„Tai labai svarbios transporto arterijos Kaune, besijungiančios su intensyviomis magistralėmis – A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir „Via Baltica“. Kauno savivaldybei baigus darbus bus galima lengviau paskirstyti automobilių srautus, tad susisiekimas čia bus sklandesnis ir greitesnis, bus galima greičiau ir patogiau pasiekti magistralinius kelius“, – pranešime sakė ministras Marius Skuodis.

Aplinkkelio ilgis bus 11 km, jis sujungs pagrindinę Lietuvos magistralę Vilnius–Klaipėda su „Via Baltica“ keliu Varšuvos kryptimi.

„Tai bus patogi alternatyva tranzitiniams transporto srautams, šiuo metu važiuojantiems vakarine miesto puse pro prekybos centrą „Mega“ ir IX fortą – naujojo aplinkkelio trasa bus trumpesnė ir atskirta nuo vietinio transporto srautų“, – pranešime teigė ministerija.

Tai bus patogi alternatyva tranzitiniams transporto srautams, šiuo metu važiuojantiems vakarine miesto puse pro prekybos centrą „Mega“ ir IX fortą (...)

 

Aplinkkelio antrajame statybų etape už 2,03 mln. eurų atkarpoje nuo M. Gimbutienės gatvės planuojama įrengti nuotekų, elektros ir troleibusų tinklus, šviesoforus, požemines komunikacijas, pėsčiųjų ir dviračių takus, viaduką, atraminę sienutę, nutiesti kelio pagrindus ir visus asfalto sluoksnius, jungiamąsias gatves.

Aplinkkeliui, kuris eis nuo Palemono iki T. Masiulio gatvių, 2022–2023 metais iš KPPP buvo skirta apie 6,8 mln. eurų – už  juos jau baigta pirmoji 1,5 km ilgio atkarpa. Kelias bus nutiestas keturiais etapais, ruožo tiesimo darbai pradėti 2022-ųjų kovą.

Tuo metu Šilainiuose esančio Vandžiogalos plento rekonstrukcijai šiemet skirta 1,98 mln. eurų. Pasak ministerijos, rekonstruojant 1,58 km ilgio plento atkarpą paklota pagrindinė lietaus kanalizacijos trasa ir pirmas asfalto sluoksni, įrengta 700 metrų pagrindinės važiuojamosios dalies kelio konstrukcijos pagrindų.

Plento atnaujinimą žadama baigti iki 2025-ųjų spalio, nutiesus takus pėstiesiems ir dviratininkams, atnaujinus apšvietimą, važiuojamąją dalį bei autobusų sustojimo vietas.

Pernai kelio, kuriuo vidutiniškai per parą pravažiuoja apie 15,8 tūkst. automobilių, rekonstrukcija kainavo 85 tūkst. eurų.

Už 16,1 mln. eurų KPPP lėšų šiemet finansuojama 11 valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių projektų Alytaus miesto, Biržų rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Tauragės rajono, Vilniaus miesto savivaldybėse.

Darbai įpusėjo

Ašigalio gatvėje, netoli Troleibusų parko, vyksta intensyvūs statybos darbai. Sunkioji technika ruošia naująjį išvažiavimą į magistralinį A1 kelią. Apie tai, kad reikia dar vienos vietos, kur būtų galima įvažiuoti į autostradą, pradėta kalbėti prieš daug metų, tačiau darbai pajudėjo tik dabar. Iš pradžių svarstyta įrengti viaduką, kuris leistų vairuotojams tiek Vilniaus, tiek Klaipėdos kryptimi laisvai įvažiuoti į autostradą, tačiau dabar rengiamas paprastesnis variantas.

Ašigalio gatvėje bus įrengtas išvažiavimo kelias, leidžiantis vairuotojams į miestą patekti atvykus nuo Klaipėdos pusės, ir išvažiavimo kelias Vilniaus kryptimi. Kol kas įrengti daugiau išvažiavimo kelių vykstant iš Vilniaus arba į Klaipėdą neplanuojama.

"Darbai prasidėjo praėjusių metų pabaigoje. Jau paklotos požeminės komunikacijos, kontaktinio tinklo atramų pamatai, šiuo metu įrengiami gatvės pagrindai", – sakė Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Turi spėti iki rudens

Miesto atstovai tikisi, kad naująjį įvažiavimo į autostradą kelią kelininkai įrengs per birželio mėnesį, o vairuotojai galės juo naudotis iki vasaros pabaigos. Norima spėti iki mokslo metų pradžios, kai į Kauną sugrįžta moksleiviai ir studentai, kurie smarkiai padidina automobilių srautus. Pačiame A1 kelyje pasidarbuoti turės Lietuvos automobilių kelių direkcijos  (LAKD) atstovai.

"Darbus, kurie priklauso nuo mūsų, planuojame užbaigti birželį. Išvažiavimas į A1 kelią bus įmanomas ir visas mazgas pradės funkcionuoti tik tuomet, kai LAKD įrengs nuovažas. Iš šios įstaigos esame gavę pažadą, kad darbai bus įgyvendinti iki rugsėjo", – sakė A.Pakalniškis.

Šis projektas finansuojamas Kauno miesto savivaldybės ir LAKD lėšomis.

Sumažės spūsčių

Eismo saugumo specialistai teigė, kad įrengus išvažiavimo į autostradą kelią iš Ašigalio gatvės, kitose su A1 keliu susikertančiose vietose turėtų sumažėti automobilių spūsčių. Naujas įvažiavimo į miestą kelias taip pat leis labiau paskirstyti transporto srautus.

"Įrengus šį įvažiavimo kelią, sumažės eismo srautai Jonavos gatvės atkarpoje tarp Šiaurės prospekto ir A1 kelio, taip pat Šiaurės prospekto atkarpoje nuo Jonavos gatvės iki S.Žukausko gatvės žiedinės sankryžos bei Savanorių prospekte nuo A1 kelio link Šiaurės prospekto", – "Kauno dienai" aiškino Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Per Amalių pervažą dažnai važiuojantys ir spūstis keiksnojantys vairuotojai galės atsipūsti – jos nebeliks, nes "Rail Baltica" vėžė gerokai pakoreguos eismo maršrutus ir, atrodo, pajudins iš mirties taško seniai piešiamą Kauno pietrytinį aplinkkelį.

Neliks senų pervažų

Nors oficialiai "Rail Baltica" geležinkelio vėžė nuo Lenkijos iki Kauno išbandyta vasaros pabaigoje, kada galėsime keliauti į Lenkiją, dar nežinia. Lenkai dar turi nemažai nuveikti, o Kaunas jau imasi namų darbų tolesnei šio greitojo geležinkelio plėtrai.

Kitą savaitę bus prašoma miesto tarybos pritarimo keturių transporto infrastruktūros objektų statybai, kurie iš esmės keis transporto maršrutus pietrytinėje miesto pusėje – per greitojo geležinkelio bėgius negali važiuoti automobiliai ar vaikščioti pėstieji, tad bus įrengiami tuneliai ir viadukai, o kad jais būtų galima naudotis, reikia suremontuoti arba naujai nutiesti kai kurių gatvių atkarpas.

Jeigu miesto politikai pritars, 40 m pločio tunelis po geležinkeliu turėtų sujungti rekonstruotas Chemijos ir R.Kalantos g. atkarpas maždaug už 600 m nuo dabartinės Amalių pervažos Kauno marių link. Automobiliai per probleminę Amalių pervažą nebevažinės, o šalia jos ketinama įrengti tunelį pėstiesiems, dviratininkams ir specialiajam transportui – policijos bei greitosios medicinos pagalbos automobiliams.

Palemono ir Marių g. sujungs mažesnis tunelis po geležinkelio bėgiais, o 1,3 km ilgio Marių g. atkarpa nuo šio tunelio bus iš esmės sutvarkyta iki tos geležinkelio pervažos, kuri dabar veda į Palemoną. Šios pervažos nebeliks visai.

"Permainos laukia ir atkarpoje nuo Masiulio g. ties hidroelektrine iki Ateities pl. ir Palemono g sankryžos – čia bus tiesiama gatvė kaip viena pietrytinio aplinkkelio dalis, nuo kurios ateityje bus galima tęsti viską, ko reikia", – apie kelerių metų planus kalbėjo savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius

Jo manymu, įgyvendinus šiuos planus, bus išspręstos transporto problemos nuo hidroelektrinės iki Palemono g. ir tai bus vienas iš pietrytinio aplinkkelio etapų. "Ties Amalių gyvenviete ir sodais gerokai sumažėtų transporto srautai ir gerėtų gyvenimo kokybė. Palemone pastatytas intermodalinis terminalas neaprūpintas transporto arterijomis, todėl turime imtis šių darbų", – įsitikinęs. V.Abramavičius.

Pramiegoti negalima

Kadangi kalbas apie pietrytinio aplinkkelio projektą kauniečiai girdi jau ne vienus metus, ar šįkart tie planai išties taps realybe? "Tai tikrai realu. Nemažai parengiamųjų darbų jau esame padarę – detalieji planai parengti arba baigiami rengti, sudarytos komisijos, kurios sprendžia klausimus dėl miško žemės paskirties keitimo, privačių sklypų ir namo, patenkančių į numatytas statybų teritorijas, išpirkimo reikalus. Tikrai nesėdime rankų sudėję, nuolat vyksta bendravimas ir su Susisiekimo ministerija", – vardijo V.Abramavičius.

Jo teigimu, delsti išties nėra ko, nes bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" jau kitų metų rudenį planuoja turėti darbų rangovą "Rail Baltica" geležinkelio jungčiai su Vilniumi statyti, o darbai turėtų prasidėti 2017-ųjų pavasarį.

"Iki 2016 m. rudens ir mums reikia rasti rangovą planuojamiems darbams, nes to nepadarius, geležinkelis eis ir nueis, o mes liksime su senomis ir užsikimšusiomis gatvėmis ar visai be jų, nes greitojoje geležinkelio trasoje vieno lygio pervažų nebegalės būti", – grėsmę įvardijo savivaldybės atstovas.

V.Abramavičius vis dėlto labiausiai nerimauja dėl miško paskirties pakeitimo ir privačių sklypų bei namo išpirkimo. "Miško paskirties pakeitimas Marių g. gali užtrukti ir iki pusės metų. Tai ilgai trunkanti procedūra. Prie Amalių pervažos reikia išpirkti vieną namą, o Marių g. rekonstrukcija eis per pustrečio privataus sklypo. Jų išpirkimas ar paėmimas visuomenės poreikiams gali užtrukti", – užsiminė Statybos skyriaus vedėjas ir pridūrė, kad preliminarūs pokalbiai su savininkais jau įvyko ir tikimasi, kad su žmonėmis pavyks susitarti gražiuoju.

"Projektai yra rengiami, bet statybos leidimą darbams pradėti gausime tik tuomet, kai jau būsime išsprendę visus reikalus dėl privačių objektų ir miško", – pastebėjo V.Abramavičius.

Ramybės nebus

Keblumų gali kilti ir įgyvendinant Ateities pl. tęsinio nuo Palemono iki T.Masiulio g. ties hidroelektrine statybas. "Darbus ten reikės vykdyti po to, kai jau bus nutiesta siaurojo geležinkelio vėžė, nes vienu metu dirbti fiziškai bus neįmanoma. Kita vertus, ta gatvės atkarpa irgi palies privačius sklypus", – pastebėjo V.Abramavičius.

Anot jo, sklypų vertė nėra labai didelė, tačiau jau numanoma, kad ne visi sklypų savininkai bus patenkinti tokiais savivaldybės užmojais. "Bendrajame plane ten gatvė planuota jau seniai ir žmonėms buvo žinoma, kad ten važinės ne tik traukiniai – nutiesus gatvę ten tikrai nebus rami vieta", – priminė Statybos skyriaus vedėjas.

Ateities pl. tęsinys turėtų būti 3,6 km ilgio. Sankryžose su T.Masiulio, R.Kalantos ir Palemono g. reikės įrengti naujus viadukus, tad šiai pietrytinio aplinkkelio atkarpai reikės daugiausia pinigų – preliminariai apie 5,7 mln. eurų.

Tikisi valstybės pagalbos

Kadangi visų šių objektų statybos susijusios su greitojo europinio geležinkelio "Rail Baltica" jungtimi su Vilniumi, finansuojama ES lėšomis, tikimasi nemažos finansinės pagalbos ir iš sostinės.

Rugsėjį Kaune lankęsis susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas jau turėjo progą įvertinti Kauno savivaldybės planus. "Kauno dienos" žiniomis, kalbėta apie galimybę skirti pinigų transporto infrastruktūros objektų statybai ir iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, ir iš Valstybės investicijų programos (VIP). "Viceministras sakė mums planuoti ir skaičiuoti, o jis pažadėjo surasti galimybių finansuoti", – užsiminė savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas.

Anot V.Abramavičiaus, savivaldybė pati finansuoja visų keturių objektų projektavimo darbus. Pinigų teks surasti sklypų ir vienam namui išpirkti arba paimti visuomenės poreikiams. 4,7 tūkst. eurų jau sumokėta už žalą gamtai, nes tiesiant Marių g. atkarpą reikės iškirsti palei geležinkelį miško paskirties žemėje augančius medžius ir krūmus. "Vis dėlto, tai nėra didelės sumos. Didžiąją dalį sudarys statybos darbai, bet, palyginti su Panemunės tiltu, kuriam reikėjo 32 mln. eurų, šiems darbams reikės apie 10 mln. eurų, tačiau tiksli suma paaiškės įvykus darbų pirkimo konkursams", – dėstė Statybos skyriaus vedėjas.

Kaunas neliks vienas?

"Kaunas jokiais būdais neliks vienas su tokiais dideliais darbais, nes tai valstybinės reikšmės objektas ir dalį atsakomybės dėl visų gatvių pertvarkymų, kurie susiję su "Rail Baltica" statyba, prisiima Susisiekimo ministerija", – tikino susisiekimo viceministras A.Žvaliauskas.

Anot jo, su savivaldybės vadovais kalbėta keletą kartų, analizuota, atsižvelgta į esamą situaciją, kad būtų patenkinti ir Kauno savivaldybės, ir "Rail Baltica" projekto poreikiai. A.Žvaliauskas prasitarė jau pasirašęs raštą, kuriuo ministerija atsakė į Kauno savivaldybės prašymą. "2016 m. numatyta finansuoti tris objektus, susijusius su "Rail Baltica" ir su Kauno pietrytiniu aplinkkeliu. Tai Rokų viadukas, Jiesios tiltas ir tilto per hidroelektrinę rekonstrukcija. Kitąmet numatyta šiems objektams skirti apie 5 mln. eurų iš tikslinių lėšų", – įvardijo viceministras. Anot jo, dar 750 tūkst. eurų Kaunui teks, kad būtų užbaigti ir apmokėti Panemunės tilto statybos ir Tilto g. rekonstrukcijos darbai.

A.Žvaliauskas pritaria, anot jo, ne kartą Kauno mero Visvaldo Matijošaičio išsakytai nuomonei, kad vienas svarbiausių taškų, kurį reikia sutvarkyti, tai kelias nuo Garliavos per hidroelektrinę iki kelio A1 – vadinamasis Kauno pietrytinis aplinkkelis. "Intensyviai dirbame su Kauno savivaldybe, kad jie paruoštų laiku visus reikalingus dokumentus. 2017 m. bus paties geležinkelio statybos pradžia, greta, aišku, eis ir tas pietrytinis aplinkkelis. Bet kokiu atveju, didieji darbai užtruks tikriausiai ir iki 2019 m.", – svarstė viceministras.

Pasiteiravus, ar dabartiniai pažadai dirbti išvien su Kauno savivaldybe ir skirti lėšų tokių objektų statyboms nebus pamiršti po kitų metų rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, viceministras tikino kalbantis tik tai, kas jau yra numatyta. "Jokių pažadų negaliu dalyti – tai ne mano darbas. Tai yra ir Susisiekimo ministerijos interesas, ir Kauno savivaldybės interesas. Dėl to nuolat bendraujame, konsultuojamės, norime rasti optimaliausią variantą, priimtiną visiems ir mažiausiai nepatogumų sukeliantį žmonėms. Kitiems metams tikrai skirsime finansavimą", – aiškino ministerijos atstovas.

Primirštą aplinkkelio per Petrašiūnus ir Panemunę projektą atgaivinti pasišovusiai Kauno valdžiai teks atlaikyti ir nepatenkintų gyventojų ataką. Dar labiau aplinkkelio likimas priklausys nuo Vilniaus tarnautojų geranoriškumo.

Liečia dešimtis sklypų

Sovietmečiu numatytas pietrytinis Kauno aplinkkelis turėtų driektis ne tik jau suprojektuotomis ir naudojamomis gatvėmis bei keliais. Gruodį visuomenei atskleistame projekte numatyta maždaug trijų kilometrų naujo kelio atkarpa, kuri leistų vairuotojams aplenkti dėl spūsčių prakeiktą Amalių geležinkelio pervažą ir didžiąją dalį T.Masiulio g.

Specialistai neabejoja, kad projekto įgyvendinimas nuo spūsčių ir didelių transporto srautų keliamų nepatogumų išvaduotų ne tik Petrašiūnų gyventojus. Naujo aplinkkelio atsiradimą iškart pajustų priešingoje miesto pusėje esančiais aplinkkeliais riedantys vairuotojai.

Savivaldybės atstovai tvirtina, kad kol kas projektas plėtojamas sklandžiai ir didelio pasipriešinimo nesulaukia, tačiau dar teks susidurti su dešimtimis nepatenkintų Petrašiūnų gyventojų. Skaičiuojama, kad naujas kelias gali paliesti 37 sklypus, 17 namų reikėtų nugriauti.

"Mes nesame kategoriškai nusiteikę prieš aplinkkelį, bet projektas remiasi praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio sprendiniais, o kitų alternatyvų neieškoma. Todėl ir kyla abejonių, ar tai yra pats geriausias variantas", – svarstė Amalių bendruomenės centro pirmininkas Vidas Pocius.

Aplenktų Amalių pervažą

Numatomą aplinkkelį sudaro jau esanti Ateities pl. atkarpa nuo magistralės A1 iki sankryžos su Palemono g. Nuo šios vietos turėtų būti tiesiamas naujas kelias, kuris drožtų tiesiai per brūzgynus, pasiektų geležinkelį ir guldamas šalia jo, išnirtų prie Kauno hidroelektrinės. Šalia Kauno marių turėtų būti statomas naujas tiltas, kuriuo galima pasiekti rekonstrukcijos reikalaujantį Marijampolės pl.

Iš viso šios atkarpos sudaro apie 13 km ilgio keturių eismo juostų kelią. Visame ruože numatomos devynios skirtingo lygio sankryžos, keturios skirtingų lygių pėsčiųjų perėjos. Numatomas leistinas greitis aplinkkeliu – 80 km/val.

"Naujas aplinkkelis leistų paskirstyti automobilių srautus. Dėl to laimėtų visi", – įsitikinęs aplinkkelio detalųjį planą rengiančio "Kauno plano" direktorius Gediminas Šinkūnas.

Lietuvos keliais riedančių transporto priemonių skaičius nuolat auga. Ties Kaunu magistralėje ir kelyje "Via Baltica" automobilių transporto srautai jau pasiekė kritinę masę. Tuo metu nei Ateities pl., nei Marijampolės pl. važiuojančių automobilių skaičius beveik nedidėja. Tai rodo, kad vairuotojai ieško kitų kelių, bandydami aplenkti spūstis keliančią Amalių geležinkelio pervažą ir sunkiasvorio transporto srautui ne itin patogias Petrašiūnų gatves. Plataus aplinkkelio poreikis dar labiau išaugs, kai Palemone pradės veikti Kauno viešasis logistikos centras.

Maištaus ne visi

Projektas jau pristatytas Petrašiūnų ir Panemunės gyventojams, tačiau nuspręsta pristatymą pakartoti.

"Visa atkarpa – 12 km ilgio, tad natūralu, kad skirtingose atkarpos galuose gyvenantiems žmonėms kyla visai kitokie klausimai. Todėl nuspręsta visą aplinkkelį suskirstyti dalimis ir su gyventojais jas aptarti atskirai", – aiškino Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Pirmiausia ketinama imtis tiesti naują kelią, kuris sujungs Ateities pl. su hidroelektrine. Šis etapas ir kelia bene daugiausia aistrų, nes liečia dešimtis privačių sklypų. Techniniai atkarpos tiesimo darbai gali siekti apie 60 mln. litų, tačiau visa etapo įgyvendinimo sąmata nenuspėjama, nes neaišku, kokių kompensacijų prireiks iškeldinamiems gyventojams. Kai kurie jų jau pasirašė peticiją, kuria protestuoja prieš aplinkkelio statybą numatytoje vietoje. Ginčas su gyventojais gali nuvesti iki teismų. Tiesa, maištauti žada ne visi. Prisistatyti nepanorusi prie geležinkelio gyvenanti moteris pasakojo, kad kai kurių į naujo kelio zoną patenkančių būstų savininkai laukia, kad žemės ir būsto išpirkimo diena išauštų kuo greičiau. Dalis arčiausiai geležinkelio esančių pastatų yra apverktinos būklės, o ir gyvenimas šioje nuošalioje vietoje ne visiems yra toks ramus, koks gali pasirodyti.

"Ar jūs galvojate, kad čia būna ramu, kai pradeda traukiniai važinėti? Tas geležinkelis jau iki gyvo kaulo įkyrėjo", – skundėsi moteris.

"Girdėjau, kad čia kažką griaus. O ką padarysi, jei reikia?" – piketuoti prie savivaldybės nesiruošė Buriuotojų g. gyvenanti Genovaitė Kalaušienė.

Ruožas rezervuotas keliui

V.Pocius pasakojo, kad dėl naujo aplinkkelio statybos susirūpinusi grupė žmonių kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkus, kad šie profesionaliai įvertintų projektą.

"Jie surašė 14 pastabų. Vadinasi, mokslininkai mato grėsmes, o projekto užsakovai ir rengėjai – ne", – dėstė V.Pocius. Jis piktinasi, kad projektuotojai aplinkkeliui nė nepaieškojo kitos vietos.

"Pasukus bet kur kitur, statybos sąnaudos būtų daug didesnės", – teigė N.Valatkevičius. Pasak jo, vieta naujam aplinkkeliui buvo rezervuota nuo seno. Todėl planuojamo kelio vietoje niekada neleista atkurti žemės nuosavybės, vykdyti statybos darbų.

"Dėl to yra buvę teismų, tačiau mes visus laimėjome, nes jau ne vieną dešimtmetį aišku, kad ši vieta rezervuota aplinkkeliui", – pasakojo N.Valatkevičius.

Tiltas – utopija?

Antruoju projekto etapu ketinama rekonstruoti Ateities pl. atkarpą, trečiuoju – Marijampolės pl. O ketvirtasis etapas šiandien gali priminti ištrauką iš Naujųjų Vasiukų projekto – numatyta ilgo ir plataus tilto per Nemuną statyba. Pagal projektą jis turėtų išdygti maždaug 120–300 m atstumu nuo hidroelektrinės. Tokio statinio kainos tarnautojai nespėlioja.
N.Valatkevičius ramino, kad tiltas tiesiog sugalvotas kaip alternatyva, kurią, beje, inžinieriai taip pat numatė prieš daug metų. Tada statiniui numatyta ne tik tilto, bet ir pylimo funkcija. Jis pristabdytų vandens sieną, jei kažkas nutiktų Kauno marių užtvankai.

Naujo tilto projektas jau galėjo būti užmirštas, tačiau spręsti transporto srautų pralaidumo problemą kažkada reikės spręsti. Šiuo metu per hidroelektrinę automobiliams nutiestos tik dvi eismo juostos. Dar dviem vietos nėra. G.Šinkūnas pasakojo apie sumanymą dar dvi eismo juostas įrengti virš dabar esančių, tačiau kol kas nėra inžinerinių paskaičiavimų, ar tai galima daryti. Hidroelektrinės statytojai dviem aukštais numatė leisti tik traukinių eismą.

Tikslas – įtikinti vilniečius

Skaičiuojama, kad naujo kelio statyba galėtų prasidėti 2020 m. Iki to laiko Kauno projektuotojai, tarnautojai ir politikai naujam aplinkkeliui dirvą turi išpurenti ne tik Petrašiūnuose ir Panemunėje. Būgštaujama, kad projektas kūnu nevirs, jei nepasikeis valstybės ir ES lėšas infrastruktūros objektams skirstančių Vilniaus tarnautojų požiūris.

"Didžiausia šio projekto problema yra ta, kad šito aplinkkelio reikšmės neaktualizuoja Susisiekimo ministerija", – apgailestavo G.Šinkūnas. Ministerijos klerkai spūsčių problemų ties Kaunu neignoruoja, tačiau jas labiau linkę spręsti investicijomis į magistralę A1 ir "Via Baltica". Kauno miesto savivaldybei iki šiol Susisiekimo ministerijos nepavyko įtikinti, kad į miesto teritoriją patenkantys, aplinkkelį sudarantys Ateities ir Marijampolės pl. bei T.Masiulio g. – valstybinės reikšmės kelias.

"Akivaizdu, kad šis aplinkkelis yra būtinas ir daug svarbesnis nei numatomi aplinkkeliai kitiems Lietuvos miestams", – teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.