„Nuo šiol sėdint prie stalo ar baro lankytojams nebeprivaloma dėvėti kaukių ar kitų veido apsaugos priemonių. Na, o į kavines, restoranus ir kitas viešojo maitinimo įstaigas ir toliau turi būti įleidžiami tik veido apsaugos priemones dėvintys lankytojai. Tai galioja einant tiek į vidaus erdves, tiek į lauko kavines. Kitaip tariant, įeiti ir išeiti reikia su kauke ar kita veido apsaugos priemone, o sėdint prie stalo ar baro – nebūtina jos dėvėti, – rašė ministras. – Šis pakeitimas inicijuotas įsiklausius į SAM pateiktus žmonių siūlymus ir įvertinus jų patiriamus nepatogumus, kai prie stalo reikėdavo būti su kauke, kol nevalgai ar ko nors negeri. Primenu ir tai, kad išimtys dėl kaukių dėvėjimo taikomos negalią turintiems žmonėms, kai jie dėl savo negalios tiesiog negali nešioti burną ir nosį dengiančių veido apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, turintieji kvėpavimo sutrikimų, psichikos sutrikimų, autizmo spektro sutrikimų ir kt. gali būti ir be kaukių, jei dėl savo sveikatos būklės jų negali dėvėti. Žinoma, jei žmogaus negalia (tarkim, judėjimo) leidžia naudoti kaukę, tai tą ir reikėtų daryti.“

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Lina Bušinskaitė BNS nurodė, kad įsakymas pasirašytas ketvirtadienį, įsigalioja penktadienį.

Buvo visokių ginčų – ar čia reikia būtinai kažką rankoje laikyti, kad kaukę nusiimtumei, ar kotletą į burną tik kišant reikia nusiimti.

A. Veryga Kaune BNS vėliau sakė, kad kitų atlaisvinimų ar suvaržymų, susijusių su viešojo maitinimo įstaigomis, kol kas nėra planuojama.

„Matysime, kas darysis savaitgalį, kokia bus situacija“, – sakė ministras.

Jo teigimu, šios priemonės atsisakyta, nes ji nėra „ypatingos reikšmės“, tačiau sukėlė labai daug diskusijų.

„Buvo visokių ginčų – ar čia reikia būtinai kažką rankoje laikyti, kad kaukę nusiimtumei, ar kotletą į burną tik kišant reikia nusiimti“, – sakė ministras.

„Pakoregavome, kad žmogus jeigu jau sėdi prie stalo, niekur nebeina, tai tos kaukės dėvėti ir nereikia“, – pridūrė jis.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą nuo rugpjūčio 1 dienos buvo grąžintas privalomas kaukių dėvėjimas viešajame transporte ir įstaigose, masiniuose renginiuose, viešojo maitinimo įstaigose, išskyrus tuos atvejus, kai yra valgoma ir geriama.

„Rytoj turėtų būti paruošti operacijų vadovo sprendimai, dabar kaip tik yra derinama, kalbamasi, nes ne tik dėl kaukių norime sudėlioti tam tikras tvarkas“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė ministras.

„Buvo Kauno miesto kreipimasis dėl žmonių prie baro dėl tam tikrų atstumų išlaikymo. Norime sudėlioti visą kompleksą tų reikalavimų, kad vienu metu paskelbtume, kad įstaigos galėtų ne po vieną gabaliuką, o viską paruošti ir įgyvendinti“, – pridūrė jis.

Be to, pasak A. Verygos, savaitgalį planuojama intensyviau tikrinti, kaip viešojo maitinimo įstaigos, o ypač naktiniai klubai, laikosi koronaviruso prevencijos reikalavimų.

„Matome, kad yra tas atsipalaidavimas. (...) Tarnybos skirs daugiau dėmesio tam, kad būtų laikomasi nustatytų reikalavimų“, – aiškino jis.

Ateinančią savaitę Vyriausybė turėtų spręsti, ar neatėjo laikas imtis laiko apribojimo tokioms pasilinksminimo vietoms ir tokią praktiką pritaikyti visai šaliai.

Ministro teigimu, patikrinimus atliks Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, policija bei kitos institucijos, kurios gali fiksuoti pažeidimus.

Anot A. Verygos, į šio patikrinimo rezultatus atsižvelgs Vyriausybė, spręsdama dėl sektorinio karantino ir darbo laiko apribojimo.

„Naktį, aišku, ypač sunku tų reikalavimų laikytis, todėl ir kalbam apie darbo laiko reguliavimą. (...) Ateinančią savaitę Vyriausybė turėtų spręsti, ar neatėjo laikas imtis laiko apribojimo tokioms pasilinksminimo vietoms ir tokią praktiką pritaikyti visai šaliai“, – sakė ministras.

Be kita ko, nuo penktadienio šalyje įvedamas privalomas kaukių dėvėjimas tiek viduje, tiek lauke vykstančiuose renginiuose.

Papildomos priemonės pagal sergamumą savivaldybėse?

Pirmadienį Vyriausybė pritarė planui ir kriterijams, pagal kuriuos atskirose savivaldybėse galėtų būti įvedami papildomi ribojimai, atsižvelgiant į pastarųjų dviejų savaičių koronaviruso sergamumo rodiklius jose.

Tačiau konkrečioms savivaldybėms savo iniciatyva įvesti apribojimų Vyriausybė dar nesiėmė. Pasak sveikatos apsaugos ministro, vadovaujantis šiuo planu, dalį priemonių pagal sergamumo rodiklius gali taikyti ir pačios savivaldybės.

„Nėra privaloma įvesti tam tikrą priemonę, kai pasiekiamas rodiklis. Tai yra tam tikri orientaciniai rodikliai ir rekomenduojamos priemonės. Tiek pagal priemonių grupes, tiek pagal sektorius“, – sakė A. Veryga.

„Kai kuriuos dalykus savivaldybės be jokių papildomų nurodymų gali imti ir naudoti pačios. Jos turi savo ekstremalių situacijų valdymo grupes, kurios gali susirinkti ir priimti sprendimus, gali papildomų kontrolės priemonių imtis“, – komentavo ministras.

„Jei savivaldybė apsispręstų taikyti tokias priemones, kurių teisinis reglamentavimas neleidžia taikyti, nepaskelbus karantino, tai savivaldybės administracija, su mumis bendradarbiaudama, gali kreiptis į Vyriausybę ir tada skelbti lokalius karantinus“, – pridūrė jis.

A. Veryga pabrėžė, kad įvesti griežtesnius apribojimus Vyriausybė gali ir negavusi savivaldybės prašymo.

Savivaldybės, kurios yra didesnės, kurios turi savo specialistų, žmonių, kurie vertina situaciją, jose yra NVSC filialai, tai jos savo iniciatyvą paprastai parodo.

„Savivaldybės, kurios yra didesnės, kurios turi savo specialistų, žmonių, kurie vertina situaciją, jose yra NVSC filialai, tai jos savo iniciatyvą paprastai parodo. (...) Bet gali būti ir tokių atvejų, kaip buvo Nemenčinėje, kai Vyriausybė priėmė sprendimą“, – teigė jis.

Pagal patvirtintą planą, apribojimai savivaldybėse gali būti įvedami, atsižvelgus į dviejų savaičių sergamumą bei proporciją sergančių žmonių, kurių užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios.

Kai 14 dienų sergamumo rodiklis yra žemesnis nei trys, rekomenduojamos įprastos koronaviruso infekcijos prevencijos priemonės: raginimas likti namuose, jei jaučiami ligos simptomai, rankų ir kosėjimo higiena, saugaus atstumo laikymasis, aplinkos higienos rekomendacijos ir kitos.

Kai savivaldybėje sergamumo koronavirusu rodiklis per pastarąsias dvi savaites yra didesnis nei trys, pradedamos įvedinėti griežtesnės priemonės, susijusios su kaukių dėvėjimų, atstumų išlaikymu, srautų atskyrimu, paslaugų teikimu nuotoliniu būdu, prevenciniais tyrimais.

Remiantis dokumentu, kai sergamumo rodiklis viršytų 25, būtų draudžiamas pacientų lankymas gydymo įstaigose, be to, būtų teikiamas prioritetas nuotolinėms paslaugoms, kai jos pagal paciento sveikatos būklę gali būti suteikiamos nuotoliniu būdu ir su tuo sutinka pats pacientas.

Paslaugų, pramogų laisvalaikio vietos nebūtų uždaromos nė vienu atveju, tačiau joms galiotų griežti higienos, atstumo bei ploto vienam lankytojui reikalavimai. Be kita ko, paslaugas būtų rekomenduojama teikti nuotoliniu būdu.

Savivaldybėje veikiančioms mokykloms taip pat nė vienu atveju nėra nurodymo ugdymo procesą vykdyti nuotoliniu būdu, tačiau, kai sergamumo rodiklis didesnis nei 25, vaikams, turintiems lėtinių ligų, rekomenduojama sudaryti sąlygas mokytis nuotoliniu būdu.

Aukštosiose mokyklose, nuotolinio mokymosi rekomendacija atsiranda tik tuomet, kai sergamumo rodiklis viršija 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Remiantis naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje sergamumo koronavirusu rodiklis per pastarąsias 14 dienų siekia 12,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje koronavirusas nustatytas iš viso 2528 žmonėms, tebeserga 686 asmenys, 1747 – pasveiko.

Nuo COVID-19 mirė 82 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.

„Kas yra susiję su viešojo maitinimo įstaigomis, bus peržiūrimos tvarkos – tiek dėl tų pačių kaukių dėvėjimo. Dar pirmadienį su epidemiologais kalbantis buvo gražių pavyzdžių iš kitų šalių pateikta, kad kaukė dėvima visą laiką, kol yra nevalgoma, nes dabar pas mus yra piktnaudžiaujama“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė ministras.

„Ne visais atvejais, matyt, pasižiūrima ir skiriama pakankamai dėmesio sužiūrėt net tai, kas yra nustatyta, pavyzdžiui, atstumų tarp staliukų, kad tikrai būtų laikomasi“, – pridūrė jis.

Apie šiuos pokyčius A. Veryga kalbėjo po to, kai antradienį Kauno miesto savivaldybė pasiūlė Vyriausybei miesto maitinimo įstaigose ir renginiuose įvesti papildomus ribojimus, siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą.

Ministro teigimu, į kai kuriuos siūlymus bus atsižvelgta visos šalies mastu, tačiau tam tikras kitas priemones gali taikyti ir pati savivaldybė.

„Tikrai bus įvertinti ir Kauno pasiūlymai dėl prie baro žmonių (buvimo – BNS), kur atstumų, matyt, nelabai įmanoma išlaikyti. Kai ką paruošime, kas galiotų visai šaliai. (...) Kai kas, ką savivaldybė siūlė juos įpareigoti, jie ir dabar turi galimybę padaryti – ten, kur buvo klausimas dėl griežtesnės kontrolės, priežiūros, savivaldybė net prievolę turi žiūrėti, ar laikomasi reikalavimų. Jie gali net renginius drausti, jei reikia“, – kalbėjo A. Veryga.

Kauno miesto savivaldybė, be kita ko, siūlo viešojo maitinimo įstaigoms, kur maitinimo paslaugos sudaro mažiau nei pusę bendros apyvartos ir veikla vykdoma uždarose patalpose, riboti darbo laiką iki 22 valandos.

„Kaune mes negalime riboti laiko. Jei bus ribojimas nustatomas, jis bus nustatomas visai šaliai, nebent Kaune atskirai būtų paskelbtas karantinas, bet šiandien tokio siūlymo nėra“, – komentavo ministras.

Jis taip pat pridūrė, kad gali būti skelbiamas karantinas ir konkrečiam sektoriui.

„Jei matysime, kad plinta išskirtinai viešojo maitinimo įstaigose, gali būti toks siūlymas, pavyzdžiui, kitą savaitę pagalvoti apie kokio nors  lokalaus sektoriaus karantiną konkrečiame mieste“, – aiškino A. Veryga.

Lietuvoje patvirtinti 2496 koronaviruso atvejai, tebeserga 663 asmenys, pasveiko – 1739.

Daugiausiai šiuo metu sergančiųjų yra Vilniuje ir Kaune bei šių miestų rajonuose.

Nuo COVID-19 mirė 81 asmuo, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.