Nemaža dalis rinkėjų nusivylė ir premjere, kuri čekių skandalo metu atsisakė atleisti švietimo ministrę. Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kvies pasiaiškinti – kur dingo konservatorių žadėti aukšti moralės standartai?

Apie tai šį pirmadienį diskutuos „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Matas Maldeikis.

Visuomenė liko labai nustebusi, kai premjerė Ingrida Šimonytė, ne kartą gynusi savo ministrus, net ir po čekių skandalo pareiškė pasitikinti švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene. O po kelių dienų premjerė su Gabrieliumi Landsbergiu išplatino laišką, kuriame teigė, kad, neva, ministrė buvo sudeginta ant sakralinio laužo. Rinkėjai ėmė stebėtis – kur dingo konservatorių žadėti aukšti moralės standartai? Tačiau užuot prisiėmę atsakomybę, ne vienas ėmė ieškoti kaltų kitur, o galiausiai užsipuolė ir patį A. Tapiną.

Vis dėlto A. Tapinas laidoje tikins, kad tokia reakcija – gana tikėtina. „Naujai iškepta konservatorių partijos narė, europarlamentarė, ponia Aušra Maldeikienė, puolė labai intensyviai – mane apkaltino mokesčių slėpimu ir kad dėl to kenčia neįgalieji. Buvo daug tokių naratyvų. Gal kažkas tai strategavo, o gal tai buvo panikos reakcija – neva, jei sukompromituosi tą žmogų, kuris viską viešina, tai tarsi jūsų pačių nuodėmės sumažės“, – sakys jis.

Iš esmės, turime tris krizes. Viena yra čekiukų, antroji – kaip į tai reaguoja politikai, ir trečioji – ką mes darome toliau.

Tačiau tai A. Tapinui ir jo komandai netrukdo nuosekliai laikytis savo plano: „Pagal mūsų planą, kažkur tokiu metu turėjo prasidėti pinigų grąžinimai į rajonų biudžetus, ir tai prasidėjo. Beje, reikia atkreipti dėmesį, kad kol kas pinigus grąžina tik konservatoriai.“

Savo ruožtu M. Maldeikis tikins, kad A. Tapino pradėta čekių istorija davė pradžią trims krizėms: „Čekiukų istorija, kurią iškėlė ponas Tapinas, visam politiniam elitui tapo labai dideliu spyriu į užpakalį ir už tai norisi jam padėkoti. Didžiosios dalies politikų reakcijų buvo skubota ir klaidinga. Ir tai iššaukė tam tikrą nepasitikėjimą, todėl dabar visuomenėje turime nepasitikėjimo krizę. Iš esmės, turime tris krizes. Viena yra čekiukų, antroji – kaip į tai reaguoja politikai, ir trečioji – ką mes darome toliau. Visi laukiame, skaitome, ir, tiesą sakant, mėgaujamės tuo, ką iškėlė ponas Tapinas. O politikai į tai reaguoja skubotai ir neteisingai – visi, kurie pabandė išsisukti, iš esmės nuskendo.“

Vis dėlto, anot M. Maldeikio, šį skandalą skaudžiausiai išgyvena konservatoriai. Jis laidoje pastebės, kad žmonės, kurie domisi šia istorija, yra tie patys konservatorių rinkėjai, todėl jiems ši tema itin jautri.

„Tai yra jautrios temos mums kaip politikams dėl to, kad tai yra apie mus, apie tą rinkėją, kuriam tai yra svarbu. Kitų partijų rinkėjams ši tema nėra tokia svarbi. Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje korupcijos priėmimo slenkstis – tai, kaip žmonės vertina korupciją – yra žymiai mažesnis, nei mes galvojame. Tėvynės Sąjungos reakcija buvo labai logiška, nes parodė, kad mūsų bendruomenei tai skauda. Kitos partijos galės pirmu numeriu kelti žmogų, kuris du televizorius paėmė, tačiau mes sau taip leisti negalime“, – tikins Seimo narys.

TV3 nuotr.

Savo ruožtu A. Tapinas tikins priešingai – pirminę konservatorių reakciją į skandalą jis vadins lėta ir abejinga. Taip pat skandalas rūpi ne tik šios partijos atstovams.

„Nereikia sakyti, kad tik konservatorių rinkėjams rūpi korupcija. Gaunu galybes laiškų ir žinučių iš mažesnių miestelių, kadangi žmonės, nepriklausomai nuo to, už kokią partiją balsavo, dabar yra labai pikti, nes puikiai supranta šią situaciją. Jie žiūri ne per partinę prizmę, o per tai, kad mano gerbiamas žmogus – profesorius, advokatas, mokytojas – klastoja dokumentus ir traukia suglamžytus čekius, atsiskaitinėja su 20 kortelių. Tai yra nusivylimas nepriklausomai nuo partijos“, – sakys jis.

Visas pokalbis – jau šį vakarą.

Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!

Tačiau savivaldybių merai ir tarybų nariai, kurie pylėsi kurą iš trisdešimt kelių kortelių, klastojo čekius ir kitaip bandė iki dugno įsisavinti žmonių pinigus, apie savo pasitraukimą nekalba. Priešingai – ne vienas tikina rinkėjų tikrai neapgavęs. Šį pirmadienio vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ pakvies pasiaiškinti savivaldybių politikų grobstymų schemas.

Savo nuomonėmis apie tai pasidalins ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas bei Utenos rajono vadovas Marijus Kaukėnas.

Laidos pradžioje žiūrovai bus supažindinti ir su nauja informacija. Tai apie žinomą šalies politikę, kuri, galimai, taip pat jai skirtomis išlaidomis naudojosi neskaidriai, išsiaiškino „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Šios informacijos anksčiau pripažins nežinojęs ir V. Benkunskas – jo vertinimą žiūrovai sužinos šiandienos laidoje.

TV3 nuotr.

Vilniaus meras pripažins, kad iš to, ką matome dabar, sistema, pagal kurią skiriamos lėšos savivaldos politikams, yra netobula, o atskaitomybė už gautus pinigus – nepakankama.

„Kiekvienas tarybos narys turėtų kalbėti už save. Tačiau man nesinorėtų, kad tie pavieniai atvejai, kurie yra tikrai negražūs, darantys gėdą, ir kuriuos turi svarstyti teisėsauga, mestų šešėlį visai savivaldai ir visai tarybos sistemai. Tikrai yra sąžiningų ir į tą pusę nė negalvojusių tarybos narių, kurie, tam tikra prasme, dabar šitą skandalą irgi kenčia. Dabar naratyvas eina labai aiškus – kad visi yra vagys. O tą labai sunku nusiplauti“, – tikins jis.

Dabar naratyvas eina labai aiškus – kad visi yra vagys. O tą labai sunku nusiplauti.

Dabar naratyvas eina labai aiškus – kad visi yra vagys. O tą labai sunku nusiplauti.

Utenoje, kurios meras yra M. Kaukėnas, taip pat pasitaikė ne vienas toks abejonių keliantis atvejis. Tačiau kaltinti už neskaidrumą buhalterijos negalima – anot mero, už dokumentų teisėtumą atsako ne buhalterija, o tarybos narys, kuris tuos dokumentus pateikia.

Laidoje bus prisimintas ir atvejis, kai buvęs Utenos meras Alvydas Katinas iš tarybai skirtų pinigų netgi nusipirko dulkių siurblį ir šluotą. „Aišku, kad tai nėra normalu ir taip būti neturėtų.

Apie tai klausiau mūsų apskaitos skyriaus vedėjos – ji sakė, kad tokius dokumentus pridavė buvęs meras, o ji nedrįso jam prieštarauti, kadangi tai – meras“, – sakys laidoje M. Kaukėnas.

Kokių sprendimų būtina imtis, kad ateityje ši krizė nebepasikartotų? Visi atsakymai – jau šį vakarą.

Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!

Užuot atskleidę, kas politikui pranešė apie jam keliamus įtarimus, konservatoriai tiesos vis dar kratosi. Kai kuriems atrodo, kad jie išsisukinėja, o politologai tikina, kad valdantieji tokiu elgesiu tiesiog rodo nepagarbą žmonėms ir savo rinkėjams. Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – ar politikams meluoti jau tapo norma?

Apie tai šį vakarą laidoje diskutuos konservatorių partijos narys ir Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas bei opozicijos atstovė, Seimo narė Agnė Širinskienė.

Visi iki šiol spėlioja – kaip egzotiškoje Čilėje už mokesčių mokėtojų lėšas laiką leidęs K. Bartoševičius sužinojo, kad jam bus mesti įtarimai pedofilija? Kas iš valdančiųjų nuslėpė tiesą?

Opozicija dėl informacijos nutekinimo skandalo Seime netgi siekė sukurti specialią komisiją, kuri ištirtų, kas melavo. Tačiau valdantieji to padaryti neleido – konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako partijos kaltės čia nematantis, o ir už skandalą atsakingu laiko Saulių Skvernelį.

Kokiu stebuklingu būdu K. Bartosevičius, būdamas Čilėje, galėjo sužinoti, kad jam staiga reikia pasitraukti? Nepykite, bet tokiais konservatorių dvasios apreiškimais aš tikrai netikiu.

Kaip laidoje teigs P. Saudargas, valdantieji atmetė prašymą sudaryti šią komisiją dėl paprasto motyvo: „Yra rinkiminis laikotarpis, kuriame vienos partijos arba politiniai lyderiai dabar sau bando susikurti politinių taškų tikrai bjaurioje ir baisioje istorijoje. Galbūt toks yra jų kelias. Tad kodėl valdantieji turėtų tam padėti?“

Savo ruožtu A. Širinskienė tikins, kad taip tik bandoma atsakomybę permesti kitiems, nors už K. Bartoševičių atsakingi tik patys konservatoriai.

„Kokiu stebuklingu būdu K. Bartosevičius, būdamas Čilėje, galėjo sužinoti, kad jam staiga reikia pasitraukti? Nepykite, bet tokiais konservatorių dvasios apreiškimais aš tikrai netikiu. Manau, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui yra akivaizdu, kad K. Bartoševičius aiškiai sužinojo informaciją, ir sužino ją po to, kai pas Seimo pirmininkę apsilankė generalinė prokurorė. Jam akivaizdžiai tapo žinoma, kad netrukus bus inicijuota imuniteto nuėmimo procedūra. Nes kam antraip tada skubėti ir Lietuvos laiku 20 valandą penktadienį įteikinėti savo atsistatydinimo dokumentus? Manau, kad tokiu skubėjimu atsistatydinti būtent penktadienio vakarą, buvo stengtasi užbėgti už akių procedūroms, ir pasitraukti anksčiau, nei ateitų prokuratūros raštas“, – tikins politikė.

P. Saudargas šioje vietoje primins, kad svarbiausia pasikliauti viešai patvirtintais faktais, o ne spėlionėmis, mat jų gali būti nors ir milijonas.

„Jei vadovautumėmės teorija, kurią pateikė A. Širinskienė ar S. Skvernelis, tada turėtume galvoti, kad meluoja visi – ir generalinė prokurorė, ir Seimo pirmininkė, ir premjerė, ir frakcijos seniūnė ir partijos pirmininkas. Tokios sąmokslo teorijos, kurioje visi melavo, tikimybė yra labai maža, nes tai gal išlįsti bet kurioje vietoje, ir visas kortų namelis sugriūtų. Tačiau sutinku su tuo, kad labai tikėtina, kad Kristijonas apie vykstančią bylą greičiausiai sužinojo, ir dėl to padėjo mandatą. Tai, kaip ir visiems, atrodytų daugmaž suprantama versija. Bet šioje vietoje, kada ir iš ko jis sužinojo, manau, tašką galėtų padėti tik tyrimą atlikę prokurorai“, – nuomone dalinsis P. Saudargas.

Tad kas meluoja? Visi atsakymai – jau šį vakarą.

Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!

Tačiau valdantieji tikina, kad 2000 eurų Seimo nariui, beveik 3000 eurų premjerui ar Seimo pirmininkui yra gėdingai maža alga – ją kelti reikėjo jau seniai. Būtent apie tai diskutuoti pakvies ir šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“.

Vieni pastebi, kad didžiųjų valstybinių įmonių vadovai gauna trigubai ar keturgubai daugiau nei premjerė, nors pastaroji yra atsakinga už visą Lietuvą. Kiti už algų didinimą pasisakyti nedrįsta – ar tikrai Seimo nariai atidirba už savo algas, kai, pavyzdžiui, turi 5 mėnesius neįteisintų atostogų ir tik 3 dienų darbo savaitę?

Savo nuomonėmis šio pirmadienio laidoje apie tai dalinsis konservatorių atstovas, už padoresnes algas politikams pasisakantis Linas Slušnys ir algų didinimui prieštaraujanti Širvintų merė Živilė Pinskuvienė.

Kol politikai laukia didesnių algų, valstybinių įmonių direktorių algos yra 2-3 kartus didesnės nei Seimo narių. Štai Valstybinių miškų urėdijos direktorius su priedais gavo 18 tūkst. eurų algą. Kyla klausimas – ar Lietuvoje valstybinių algų sistema yra iškreipta?

Mes nebenorime pigios valdžios, kuri turi problemų. Jau dvejus metus girdime, kaip kiekviena ministerija verkia dėl to paties – skelbia konkursus, bet žmonės į juos neina, nes jų nedomina tokie atlyginimai ir suteikiamos garantijos.

„Negaliu vertinti, ar tai yra gerai, ar blogai – aš užduočiau kitą klausimą. Jei jo tokia alga, ar tas atlyginimas pasiskirsto tolygiai ir per urėdo vadovaujamus darbuotojus? Jei pažiūrėtume į tokias algas, ar lygiai taip pat jos pašoko ir šalia dirbantiems? Nes jei urėdas gavo tokį atlyginimą už rezultatus, vadinasi, tuos rezultatus padarė visi tie žmonės, ir jiems atitinkamai turėtų būti atseikėta tiek pat“, – mintimis laidoje dalinsis L. Slušnys.

Tokie algų pokyčiai, už kuriuos pasisako L. Slušnys, apimtų ne tik politikų algų kėlimą, bet ir bendrą valstybės tarnybos reformą.

„Mes nebenorime pigios valdžios, kuri turi problemų. Jau dvejus metus girdime, kaip kiekviena ministerija verkia dėl to paties – skelbia konkursus, bet žmonės į juos neina, nes jų nedomina tokie atlyginimai ir suteikiamos garantijos. Tuo tarpu verslas iškart siūlo 30 proc. didesnį atlyginimą. Mes negauname žmonių ir iš esmės gyvename optimizavimo principu – tie, kurie dar nenori išeiti, gauna daugiau darbo ir kai kur jau yra perdegimai – situacija darosi kritiška“, – teigs L. Slušnys.

Anot politiko, pirmasis atlyginimų reformos etapas užimtų vienerius metus laiko. O pirmiausiai algos būtų pakeliamos vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims.

„Kai susitvarkysime su vadovais, iškelsime jiems užduotis. Vadovai turės galią savo viduje tvarkytis su biudžetais. Tą biudžetą jie galės paskirstyti patys – ar tai būtų 10 žmonių, ar tai būtų 100 žmonių. Nematau didelės problemos, kad mes pradedame nuo vadovų, kurių mums reikia jau dabar – pirmiausiai reikia juos įdarbinti, juos rasti. Viliamės, kad padarydami šią reformą, turėsime konkursus, kurie bus įvykę. O kai turėsime vadovus, galėsime jiems duoti užduotis ir įgyvendinti kitą reformos dalį“, – dėstys L. Slušnys.

Tuo tarpu Ž. Pinskuvienė šiuo klausimu laikysis kitokios nuomonės. „Kad Lietuvos Respublikos premjerė gauna 3000 eurų algos, tikrai yra nenormalu. Tačiau šioje situacijoje viskas turėtų vykti palaipsniui. Jei pensininkams pensijos grąžinamos palaipsniui, tai turėtume ir algas kelti palaipsniui, bet ne taip drastiškai, kone dvigubai. Todėl šioje situacijoje tokiam dalykui aš kategoriškai nepritariu. Bet kad didinti reikia – pritariu. Sutikite, premjerė vadovauja visai Lietuvai“, – sakys ji.

Širvintų merė laidoje atskleis ir tai, kiek uždirba pati – 2400 eurų. Anot Ž. Pinskuvienės, tokios algos jai tikrai užtenka. L. Slušnys, savo ruožtu, kritikuos, jog politikė taip sako tik todėl, jog anksčiau sau galėjo pagelbėti iš šalies. „Bet ateina jauni žmonės ir jie neturi užsidirbę. Jie neturi taip jaustis, kad iš pradžių bandytų užsidirbti, o tik po to ateitų į valstybės tarnybą“, – nuomone dalinsis L. Slušnys.

Visa diskusija – jau šį vakarą.

„Karštai su tv3.lt“ – pirmadienį, 20 val. per TV3!

Jų prezidentas tampa laisvojo pasaulio autoritetu, kuriam atsistoję ploja net ir didžiausi Vakarų valstybių politikai. Todėl šiandienos „Karštai su tv3.lt“ laida klaus – kaip susiformavo V. Zelenskio fenomenas?

Kaip teisę universitete baigęs, o vėliau aktoriumi ir komiku tapęs vyras virto Ukrainos prezidentu, šiandien studijoje diskutuos buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas ir buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje, Petras Vaitiekūnas.

Nors daugelis ilgą laiką V. Zelenskį laikė tiesiog komiku ar aktoriumi, ypatingai išgarsėjusiu po serialo „Tautos tarnas“, kurį TV3 žiūrovai išvys jau šį vakarą, iš tiesų jis jau jaunystėje svajojo studijuoti tarptautinius santykius ir žavėjosi derybų menu. Taip pat nuolatos jo širdyje ruseno ir stipri meilė tėvynei. O šiandien jis – ne tik vienas populiariausių žmonių planetoje, bet kartu ir tas, kurio labiausiai negali pakęsti Rusijos diktatorius, Vladimiras Putinas.

TV3 nuotr.

A. Valinskas, į politiką taip pat atėjęs iš pramogų pasaulio, įsitikinęs, kad vos į valdžioje pasirodžiusiam V. Zelenskiui persiorientuoti lengva tikrai nebuvo. Tačiau, anot jo, patirtis, įgyta anksčiau, V. Zelenskiui tikrai pasitarnavo. „Iškart nuo scenos pakliūti į tokį verpetą yra pakankamai sudėtinga. Bet kas yra bendro tarp manęs ir Zelenskio, tai kad žmogui, kuris visą laiką dirbo scenoje, stresas yra normali būsena, nes jis tai priima kaip darbo dalį“, – sakys laidoje A. Valinskas ir pridės, kad ir prezidentui, matyt, daugeliu atveju padėjo tai, jog naujasis darbas buvo panašus į tiesioginį eterį – vietų klaidoms čia nėra, o ir sprendimus reikia priimti greitai.

Ypatingą susižavėjimą daugeliui šiomis dienomis kelia ir visuomet taiklios bei emocingos V. Zelenskio kalbos. Kaip laidoje tikins A. Valinskas, tam įtakos taip pat turėjo ir jo, kaip aktoriaus, patirtis: „Žmogus, kuris sugebėjo žmones juokinti, tikrai sugebės juos pravirkdyti, nes prajuokinti žmogų yra žymiai sunkiau. Zelenskis žino, kurią vietą, kokiu žodžiu ar netgi tonu pasakyti. Jis net ir savo balsą tai pažemina, tai paaukština. Tai, ką jis daro, yra aukščiausio lygio aktorinis meistriškumas.“

Tuo jie ir skiriasi – Zelenskis neturi tos tuštybės mugės, kurią turi jo antipodas Putinas, pats bijodamas tų žmonių, kuriems vadovauja.

Ir vis dėlto nors daugelis lyderių šiais laikais stipriai remiasi į savo komunikacijos specialistus, A. Valinskas sakys, kad V. Zelenskis savo kalbas, kurios sužavi visą pasaulį, visuomet kuria pats: „Jo patarėjas Podoliakas patvirtino, kad prezidentas pats rašosi kalbas ir jam padeda tik tiek, kiek reikia stiliaus prasme, jei reikia papildyti kokia informaciją, bet 95 proc. kalbų, ką mes girdime iš Zelenskio lūpų, yra jo mintys ir jis jas sudėlioja pats.“

Kaip laidoje sakys P. Vaitiekūnas, visa tai lemia, kad šiais laikais itin svarbų informacinį karą laimi ne Rusija, o Ukraina. „Pasaulis laimi, nes prieš Rusiją stojo ne tik valstybės ar vyriausybės, bet ir paprasti žmonės. Jei mūsų parduotuvių lentynose yra išimamos rusiškos prekės, juk jiems niekas to neliepė – jie patys stojo to daryti. Putino fašistinis režimas neturi jokių šansų – iš anksto yra aišku, kad jis 100 proc. pralaimės. Klausimas, tik kada – matyt, kad kelių mėnesių laikotarpyje – ir kokia kaina“, – sakys buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje.

Anot jo, V. Zelenskis, nors ir karo dar nelaimėjo, jau pasiekė labai daug: „Tai yra gebėjimas kovoti, Vakarų visuomenių bei politikų, valstybių vadovų žadinimas. Jis parodė, kad Europoje atsirado tikras lyderis, galintis iš esmės sustabdyti Putino fašistinio režimo siautėjimą.“

P. Vaitiekūno tikinimu, V. Zelenskis ir V. Putinas – be galo skirtingi dėl daugybės priežasčių, ir priešingai nei pastarasis, Ukrainos prezidentas šneka žmonių kalba ir niekuomet nekelia jokių netikrų fantazijų.

Su tuo sutiks ir A. Valinskas. „V. Zelenskis buvo iš tų nelabai pastumdomų žmonių – jis yra pripažinęs ir pats, kad jam ne kartą yra tekę dalyvauti gatvės muštynėse, tačiau jis neleido savęs skriausti. O iš kur atsirado Putino kompleksai? Nes jį stumdė, jį skriaudė ir jis pasidarė tuo, kuris dabar gali su visais kitais taip elgtis. Čia iš vaikystės atsinešta trauma. Tuo jie ir skiriasi – Zelenskis neturi tos tuštybės mugės, kurią turi jo antipodas Putinas, pats bijodamas tų žmonių, kuriems vadovauja“, – sakys jis bei pridės, kaip karas suvienijo ukrainiečių tautą.

Laidą apie V. Zelenskį „Karštai su tv3.lt“ stebėkite jau šį vakarą nuo 19.30 val., o iškart po to pamatykite Ukrainos prezidentą seriale „Tautos tarnas“, nuo 20.30 val. per TV3!

Apie galimą karą ir Rusijos grėsmę šio pirmadienio laidoje kalbėsis Seimo narys, buvęs Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Žygimantas Pavilionis ir buvęs Specialiųjų operacijų pajėgų karys ir karybos ekspertas Aurimas Navys.

Pirmąkart po Antrojo pasaulinio karo Europoje ir vėl gali kilti didžiulis karinis konfliktas – Rusijos imperiją ir jos įtaką pasaulyje bandantis atkurti Putinas kėsinasi užimti Ukrainą. Nors Kremlius savo planus ir neigia, juos vis atskleidžianti Vakarų žvalgyba tikina, kad karas – neišvengiamas, o viskas, ko belieka sulaukti, kad tai prasidėtų, yra tik Putino leidimas.

Kaip laidoje pastebės A. Navys, iš tiesų karas Ukrainoje vyksta jau nuo Krymo okupacijos laikų, o per šį laiką žuvo 14 tūkst. Ukrainos karių ir civilių. Ir nors Rusija – neprognozuojama, anot A. Navio, pirmiausiai savo veiksmais ji siekia išgąsdinti – tą matome iš okupuotos Baltarusijos pavyzdžio ar veiksmų, vykstančių Luhanske ir Donecke.

Visgi buvęs Specialiųjų operacijų pajėgų karys įsitikinęs, kad kitas plataus masto ginkluotas ėjimas net ir pačiam Putinui būtų visiškai nenaudingas ir pasibaigtų pralaimėjimu.

Tokie režimai derybomis netiki ir jiems dantų neužkalbėsi. Tokiems režimams atsakymas turi būti labai griežtas – karinė jėga, politiniai sprendimai.

„Priešo – šiuo atveju Rusijos – nuvertinti nereikia. Bet visiškai primityviai žiūrint, reikėtų trigubai daugiau pajėgų puolantiesiems ir besiginantiems. Kitas dalykas – ukrainiečiai yra pasiruošę ginti savo tėvynę ir savo šalį, tam turi tikrai daug patirties. Kad Rusija praeis ir užims Kijevą per kelias dienas, yra iš fantastikos srities. Jeigu nebus panaudotas branduolinis ginklas, plataus masto karas Ukrainoje yra neišvengiamas, kaip ir totalus Rusijos pralaimėjimas.

Galbūt kai kurie klanai Rusijoje to siekia – turime nesumaišyti, kad Rusija yra ne vien tik Putinas. Yra daug skirtingų klanų ir Putino valdymas, kuris tęsiasi jau daug metų, nėra visiems klanams palankus. Vakarai lygiai taip pat gali skaičiuoti, kad tam tikra prasme Ukrainai karas netgi būtų naudingas, nes pralošęs Putinas būtų priverstas pasitraukti. Jį tiesiog patrauktų vietiniai klanai, nepasitenkinimas būtų parodytas ir visai vadinamajai liaudžiai. O kita priežastis pašalinti Putiną – nesėkminga operacija Ukrainoje“, – pastebėjimais laidoje dalinsis A. Navys.

Tuo tarpu Ž. Pavilionis teigs, kad dialogas su V. Putinu apie susidariusią situaciją šiuo metu būtų beviltiškas. „Esu senas tokių kalbėjimų su žudikais ir diktatoriais skeptikas, nes paprastai tai priveda būtent prie to, ko tie diktatoriai nori. Jie eskaluoja, po to derasi dėl deeskalacijos, mažai atiduoda, bet dalį savo užkariavimų išsaugo. Europa yra „kramtoma“ tokiu dešrelės principu. Tai, kas vyksta, man primena 1939-uosius. Panašiai ir su Hitleriu civilizuoti Vakarai, britų premjeras skubėjo tartis manydami, kad taiką išsaugos. Bet visi žinome, kas įvyko po to. Tokie režimai derybomis netiki ir jiems dantų neužkalbėsi. Tokiems režimams atsakymas turi būti labai griežtas – karinė jėga, politiniai sprendimai“, – sakys jis.

Tačiau kaip A. Navys, taip ir Ž. Pavilionis tikins, kad per visą šį laikotarpį Ukrainos kariuomenė patobulėjo ir karo atveju būtų kur kas labiau pasirengusi priešintis Rusijai. „Bet kiek Vakarai, lietuviai, lenkai, britai ir šiek tiek amerikiečiai yra iš tiesų pasiruošę juos ginti ir visapusiškai padėti? To stuburo kol kas trūksta, o kol jo nėra, bijau, kad per derybas Putinas gali pasiekti to, ko nori“, – sakys jis.

Tad kokia yra tikimybė, kad karas iš tiesų kils? O gal su Putinu išties įmanoma derėtis?

Atsakymai į visus klausimus – jau šį vakarą, 19.30 val. laidoje „Karštai su tv3.lt“ per TV3!

Šiandien TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinsis, ką daro nervų karą sukėlęs Vladimiras Putinas – blefuoja, norėdamas praryti buvusias Sovietų Sąjungos valstybes, ar, pasinaudodamas Europos silpnumu, veliasi į konfliktą su NATO?

Apie iškilusią didžiulę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Lietuvai bei kitoms Baltijos valstybėms, šio pirmadienio laidoje diskutuos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas bei politikos analitikas ir Rusijos ekspertas Marius Laurinavičius.

Po to, kai Vakarai atmetė Putino ultimatumą dėl Ukrainos ir naujųjų NATO narių saugumo, visas pasaulis laukia, ką Rusija darys toliau. Ar Putinas praris karčią piliulę ir susitaikys su NATO atsaku? O gal bandys išlaikyti savo orumą prieš liaudį ir puls Ukrainą? Grėsmė dėl to kyla ir Baltijos šalims – tiek Rusijos kariuomenės Baltarusijos teritorijoje dar niekuomet nebuvo.

L. Kasčiūnas laidoje tikins, kad dabartinė ir Lietuvą palietusi situacija yra itin neapibrėžta – scenarijų gali būti pačių įvairiausių. „Nė vienas scenarijus nėra atmetamas – nei karinė invazija, nei politinės derybos, kurias Putinas bandytų išnaudoti kaip savo įtakos visos Europos saugumo sistemos stiprinimui. Tai nebėra tik Ukrainos reikalas. Tai – visos Europos saugumo sistemos reikalas. Jis nori tapti arbitru, perrašyti visas taisykles ir iš esmės paversti mus antros klasės narėmis“, – tikins jis.

Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti ir tai, kad pirmieji kariniai veiksmai – jei tokie būtų – gali prasidėti jau vasario viduryje. Kodėl būtent tuo metu? „Lūžiu laikomas vasario vidurys, vasario antra pusė. Viena vertus, fone yra olimpinių žaidynių momentas, bet esminis dalykas – pajėgų telkimas, skaičiai, prognozės, kada pajėgos bus sutelktos tokios, kad būtų galima vykdyti plataus masto karinę operaciją“, – sakys laidoje L. Kasčiūnas.

Ir tu čia nieko nepakeisi. Jei mane kažkas kaltina tuo, kad mes gąsdiname, turiu pasakyti, kad ne. Mes tiesiog informuojame.

O tai, kad karas vyks, anot L. Kasčiūno, dabartinėje situacijoje yra labai realu. „Žvalgybiniai duomenys rodo – aš kalbu apie Vakarų bendruomenės sampratą, rodiklius ir indikatorius – kad jau dabar užtenka tik politinio Putino sprendimo, kad prasidėtų karas. Tik dabar karinė invazija negalėtų būti tokio plataus masto, dėl to ir kalbame apie vasario antrąją pusę, kai ji galėtų būti didesnė. Tą reikia suvokti – tą rodo ir žvalgybiniai duomenys. Ir tu čia nieko nepakeisi. Jei mane kažkas kaltina tuo, kad mes gąsdiname, turiu pasakyti, kad ne. Mes tiesiog informuojame“, – sakys jis.

Tuo tarpu M. Laurinavičius tikins, jog šiuo atveju Rusija dar nepriėjo aukščiausio taško ir temperatūra dar labiau kils dėl dviejų priežasčių: „Rusija dar nepasiekė savo tikslų ir nežinau, ar jie patys tikėjosi, kad jau bus pasiekę. O antra – vidaus politikai atsitraukimas dabar galėtų labai brangiai kainuoti“.

Tiesa, jis neatmeta ir tos galimybės, jog dabartinė situacija galimai ir patį Putiną įspraudė į kampą. „Skamba paradoksaliai, bet ši situacija, kurią kuria Putinas, mūsų saugumą gali net sustiprinti. Taip, mes patys tikrai turime į tai dėti visas pastangas, o ne tik tikėtis pagalbos iš partnerių. Reikia pasidaryti savo namų darbus, turime didinti išlaidas savo gynybai, padaryti visus kitus privalomus dalykus. Tačiau kuo toliau, tuo labiau NATO pradeda suprasti tai, ką mes supratome jau pakankamai seniai. Šis režimas niekuo nepasikeitė – tai, kas vyksta dabar, yra visiškai tas pats, ką Putinas daro jau daugybę metų“, – teigs laidoje jis.

Šis režimas niekuo nepasikeitė – tai, kas vyksta dabar, yra visiškai tas pats, ką Putinas daro jau daugybę metų.

M. Laurinavičius įsitikinęs, kad Lietuva hibridinį karą patiria nuo pat pirmos Nepriklausomybės dienos, tačiau to kurį laiką nesuprato pati. O štai nuo praėjusio pavasario juntama milžiniška kompleksinė hibridinė Rusijos ataka – tokia, kokios nebuvo jau seniai.

„Visuomenės supriešinimas – jūs galvojate, kad tai yra atsitiktinis dalykas? Čia yra visiška Rusijos hibridinio karo strategija. Migrantų ataka – ne Minske sugalvotas žaidimas. Šį žaidimą sugalvojo Maskvoje, jis turėjo ir turi tam tikrus savo tikslus“, – sakys jis.

Tad kas mūsų laukia? Visi atsakymai – jau šiandien, laidoje „Karštai su tv3.lt“ per TV3

Laida „Karštai su tv3.lt“ jau šiandien pakvies ieškoti atsakymų – kas atsitiko Lietuvai, kad pradėjome vienas kitą šitaip engti?

Apie tai, kodėl Lietuva yra tokia susiskaldžiusi, šiandien laidoje diskutuos politikos komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis. O iškart po laidos žiūrovai kviečiami stebėti naują, unikalų TV3 socialinį eksperimentą „Skirtingai nuostabūs“, kuriame į tokį mūsų susipriešinimą bus pakviesta pažvelgti iš kitos pusės – ar suvieniję jėgas su didžiausiu savo priešininku galime ištrūkti iš nuomonių kalėjimų, kuriuose dabar esame užsidarę?

Bene daugiausiai aistrų šalyje pastaruoju metu sukėlė skiepai nuo koronaviruso, o įvedus galimybių pasą ir surūšiavus žmones į skiepytus ir ne, kilo didžiulis visuomenės nepasitenkinimas iš abiejų pusių. Žmonės skilo į dvi dalis – dabar pasiskiepiję to daryti nenorinčius iškoneveikia įvairiais epitetais, o neskiepyti dar aršiau puolė ginti savo teisių, visur įžvelgdami sąmokslo teorijas.

Tikslas galbūt ir nėra pasiekti kažkokį bendrą gėrį, bet pažeminti, pasijusti daugumoje, supulti kartu. Ši tendencija, mano galva, yra pati pavojingiausia.

Anot M. Lapinsko, socialiniai tinklai tapo puikia terpe tokioms ir panašioms diskusijoms bei aršiems ginčams plėstis – realybėje tą pamatysime kur kas rečiau. „Siūlyčiau žiūrėti tiesai į akis – konfliktas kilo dėl to, kad „Facebook“ algoritmas proteguoja ekstremalias nuomones. Jei pridėtume ranką prie širdies, išėjus į gatvę jokių muštynių, demonstracijų, ginčų ar panašių dalykų mes nepamatytume. Matome, kad yra didelė dalis pasiskiepijusių žmonių, mažesnė nepasiskiepijusių, ir 2 proc. iš vienos bei 1 proc. iš kitos kelia visą tą triukšmą, kalasi „Facebook“ komentaruose ir vaikšto po laidas“, – sakys laidoje jis.

M. Lapinskas teigs, kad tokios aršios diskusijos į viršų iškelia ir vieną pavojingą tendenciją: „Kai kas – ypač iš vakcinų šalininkų – perima antivakserių retoriką ir nešasi tam tikrą džihadą. Įsivaizduoja, kad jų misija gyvenime yra įtikinti, nugalėti. Tikslas galbūt ir nėra pasiekti kažkokį bendrą gėrį, bet pažeminti, pasijusti daugumoje, supulti kartu. Ši tendencija, mano galva, yra pati pavojingiausia.“

Savo ruožtu Š. Liekis teigs, kad daugelio pasipriešinimas neretai kyla ir iš susierzinimo, jog yra perlenkiama lazda ir norima žmones kontroliuoti itin smulkmeniškai. Taip pat, anot jo, nemažai klaidų, spręsdami Lietuvą supriešinančias temas, padarė ir valdantieji.

„Buvo nemažai bandymų kelti bylas dėl neapykantos kalbos, ar tai būtų prieš pasiskiepijusius ir ne, kitaip atrodančius, prieš kito etniškumo žmones… Mes kalbame apie tolerancijos ir lygiateisiškumo temą – kodėl kyla ir visos diskusijos dėl skiepų? Jei žmonės mato, kad yra nelygiateisiškumas – o juk visi kaip piliečiai tikimės, kad turime vienodas teises – jei žmonės jaučia, kad su vienu geriau elgiamasi, o kitas yra diskriminuojamas, iš to kyla klausimas – kaip padaryti, kad visi jaustųsi gerai? Čia – valstybės uždavinys. Valstybė turi subalansuotai ir delikačiai tokius klausimus spręsti, nes daugybė sprendimų buvo nelogiškų, pavėluotų ar per anksti paskelbtų ir vėliau atšauktų“, – sakys laidoje Š. Liekis.

Anot jo, lygiai taip pat svarbu gebėti atsirinkti gaunamą informaciją, nepakliūti į spąstus – kad ir kokia tai tema bebūtų. „Propaganda yra visą laiką. Tai yra išsilavinimo, atpažinimo, raštingumo klausimas. Propaganda – bendro pasakojimo klausimas, kaip mes įsivaizduojame sistemą, kaip ji turi atrodyti“, – sakys jis.

Tačiau skiepai – ne vienintelė tema, kuri mus priešina, ir kuri jau šį pirmadienio vakarą bus paliesta laidoje „Karštai su tv3.lt“.

O iškart po laidos žiūrovai kviečiami stebėti pirmąją socialinio eksperimento „Skirtingai nuostabūs“ laidą. Socialinis eksperimentas „Skirtingai nuostabūs“ pakvies alinantiems psichologiniams ir fiziniams išbandymams, kuriuose dalyvaus visiškai skirtingus įsitikinimus turinčios asmenybės. Tačiau visas jas vienys ta pati užduotis – per keturias dienas ištrūkti iš kalėjimo. Ar kardinaliai skirtingiems eksperimento dalyviams pavyks pamiršti skirtumus ir susivienyti dėl bendro tikslo?

Speciali „Karštai su tv3.lt“ laida susipriešinimo tema – jau šiandien, 19.30 val. per TV3!

Šįvakar TV3 aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – ar skiepai tikrai yra būtini ir vaikams?

Apie vaikų vakcinaciją ir galimybių pasus šįvakar diskutuos Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas, profesorius Julius Kalibatas ir prieš galimybių paso įvedimą vaikams kovojantis basų mamų garsiausias balsas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Vyriausybė, kovodama su konoraviruso pandemija, neseniai nusprendė įvesti galimybių pasus jau ir 12-mečiams vaikams. Europos vaistų agentūra greičiausiai duos leidimą skiepyti vaikus nuo 5 metų, nors vaikams ši liga bene mažiausiai pavojinga. Tiesa, vakcinuoti vaikus vyriausybė ėmėsi nuo vyresniųjų – jau dabar paaugliai nuo 12-os metų negali laisvai nueiti į kiną, kavinę ar į biblioteką knygų, kadangi reikia rodyti galimybių pasą.

Ir vis dėlto vakcinuotų yra tik trečdalis. Tėvams natūraliai kyla klausimas, ką daryti? Skiepų priešininkai tikina, kad toks valdžios sprendimas supriešina šeimas ir kelia konfliktus, bet kaip yra iš tiesų?

Anot V. Jankauskaitės-Milčiuvienės, tūkstančiai Lietuvos tėvų galvoja, kad toks sprendimas yra diskriminacinis, o galimybių pasas išvis sergančiųjų kiekio nesumažino.

Ši Vyriausybė priėmė sprendimą, kuris diskriminuoja Lietuvos vaikus. Lietuvos istorijoje niekuomet nėra buvę tokio fakto, kad būtų įteisinta diskriminacija.

„Ši Vyriausybė priėmė sprendimą, kuris diskriminuoja Lietuvos vaikus. Lietuvos istorijoje niekuomet nėra buvę tokio fakto, kad būtų įteisinta diskriminacija. Jei vaikas ar paauglys šiuo atveju negalės su draugais nueiti kartu pavalgyti, į kino teatrą, parodą ar teatrą, lankytis visokiose viešosiose vietose, kur vyksta gimimo dienos, jis jausis diskriminuojamas. Lygiai taip, kaip diskriminaciją sakosi patiriantys tie, kurie yra kitokios lytinės orientacijos, kitokios kūno spalvos, ūgio, įsitikinimų ar tikėjimo. Tai – lygiai tokia pati diskriminacijos forma“, – laidoje tikins basų mamų protesto akcijos atstovė.

Savo ruožtu J. Kalibatas tikins, kad didžiausias tėvų noras yra tas, kad vaikai būtų sveiki, o tam būtina vakcinacija. „Galimybių pasas – viena iš priemonių, kuri skatintų ir aktyvuotų tą skiepijimą. Kalbant apie vaikų sirgimą COVID-19, yra tam tikri niuansai. Vaikai labai dažnai serga besimptomėmis firmomis, o kad serga, nežino nei tėvai, nei vaikas, nei aplinkiniai. Arba jie serga labai lengvomis formomis, kurios yra panašios į banalų virusinį viršutinių kvėpavimo takų uždegimą. Todėl vaikas ir jo tėvai nežino, ar jis yra užsikrėtęs, ar gali užkrėsti kitus savo bendraamžius, tėvus, aplinkinius. Vienintelis kelias – vakcinuoti ir vakcinuoti kuo įmanoma daugiau“, – sakys jis.

Kaip tikins ekspertas, diskriminacija šiuo atveju tikrai nebūtų skatinama, juolab kad atsiranda vis daugiau vaikų, kurie ir patys prašosi būti paskiepyti, nori galimybių paso. O štai tokios akcijos, kaip basų mamų, anot J. Kalibato, tik skatina susiskaldymą visuomenėje.

„Tokios akcijos be abejonės kenkia vakcinacijos procesui, jų tikrai neturėtų būti ir tai yra negerai. Mes visi kovojame už tai, kad būtų kuo įmanoma daugiau vakcinuotų vaikų. Vaikai ir mokymo įstaigos tampa vienu iš pagrindinių virusų platinimų šaltinių“, – kalbės jis.

O štai V. Jankauskaitė-Milčiuvienė su tuo nesutiks tikindama, kad viskas, ko siekia basos mamos, tai tik dialogas. „Aš nesu ne prieš skiepus, o už galimybę rinktis. Man atrodo, kad demokratinėje valstybėje bet kokios protesto akcijos yra savaime suprantamas dalykas. Nereikėtų stebėtis ir sakyti, kad čia kažkoks kenkimas, jei žmonės išeina protestuoti vedini gražių idėjų ir norų, norėdami susikalbėti su Vyriausybe. Bet Vyriausybė nerodo jokio dėmesio ir visiškai nesikalba – šita Vyriausybė neina į dialogą su niekuo“, – kalbės jis.

Tad kaip elgtis tėvams? Atsakymai į visus klausimus – jau šiandien, 19.30 val. laidoje „Karštai su tv3.lt“ per TV3!