Reikalauja informacijos

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas nutarė iškelti šią problemą, kreipdamasis į Turto banką su klausimais, ar kas nors bus daroma, kad reprezentacinėje miesto vietoje esantys statiniai nebadytų klaipėdiečiams akių.

"Pastatai nuosavybės teise priklauso valstybei, o šį nekilnojamąjį turtą valdo valstybės įmonė Turto bankas. Kreipiausi į Turto banką, kadangi pastatai yra prastai prižiūrimi, atviromis langų ir durų angomis, nuolat veikiami oro sąlygų, taip pat į juos gali patekti pašaliniai asmenys. Prašiau suteikti informaciją, kokios procedūros artimiausiu metu planuojamos, ar numatoma skelbti šių nekilnojamojo turto objektų pardavimo aukcioną. Nors šie pastatai ir nėra savivaldybės nuosavybė, miestui svarbu, kad unikalus visai šalia senamiesčio esantis kompleksas būtų išsaugotas, sutvarkytas ir naudojamas", – savo feisbuko paskyroje rašė meras.

Ruošia pardavimui

Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Karolis Vaitkevičius patvirtino, kad mero kreipimasis buvo gautas ir detali informacija bus pateikta jau artimiausiu metu.

Taip pat pažymėta, kad praėjusių metų rugpjūčio 31 d. Vyriausybė įtraukė minimą objektą į privatizuojamų sąrašą.

"Objektas šiuo metu yra rengiamas pardavimui – atliekamas vertinimas, kaip sėkmingiau būtų galima jį parduoti, vertinamos galimos objekto pritaikymo ir vystymo galimybės, nustatinėjama pradinė kaina. Tikėtina, kad objekto aukcionas galėtų būti skelbiamas vasaros pradžioje. Turto bankas, atstovaujantis valstybės interesui, yra suinteresuotas, kad objektas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, o gautos lėšos skirtos kitų objektų vystymui ar modernizavimui", – teigė K. Vaitkevičius.

Lanko kartą per mėnesį

Anot Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovo, pastatas yra reguliariai prižiūrimas, teritorija ir pats pastatas yra uždaryti ir saugomi, o patekus pašaliniams asmenims reaguoja fizinė apsauga (apsaugos tarnyba).

"Galime užtikrinti, kad pastatas yra reguliariai prižiūrimas. Pagal sutartį techninis prižiūrėtojai objektą lanko kartą per mėnesį, įvertina būklę. Turto bankas savo ruožtu atlieka būtiniausius darbus, kad į pastatą nepatektų pašaliniai asmenys ir kad objektas nekeltų grėsmės aplinkiniams. Šiuo tikslu užsandarintas pirmasis objekto aukštas, nuo tvoros nurinktos pavojingai pakibusios čerpės", – pažymėjo pašnekovas.

Kaip pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, I. Dirmaitė pakeis į Seimą dirbti išėjusią ankstesnę mero komandos vadovę Ievą Pakarklytę.

„Šis mano komandos perkrovimas yra nuoseklus žingsnis po išties sėkmingų Laisvės partijai rinkimų. Esu įsitikinęs, kad dabartiniai pokyčiai leis komandai dar veržliau ir energingiau įgyvendinti užsibrėžtus Vilniaus strateginius tikslus ir projektus (...)“, – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

K. Vaitkevičius pradės dirbti nuo sausio 25 dienos. Jis nuo gruodžio vidurio dirbo vyriausiuoju patarėju viešųjų ryšių klausimais AAD, iki tol dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleriu.

„(...) Atsitraukiu nuo komunikacijos temų, darbo su žiniasklaida, dabar prioritetas bus strateginių ir politinių klausimų kuravimas, tarptautinių mero ryšių palaikymas, Vilniaus strateginės krypties įgyvendinimo užtikrinimas, keleto kitų atskirų temų ir projektų koordinavimas, natūraliai daugiau dėmesio teks skirti vadybai“, – sako mero patarėjų grupės vadovė I. Dirmaitė.

Beveik pusantrų metų Vilniaus mero R. Šimašiaus patarėja ryšiams su žiniasklaida dirbanti I. Dirmaitė anksčiau dirbo vidaus reikalų ministro patarėja strateginei komunikacijai ir viešiesiems ryšiams, ėjo Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus patarėjos pareigas, buvo prieš pusantrų metų vykusių Astravo pratybų komunikacijos ir Spaudos centro vadove, Vilniaus miesto savivaldybėje yra dirbusi pirmosios R. Šimašiaus kadencijos metu vicemero komandoje.

Žurnalistinį išsilavinimą turinti I. Dirmaitė Vilniaus universitete yra įgijusi komunikacijos bakalauro laipsnį, taip pat studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, kur įgijo politikos mokslų magistro laipsnį.

„Vilniaus miesto komanda pasižymi veržlumu, inovatyvumu ir drąsa. Šios savybės žavi, tikiuosi, savo žiniomis ir patirtimi galėsiu prisidėti prie ambicingų mero ir miesto tikslų įgyvendinimo“, – sako mero atstovu spaudai tapsiantis K. Vaitkevičius.

Jis Vilniaus universitete yra įgijęs žurnalistikos bakalauro laipsnį, 10 metų dirbo žurnalistu įvairiose žiniasklaidos priemonėse, pastaruosius ketverius metus dirbo valstybės tarnyboje – vidaus reikalų ministro patarėju, vidaus reikalų ministerijos kancleriu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleriu.

„Pradėjau dirbti šiandien, pirmoji mano darbo diena. Pagal pareigybės aprašymą atliksiu tas funkcijas, kurių reikia departamentui“, – BNS pirmadienį sakė K. Vaitkevičius.

AAD nurodo, kad K. Vaitkevičius rengs departamento komunikacijos ir įvaizdžio strategijas, veiklos viešinimo planus, komunikacines kampanijas ir koordinuos jų įgyvendinimą, platins informaciją apie departamento veiklą žiniasklaidai bei dirbs kitus su veiklos viešinimu ir žiniasklaida susijusius darbus.

Jis taip pat rengs oficialias departamento direktorės kalbas, padėkas ir kitus proginius tekstus, dalyvaus kuriant ir palaikant reprezentacinį AAD stilių ir atliks kitus darbus.

AAD taip pat turi komunikacijos skyrių, jame dirba keturi žmonės.

Pradėjau dirbti šiandien, pirmoji mano darbo diena. Pagal pareigybės aprašymą atliksiu tas funkcijas, kurių reikia departamentui.

K. Vaitkevičius sakė kol kas negalintis įvertinti, kodėl departamentui prireikė dar vienos su komunikacija susijusios pareigybės.

„Kaip atsirado ta pareigybė ir kiek ji reikalinga, aš jums galėsiu pasakyti po mėnesio – čia padirbęs ir pamatęs, kas dedasi“, – sakė jis.

Vis dėlto, pasak jo, turint galvoje AAD vadovybės ateities planus, darbo netruks.

Departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis BNS teigė, jog įstaiga išgyvena didelius vadybinius pokyčius, be to, artimiausiu metu bus pradedamas antrasis jų etapas, todėl šio patarėjo funkcijos bus labai svarbios.

„Artimiausią pusmetį (o su įgyvendinimu truks iki metų) laukia antrasis etapas, kai Departamentas perims įgyvendinti aplinkosaugos kontrolės funkciją ir miškuose bei saugomose teritorijose. Todėl šio specialisto atsiradimas yra savalaikis ir būtinas, nes pokyčių komunikacija, vidaus komunikacija, visuomenės informavimas augs kartais“, – apie vyriausiojo patarėjo pareigybę sakė A. Malinovksis.

Pasak K. Vaitkevičiaus, jį į šias pareigas pasikvietė AAD direktorė Olga Vėbrienė.

„Kalbėjome su direktore, kad aš turiu ir kitų kompetencijų, kur galiu prisidėti prie departamentų veiklos: pokyčių įgyvendinime, tiek jų komunikavime“, – sakė jis.

Jis teigė, kad kadencijai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai einant į pabaigą buvo viešai paskelbęs, kad ieško naujo darbo ir sulaukė šio pasiūlymo.

SADM darbą jis baigė lapkričio 3 dieną.

AAD vyriausiojo patarėjo pareigybė, kaip informavo A. Malinovskis, įkurta balandžio 20 dieną, šias pareigas užimti galinčio žmogaus, pasak jo, buvo ieškoma nuolat.

Konkursas į patarėjo pareigas skelbiamas nebuvo, nes nepatenka į Vyriausybės nutarimu patvirtintą sąrašą pareigybių, į kurias toks konkursas būtinas.

„Aš pusantro mėnesio nedirbau, turėjau laiko atsikvėpti ir pagalvoti, ką toliau noriu veikti gyvenime ir manau, kad aš turiu pakankamai patirties ir galiu būti naudingas savo valstybei. Tai, kad aš prieš tai užėmiau kažkokias pareigas, manau, turėtų būti ne kliūtis užimti kitas pareigas valstybės tarnyboje“, – sakė K. Vaitkevičius.

Jis nuo 2019 metų sausio dirbo Vidaus reikalų ministerijos kancleriu, tų pačių metų rugpjūtį paliko pareigas, pasikeitus ministrui ir įsidarbino šiose pareigose SADM.

Anksčiau buvęs žurnalistas dirbo tuometinio vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno atstovu spaudai.

K. Vaitkevičius Vilniaus universitete yra įgijęs komunikacijos bakalauro laipsnį, dešimt metų dirbo įvairiose žiniasklaidos priemonėse.

Baigęs kadenciją SADM, jis buvo laimėjęs konkursą į „Sodros“ kanclerius, tačiau kreipęsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją sužinojo, kad negali eiti šių pareigų dėl vadinamojo atšalimo laikotarpio, kuris numato, kad valstybės politikas negali vienerius metus tapti jam pavaldžios įstaigos vadovu.

LRT Tyrimų skyrius skelbė, jog „Sodra“ kanclerio poziciją sukūrė planuojamoms pertvarkoms įgyvendinti.

Pasak LRT, nepaskyrus K. Vaitkevičiaus „Sodros“ kancleriu, naujo kandidato institucija nebeieškojo. „Sodros“ atstovai informavo, jog naujas konkursas neskelbiamas, nes yra neaišku, ar „Sodra“ bus reorganizuojama.

Balandį AAD įkurtos trys patarėjų pareigybės, į dvi iš jų tą patį mėnesį tarnybinio kaitumo būdu įsidarbino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojai.

„Turėsime naują kanclerį nuo rugsėjo 9 dienos, tai bus K. Vaitkevičius“, – BNS ketvirtadienį sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministro atstovė spaudai Eglė Samoškaitė.

32 metų K. Vaitkevičius pareigose pakeis laikinąją kanclerę Vitą Baliukevičienę, ministerijoje dirbančią Teisės skyriaus vadove.

Ši tarnautoja savo ruožtu pakeitė Danguolę Juozapavičienę, ji buvo atleista 2018 metų gruodį, kai ministerijų kancleriai pakeitus įstatymus tapo politinio pasitikėjimo pareigūnai. Jos atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl vykdytų viešųjų pirkimų, kaip įtariama, pritaikytų buvusio kandidato į teisingumo ministrus Juliaus Pagojaus įmonei „Conversio“.

K. Vaitkevičius dirbo Vidaus reikalų ministerijos kancleriu nuo 2019 metų sausio, tačiau rugpjūtį paliko pareigas, pasikeitus ministrui.

Anksčiau buvęs žurnalistas dirbo vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno atstovu spaudai.

K. Vaitkevičius Vilniaus universitete yra įgijęs komunikacijos bakalauro laipsnį, dešimt metų dirbo įvairiose žiniasklaidos priemonėse.

Ministro atstovas spaudai į šias pareigas skiriamas praėjus lygiai metams, kai ministerija neturi kanclerio – šias pareigas ėjęs Algirdas Stončaitis pernai sausį ėmėsi vadovauti Vyriausybės kanceliarijai.

Pareigas K. Vaitkevičius pradės eiti gavus tarnybų išvadas, penktadienį pranešė VRM.

Ministro patarėjo pareigose K. Vaitkevičių pakeis VRM Administravimo departamento Organizacinio skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistė Ieva Dirmaitė.

Darbą VRM K. Vaitkevičius pradėjo prieš dvejus metus – 2017 metų sausį, suformavus ministro politinę komandą. Iki tol jis yra dirbęs žurnalistu.

Pasak E. Misiūno, kancleriui suformuluoti konkretūs uždaviniai: įtvirtinti pradėtas permainas ministerijoje, diegti inovacijas bei optimizuoti vidinius procesus, keisti darbo kultūrą.

Ministras pranešime pažymi, kad K. Vaitkevičius betarpiškai dalyvavo rengiant pertvarkas, ministerijos personalo politiką, pasižymėjo „strateginėmis įžvalgomis ir konstruktyviais pasiūlymais“, ir taip „turėjo galimybę pademonstruoti lyderio savybes vadovaudamas įvairioms grupėms ir didelės vertės projektams“.

„Tai jaunos kartos, pozityvus ir energingas žmogus, tikiu, darbais užsitarnavęs darbuotojų pagarbą ir pasitikėjimą“,– tikina E. Misiūnas.

K. Vaitkevičius Vilniaus Universitete yra įgijęs komunikacijos bakalauro laipsnį, 10 metų dirbo įvairiose žiniasklaidos priemonėse.

Kaip nurodo VRM buvęs žurnalistas yra prisidėjęs prie sėkmingų startuolių kūrimo, vadovavęs socialiniams projektams.

Nuo sausio įsigaliojus įstatymų pataisoms, ministerijų kancleriai tampa asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

K. Vaitkevičiaus automobilio šoninis stiklas buvo išdaužtas, aplink matėsi šukės. Vagių grobis buvo automagnetola.

Ministro patarėjas nevengė ironijos ir prisiminė šiuo metu priekabiavimo skandalų krečiamą Vilniaus dailės akademiją.

"Jaučiuosi kaip VDA studentė, pabudusi iš ryto", - pasidalinęs nuotrauka rašė K. Vaitkevičius.

Tuo tarpu internautai netruko pastebėti, kad tokių įžūlių vagysčių vis daugiau.

"VRM ministro patarėją apvogė vidury baltos dienos; tai ką sakyti eiliniam Broniui iš Makauciškės?", - rašė viena moteris, palikusi grotažymę "policijos reforma".

Situaciją pakomentavo ir Vytautas Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas: "Nemalonu, kalbamės su policijos vadovais apie tai, kas policijoje prioritetas - atskleidimas ar įforminimas".

„Kitą savaitę bus paskelbta atranka, kadangi tai yra statutinė taryba. Tikimės iki balandžio pabaigos turėti naują FNTT vadovą“, – BNS sakė vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno atstovas Karolis Vaitkevičius.

Pasak jo, pagrindiniai reikalavimai bus turimas pakankamas vadovavimo stažas, dėl kurio trukmės ministerija dar turės apsispręsti, taip pat turėti galimybę dirbti su visiškai slapta informacija. Būsimasis FNTT vadovas taip pat privalės būti išlaikęs Bendrųjų vadovavimo gebėjimų testą.

Ligšiolinis tarnybos direktorius K.Jucevičius pareigų nebeina nuo šios savaitės, pasibaigus jo kadencijai. Jis pareiškė, kad paliks vidaus tarnybą bei išeis į pensiją. K.Jucevičius BNS teigė, kad antrai kadencijai jis galėtų būti paskirtas be konkurso, tačiau vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas apie tokią galimybę neužsimena. Žemesnėse pareigose dirbti K.Jucevičius nenorėtų dėl abipusio diskomforto tiek jam, tiek būsimajam tarnybos vadovui.

Ministras E.Misiūnas teigia, kad tarnybai reikia pokyčių. Tiek ministras, tiek premjeras Saulius Skvernelis užsimena apie planus pertvarkyti FNTT prijungiant tarnybą prie Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės kriminalinės tarnybos.