K. Humeniuk gimė Rivnėjė, šiuo metu gyvena Lvove, Ukrainoje. Kurti rankdarbius pradėjo neseniai – prasidėjus pandemijai, kai visas pasaulis užsidarė, liko namuose. Autorė pasakojo, kad siuvinėti niekur nesimokė: „Tai mano kraujyje, perduota iš kartos į kartą, nes mano mama, močiutės ir prosenelės namus puošė rankomis dailintomis pagalvėlėmis, rankšluosčiais, staltiesėmis ir servetėlėmis. Nuo mažens buvau apsupta šeimos moterų rankomis sukurtos siūlų gijų magijos.“
Pradėjusi siuvinėti kūrė praktiškus dalykus – siuvo maišelius, puošė juos siuvinėtais totemais – gyvūnais – savotiškais senovės talismanais.
2022 m. vasarą K. Humeniuk Klaipėdoje turėjo galimybę pamatyti „Europiadą“ – didžiausią tarptautinį folkloro festivalį Europoje – šimtus tautinių kostiumų ir įspūdingų aksesuarų. Autorė teigė, kad labiausiai ją sužavėjo Mažosios Lietuvos delmonai – unikalūs šio regiono aksesuarai: „Jie man priminė ladunką – ukrainietiško moteriško tautinio kostiumo detalę, kišenę. Ladunka (taip pat gali būti vadinama kishenya, gaman) paplitusi kai kuriuose Ukrainos regionuose – Poltavos, Černigovo, Dniepropetrovsko ir net Luhansko srityse.“
Įkvėpta šio lietuviško aksesuaro, autorė perkėlė toteminius gyvūnus ant savo rankdarbių. Autorė pasakojo: „Patekusi į Klaipėdos etnokultūros centrą, nustebau, kiek daug medžiagos surinkta apie šią unikalią tautinio kostiumo detalę. Deja, būdama Lietuvoje, giliau patyrinėti ukrainietiškų ladunkų neturėjau galimybės, bet savo darbuose stengiausi atskleisti lietuviškų ir ukrainietiškų kišenėlių panašumus. Ukrainietiškas tautinis kostiumas itin spalvingas, ladunka siuvinėjama schematiškais geometriniais raštais, prislopintų spalvų gėlėmis. Mažosios Lietuvos delmonai ryškesni, manau, dėl kuklios aprangos, kuri buvo tamsių spalvų.“
Iki vasario 25 d. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia užeiti į Meno kiemą (Daržų g. 10) ir patirti ukrainietiškų ladunkų magiją. Vykstant Klaipėdos šviesų festivaliui, Meno kiemas virto „Šviesos kiemu“.
