Likus keliems mėnesiams iki puolimo Šiaurės rytų Sirijoje, Turkija privertė Sirijos pabėgėlius sugrįžti į karo zoną, kur jų gyvybėms grėsė pavojus, rašoma „Amnesty International“ paskelbtoje ataskaitoje.
„Turkijos tvirtinimai, kad pabėgėliai iš Sirijos savanoriškai pasirenka grįžti tiesiai į karo zoną, yra pavojingi ir nesąžiningi“, – teigė organizacijos pabėgėlių ir migrantų teisių tyrėja Anna Shea.
Dešimtys pabėgėlių organizacijai sakė, kad Turkijos policijos pareigūnai juos mušė ir grasino, versdami pasirašyti dokumentus, kuriuose teigiama, jog į Siriją pabėgėliai sugrįžta savanoriškai. Remiantis šiemet nuo liepos iki spalio vykdytais interviu, tyrėjai apskaičiavo, kad neteisėtai ir prieš savo valią buvo išsiųsti šimtai žmonių.
Turkijos vyriausybės dokumentuose yra skelbiama, kad į Siriją iš Turkijos savanoriškai sugrįžo 315 000 žmonių.
Šiuo metu žmones siųsti į Siriją yra neteisėta, tokiu atveju gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės.
Kai kurie pabėgėliai buvo mušami, jiems grasinta smurtu ar kalėjimu, kitus policija suklaidino, apgavo, kad šie pasirašytų savanoriško sugrįžimo pareiškimus, teigia „Amnesty International“ atstovai.
Pabėgėliams buvo sakoma, kad dokumentai, kuriuos pasirašo, yra registracijos formos, kvitai ar net pareiškimai, kuriais tvirtinamas noras pasilikti Turkijoje. Kitiems policija paprasčiausiai pasakė, kad jie nėra tinkamai užsiregistravę vienoje ar kitoje Turkijos provincijoje, todėl privalo sugrįžti į Siriją.
Remiantis organizacijos ataskaita, Turkijoje paprasčiausias susidūrimas su policija arba migracijos pareigūnais – atnaujinant dokumentus arba gatvėje rodant asmens tapatybės pažymėjimus – gali baigtis išsiuntimu į karo zoną.
Vokietijos Heinricho Böllo fondo Stambule direktorius Kristianas Brakelis DW reporteriams rugsėjį sakė, kad yra tekę susidurti su patikimais Sirijos pabėgėlių Turkijoje pranešimais. Juose rašoma, kad, policijos skyriuose užsiregistravę prieglobsčio prašytojo statuso pratęsimui, jie buvo priverčiami pasirašyti „savanorišką išvykimo“ iš šalies raštą. K. Brakelis taip pat sakė, kad Turkijos valdžia pagrasino smurtu, kad būtų aišku, jog nebus priimama jokių apeliacijų.
„Žinoma, kad daugiau nebegalime kalbėti apie šiuos išvykimus taip, tarsi jie būtų savanoriški“, – sakė K. Brakelis.
„Amnesty International“ organizacijai pavyko patvirtinti 20 priverstinės deportacijos atvejų. Visos aukos buvo išsiųstos sieną kirsti autobusu, pilnu žmonių surištomis rankomis. Dauguma išsiųstųjų, atrodo, buvo vyrai, tačiau organizacija atskleidė ir tokius atvejus, kai pareigūnai išsiuntė paauglius ir šeimas su mažais vaikais.
„Baisu yra tai, kad Turkijos susitarimu su Rusija pritariama „saugiam ir savanoriškam“ pabėgėlių sugrįžimui į dar tik steigsimą „saugią zoną“. Iki šiol sugrįžimai nebuvo nei saugūs, nei savanoriški, o dabar su šia grėsme susidurti rizikuoja dar daugiau milijonų pabėgėlių iš Sirijos“, – sakė A. Shea.
Jei būtų patvirtinta, kad Turkija iš tiesų vykdo priverstinę pabėgėlių deportaciją, tai parodytų, kad Ankara nėra atvira padėti pabėgėliams, nors nuo to laiko, kai 2011 metais prasidėjo Sirijos karas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir kiti politikai nuolatos pabrėžė šalies norą pagelbėti.
„Tai tradicija ir mūsų kultūra. Kai kaimynas kenčia nuo alkio, privalu bandyti padėti“, – 2017 metais DW reporteriams sakė Turkijos miesto Gaziantepo merė ir valdančiosios R. T. Erdogano partijos narė Fatma Sahin.
Pasak A. Shea, „Amnesty International“ ataskaita rodo, kad pabėgėlių problemos buvo nustumtos į paraštes, bet dėl to reikėtų kaltinti ne tik Turkiją.
„ES ir visa tarptautinė bendruomenė, užuot skyrusi energiją užkirsti kelią prieglobsčio prašantiems žmonėms patekti į šalių teritorijas, turėtų smarkiai išplėsti Sirijos pabėgėlių iš Turkijos priėmimo įsipareigojimus“, – teigė organizacijos atstovė A. Shea.
