Fotografijos darbai, apskrieję pasaulį nuo Pietų Amerikos iki Kinijos, sužavėjo net meno kritikus. Pirmąją parodą prieš metus surengęs 20 mln. gyventojų turinčiame Meksiko mieste, menininkas Vilniuje savo fotokadrams pasirinko netradicinę erdvę – laiptinę. Net 100 fotografo darbų iš serijos „Būti paukščiu“ papuošė „Pušų terasų“ namų bendras erdves.

Pasak K. Janulio, idėja surengti savo darbų parodą laiptinėje jau kuris laikas sukosi galvoje. „Fotografavimas pasitelkiant droną nėra tradicinis, tad tokių darbų parodą norėjosi surengti išskirtinėje erdvėje, kuri gali sujungti žmogaus kasdienybę ir meną. Daugelyje darbų dominuoja Lietuvos gamta, tad norėjosi papildomo urbanistinio fono, dar stipriau galinčio perteikti jos grožį. Tikriausiai tinkamiausias tam būdas – gyvenamųjų namų laiptinės“, – teigė K. Janulis.

Tai ne pirmasis nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ projektas, kuriame surengiamos menininkų parodos. „Eglių terasų“ požeminė automobilių aikštelė papuošta menininkų darbu - 162 kv. metrų ir 60 metrų ilgio grafitti paveikslu. To paties projekto namų laiptinėse eksponuojama fotografo gamtininko Renato Jakaičio paroda „Pėdos gamtoje“. „LightHouse“ projekto laiptinės papuoštos fotografo Andriaus Bulotos darbais „Žiema vasarą“, sukurtais infraraudonosios fotografijos technika.

Pasak „MG Valdos“ komunikacijos vadovo Simono Lyvo, laiptinių papuošimas jau tapo įmonės tradicija. „Turime pripažinti, kad šiandieninė laiptinės erdvė patiria transformaciją. Jeigu anksčiau ji tebuvo kelias  iki namų, tai šiandien laiptinė vis labiau skverbiasi į namų aplinką. Gyventojų namų erdvė išsiplėtė už buto durų“, – teigė S. Lyvas.

Parodos „Būti paukščiu“ darbai įamžino Lietuvos gamtos, miestų, kiemų unikalumą ar net žmonių istorijas. Pasak K. Janulio, jis suteikia žiūrovui galimybę išvysti tai, ką mato paukščiai, ir pajusti skrydžio laisvę. „Šimtmečius žmonės ieškojo būdų, kaip pakilti ir pamatyti mus supantį pasaulį iš paukščio skrydžio. Šiuolaikinės technologijos mums jau suteikia tokią galimybę net nepakylant nuo žemės, o tiesiog per fotografiją mėgautis skrydžio kadrais“, – teigė K. Janulis.

Laiptinėje eksponuojamiems darbams virsti fotokadrais prireikė daugiau nei pusantrų metų. Pasak menininko ilgiausias procesas trunka, kol surandama tinkama vieta, galinti maksimaliai perteikti vaizduotėje sukurtą foto kadrą. Visi uždaros parodos „Būti paukščiu“ darbai fotografuoti Lietuvoje, dažniausiai su dronu skriejant 20-30 metrų aukštyje, leidžiančiame detaliai perteikti užfiksuotus kadrus.

K. Janulis gimė 1981 m. Klaipėdoje. Gyvena ir kuria Vilniuje. 2003 m. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje įgijo verslo vadybos bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Jau dešimt metų dirba tarptautinės prekybos srityje.

K. Janulis fotografuoti pradėjo prieš ketverius metus. Nuo 2013 m. aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose fotografijos festivaliuose, konkursuose. Jo fotografijos yra pelniusios svarbių įvertinimų ir apdovanojimų.

2013 m. ir 2014 m. SNAP fotografijos festivalyje (SNAP Photography Festival) jis tapo nugalėtoju mobiliosios fotografijos kategorijoje.

Nuo 2015 m. pradėjo fotografuoti iš paukščio skrydžio bepilotės robotinės skraidyklės (drone - iš angl. k.) pagalba. Tokiu būdu šio fotografo užfiksuoti vaizdai per metus apskriejo daugelį pasaulio šalių (BBC, CNN, „The Telegraph", „American Photo" ir kt.).

K. Janulio fotografinis projektas „Būti paukščiu" jau sulaukė palankių vertinimų iš užsienio žiniasklaidos ir Lietuvos. 2015 m. fotografija „Kontinentas" laimėjo dronestagram.com rengiamą konkursą ir buvo eksponuojama „Nissan" paviljone (Paryžius, Prancūzija); 2015 m. „Pasauliniuose „Sony" fotografijos apdovanojimuose" (Sony World Photography awards), kategorijoje „Žmonės" fotografija „Open air" pateko tarp 9 geriausių ir buvo eksponuojama Somerset House (Londonas, Didžioji Britanija).

K. Janulio fotografija suteikia galimybę pamatyti taip, kaip dar nebuvo matyta. Atpažinti iš naujo gerai pažįstamą ir patirti tai, ko nesi patyręs kontakte su puikiai žinoma vizualine informacija. Tai – ne tik žvilgsnis iš paukščio skrydžio. Tai – nauji, nekasdieniai, todėl - gaivalingi pojūčiai, žadinantys smalsumą ir naujus potyrius. Tai proga išlaisvinti savo mintis ir persikelti į kitas apmąstymų erdves. Ko gero, būtent to savo fotografijomis ir siekia šis autorius.

Paroda „Būti paukščiu Lietuvoje“ – pirmoji menininko K. Janulio paroda, surengta mūsų šalyje. Joje eksponuojamos tiek naujos, tiek apdovanojimus tarptautiniuose konkursuose pelniusios nuotraukos. Bepilote robotine skraidykle (dronu) užfiksuoti vaizdai per metus apskriejo viso pasaulio žiniasklaidą – su savo skaitytojais Lietuvos nuotraukomis dalijosi „BBC“, „The Telegraph“ „Daily Mail“, „American Photo“ ir kt.

„Stengiamės kuo efektyviau išnaudoti turimas erdves – ilgi Vilniaus oro uosto koridoriai leidžia mums čia rengti meno parodas ir suteikti keleiviams daugiau teigiamų emocijų. Karolio nuotraukos ne tik pagyvins patalpas, bet ir reprezentuos Lietuvą bei leis į Vilnių atvykusiems dar kartą patirti skrydžio aukščio jausmą žvelgiant į mūsų šalį iš viršaus,“ – teigė Vilniaus oro uosto direktorius Artūras Stankevičius.

Parodos atidarymo metu menininkas K. Janulis pasakojo, kad 2012 m. Vilniuje jis mėgavosi vienu pirmųjų skrydžių, nuo kurių ir pradėjo fotografuoti tuo pačiu kampu, kaip kad daro dabar. Šešėlių žaismą, miesto abstrakcijas ir miniatiūras jis stebėjo iš karšto oro baliono.

„Tada kilome iš Vingio parko, o vėjas mus nupūtė Vilniaus oro uosto link. Tuo metu kaip tik nebuvo skrydžių, tad mums leista praskristi tiesiai virš jo. Pavyko padaryti įdomią nuotraukų seriją, taip pat užfiksuoti kelis oro uosto kadrus. Dabar jau galima teigti, kad tas skrydis buvo lyg tam tikras įkvėpimas, pradėjęs formuoti mano individualų matymo kampą, stilių, kuris praėjus keliems metams išsigrynino ir išaugo iki projekto – būti paukščiu,“ – sakė K. Janulis.

Paroda „Būti paukščiu Lietuvoje“ Vilniaus oro uoste atidaryta prieš prasidedant kasmetinei tarptautinės oro uostų tarybos („ACI Europe“) renginiui „ACI Europe‘s Regional Airports‘ Conference and Exhibition“. Gegužės 11-13 d. jis į Lietuvos sostinę sutrauks daugiau nei 250 dalyvių iš Europos ir ne tik jos regioninių oro uostų. Renginys, kuriame bus diskutuojama apie iššūkius, su kuriais susiduria regioniniai oro uostai, Lietuvoje organizuojamas pirmą kartą.

Vakar buvo paskelbtas didžiausio pasaulyje fotografijos konkurso – „Pasaulinių „Sony“ fotografijos apdovanojimų“ – finalininkų sąrašas, į kurį pateko ir lietuvis fotografas Karolis Janulis. Fotografo darbas „Gyvybės medis“ į finalą pateko „atviroje” kategorijoje „žmogaus” tematinėje srityje ir  toliau varžysis dėl geriausiojo vardo.

Dėmesį prikaustanti lietuvio fotografija buvo atrinktas iš 230 103 darbų, kurias konkursui pateikė 186 pasaulio valstybių fotografai. Tai yra didžiausias dalyvių skaičius per visa devynerių metų konkurso gyvavimo istoriją. Lyginant su praėjusiais metais, šių metų konkursui pateiktų darbų skaičius išaugo net 33 procentais. Nuo pirmųjų „Pasaulinių „Sony“ fotografijos apdovanojimų“, įvykusių 2007 metais, jo organizatoriai iš viso sulaukė daugiau nei milijono fotografijos darbų. Dėmesys kokybei ir fotografijos meno puoselėjimui įtvirtino konkursą kaip vieną prestižiškiausių ir labiausiai vertinamų fotografijos konkursų visame pasaulyje.

Iš Klaipėdos kilęs, o šiuo metu Vilniuje gyvenantis 35 fotografas K.Janulis (35 m.) savo darbais siekia provokuoti žiūrovą ir meta iššūkį vizualiai suvokiamiems ir įsisavinamiems kasdienio gyvenimo vaizdiniams, kurie yra įprasti ir gerai pažįstami. Dronų technologijos pagalba, fotografas mus supančią tikrovę pristato iš paukščio skrydžio ir kviečia susipažinti su dar nematytais vaizdais. Nuo 2015 m. K. Janulis įgyvendina projektą „Būnant paukščiu”, sulaukusį išskirtinio dėmesio tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje žiniasklaidoje. Fotografas taip pat veda seminarus, kuriuose dalinasi žiniomis ir patirtimi apie dronų technologijų ir fotografijos galimybes.

„Būti nominuotam „Pasauliniuose „Sony“ fotografijos apdovanojimuose“ išties yra didelė garbė. Tai suteikia dar daugiau pasitikėjimo darbuose ir įkvėpimo pradėti naujus bei įdomius fotografijos projektus, leisiančius dar giliau pažvelgti į pasaulį paukščio akimis ir atrasti naujus jo aspektus,“ – teigė K. Janulis, „Pasaulinių „Sony“ fotografijos apdovanojimų“ finalininkas iš Lietuvos.

K. Janulis toliau varžysis dėl galimybės laimėti „atviroje” kategorijoje „žmonių” tematinėje srityje bei sieks metų geriausiojo „atviros” kategorijos fotografo vardo ir 5000 JAV dolerių piniginio prizo. Konkurso rezultatai bus paskelbti balandžio 21 dieną iškilmingos ceremonijos metu Londone. Tarptautinės teisėjų komisijos dėmesio susilaukęs K. Janulio darbas bus įtrauktas į „Pasaulinių „Sony“ fotografijos apdovanojimų“ fotografijos darbų albumą, o balandžio – gegužės mėnesiais bus eksponuojamas 2016 metų “Pasauliniams “Sony” fotografijos apdovanojimams” skirtoje parodoje Londone. Parodoje taip pat bus demonstruojama pirmoji didelė menininkų dueto ir meninės fotografijos kūrėjų „RongRong & inri“ ekspozicija Europoje, kurie apdovanojimų ceremonijos metu bus pagerbti už “išskirtinį indėlį į fotografijos meną”.

„Pasaulinių „Sony“ fotografijos apdovanojimų“ tikslas – atrasti ir apdovanoti geriausius praeitų metų šiuolaikinės fotografijos darbus. Konkursas susideda iš keturių – „profesionalų“, „atvira“, „jaunimo“ ir „studentų“ – kategorijų, suteikiančių galimybę skirtingą patirtį turintiems fotografams dalyvauti konkurse ir būti įvertintiems.

Daug kas fotografuoja, naudodami skraidyklę, bet jų nuotraukos nuobodžios, nes nesistengiama surasti naujo matymo kampo. Taip LRT RADIJUI teigia Karolis Janulis, kurio iš skraidyklės darytos nuotraukos sužavėjo tokias žiniasklaidos priemones, kaip BBC ir „Daily Mail“.

– Kaip Jūsų fotografijos atsidūrė BBC internetiniame naujienų portale?

– Buvo įdėta daug darbo. Tiesiog fotografavau, skraidžiau, nuotraukas po truputį viešinau socialiniuose tinkluose. Ten mane pastebėjo viena foto naujienų agentūra iš Jungtinės Karalystės, dirbanti nuo 1958 metų, tikrai autoritetinga. Jie pastebėjo, susidomėjo, paprašė pateikti nuotraukas, aš tai padariau, o tada jie pradėjo tas nuotraukas platinti skirtingiems leidiniams, kaip BBC, „Daily Mail“ ir kitų.

– Sakote, kad buvo įdėta daug darbo. Ar būtent toms nuotraukoms reikėjo skirti daug dėmesio?

– Taip, nes, fotografuojant paprastu fotoaparatu, tai daroma daug paprasčiau ir užtrunka daug trumpiau. Fotografuojant iš skraidyklės, šis darbas reikalauja labai daug laiko. Pirmiausiai skraidyklę reikia paleisti, po to – koreguoti nuotraukas, nes į skraidyklę įmontuotas fotoaparatas nėra labai geras. Tai tikrai atima daug laiko, daugiau nei įprastas fotografavimas.

– Ar gero fotoaparato su geru objektyvu negalima pakelti į orą?

– Galima, bet skraidyklė, kurią turiu, yra su gamykliniu fotoaparatu. Ji kainuoja apie tūkstantį eurų. Fotoaparatas skaitmeninis ir daro gana prastos kokybės, nedidelės rezoliucijos nuotraukas. Kažką nufotografuoti pavyksta. Skraidyklių, kurios būna su profesionaliomis kameromis, kainos siekia daugiau kaip 5–6 tūkst. eurų.

– Ar už tai, kad BBC publikuoja Jūsų nuotraukas, Jums mokama?

– Taip, man foto naujienų agentūra, kuri ima iš manęs nuotraukas, jas pardavusi, sumoka tam tikrą dalį nuo gautos sumos.

– Gal galite šiek tiek papasakoti, ką fotografavote?

– Iš pradžių labai konkrečių fotografavimo scenarijų nebuvo. Tiesiog pamatydavau įdomias vietas ir tada skrisdavau su skraidykle virš jų fotografuoti.

– Ar tas vietas pamatydavote nuo žemės, ar stengdavotės pamatyti iš oro?

– Ne, žinoma, vietas pasirinkdavau, stebėdamas nuo žemės. Dažniausiai kažką suplanuoju, įsivaizduoju, kad kažkoks ežeras ar laukas gali atrodyti kitaip. Žiūrėdamas tai įsivaizduoji ir, keldamas skraidyklę, daugiau ar mažiau žinai, ką fotografuosi. Preliminarus planas būna. Dabar, kai važiuoju fotografuoti, viską matau iš viršaus.

– Į kokį aukštį pakeliate skraidyklę?

– Pagal Lietuvos įstatymus skraidyklę galima kelti į 120 metrų aukštį. Toks aukštis nustatytas, atsižvelgiant į aviaciją ir kitus aspektus, tačiau net nereikia kilti 100 metrų. Paprastai užtenka pakelti skraidyklę į 30 metrų aukštį. Žinoma, galima kelti aukščiau, jeigu norima nufotografuoti, pavyzdžiui, pastatus. Jeigu norima nufotografuoti žmones ar paprastus vaizdus, užtenka pakilti 20–30 metrų. Kilimo metu savo telefono ekrane matau vaizdą, kurį filmuoja skraidyklė.

– Ar tam nereikia kompiuterio?

– Ne, užtenka išmaniojo telefono. Jį pritvirtinu prie pulto, kuriuo valdau skraidyklę. Telefono ekrane matau visą informaciją: aukštį, vaizdą, kur skrendama, ir kt. Viską galiu koreguoti. Taip pat yra ir su nuotraukomis – nustatau kompoziciją, nuskrendu į tikslią norimą vietą.

– Kaip gimsta pati fotografija, idėja kažką nufotografuoti? Ar tai atsitiktina?

– Ne, nieko atsitiktinai nedarau.

– Viską suplanuojate?

– Taip. Jeigu atvažiuoju į kažkokią vietą, tikėdamasis „surasti“ gerą kadrą, retai pavyksta tai padaryti. Turi būti išankstinis planas, viskas turi būti apgalvota ir tada daroma. Aš esu už natūralumą. Bandau natūralioje aplinkoje, kuri jau yra, surasti kažką įdomaus. Manau, kad visas grožis slypi šalia, mums tik reikia ieškoti, surasti ir pamatyti.

– Ar fotografuojate tik Lietuvą?

– Labai patinka fotografuoti Lietuvą, nes ji labai įvairi – turime ir jūrą, ir ežerų, ir miškų, ir kopų. Gausu įvairių spalvų ir gamtos kūrinių. Kai kažkur keliauju, su savimi taip pat vežuosi skraidyklę. Su ja jau teko fotografuoti Slovakijoje, Kroatijoje, Meksikoje. Dabar planuoju vykti į Ispaniją.

– Ar vaizdai skiriasi? Kur gražiausia?

– Žinoma, kad skiriasi, bet gražiausia Lietuvoje.

– Kas Jums yra fotografija?

– Tai pomėgis, kuris išaugo. Aš 15 metų dirbau tarptautinio verslo srityje, prekyboje. Taip pat esu baigęs tarptautinio verslo studijas, tad visą laiką buvau susijęs su verslu, bet pastaruoju metu atsirado laisvo laiko. Jį panaudojau fotografijai. Matau, kad tas pomėgis auga į kažką daugiau.

– Kiek laiko jau turite skraidyklę?

– Ją įsigijau praėjusių metų kovo mėnesį, dar nėra nė metų. Iš tiesų visas šis fotografavimo procesas vyksta apie pusę metų.

– Tai gal anksčiau fotografuodavote paprastu fotoaparatu ne iš oro?

– Vis tiek fotografuodavau iš oro. Iš tikrųjų visada turėjau pomėgį fotografuoti iš aukščiau: lipdavau į kalnus, ieškodavau galimybių, kur užlipti į aukščiausius pastatus. Fotografuodavau ir iš keleivinių lėktuvų, motorinių parasparnių – imdavausi visų įmanomų priemonių, kad galėčiau pagauti kadrą iš aukščiau.

– Kas dar be BBC publikavo Jūsų nuotraukas?

– Pati pirma žiniasklaidos priemonė buvo „Daily Mail“. Tai sukėlė didžiausią ažiotažą. Man atrodo, kad „Daily Mail“ yra didesnis tramplinas nei BBC. Tai šimtamilijoninės auditorijos. Taip pat buvo „Guardian“, „The Telegraph“ ir dar keli prancūziški bei Pietų Amerikos leidiniai, kurių pavadinimų jau nepaminėsiu.

– Kaip manote, kodėl Jumis susidomi?

– Labai sunku įvertinti. Man „Daily Mail“ rašė laiškus, foto agentūros redaktoriai gyrė. Nežinau, kodėl taip yra. Atrodo, žmonės, kurie tiek daug metų dirba su fotografija, kažką pamatė.

– Bet Jūs nesate vienintelis fotografuojantis iš skraidyklės.

– Daug kas tai daro, bet tos nuotraukos gana nuobodžios, nes jose fiksuojami įprasti vaizdai, nepakeistas matymo kampas, nėra minties ar kažko daugiau.