rodo, jog „rusiškas naratyvas Lietuvoje praktiškai neveikia“.

„Žinant Rusijos propagandos lygį, mūsų šalies žiniasklaidai ir komunikacijos profesionalams tai didelis darbo įvertinimas. Šalies gyventojų pozicija vieninga, nėra susiskaldymo“, – teigė ji.

„Kantar“ duomenimis, Latvijoje ir Estijoje situacija kitokia – ten Rusijos nuomonės arba abiejų pusių dalis gyventojų klauso, bet jos nepalaiko.

Karo priežastimis daugiausia respondentų laikė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ambicijas (62 proc.), ekspancijos troškimą Rusijoje (59 proc.), Ukrainos provakarietišką politiką (57 proc.).

Septyni iš dešimties lietuvių mano, kad karas truks pusę metų arba trumpiau. Didžiausia dalis, 33 proc. Lietuvos respondentų, mano, kad jis truks 1-3 mėnesius, pusmečio trukmės karą prognozuoja 27 proc. respondentų, metus ar kelerius metus atitinkamai 14 proc. ir 11 proc. respondentų.

Pagalbą karo pabėgėliams teikia septyni iš dešimties lietuvių. 18 proc. teigia padedantys asmeniškai, 55 proc. – per pagalbą teikiančias organizacijas.

Dauguma, 71 proc., teigė padedantys pinigais, 35 proc. – daiktais.

R. Sadunišvili teigimu, tai rodo, jog „visuomenė itin susitelkusi“. Pasak jos, daug padedančių ukrainiečiams yra ir Estijoje (64 proc.) bei Latvijoje (53 proc.).

Pasak R. Sadunišvili, visuomenės nuomonė dėl to, kaip karo akivaizdoje turėtų elgtis verslas, absoliučiai vienareikšmiška: jie mano, kad būtina perkelti verslą iš Rusijos (74 proc.), uždaryti gamyklas Rusijoje karo metu (72 proc.), nustoti prekiauti Rusijos gaminiais (71 proc.), teikti pagalbą pabėgėliams iš Ukrainos (70 proc.).

„Gyventojai ne tik tikisi, kad verslas prisiims šiuos nuostolius, bet ir padės Ukrainai, remdamas pabėgelius, suteikdamas jiems finansinę paramą ir darbą“, – akcentavo  ekspertė.

Lietuvoje reprezentatyvaus tyrimo metu apklausta 600 gyventojų nuo 18 iki 65-erių. Apklausa atlikta kovo 19-25 dienomis.

„Kantar“ taip pat apklausė Čekijos, Slovakijos, Rumunijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Austrijos, Bulgarijos ir Serbijos gyventojus.